Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.7.;2.6.8.11.1.;2.6.11.2.; 3.1.7.6.; 3.1.7.8.;3.1.7.11.;3.2.8.1.;3.2.6.1

2023 m. vasario 1 d.

dalyvaujant ieškovės atstovams direktoriui V. R. ir advokatui Mindaugui Dovidauskui (zoom programos pagalba),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui V. J. bei institucijai, teikiančiai išvadą byloje Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl šios institucijos nutarimo panaikinimo ir ginčo išsprendimo iš esmės: dėl atsakovo reikalavimo dėl joninio katilo pirkimo pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo atmetimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė ieškiniu ir jos atstovai teismo posėdyje prašo panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2022-07-13 nutarimą Nr.10G-705 (toliau nutarimas) bei išspręsti tarp šalių kilusį ginčą iš esmės, t.y. atsakovo reikalavimą dėl joninio katilo pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo atmesti, priteisti visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovės atstovai teismo posėdyje palaikė ieškovės procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, kuriuose nurodoma, kad šalys 2021-11-25 sudarė sutartį, pagal kurią ieškovė pardavė atsakovui šildymo įrangą – joninį katilą (duomenys neskelbtini) ir jį sumontavo atsakovo namų valdos gyvenamojo namo rūsyje adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovas įsipareigojo už jį sumokėti. Šalys šią sutartį įvykdė laiku. Ieškovė garantavo, kad įranga veiks pagal gamintojo nurodytus techniniu parametrus, suteikė 4 mėnesių garantiją darbams. Sutartyje nustatyta, kad garantiniai įsipareigojimai, priežiūros ir remonto taisyklės yra nustatytos parduodamos įrangos instukcijoje, kurią atsakovas gavo kartu su šildymo įranga. Katilas atsakovo objekte buvo pristatytas ir sumontuotas 2022-01-04. Tačiau po to laiko ieškovės atstovas geranoriškai vyko pas atsakovą ir nemokamai, savo sąskaita atliko šildymo sistemos remonto darbus, t.y. tris kartus keitė kontrolerį, du kartus keitė paleidėjus. Ieškovės atstovų paaiškinimų, jų nuomone, šildymo katilas gedo dėl elektros įtampos svyravimų, galimų instaliacijos trūkumų ar defektų, dėl ko ieškovė negali būti laikoma atsakinga už parduoto daikto trūkumus, nes jie atsirado jau po šildymo įrangos sumontavimo ir perdavimo atsakovui, ją eksploatuojant. Jų nuomonę, šią aplinkybę patvirtina ir 2022-02-22 d. sąskaitą-faktūra, kad atsakovo objekte įvykus gedimui elektros teikime, ieškovė atliko katilo remontą už 389 eur sumą, kurią atsakovui galimai padengė draudimo bendrovė. Kadangi katilas veikia nuo elektros įtampos, jos trukdžiai gali turėti neigiamų pasekmių katilo sklandžiam funkcionavimui, jautrioms katilo dalims, elektroninėms detalėms. Tokią išvadą, ieškovės atstovų nuomone, patvirtina ir teismo posėdyje apklausto liudytoju K. S. parodymai. Tuo tarpu Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos darbuotojo A. Ž. atlikti matavimai šios išvados nepaneigia, nes matavimai, jų nuomone, buvo atlikti ne tokiu prietaisu, kuris galėtų nustatyti katilo gedimo priežastis. Be to, į atsakovo namus įvesta galia yra 18 kW, kai vien šiam pajungtam katilui reikalinga galia yra 15 kW, todėl katilui veikiant visu pajėgumui, visam kitam likusiam namų ūkiui belieka tik 3 kW galios, kas irgi galimai galėjo turėti įtakos šio katilo gedimams. Todėl prašo ieškinį tenkinti visiškai.

