- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-12
- Bylos Nr.
- 2SA-290-781/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16355-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Varanauskaitė
- Pareiškėjas
- V. M.
- Suinteresuotas asmuo
- UAB „Eurohorecana“, A. V.
- Kategorijos
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 6 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. M. skundą dėl antstolės D. M. veiksmų, suinteresuoti asmenys UAB „Eurohorecana“, A. V., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas V. M. (toliau - Pareiškėjas) pateikė teismui skundą dėl antstolės D. M. (toliau - Antstolė) veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje UAB „Eurohorecana“, A. V.. Nurodė, kad su skundu kreipėsi į antstolę D. M., nesutikdamas su 2013 m. balandžio 23 d. patvarkymu dėl piniginių lėšų arešto ir laikymo sąskaitoje, kuriuo vykdant vykdomuosius dokumentus iš R. M. areštuotos jo piniginės lėšos, 4 233, 52 Lt, esančios AB Swedbank sąskaitoje. Skunde nurodė, kad apie skolas jo sutuoktinė R. M. nei jo, nei dukros neinformavo, ji yra juridinė sutuoktinė, bet faktiškai bendro šeimos ūkio neveda jau 5 metai. Išieškotojai galėjo žinoti R. M. telefono numerį ir gyvenamąją vietą ir informuoti apie teismo procesus. Su sutuoktine nebendrauja nei telefonu, nei kitomis priemonėmis. Jam reikalingos piniginės lėšos, sutuoktinė neprisidėjo apmokant buto mokesčius. Piniginės lėšos buvo sukauptos gaunant pensiją ir beveik vienerių metų darbo užmokestį. Piniginių lėšų areštas yra skaudus finansinis smūgis.
Antstolė D. M. 2013 m. gegužės 9 d. patvarkymu netenkino pareiškėjo skundo. Nurodė, kad CPK 666 straipsnis suteikia teisę išieškojimą iš fizinių asmenų nukreipti į skolininko turto dalį, esančią jungtine sutuoktinių nuosavybe, o CPK 667 straipsnis įpareigoja areštavus skolininkui priklausantį turtą, kuris yra bendras su kitais asmenimis, pasiūlyti išieškotojui ar bendrosios jungtinės nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe nustatymo. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu yra laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Santuoka tarp pareiškėjo ir skolininkės sudaryta 1984 m. gegužės 12 d., remiantis Vedybų sutarčių registru, vedybų sutartis nesudaryta, todėl manytina, kad areštuotos lėšos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Įrodymų, kad areštuotos asmeninės lėšos, nepateikta, priešingai, pareiškėjas nurodo, kad areštuotos lėšos sukauptos gaunant pensiją ir darbo užmokestį. Tokios lėšos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Aplinkybė, kad sutuoktiniai faktiškai penkis metus neveda šeimos ūkio nepagrįstos įrodymais, o pats faktas negali būti laikomas pagrindu bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei eliminuoti, kadangi pateikti rašytiniai įrodymai, jog pareiškėjas ir skolininkė yra santuokoje. Antstolis privalo vadovautis įstatyme nustatyta prezumpcija.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 6 d. nutartimi Pareiškėjo skundą atmetė. Nurodė, kad skundžiamas Antstolės patvarkymas pagrįstas ir teisėtas. CPK 666 straipsnis suteikia teisę išieškojimą iš fizinių asmenų nukreipti į skolininko turto dalį, esančią jungtine sutuoktinių nuosavybe. Skolininkė ir pareiškėjas yra sudarę santuoką, vedybų sutartis nesudaryta, todėl taikytinas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas. Remiantis CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, areštuotos piniginės lėšos laikytinos bendrąja jungtine nuosavybe, nes įgytos santuokos metu. Pareiškėjas nepateikė leistinų įrodymų, kad šios piniginės lėšos priklauso asmeninei jo nuosavybei (CK 3.89 straipsnio 1-2 dalys) ir, kaip teisingai pastebėjo antstolė, priešingai, nurodo, kad šios piniginės lėšos sukauptos iš pensijos ir darbo užmokesčio. Tokios pajamos laikomos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Pareiškėjas nurodo, kad bendro šeimos ūkio su skolininke neveda, apie prievoles nieko nežinojo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog tai, kad pareiškėjas su skolininke neveda bendro ūkio nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, nes ji nekeičia turimo turto teisinio režimo. Įtaką sutuoktinių turtinėms teisėms gali turėti santuokos nutraukimas (CK 3.67 straipsnis), teismo sprendimas dėl gyvenimo skyrium (CK 3.77 straipsnio 4 dalis). Tokių sprendimų pasekmės sutuoktinių turtinėms teisėms gali būti taikomos retrospektyviai (nuo bylos teisme iškėlimo dienos ar nuo faktinio gyvenimo atskirai dienos), tačiau apie teismo sprendimus nutraukti santuoką ar patvirtinti gyvenimą skyrium duomenų nepateikta. Taip pat sutuoktiniai gali pasidalinti turtą nenutraukiant santuokos (CK 3.124 straipsnis). Teisiškai neįformintas