3. Atsakovas tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą bei paaiškino, kad iš tiesų tarp šalių buvo sudaryta joninio katilo pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią jis iš ieškovės įsigijo joninį katilą (duomenys neskelbtini), kurį jo gyvenamojo namo rūsyje sumantavo ieškovės atstovas. Ginčas tarp šalių kilo dėl to, kad katilas nuolat gedo, nors ieškovės atstovas ir keitė jo detales, tačiau jis vis tiek gedo, kas rodo, kad jo įsigytas katilas yra netinkamos kokybės, dėl ko jis ieškovės paprašė nutraukti tarp jų sudarytą šio katilo pirkimo-pardavimo sutartį ir grąžinti pinigus, tačiau ieškovė tą daryti atsisakė. Nurodė, kad ieškovės argumentų apie tai, kad katilas gedo dėl jo name esančios netinkamos elektros instaliacijos ar elektros svyravimų, yra nepagrįsti. Prieš ieškovės atstovui pastatant jo namų valdoje katilą, jis įvykdė visus jo pastatymui būtinus reikalavimus: padidino galią iki 18 kW, katilui įrengė atskirą automatą, į jį atvedė atskirą reikalavimus atitinkantį laidą. Statydamas katilą, ieškovės atstovas jokių pastabų dėl to neišsakė. Po pirmo katilo gedimo iš tiesų jam draudimas išmokėjo draudimo išmoką dėl jo remonto, tačiau tai buvo padaryta pagal paties ieškovės atstovo surašytą šildymo sistemos su elektriniu katilu (duomenys neskelbtini) 15 defektinį aktą. Kilus tarp šalių ginčui, jis kreipėsi į vartotojų teisių apsaugos tarnybą, kurios atstovas, atvykęs į jo namų valdą ir dalyvaujant tiek jam, tiek ieškovės atstovui, nustatė, jog tinklo įtampos svyravimai siekia 6V ir neviršija leistino įtampos svyravimo tinklo įtampai. Jokių kitų elektros gedimų per tą laikotarpį, kai buvo pastatytas ir tinkamai katilas neveikė, nebuvo. Taip pat nebuvo nustatyta ir jo name įrengtos elektros instaliacijos gedimų. Visa tai rodo, kad jo namuose buvo pastatytas netinkamos kokybės katilas, dėl ko prašo ieškinį atmesti ir priteisti visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau – VVTAT) savo išvadoje nurodė, kad gavusi vartotojo V. J. 2022-05-27 prašymą dėl vartotojo įsigyto galimai netinkamos kokybės elektrinio joninio katilo „(duomenys neskelbtini)“ bei tuo pagrindu jo keliamo reikalavimo nutraukti katilo pirkimo pardavimo sutartį bei grąžinti už jį sumokėtus pinigus, išsprendė tarp šalių kilusį ginčą bei 2022-07-13 priėmė nutarimą Nr.10G-705, kuriuo patenkino V. J. reikalavimą, nes įvertino pateiktus dokumentus, paaiškinimus ir atliktą katilo kokybės įvertinimą bei esamą teisinį reglamentavimą bei priėmė pagrįstą sprendimą, todėl palaiko nutarime išdėstytą poziciją.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

5. Byla reikalavimo dalyje dėl VVTAT nutarimo panaikinimo nutraukiama, o ieškovės reikalavimas dėl atsakovo reikalavimo dėl joninio katilo pirkimo pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo netenkinimo atmetamas.

6. Ieškovė ieškiniu prašo panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2022-07-13 nutarimą Nr.10G-705 (toliau nutarimas) bei išspręsti tarp šalių kilusį ginčą iš esmės, t.y. atsakovo reikalavimą dėl joninio katilo pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo atmesti, priteisti visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tokį savo prašymą grindžia teiginiais, kad atsakovui parduotas katilas yra tinkamos kokybės, tačiau jis nuolat gedo dėl atsakovo name vykusio elektros tiekimo avarijos/sutrikimų, kurių metu netolygiai buvo tiekiama elektra arba dėl netinkamos elektros instaliacijos būklės.

Dėl ieškovės reikalavimo panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2022-07-13 nutarimą Nr.10G-705.

7. Ieškovė ieškiniu prašo panaikinti VVTAT nutarimą, kuriuo buvo išspręstas tarp šalių kilęs ginčas dėl joninio katilo kokybės ir kuriuo buvo patenkintas V. J. reikalavimas pripažinti pagrįstu vartotojo reikalavimą nutraukti elektrinio joninio katilo „(duomenys neskelbtini)“ pirkimo-pardavimo sutartį ir grąžinti už jį sumokėtus pinigus – 2500 eurų bei ieškovė įpareigota vykdyti Tarnybos nutarimą.

8. Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 str. nustatyta, kad ginčo šalies kreipimasis į teismą po ginčą išnagrinėjusios institucijos sprendimo priėmimo nelaikomas šios institucijos sprendimo apskundimu. VVTAT nutarimas, priimtas dėl individualaus vartotojo ir pardavėjo ar paslaugos teikėjo ginčo, yra tik rekomendacinio pobūdžio, juo šalims, įvertinus ginčo aplinkybes, pasiūlomas ginčo sprendimo variantas, tačiau nenustatoma privalomų įpareigojimų (VTAĮ 27 str. 3 d. 10 p.). Kasacinis teismas išaiškino, kad Vartotojų teisių apsaugos institucijos priimtas sprendimas nėra apskundimo objektas, jo teisinė galia teismo nagrinėjamoje byloje yra tik kaip rašytinis įrodymas, kurį teismas vertina kartu su kitais byloje pateiktais įrodymais ir iš jų viseto daro išvadą dėl ginčo esmės. Kadangi VVTAT nutarimas, priimtas išnagrinėjus individualų vartotojo ir pardavėjo ginčą, neskundžiamas teismui, todėl bylos dalis dėl ieškovės reikalavimo panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2022-07-13 nutarimą Nr.10G-705 nutrauktina (duomenys neskelbtini) str. 1 p. pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013-07-25 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-416/2013).

Dėl ieškovės reikalavimo dėl atsakovo reikalavimo dėl joninio katilo pirkimo pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo netenkinimo.

9. LR CPK 178 str. nustato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

10. Nors ieškovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad atsakovas galimai neatitinka vartotojo sąvokos, nes galimai katilą naudoja verslo poreikiams, tačiau tokių jo argumentų nepagrindžia jokie byloje esantys įrodymai, Gi priešingai, katilas buvo įrengtas atsakovo ir jo sutuoktinės gyvenamojo namo rūsyje (šiame gyvenamajame name yra deklaruota atsakovo ir jo sutuoktinės gyvenamoji vieta) ir jokių duomenų, kad jų namų valdoje yra vykdoma kokia nors su verslu susijusi veikla, pateikta nėra, todėl šis ieškovės argumentas, kaip niekuo nepagįstas, atmetamas.

11. Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.2281 straipsnio 1 dalimi (redakcija, galiojusi nuo 2016- 11-18 iki 2022-01-01, t. y. Katilo sandorio sudarymo metu), „Vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą“. Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 19 dalis įtvirtina vartotojo sąvoką ir nustato, kad „Vartotojas – fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis“. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, konstatuotina, kad ginčas tarp Vartotojo ir Pardavėjo yra kilęs iš vartojimo teisinių santykių, kadangi Vartotojas yra fizinis asmuo, sudaręs sutartį su Pardavėju su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais), o Pardavėjas yra verslininkas, vykdęs komercinę veiklą. Taigi, atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad tarp ginčo šalių buvo sudaryta vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis, atitinkanti Civilinio kodekso 6.2281 straipsnyje (redakcija, galiojusi nuo 2016-11-18 iki 2022-01-01, t. y. katilo sandorio sudarymo metu) įtvirtintos tokio pobūdžio sutarties apibrėžimą.