sutuoktinių gyvenimas atskirai nekeičia santuokos metu įgyjamo turto priskyrimo bendrajai ar asmeninei nuosavybei. Aplinkybė, kad pareiškėjas nebuvo informuotas apie sutuoktinės prisiimtas prievoles, neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl antstolės patvarkymo teisėtumo, nes antstolė vykdo išieškojimą tik iš skolininkės (t. y. jos asmeninio turto ar turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje), o ne iš bendro sutuoktinių turto. Išieškomos skolų sumos laikomos asmeninėmis skolininkės prievolėmis, todėl neturi reikšmės, ar pareiškėjas apie jas buvo informuotas. Aplinkybė dėl sutuoktinio neinformavimo apie prisiimtas prievoles gali būti svarbi sprendžiant sutuoktinių tarpusavio teisinius santykius.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu Pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 6 d. nutartį ir priimti naują nutartį – Pareiškėjo skundą tenkinti. Nurodo, kad apie savo skundo nagrinėjimo Vilniaus m. apylinkės teisme datą ir vietą nebuvo informuotas. Taip pat nurodo, kad išieškotojui yra žinoma, kad skolininkė šiuo metu gyvena Anglijoje ir tai skolininkas galėjo sužinoti ir jos gyvenamosios vietos adresą pateikti Antstolei. Taip pat nurodo, kad su atsakove faktiškai negyvena 5 metus, neveda šeimos ūkio, ką gali paliudyti dukterys bei skolininkės sesuo.
Atsiliepimas
Antstolė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė su juo nesutinkanti ir prašė jį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).
Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos nustatyta, jog Antstolė vykdo Vilniaus m. apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą dėl 1 381, 52 Lt skolos ir 71 Lt bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš R. M. UAB „Eurohorecana“ naudai ir Vilniaus m. apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą dėl 2 700 Lt skolos ir 81 Lt bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš R. M. A. V. naudai. Vykdydama šiuos vykdomuosius dokumentus Antstolė nustatė, kad 1984 m. gegužės 12 d. skolininkė sudarė santuoką su pareiškėju V. M., tarp jų vedybų sutartis nesudaryta. Skundžiamu patvarkymu Antstolė, vadovaudamasi CPK 666, 689 straipsniais, CK 3.88 straipsniu, areštavo skolininkės sutuoktiniui (pareiškėjui) V. M. priklausančias lėšas 4 233, 52 Lt sumai, esančias kredito įstaigoje AB Swedbank, ir nurodė areštuotas pinigines lėšas saugoti V. M. sąskaitoje iki atskiro nurodymo. Antstolė 2013 m. gegužės 2 d. patvarkymu, vadovaudamasi CPK 613 straipsniu, 667 straipsnio 1 dalimi, pasiūlė išieškotojams ar bendrosios jungtinės nuosavybės dalyviui V. M. kreiptis į teismą dėl skolininko turto, esančio bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, dalies nustatymo, prašant padalinti skolininko sutuoktinio vardu atidarytose sąskaitose esančias pinigines lėšas 8 203, 03 Lt sumai.
CPK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. CPK 667 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Kaip matyti iš šių CPK normų, įstatymų leidėjas leidžia areštuoti ne tik skolininkui priklausantį turtą, bet ir bendrą su kitais asmenimis turtą, jeigu skolininko turto dalis nenustatyta. Taigi Antstolei nustačius kad skolininkė neturi asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, iš kurio galėtų būti išieškoma suinteresuotų asmenų naudai, vadovaudamasi CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nustatančiu, jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu yra laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, pagrįstai areštavo skolininkės sutuoktinio pinigines lėšas ir išieškotojui pasiūlė kreiptis į teismą dėl skolininkės turto, esančio bendra jungtine nuosavybe, dalies nustatymo.
Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog Antstolė, areštuodama apeliantui priklausantį turtą veikė išieškotojų prašymo ir tinkamai išduotų vykdomųjų dokumentų pagrindu.
Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad teismas nepranešė atsakovui apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, kadangi remiantis CPK 133 straipsnio 3 dalimi apie posėdį buvo pranešta specialiame interneto puslapyje (b. l. 5).
Kiti Pareiškėjo nurodyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčui dėl Antstolės veiksmų teisėtumo spręsti, taigi neįtakoja skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.
Pareiškėjo skundą dėl Antstolės veiksmų nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, priėmė teisėtą nutartį, todėl atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo ją keisti ar naikinti (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Todėl Pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 321, 325, 331, 336 - 339 straipsniais,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.