12. Civilinio kodekso 6.363 straipsnio 11 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2016-11-18 iki 2022-01-01) nurodoma, jeigu neįrodoma kitaip, daikto trūkumai, išaiškėję per 6 mėnesius nuo daikto perdavimo, laikomi buvusiais perdavimo metu, išskyrus atvejus, kai tai yra nesuderinama su daikto ar jo trūkumo pobūdžiu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, jog toks teisinis reguliavimas reiškia įrodinėjimo naštos perskirstymą – preziumuojama, kad per šešis mėnesius nuo prekės perdavimo vartotojui išaiškėję trūkumui buvo prekės perdavimo momentu, pirkėjas šios aplinkybės neturi įrodinėti, o pardavėjas gali šią prezumpciją nuginčyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-19 Vartotojų teisių apsauga vartojimo sutartiniuose santykiuose: teisinio reguliavimo ir teismų praktikos apžvalga Nr. AC-33-1).

13. Nagrinėjamu atveju atsakovas dėl katilo įsigijimo su Pardavėju sutartį sudarė 2021-11-25, o dėl jo kokybės į ieškovę kreipėsi 2022-04-11, t. y. nuo katilo įsigijimo nepraėjus 6 mėn. terminui.

14. Nors ieškovė savo procesiniuose dokumentuose ir jos atstovai teismo posėdžiuose teigia, kad atsakovui parduotas joninis katilas yra tinkamos kokybės, tik jis tinkamai neveikia dėl elektros įtapos svyravimų ar netinkamos elektros instaliacijos būklės atsakovo namų valdoje, tačiau tokių įrodymų teismui nėra pateikta. Tuo tarpu atsakovo argumentaus apie tai, kad jo namų valdoje per visą laikotarpį, kai buvo pastatytas ir nuolat gedo ginčo katilas, jokių elektros svyravimo sutrikimų nebuvo, ką patvirtina ir ESO pateiktas atsakymas Nr.45030 su prie jo pridėtais dokumentais. AB „Energijos skirstymo operatorius“ nurodė, kad elektros energija Objektui tiekiama 10 kV oro linija L-500 ir Parovėjos TP, stacionarios transformatorinės TR-57. Nuo 2022-02-01 iki 2022-04-15 Operatoriaus skirstomajame elektros tinkle, kuriuo elektros energija tiekiama Objekto elektros imtuvams, gedimų ir atsijungimų neužfiksuota. 10 kV skirstomųjų tinklų normalių sujungimų schema dirbo normaliu režimu, laikantis atsakyme nurodyto Lietuvos standarto reikalavimų. Taip pat apie gedimus, galėjusius būti Objekto vidaus lokaliajame elektros rinkle, informacijos taip pat neturi. Ir nors ieškovė teiginiui dėl elektros gedimų/svyravimų pagrįsti remiasi tuo, kad po vieno iš katilo gedimo atsakovas iš draudimo bendrovės gavo žalos atlyginimą dėl sugedusio katilo, nurodant, kad jis sugedo dėl elektros svyravimų, tačiau teismo posėdyje atsakovas teismui patvirtino, kad šią aplinkybę jam patarė nurodyti pats ieškovės atstovas, kuris šalino gedimą ir draudikui buvo pateikta būtent ieškovės atstovo surašyta pažyma apie katilo gedimo priežastį. Tokius atsakovo argumentus patvirtina ir 2022-02-22 pačios ieškovės atstovo direktoriaus V. R. išduotas Šildymo sistemos su elektriniu katilu (duomenys neskelbtini) defektinis aktas – 036, iš kurio matyti, kad tokią išvadą akte nurodė būtent ieškovės atstovas. Be to, į vietą atvykus VVTAT atstovui darbuotojui A. Ž., dalyvaujant tiek atsakovui, tiek ieškovės atstovui, apžiūrėjus katilą ir išmatavus katilo bei jo valdymo bloko įtampą skaitmeniniu testeriu, įtampos svyravimų nebuvo nustatyta, t. y. katilo ir valdymo bloko išmatuota įtampa skaitmeniniu testeriu ir nustatyta, kad tinklo (ir valdymo bloko maitinimo) įtampos svyravimai siekia 6V ir neviršijo leistino įtampos svyravimo tinklo įtampai, todėl buvo padaryta išvada, kad aplinkybė, jog katilo gedimą nulėmė elektros gedimai, nepatvirtinta. Užfiksuotų aplinkybių pagrindu buvo surašyta 2022-06-27 gaminio vertinimo išvada Nr.2GVI-401, kurioje konstatuota, jog katilo bloko veikimas neatitinka kokybės rodiklių, kurių vartotojas galėjo pagrįstai tikėtis, įsigydamas prekę. Šią išvadą A. Ž. patvirtino ir apklaustas teismo posėdyje.

15. Atsakovas tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdyje teismui patvirtino, kad jis įvykdė visus pardavėjo nurodytus reikalavimus, kurie buvo būtini šio katilo pajungimui, t.y. padidino elektros galią, įvedė atskirą kabelį iki katilo pajungimo vietos, įrengė įvadinį automatinį atjungiklį. Daugiau jokie elektros prietaisai prie šio įvado nebuvo prijungti, iš šio įvado gaunama elektros energija buvo naudojama tik pajungto ginčo katilo poreikiams. Ieškovės atstovas, kuris ir prijungė įsigytą ginčo katilą, pats jį ir prijungė ir tuo metu jokių priekaištų dėl to neišsakė. K. S. savo 2022-12-18 pateiktų dokumentų išvadoje Nr.607 nurodė, kad pagal 2022-12-14 d. V. K. protokole Nr.V-21-070 nurodytas kabelis (AXMK 5x16) atitinka Elektros įrenginių ir įrengimo bendrųjų taisyklių, Elektros įrenginių bandymų normų ir apimčių aprašo bei kitų galiojančių teisės aktų, reglamentuojančių elektros įrenginių įrengimų ir (ar) eksploatavimą, reikalavimus ir gali būti naudojami pagal paskirtį. Įvadinis automatinis jungiklis C32A taip pat užtikrina 18 kW galios pralaidumą. Tačiau joje nurodė, kad tolimesnės shemos prijugimo, paskirstymo tinkamumą padidintam įvado galingumui duomenų nėra, todėl galima manyti, kad elektros instaliacija gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), nebuvo tvarkinga. Tačiau tai padaryta tik tikėtina išvada, nes apklaustas liudytoju teismo posėdyje K. S. patvirtino, kad į vietą jis nebuvo atvykęs, nei paties katilo, nei jo pajungimo nematė.

16. Be jau aukščiau aptartų aplinkybių, ieškovės keliamas prielaidas apie tai, kad atsakovo gyvenamajame name galimai buvo netvarkinga elektros instaliacija, paneigia ir tai, kad prie jai įrengiant įsigytą katilą, 2021-10-07atsakovo name buvo atliktas elektros įrenginių techninės būklės patikrinimas ir konstatuota, kad jame esantys elektros įrenginiai atitinka elektros įrenginių ir įrengimo bendrųjų taisyklių, Elektros įrenginių bandymų normų ir apimčių aprašo beik kitų galiojančių teisės aktų, reglamentuojančių elektros įrenginių ir (ar) eksploatavimą reikalavimus ir gali būti naudojami pagal paskirtį (2022-10-07 Elektros įrenginių techninės būklės patikrinimo aktas). AB Energijos skirstymo operatorius“ savo rašte patvirtino, kad atsakovo objekte leistinosios naudoti galios 2021-11-25 pakako tam, kad jame būtų galima sumontuoti 15 kW galingumo elektros įrenginį.

17. Todėl, esant visiems šiems byloje nustatytiems duomenims, ieškovės ieškinio reikalavimas dėl atsakovo reikalavimo dėl joninio katilo pirkimo pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo netenkinimo, kaip nepagrįstas, atmetamas, ginčą išsprendžiant iš esmės, t.y. nutraukiant 2021-11-25 d. tarp ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą sutartį su atsakovu V. J. ir taikant restituciją, t.y. atsakovui V. J. grąžinant joninį katilą „(duomenys neskelbtini)“ ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ grąžinant atsakovui V. J. už katilą sumokėtus pinigus – 2500 eurų.

18. Nes pagal Civilinio kodekso 6.327 straipsnio 1 dalį, parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus. Pagal to paties teisės akto 6.363 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojusi iki 2022-01-01) nustatyta, kad parduodamas daiktas turi būti tinkamos kokybės, t. y. daikto savybės turi atitikti vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį. Pardavėjas atsako pirkėjui už bet kokią daikto neatitiktį sutarčiai, esančią daikto pardavimo metu. Daikto savybės atitinka sutartį, jeigu: 1) daiktas atitinka pardavėjo pateiktą aprašymą ir turi tokias savybes kaip ir daiktas, kurį pardavėjas pateikė kaip pavyzdį ar modelį; 2) daiktas tinka naudoti tam, kam tokios rūšies daiktai paprastai naudojami; 3) daiktas tinka naudoti pagal konkrečią paskirtį, apie kurią pirkėjas pranešė pardavėjui sutarties sudarymo metu ir su kuria pardavėjas sutiko; 4) daiktas atitinka kokybės rodiklius, kurie paprastai yra būdingi to paties pobūdžio daiktams ir kurių pirkėjas gali pagrįstai tikėtis pagal daikto pobūdį ir daikto gamintojo, jo atstovo ar pardavėjo viešai paskelbtus pareiškimus, įskaitant reklamą ir daiktų ženklinimą, dėl daikto konkrečių savybių (Civilinio kodekso 6.363 straipsnio 3 dalis (redakcija, galiojusi iki 2022-01-01)). Taigi pagrindinė pardavėjo pareiga pagal vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį yra perduoti pirkėjui sutartį atitinkančią prekę. Vartojimo pirkimo– pardavimo sutarčių atveju, be bendrųjų prekės atitikties nuostatų, nurodytų Civilinio kodekso 6.327 straipsnyje, 6.333 straipsnio 1 dalyje, įstatyme įtvirtinti papildomi reikalavimai, kuriuos turi atitikti sutarties dalykas (Civilinio kodekso 6.363 straipsnis). Pirkimo–pardavimo sutarties dalyku esanti prekė pripažįstama tinkamos kokybės, jei ji atitinka įprastus tokioms prekėms keliamus reikalavimus ir pagrįstus vartotojo lūkesčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008).

19. Kadangi šiuo konkrečiu atveju virš aptartais duomenimis byloje nustatyta, kad ieškovės parduoto ginčo katilo bloko veikimas neatitinka kokybės rodiklių, kurių vartotojas galėjo pagrįstai tikėtis, įsigydamas prekę, todėl atsakovo prašymas nutraukti šio katilo pirkimo-pardavimo sutartį ir grąžinti jam už jį sumokėtus pinigus, laikytinas pagrįstu, nes tokią teisę jam suteikia įstatymas (LR CPK 6.363 str. (redakcija, galiojusi iki 2022-01-01, 6.364¹ str. (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2022-01-01).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

20. Ieškovės ieškinys buvo atmestas. Dėl šios priežasties atsakovui iš ieškovės priteistinos visos jo turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti (LR CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.). Pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovas turėjo 1200 eurų išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į šios bylos apimtį, sudėtingumą, į atstovavimo išlaidų dydį, ši suma priteistina visa apimtimi.

21. Iš ieškovės priteistinos teismo turėtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei (LR CPK 96 str. 2 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268-270 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui V. J. bei institucijai, teikiančiai išvadą byloje Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dalyje dėl šios institucijos nutarimo panaikinimo nutraukti.

Ginčą išspręsti iš esmės: nutraukti 2021-11-25 d. tarp ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą sutartį su atsakovu V. J. ir taikyti restituciją, t.y. atsakovui V. J. grąžinant joninį katilą „(duomenys neskelbtini)“ ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ grąžinant atsakovui V. J. už katilą sumokėt(duomenys neskelbtini), atsakovui V. J., a.k(duomenys neskelbtini) 1200 eurų jo patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), 20,40 eurų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės pajamas (įmokos kodas 5662).

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose.