Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. R. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. R. skundą atsakovui Aplinkos apsaugos agentūrai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Pareiškėjas G. R. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – ir AAA, ir atsakovas) 2023 m. gegužės 17 d. sprendimą Nr. (26)-A4E-5124 „Neišduoti leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus“ (toliau ir – Sprendimas), kuriuo priimtas sprendimas neišduoti leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus pagal pareiškėjo 2019 m. lapkričio 15 d. prašymą (toliau – ir Prašymas), ir įpareigoti AAA pareiškėjo Prašymą išnagrinėti iš naujo, įpareigojant išduoti leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus prašomoje teritorijoje.

2. Pareiškėjas nurodė šiuos pagrindinius argumentus ir faktines aplinkybes:

2.1. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-988-520/2022 (toliau – ir LVAT Sprendimas) panaikino AAA 2020 m. balandžio 27 d. sprendimą Nr. (26)-A4E-2488 „Dėl atsisakymo išduoti leidimus laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus“ ir įpareigojo AAA iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. lapkričio 8 d. ir 2019 m. lapkričio 15 d. prašymus. Pareiškėjo 2019 m. lapkričio 8 d. prašymas buvo išnagrinėtas ir priimtas teigiamas sprendimas – išduotas leidimas laikyti laukinius gyvūnus, tačiau AAA iš naujo išnagrinėjus 2019 m. lapkričio 15 d. prašymą, buvo priimtas skundžiamas Sprendimas, kuriuo neišduotas leidimas laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus – stirnas, nes pateikti dokumentai ir informacija nepagrindžia, kad laikant nelaisvėje laukinius gyvūnus bus užtikrinama, kad gyvūnai neištrūktų ir neturėtų galimybių ištrūkti į laisvę, bei bus užtikrintas lankytojų saugumas.

2.2. Sprendime remiamasi argumentu, jog laukinių gyvūnų laikymas neužtikrins Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2011 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. D1-533/B1-310 (toliau – ir Taisyklės), 20 punkte ir 4 priedo 5 punkte nustatytų laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje reikalavimų.

2.3. AAA neanalizavo ir nepagrindė, kokiu pagrindu pareiškėjo bei jo turto atžvilgiu taikomi apribojimai, kurie nėra aiškiai įvardinti ir numatyti Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatyme (toliau – ir Įstatymas). Įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje numatyta, kada leidimai laikyti gyvūnus yra neišduodami, tačiau AAA, priimdama Sprendimą, nemotyvavo ir nenurodė, kokiu įstatyminiu pagrindu riboja pareiškėjo teises laikyti laukinius gyvūnus.

2.4. Remiantis Taisyklių 4 priedo 1 lentelės eilės Nr. 4.21 papunkčiu, tam, kad būtų išduotas leidimas laikyti nelaisvėje stirnas, lauko patalpa, skirta stirnų porai, turi sudaryti mažiausiai 30 m². Pareiškėjui priklausančiame sklype būtų aptvertas 10,2950 ha plotas. Laukinių gyvūnų žurnale 2022 m. gruodžio mėnesį yra užregistruota iš viso 11 stirnų, todėl vienai stirnai atitektų 9 024 m² plotas, taigi padidintas ginčijamo aptvaro plotas ne tik atitiktų Taisyklėse numatytą minimalų patalpų dydį, bet ir užtikrintų laisvą gyvūno judėjimą natūralioje, stirnos buveinę atitinkančioje, aplinkoje.

2.5. Aptvarai planuojami įrengti išimtinai pareiškėjui ir jo sutuoktinei priklausančiuose žemės sklypuose, nutolusiuose nuo gyvenvietės ar kitokios teritorijos, kurioje lankytųsi pašaliniai fiziniai asmenys, ir neplanuojami įrengti nei zoologijos sode, nei kitame lankytojų lankomame objekte. Pareiškėjo anksčiau įrengti voljerai laukiniams gyvūnams laikyti yra apriboti nuo fizinių asmenų lankymosi Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 20 d. (Nr. ĮS-2025), 2019 m. gruodžio 23 d. (Nr. ĮS-2414), 2017 m. kovo 2 d. (Nr. ĮS-360) įsakymais „Dėl fizinių asmenų lankymosi miško žemės sklype apribojimo“. Taip pat apribojus fizinių asmenų lankymąsi planuojamame įrengti aptvare, grėsmė lankytojų, kurių nebus, saugumui neegzistuoja ir negali egzistuoti. AAA neturi pagrindo reikalauti iš pareiškėjo imtis priemonių užtikrinti lankytojų, kurių nebus, saugumo.

2.6. AAA argumentai, jog jis gyvendamas vienoje teritorijoje su laukiniais gyvūnais – stirnomis, neužtikrina lankytojų saugumo, nėra motyvuoti. Pareiškėjo privačios nuosavybės teise valdomi sklypai nėra lankytinas objektas, fizinių asmenų lankymasis yra apribotas, todėl AAA negali atsisakyti išduoti leidimą remdamasi prielaidomis.

2.7. Nei Taisyklių 4 priede, nei Taisyklių projekto 5 priedo 5 punkte nėra kalbama apie aptvaro teritorijoje esančių asmenų saugumą. AAA savavališkai prilygina sklypų savininkus Taisyklių sąlygose minimam lankytojui, nors lankymas ir nuolatinis gyvenimas tam tikroje teritorijoje yra akivaizdžiai skirtingos sąvokos. AAA Sprendime nepagrįstai teigia, kad stirnų laikymas bendroje teritorijoje su gyvenamuoju namu, kuriame yra nuolatinė pareiškėjo ir jo sutuoktinės gyvenamoji vieta, kelia grėsmę ten gyvenančių žmonių, lankytojų ir gyvūnų saugumui.

2.8. Doc. dr. Antanas Smetona, turintis aukštąjį universitetinį išsilavinimą bei daugiau kaip 20 metų patirtį dabartinės lietuvių kalbos tyrimų ir ekspertizės srityje, pateikė 2023 m. birželio 12 d. išvadą, kad: 1) Taisyklių 4 priedo 5 punkte minimas lankytojas yra asmuo, kuris lankosi specialiai lankymui skirtame objekte (laukinių gyvūnų voljere, aptvare), tačiau nėra nei savininkas, nei savininko šeimos narys, nei administruojančio ar aptarnaujančio personalo narys; 2) AAA nepagrįstai (klaidinančiai) teigė, jog reikalavimas užtikrinti, kad gyvūnai neištrūktų ir neturėtų galimybių ištrūkti į laisvę, būtų užtikrinamas lankytojų saugumas taikomas šiais atvejais: zoologijos soduose; lankomuose voljeruose; kituose objektuose, kuriuose laikomi laukiniai gyvūnai. Todėl reikalavimas užtikrinti, kad gyvūnai neištrūktų ir neturėtų galimybių ištrūkti į laisvę, būtų užtikrinamas lankytojų saugumas taikomas šiais atvejais: 1) zoologijos soduose; 2) lankomuose voljeruose; 3) lankomuose aptvaruose; 4) lankomuose kituose objektuose, kuriuose laikomi laukiniai gyvūnai.

2.9. Atsakydamas į pateiktus klausimus doc. dr. Antanas Smetona nurodė, kad: 1) sąvoka „lankytojas“ Taisyklių 4 priedo 5 punkte yra speciali, nes vartojama specialioje dalykinėje srityje, bet šiame teisės akte ji neapibrėžta (tai teisės akto trūkumas); tačiau iš lankytojo reikšmių ir vartosenos kituose artimų dalykinių sričių teisės aktuose galima daryti išvadą, kad lankytojas yra tas, kuris lanko specialiai lankymui skirtą objektą, bet nėra vienas iš tų veikėjų, kurie sudaro sąlygas lankytis ar apskritai egzistuoti lankomam objektui; todėl kalbamu atveju lankomo laukinių gyvūnų voljero ar aptvaro savininkas, jo šeimos nariai, administruojantis ar aptarnaujantis personalas nėra lankytojai; o specialios reikšmės lankytojai randasi tik iš specialiai nurodytos objekto savybės – skirtas lankyti; 2) Taisyklių 4 priedo 5 punkte teikiama įprastinė lietuvių kalbos sakinio struktūra leidžia teigti, kad frazės „lankomuose voljeruose, aptvaruose ir kituose objektuose“ pažyminys apibūdina visas tris vietos aplinkybes – lankomuose voljeruose, lankomuose aptvaruose ir lankomuose kituose objektuose, todėl AAA rašte pateikta išskleista frazės struktūra yra klaidinanti. Tai reiškia, kad bet kuri nurodyta vieta, siejama su lankytojų saugumu (zoologijos sodas, voljeras, aptvaras, kitas objektas), pirmiausia turi būti nustatyta kaip lankoma. Jei ji specialiai nelankoma, nėra ir specialios lankytojo sąvokos problemos. Taigi AAA, priimdama Sprendimą, netinkamai aiškino teisės akto nuostatas ir priėmė nepagrįstą Sprendimą, ribojantį pareiškėjo teises ir teisėtus interesus.

2.10. Pareiškėjo aptvaruose stirnos nėra jaukinamos, todėl priešingai nei nurodoma Gamtos tyrimų centro 2023 m. gegužės 8 d. išvadoje, kuria remiamasi Sprendime, laukiniai gyvūnai yra baikštūs, neagresyvūs, o pareiškėjas turi patirties auginant tiek danielius, tiek dėmėtuosius elnius, tiek stirnas ir per visą laikotarpį nebuvo pasitaikę atvejų, jog stirna užpultų ar sužeistų žmogų. Gamtos tyrimų centro 2023 m. gegužės 8 d. išvada, kurioje nurodyta, kad net prijaukinti ir laikomi aptvertoje teritorijoje, laukiniai gyvūnai išlaiko natūralius instinktus ir gali užpulti žmones, nepagrįsta faktiniais duomenimis. AAA Sprendime nenurodė jokių statistinių duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad esant ginčo situacijai laukiniai gyvūnai kelia didesnį pavojų nei laisvėje esantys analogiški gyvūnai – stirnos. Nors tam tikrais atvejais rujos metu patinai gali tapti agresyvūs dėl to, nes saugo savo teritoriją, tačiau kita vertus, atsižvelgiant į Taisyklių 4 priedo 1 lentelės 17.4 papunktį, tam, jog patinai nebūtų agresyvūs ir nesužalotų žmogaus, jiems gali būti pašalinami ragai. Asmuo, laikantis laukines stirnas nelaisvėje, gali fiziškai kontaktuoti su laukiniu gyvūnu ir toks kontaktas pripažįstamas saugiu ir teisėtu. Atsižvelgiant į tai, jog gyvenamajame name laukinių gyvūnų aptvaro viduje gyvena tik asmenys, turintys teisę kontaktuoti su laukiniais gyvūnais, nėra pagrindo teigti, kad tai yra nesaugu ar neteisėta. Nagrinėjamu klausimu turėtų būti vertinamas ir faktas, jog aptvaro vidinės teritorijos plotas sudaro 10,2950 ha, o šiuo metu pareiškėjas augina viso labo 11 stirnų, todėl stirnų konkurencija su žmogumi dėl teritorijos nekiltų.

2.11. AAA nepagrįstai priėjo prie išvados, kad laikant nelaisvėje stirnas vienoje teritorijoje su gyvenamuoju namu, būtų sunkiau užtikrinti, kad gyvūnai neištrūktų į laisvę (Taisyklių 4 priedo 5 p.). Pareiškėjas ir / ar susiję asmenys bet kokiu atveju privalo patekti į aptvarą, siekiant pasirūpinti nelaisvėje laikomais laukiniais gyvūnais. Toks rūpinimasis apimtų žolės laistymą ir vandens ir / ar pašarų tiekimą sausros metu, pagalbą sužeistiems ar sergantiems gyvūnams. Nagrinėjamu atveju nėra net teorinės galimybės išvengti to, kad pareiškėjas ir / ar susiję asmenys nepatektų į aptvaro ribas, nes laikant laukinius gyvūnus kartais yra būtina imtis papildomų priemonių susijusių su gyvūnų gerbūviu ir tai atlikti įpareigoja Taisyklių 4 priedo 3 punktas. AAA pozicija, kad aptvaras turėtų būti įrengtas taip, kad joks asmuo, jokiu atveju negalėtų patekti į jį, visiškai neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų dėl pareigos asmenims, gavusiems leidimą laikyti laukinius gyvūnus, užtikrinti jų gerbūvį.

2.12. Be to, stirnos nėra invaziniai gyvūnai ir yra natūraliai paplitusios Lietuvos miškuose, todėl neaišku, kaip į laisvę iš aptvaro ištrūkusi stirna galėtų žmogui sukelti didesnį pavojų nei natūraliai laisvėje gyvenanti sutikta stirna. Nors gyvūnų išleidimui reikalingas AAA leidimas, tačiau vien tokio leidimo buvimas suponuoja išvadą, jog stirnas laikant ne Taisyklių 4 priedo 5 punkte nurodomame zoologijos sode ar lankytiname objekte, kur pabėgusi ir išsigandusi stirna galėtų sukelti pavojų lankytojams, tačiau privačiame žemės sklype, į kurio teritoriją priėjimas ribojamas, toks laukinio gyvūno ištrūkimas nesukeltų didesnio pavojaus nei natūralus stirnų paplitimas miškuose. Taisyklių 4 priedo 5 punkte įtvirtintas sąrašas yra baigtinis. Be to, pareiškėjo privataus žemės sklypų aptvėrimas yra pernelyg nutolęs nuo Taisyklių 4 priedo 5 punkte įtvirtinto tikslo užtikrinti žmonių, lankančių zoologijos sodą ar pažintinius objektus, saugumą.

2.13. Prieš tai pareiškėjui išduotų leidimų pagrindu įrengti aptvarai ir nagrinėjamo Prašymo pagrindu įrengiamas aptvaras iš esmės nesiskiria, nes tiesiog koreguojamas aptvaro plotas. Vykdant pareiškėjo patikrinimus taip pat nebuvo nustatyta jokių pažeidimų susijusių su gyvūnų ištrūkimu į laisvę ar netinkama priežiūra ar saugumo neužtikinimu. Taisyklėse nėra draudimo aptvarus įrengti taip, kad juose būtų statinių, nes statiniai, be kita ko, yra būtini ir siekiant užtikrinti gyvūnų gerovę. Įstatymo 8 straipsnio 4 dalies 1 punkte nėra numatyta draudimo nelaisvėje laikyti laukinius gyvūnus, kai aptvaro viduje yra statiniai ar konkrečiai gyvenamas namas su priklausiniais. Todėl net jei aptvaras būtų įrengiamas lankymo tikslais (ko ginčo atveju nėra), AAA, vadovaudamasi pareiškėjo nuosavybės teisės ribojimo proporcingumo principu, turėtų pareigą pirmiausia reikalauti įgyvendinti kitas, švelnesnes lankytojų saugumo užtikrinimo priemones, o ne reikalauti iš prie prašymų pridedamų aptvarų schemų atriboti visus statinius. Tokios aplinkybės kaip statinių egzistavimas nei Įstatyme, nei Taisyklėse, nei kituose teisės aktuose, nėra įtvirtintas kaip pagrindas atsisakyti išduoti leidimą.

2.14. Ginčijamas Sprendimas neatitinka imperatyvių Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą priimti motyvuotą ir teisėtą sprendimą, nes nebuvo surinkti jokie objektyvūs duomenys, patvirtinantys AAA teiginius dėl gyvūnų ištrūkimo į laisvę ir neatliktas galimų pasekmių įvertinimas.

2.15. Ginčijamas Sprendimas neatitinka teisėtų lūkesčių principo, nes pareiškėjui turint leidimą, leidžiantį laikyti laukinius gyvūnus ir nesant nustatytų jokių pažeidimų susijusių su veikla, negali būti iš esmės keičiamos sąlygos ir reikalaujama neaiškių sąlygų įgyvendinimo. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas įsigydamas savo nuosavybę, turėjo teisėtą lūkestį naudotis įgyta nuosavybe pilna apimtimi. Taigi Sprendimas ne tik, kad yra nemotyvuotas, nepagrįstas, tačiau kartu ir apribojantis pareiškėjo teisėtus lūkesčius tinkamai naudotis jo nuosavybe, dėl ko yra neteisėtas ir naikintinas.

3. Atsakovas Aplinkos apsaugos agentūra atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsakovas nurodė šiuos pagrindinius argumentus ir faktines aplinkybes:

4.1. Ginčijamas Sprendimas priimtas vykdant LVAT Sprendimu duotą įpareigojimą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Prašymą, detaliai ir visapusiškai išnagrinėti bei įvertinti aplinkybes, ar žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas), esantys minėti statiniai patenka į ginčo aptvarą, įvertinti pastatų naudojimą / nenaudojimą, pareiškėjui sudarant galimybes teikti įrodymus, pagrindžiančius jo nurodomas aplinkybes apie pastatų naudojimą / nenaudojimą, kad bus užtikrintas lankytojų saugumas. AAA suteikė pareiškėjui galimybę teikti įrodymus ir paaiškinimus, ir gavusi pareiškėjo 2023 m. balandžio 7 d. raštu pateiktą informaciją, pagrindžiančią, kad gyvenamasis namas ir kiti statiniai yra naudojami pagal paskirtį, žemės sklype yra pareiškėjo nuolatinė faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta, nepateikta pagrindžianti informacija, kad ginčo aptvare nesilankys lankytojai, nenurodytos lankytojų saugumą užtikrinančios priemonės bei atsižvelgdama į LVAT išaiškinimus, priėmė Sprendimą neišduoti leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus.

4.2. Gamtos tyrimų centro 2023 m. gegužės 8 d. išvadoje aiškiai nurodyta, kad aptvare gyvenant žmonėms ir lankantis svečiams, jame laikomi laukiniai gyvūnai gali pabėgti į laisvę. Prie žmonių pripratę stirnų patinai laisvėje gali būti pavojingi, nes žmonių nebebijo, bet gina savo teritoriją. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai, kad nelaisvėje laikomų laukinių gyvūnų ištrūkimas iš aptvaro į laisvę yra nepavojingas ir kontroliuojamas, laikytini nepagrįstais.

4.3. Dėl pareiškėjo teiginių, kad aptvaras neplanuojamas įrengti nei zoologijos sode, nei kitame lankytojų lankomame objekte, todėl grėsmė lankytojų, kurių nebus, saugumui neegzistuoja ir negali egzistuoti ir kad tuo pačiu neegzistuoja ir negali egzistuoti pagrindas AAA reikalauti iš pareiškėjo imtis priemonių užtikrinti lankytojų, kurių nebus, saugumą, Taisyklių 4 priedo 5 punkto normos dispozicijoje skliaustuose, atskiriant vieną nuo kito laukinių gyvūnų laikymo atvejus, detalizuojamas vietų, kuriuose laikant laukinius gyvūnus turi būti užtikrintas lankytojų saugumas, nebaigtinis sąrašas. Pažymėtina, kad reikalavimas taikomas zoologijos soduose ir lankomuose voljeruose, aptvaruose bei kituose objektuose, kuriuose laikomi laukiniai gyvūnai. Nurodytas sąrašas yra nebaigtinis ir tai patvirtina Taisyklių 4 priedo 5 punkto normos dispozicijoje nurodyta nuostata „kituose objektuose, kuriuose laikomi laukiniai gyvūnai“. Be kita ko, tokios pačios pozicijos laikėsi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eA-988-520/2022.

4.4. AAA pagrįstai Sprendime įvertino, kokių priemonių pareiškėjas imsis siekdamas užtikrinti Taisyklių 4 priedo 5 punkte nustatytų reikalavimų laikymąsi, kad būtų užtikrintas lankytojų saugumas ir aptvare laikomi gyvūnai neištrūktų ir neturėtų galimybių ištrūkti į laisvę.

4.5. Pareiškėjo ankstesni leidimai laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus jam buvo išduoti 2011–2013 metais, o pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenis į planuojamą naujai įrengti aptvarą žemės sklype esančių statinių – gyvenamojo namo ir pirties su pagalbinėmis patalpomis – statybos pabaiga yra 2017 metai, todėl leidimų laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus išdavimo aplinkybės yra pasikeitusios. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundo motyvai, kad anksčiau išduotų leidimų pagrindu įrengti aptvarai ir nagrinėjamo prašymo pagrindu įrengiamas aptvaras iš esmės nesiskiria, nepagrįsti.

4.6. Dėl skunde analizuojamos sąvokos „lankytojas“ ir skundo argumentų, kad ginčo aptvaras ir aptvare esantys žemės sklypai nėra lankytinas objektas, sąvoka „lankytojas“ šiuo atveju turėtų būti suprantama bendrine prasme. Tokios pačios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eA-988-520/2022.

4.7. Asmenų lankymasis ginčo aptvare savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimu yra apribotas tik toje teritorijoje, kurioje yra miškas ir apribojimas susijęs su fiziniais asmenimis, kuriems suteikta teisė lankytis visų nuosavybės formų miškuose, tačiau tai jokiu būdų neribos lankytojų patekimo į aptvaro teritoriją pagal paskirtį naudojantis žemės sklype esančiu gyvenamuoju namu, pirtimi, pagalbiniais ir kitais statiniais. Lankymasis aptvaro teritorijoje neturi būti suprantamas kaip lankomo objekto lankymas, kadangi Taisyklių 4 priedo 5 punkto reikalavimai taikomi ir kitais atvejais, kai kituose objektuose yra laikomi laukiniai gyvūnai.

4.8. Taisyklių 28 punktas nustato, jog laukiniai gyvūnai laikomi nelaisvėje pagal Taisyklių priede nustatytus reikalavimus. Visais Taisyklių 4 priedo 5 punkto atvejais laukinių gyvūnų laikymo vieta turi būti įrengta taip, kad būtų galima išvengti draudžiamo fizinio kontakto su lankytojais ir būtų užtikrinamas jų saugumas bei užtikrinta, kad aptvaruose esantys gyvūnai neištrūks ir neturės galimybių ištrūkti į laisvę. Pareiškėjas turėjo pareigą pagrįsti kokiomis kitomis priemonėmis, nei ketinamo įrengti aptvaro teritorijos atribojimas nuo gyvenamųjų ir kitos paskirties statinių, planuojama užtikrinti lankytojų saugumą neatribojus gyvenamosios paskirties ir kitų statinių iš planuojamo įrengti aptvaro bei, kad dėl asmenų lankymosi aptvaruose gyvūnai neištrūks ir neturės galimybių ištrūkti į laisvę, tačiau to nepadarė ir deklaratyviai nurodė, kad aptvaro teritorijoje pašalinių asmenų nebus. Atsižvelgiant į tai, kad į ginčo aptvaro teritoriją patenka gyvenamasis namas, pirtis su pagalbinėmis patalpomis bei kiti statiniai, gyvenamasis namas yra naudojamas pagal paskirtį, aptvaro teritorijoje yra pareiškėjo nuolatinė faktinė gyvenamoji vieta, deklaruota gyvenamoji vieta, Taisyklių 4 priedo 5 punkte nustatyti reikalavimai negali būti įgyvendinti pareiškėjui neatribojus ginčo aptvaro nuo gyvenamųjų ir kitos paskirties statinių bei nesiėmus jokių kitų papildomų priemonių.

4.9. Pareiškėjas nepagrįstai teigė, kad Sprendimu nepagrįstai ribojamos pareiškėjo nuosavybės teisės. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas dėl nuosavybės teisės ir jos apsaugos, savo jurisprudencijoje ne kartą yra pabrėžęs, jog pagal Konstituciją nuosavybės teisė nėra absoliuti; teisės normomis reguliuojamų nuosavybės santykių subjektai paprastai turi ne tik tam tikras teises, bet ir atitinkamas pareigas; savininkas, turėdamas teisę valdyti nuosavybę, ja naudotis ir disponuoti, negali pažeisti įstatymų, taip pat kitų asmenų teisių.

4.10. Teismai nėra viešojo administravimo institucijos ir neatlieka viešojo administravimo atitinkamoje srityje, dėl ko paprastai negali įpareigoti viešojo administravimo subjekto priimti konkretaus turinio administracinį sprendimą, o gali tik pavesti iš naujo atlikti veiksmus, kurie pripažinti atliktais nesilaikant teisės aktų reikalavimų, todėl pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti AAA priimti teigiamą sprendimą ir išduoti leidimą ginčo aptvare laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus yra nepagrįstas.

4.11. Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad leidimus laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus išduoda Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos įgaliota institucija, vadovaudamasi šio įstatymo ir Taisyklių reikalavimais. Taisyklių 20 punkte nurodoma, kad leidimas laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus išduodamas atsižvelgus į aptvarų, voljerų ar kitų statinių dydį ir kitus parametrus, į teritorijos gamtines sąlygas bei numatomų juose laikyti laukinių gyvūnų biologines savybes ir individų skaičių, laikantis laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje reikalavimų, nustatytų Taisyklių 4 priede. Taigi AAA, priimdama ginčijamą Sprendimą, turėjo teisinį pagrindą ir neperžengė nustatytos kompetencijos ribų.

4.12. Iš Sprendimo turinio suprantama, kokiu pagrindu ir motyvais priimtas toks administracinis aktas. Sprendimas nesukėlė teisiškai neaiškios situacijos ir nesuvaržė galimybės tinkamai apginti savo teises, tai reiškia, kad AAA kaip viešojo administravimo subjektas, laikėsi VAĮ 3 straipsnyje numatytų viešojo administravimo principų. Sprendime pateikiami pagrindiniai motyvai ir argumentai, kuriais AAA rėmėsi priimdama Sprendimą, motyvai ir argumentai yra pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų nuostatomis, nurodyta apskundimo tvarka. Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytus bendruosius reikalavimus taikomus individualiam administraciniam aktui, todėl yra teisėtas ir pagrįstas.

II.

5. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. sausio 5 d. sprendimu pareiškėjo G. R. skundą atmetė.

6.1. Pareiškėjas 2019 m. lapkričio 15 d. pateikė AAA prašymą išduoti leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus stirnas (2 patinus, 3 pateles, 5 jauniklius); prašyme nurodė, kad laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje tikslas – veisimas, populiacijos atkūrimas, reabilitacija, adaptacija; planuojamo įrengti aptvaro, voljero ar kito statinio adresas: (duomenys neskelbtini); žemės sklypų kadastriniai numeriai: (duomenys neskelbtini); lauko patalpų dydis – 10,2950 ha.

6.2. AAA 2020 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. (26)-A4E-2488 pareiškėjo Prašymo netenkino. Nesutikdamas su tokiu sprendimu, pareiškėjas 2020 m. balandžio 3 d. su skundu kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją (toliau – ir LAGK). LAGK 2020 m. birželio 18 d. sprendimu Nr. 21R-475(AG-449/04-2020) atmetė pareiškėjo skundą. Nesutikdamas su LAGK sprendimu, pareiškėjas 2020 m. birželio 30 d. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimu, administracinėje byloje Nr. eI3-4211-473/2020, pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu, 2020 m. gruodžio 8 d. su apeliaciniu skundu kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimu (LVAT Sprendimas) administracinėje byloje Nr. eA-988-520/2022 pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, t. y. panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą; panaikino AAA 2020 m. kovo 27 d. sprendimą Nr. (26)-A4E-2488 „Dėl atsisakymo išduoti leidimus laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus“ ir įpareigojo AAA iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Prašymą; panaikino LAGK 2020 m. birželio 18 d. sprendimą Nr. 21R-475(AG-449/04-2020).

6.3. AAA, vykdydama LVAT Sprendimą, iš naujo nagrinėjo pareiškėjo Prašymą.

6.4. AAA 2023 m. vasario 27 d. raštu Nr. (26)-A4E-2083 „Dėl teismo sprendimo vykdymo ir prašymo išduoti leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus“ kreipėsi į pareiškėją prašydama pateikti įrodymus ir paaiškinti aplinkybes.

6.5. Pareiškėjas 2023 m. balandžio 7 d. paaiškinimuose, atsakydamas į AAA 2023 m. vasario 27 d. raštą Nr. (26)A4E-2083, nurodė, kad prašymas pateiktas dėl leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus kituose žemės sklypuose ir aptvaro įrengimo schemoje pažymėtai teritorijai, į kurią patenka žemės sklypas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) su statiniais, be kita ko, nurodė, kad žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) yra gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas – pirtis su pagalbinėmis patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pagalbinis pastatas su buitinėmis patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio 42 procentai nusidėvėję) ir kiti kiemo statiniai. Gyvenamasis namas su pirtimi pareiškėjui priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktine D. R., žemės sklypas jiems taip pat priklauso nuosavybės teise. Šis gyvenamasis namas yra naudojamas pagal paskirtį, kadangi žemės sklypas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir jame esantys statiniai yra pareiškėjo ir jo sutuoktinės nuolatinė faktinė gyvenamoji vieta, joje jie yra deklaravę gyvenamąją vietą. Kituose žemės sklype esančiuose pastatuose yra laikomi pareiškėjo laikomų laukinių gyvūnų pašarai ir kitos gyvūnų priežiūros priemonės. Nuolat gyvendamas šalia 29,9158 ha ir kitų aptvarų, pareiškėjas turi visas galimybes prižiūrėti nelaisvėje laikomus laukinius gyvulius ir įgyvendinti jų laikymo tikslą. Jokie pašaliniai asmenys į pareiškėjui priklausančius žemės sklypus, tame tarpe statinius, nepatenka, niekas pas jį nesilanko, todėl nėra ir negali būti jokio pavojaus kitiems asmenims. Aptvare, dėl kurio prašomas leidimas, gyvūnai nebus laikomi komerciniais tikslais. Pareiškėjas siekia laikyti laukinius gyvūnus nelaisvėje su tikslu juos gydyti ir veisti. Leidimas dėl nelaisvėje laikomų gyvūnų (stirnų) ir planuojamo įrengti aptvaro, į kurio teritoriją patenka pareiškėjo ir jo sutuoktinės gyvenamasis namas su kitais priklausiniais, aptverti ir tokiu būdu atriboti nuo kitų aptvarų, reikalingas ir dėl to, jei reikėtų gydyti ir prižiūrėti pareiškėjui pristatomus laukinius sužeistus gyvūnus. Visi žemės sklypai, kurie patektų į aptvertą teritoriją, pareiškėjui ir / ar jo sutuoktinei priklauso nuosavybės teise ir dalis teritorijos valdoma nuomos pagrindu. Pareiškėjas, turėdamas kilnų tikslą padėti laisvėje gyvenantiems, tačiau sužeistiems, ligotiems ir sergantiems laukiniams žvėrims, su gyvūnų globėjų asociacijomis ir kitomis laukinių gyvūnų mylėtojų organizacijomis yra sutaręs, kad jie jam gali pristatyti sužeistus laukinius gyvūnus, kuriems galės suteikti medicininę pagalbą, gydyti ir prižiūrėti gydymo periodu, kadangi tam turi visas sąlygas ir kompetencijas. Išgydžius tokius gyvūnus, kad jie adaptuotųsi, jie bus leidžiami į prašomą leisti įrengti aptvarą, o vėliau tokie gyvūnai bus išleidžiami į laisvę. Kitame aptvare pareiškėjas jau kelis metus teisėtai laiko laukinius gyvūnus, negana to, beveik 6 metus studijavo veterinaro specialybę, todėl puikiai išmano laukinių gyvūnų elgseną, poreikius, anatomiją, jų ligas bei gydymo būdą. Jis taip pat yra ne kartą gydęs jam pristatytus sužeistus laukinius gyvūnus. Žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), yra kiti pastatai, kuriuose jis turės sąlygas juos priglausti ir laikyti, tačiau 18,5851 ha aptvaras aplink gyvenamą teritoriją reikalingas, kad sveikstantis gyvūnas turėtų visas galimybes reabilituotis ir sveikimo periodu laisvai judėti aptvertoje teritorijoje, o tuo pačiu pareiškėjas galėtų stebėti jų sveikatos būklę. Taigi, naudodamas savo kompetencijas ir išteklius, turėdamas išimtinai kilnų ir labdaringą tikslą išsaugoti laukinės gyvūnijos gyvybę, pareiškėjas juos gydo ir tik visiškai pasveikusius laukinius gyvūnus išleidžia į laisvę. Pareiškėjas, atsakydamas į prašymą paaiškinti ir pagrįsti, kad aptvare, kuriame yra gyvenamasis namas ir kiti statiniai, nebus lankytojų arba jei jų bus, kaip bus užtikrinamas lankytojų saugumas, paaiškino, kad toks reikalavimas objektyviai neįmanomas, nes neįmanoma pagrįsti tokias aplinkybes kurių niekada nebuvo, nėra ir nebus. Pareiškėjas kituose aptvaruose laukinius gyvūnus laiko keletą metų, tačiau jokie lankytojai nesilankydavo, nesilanko ir nesilankys. Visi teisėtai nelaisvėje laikomi gyvūnai naudojami ne švietimo ir mokslo tikslais, čia nėra zoologijos sodas ar kitas lankytinas objektas, kur žmonės (lankytojai) galėtų atvykti ir stebėti pareiškėjo aptvaruose esančius laukinius gyvūnus. Pareiškėjas laukinius gyvūnus naudoja ne prekybos tikslais, kur galėtų atvykti pirkėjai (lankytojai) ir kt. Negana to, gyvenamasis namas su pirtimi ir kitais statiniais taip pat nėra jokios sutarties objektas (nėra nuomojamas), dėl ko galėtų atvykti į teritoriją kiti asmenys, juo naudotis, tačiau dėl čia esančių gyvūnų jiems būtų nesaugu. Žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais pastatais naudojasi išimtinai tik pareiškėjas ir jo sutuoktinė, jie čia gyvena, jokie lankytojai nepriimami, jokia komercinė veikla, iš kurios kokiu nors būdu iš nelaisvėje laikomų gyvūnų gautų pelną, nevykdoma.

6.6. Byloje yra Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. gruodžio 23 d. įsakymas Nr. ĮS-2414, kuriuo, remiantis pareiškėjo ir jo sutuoktinės prašymais, apibojamas fizinių asmenų lankymasis pareiškėjo sutuoktinei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo 6,2816 ha (2019 m. lapkričio 14 d. sudaryta panaudos sutartis su pareiškėju, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 0,8941 ha miško dalyje, kurioje numatoma įrengti laukinių gyvūnų voljerą.

6.7. AAA, prieš priimdama Sprendimą, 2023 m. gegužės 3 d. raštu Nr. (26)-A4E-4533 kreipėsi į Gamtos tyrimų centrą. AAA, be kita ko, paprašė Gamtos tyrimų centro pasidalinti turima informacija, pakonsultuoti, ar laukinių gyvūnų aptvaro teritorijoje esantis gyvenamasis namas su statiniais, kuriuose nuolat gyvena ir lankosi žmonės, neturės neigiamo poveikio aptvare laikomų gyvūnų biologijai, jų elgsenai, gerovei bei žmonių saugumui.

6.8. Gamtos tyrimų centras 2023 m. gegužės 8 d. raštu Nr. A3-3265 „Dėl nelaisvėje laikomų gyvūnų“ AAA atsakė, kad laikant stirnas AAA 2023 m. gegužės 3 d. rašte Nr. (26)-A4E-4533 nurodytomis sąlygomis, nebūtų užtikrinamas atitikimas Taisyklėms. Kadangi numatomas stirnų laikymas plote, kuriame yra gyvenamieji pastatai ir nuolatos gyvena žmonės, nebūtų užtikrintas žmonių saugumas. Stirninai yra teritoriški (gina savo teritoriją) nuo kovo iki rugpjūčio. Rujos metu jie būna agresyvūs. Net prijaukinti ir laikomi aptvertoje teritorijoje, jie išlaiko natūralius instinktus ir gali užpulti žmones (ypač vaikus) arba naminius gyvūnus. Stirninų ragai yra smailūs, todėl gali stipriai sužeisti. Aptvare gyvenant žmonėms ir lankantis svečiams, jame laikomi laukiniai gyvūnai gali pabėgti į laisvę. Prie žmonių pripratę stirnų patinai laisvėje gali būti pavojingi, nes žmonių nebebijo, bet gina savo teritoriją. Gamtos tyrimų centro nuomone, laikant stirnas aptvare pareiškėjo prašyme nurodytomis sąlygomis, žmonių saugumas bei galimybių gyvūnams ištrūkti į laisvę nebuvimas negali būti garantuojamas, tuo pažeidžiant Taisyklių 4 priedo 5 punkto reikalavimą.

6.9. Pareiškėjas raštu, teisme gautu 2023 m. lapkričio 28 d., paaiškino, kad Gamtos tyrimų centro 2023 m. gegužės 8 d. raštas Nr. A3-3265 yra konsultacinio pobūdžio neparemtas jokiais konkrečiai duomenimis ar statistika, akivaizdžiai neįrodo, jog stirnos yra pavojingi gyvūnai žmonių saugumui.

6.10. Pareiškėjas į bylą pateikė Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2023 m. lapkričio 17 d. patikrinimo aktą, kad buvo atliktas planinis pareiškėjui priklausančio aptvaro adresu (duomenys neskelbtini), patikrinimas dėl laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje pagal pareiškėjo turimus 2012 m. vasario 22 d., 2011 m. sausio 4 d., 2013 m. birželio 18 d., 2017 m. balandžio 5 d. leidimus. Patikrinimo metu nustatyta, kad laikoma 102 danieliai, 16 stirnų, 24 dėmėtieji elniai. Patikrinimo metu pažeidimų nenustatyta.

6.11. Pareiškėjas į bylą pateikė Gamtos tyrimų centro 2023 m. lapkričio 8 d. raštą Nr. SR-467 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame paaiškinta, kad Gamtos tyrimų centras AAA pateikė tik konsultacinio pobūdžio išvadą, kad apie konkrečius stirnų puolimo atvejus Gamtos tyrimų centras duomenų nekaupia, tačiau kanopinių žvėrių monitoringo metu centro darbuotojai du kartus buvo užpulti prijaukinto stirnino netoli nuo sodybų (Molėtų rajone ir Žemaitijoje); dar keli tokie atvejai, kai stirnos kėlė pavojų žmogui, yra aprašyti interneto svetainėse. Anot Gamtos tyrimo centro, galima tokio puolimo priežastis yra stirnos patino elgsenos ypatybė – teritorijos gynimas nuo konkurentų; laukiniai stirninai dėl įgimtos baimės žmogaus nepuola; prijaukinti ar gyvenantys aptvare tokio atsargumo jausmo nebeturi, todėl negalima atmesti užpuolimo galimybės; stirninų teritorialumas ir agresyvus elgesys ginant teritoriją yra plačiai nušviesti moksline prasme; agresyvumas ginant teritoriją labiausiai pasireiškia rujos metu ir iki jo, nuo balandžio iki rugsėjo, ir gali būti nukreiptas ne tik į tos pačios rūšies individus; moksliniai nelaisvėje laikomų stirnų elgesio tyrimai kitose šalyse rodo, kad gyvenimas nelaisvėje yra svarbus elgseną keičiantis veiksnys; tačiau individualus elgsenos variabilumas ir ją veikiantys faktoriai Lietuvoje neištirti. Gamtos tyrimų centras rašte paaiškino, kad negali patvirtinti, kad kartu su žmonėmis laikomos stirnos pavojaus nekelia, ir tuo pačiu net ir dalinai prisiimti už tai atsakomybę.

6.12. Pareiškėjas į bylą pateikė doc. dr. Antano Smetonos 2023 m. birželio 12 d. išaiškinimą dėl teksto suvokimo, kurioje pateikta išvada, kad: 1) sąvoka „lankytojas“ Taisyklių 4 priedo 5 punkte yra speciali, nes vartojama specialioje dalykinėje srityje, bet šiame teisės akte ji neapibrėžta (tai teisės akto trūkumas); tačiau iš lankytojo reikšmių ir vartosenos kituose artimų dalykinių sričių teisės aktuose galima daryti išvadą, kad lankytojas yra tas, kuris lanko specialiai lankymui skirtą objektą, bet nėra vienas iš tų veikėjų, kurie sudaro sąlygas lankytis ar apskritai egzistuoti lankomam objektui; todėl kalbamu atveju lankomo laukinių gyvūnų voljero ar aptvaro savininkas, jo šeimos nariai, administruojantis ar aptarnaujantis personalas nėra lankytojai; o specialios reikšmės lankytojai randasi tik iš specialiai nurodytos objekto savybės – skirtas lankyti; 2) Taisyklių 4 priedo 5 punkte teikiama įprastinė lietuvių kalbos sakinio struktūra leidžia teigti, kad frazės „lankomuose voljeruose, aptvaruose ir kituose objektuose“ pažyminys apibūdina visas tris vietos aplinkybes – lankomuose voljeruose, lankomuose aptvaruose ir lankomuose kituose objektuose, todėl AAA rašte pateikta išskleista frazės struktūra yra klaidinanti; tai reiškia, kad bet kuri nurodyta vieta, siejama su lankytojų saugumu (zoologijos sodas, voljeras, aptvaras, kitas objektas), pirmiausia turi būti nustatyta kaip lankoma; jei ji specialiai nelankoma, nėra ir specialios lankytojo sąvokos problemos. Specialisto išvadoje nurodyta, kad analizei buvo pateiktos Taisyklės ir nurodytas Taisyklių 4 priedo 5 punktas, pateiktas AAA raštas „Dėl teismo sprendimo vykdymo ir prašymo išduoti leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus“. Specialisto analizei buvo pateikti du klausimai: 1) ką reiškia sąvoka „lankytojas“ Taisyklių 4 priedo 5 punkte; 2) kaip suprasti to paties punkto reikalavimų atvejus, remiantis sakinio struktūra ir išdėstymo tvarka.

6.13. AAA 2023 m. gegužės 17 d. priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo nusprendė, kad pareiškėjo pateiktas Prašymas, dokumentai, informacija, 2023 m. balandžio 7 d. atsakymas nepagrindžia, kad, laikant nelaisvėje laukinius gyvūnus, bus užtikrinama, kad gyvūnai neištrūktų ir neturėtų galimybių ištrūkti į laisvę bei bus užtikrinamas lankytojų saugumas, ir dėl šių nustatytų trūkumų pareiškėjas neatitinka Įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytos sąlygos ir reikalavimo atitikti Įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nurodytas visas sąlygas asmeniui leidimui laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus išduoti. Sprendime, be kita ko, konstatuota, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo naudojimo būdas - kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai), kuris, pagal pateiktą schemą patenka į planuojamo įrengti aptvaro teritoriją, yra statiniai: 1) gyvenamasis namas (pagrindinė naudojimo paskirtis - gyvenamoji (vieno buto pastatai), statybos pabaigos metai – 2017 m., bendras plotas – 778,08 kv. m, fizinio nusidėvėjimo procentas – 0 proc.); 2) pirtis su pagalbinėmis patalpomis (statybos pabaigos metai – 2017 m., bendras plotas – 318,22 kv. m, fizinio nusidėvėjimo procentas – 12 proc.); 3) pagalbinis pastatas su buitinėmis patalpomis (statybos pabaigos metai – 2003 m., bendras plotas – 202,81 kv. m, fizinio nusidėvėjimo procentas – 15 proc.); 4) kiemo statiniai – 6 vnt. šuliniai ir atraminė sienutė (statybos pabaigos metai – 2003 m.). Įvertinus kartu su pareiškėjo Prašymu pateiktą schemą, nustatyta, kad gyvenamieji ir kiti pastatai patenka į planuojamo aptvaro laukiniams gyvūnams laikyti teritoriją. Įvertinusi pareiškėjo atsakymą AAA konstatavo, kad gyvenamasis ir kiti pastatai nėra atribojami nuo ketinamo įrengti aptvaro teritorijos. Gyvenamasis namas naudojamas pagal tikslinę paskirtį (jame nuolat gyvena žmonės). Jokių priemonių, kuriomis planuojama užtikrinti galimų lankytojų (gyvenamojo namo gyventojų ar/ir svečių) saugumą neatribojus gyvenamosios paskirties ir kitų statinių iš planuojamo įrengti aptvaro, kad dėl asmenų lankymosi aptvaruose gyvūnai neištrūktų ir neturėtų galimybių ištrūkti į laisvę bei nekiltų grėsmės asmenims, nėra nurodyta. Atsižvelgdama į tai, AAA sprendė, jog aptvare ketinamos laikyti stirnos gali kelti tiesioginį pavojų tiek ten gyvenantiems žmonėms tiek jų svečiams (lankytojams), kurie pagal paskirtį naudojasi ar naudosis ateityje sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu gyvenamuoju namu, pirtimi, pagalbiniais ir kitais statiniais. AAA vertinimu, pareiškėjo teiginys, kad pas jį niekas nesilanko, neįrodo, kad ir ateityje nesilankys žmogus (žmonės). Vadovaujantis VAĮ 3 straipsnio 4, 5 ir 9 punktais, Įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 3 dalies 1 punktu, 7 dalimi, Taisyklių 20 punktu, Taisyklių 4 priedo 5 punktu ir atsižvelgus į faktines aplinkybes, kad žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas yra naudojamas pagal paskirtį, kadangi žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esantys statiniai yra pareiškėjo ir pareiškėjo sutuoktinės nuolatinė faktinė gyvenamoji vieta, joje pareiškėjas su sutuoktine yra deklaravę gyvenamąją vietą, žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) esančių gyvenamųjų ir kitų aukščiau nurodytų statinių naudojimas pagal tikslinę paskirtį planuojamo aptvaro teritorijoje neužtikrina Taisyklių 4 priedo 5 punkte nustatytų laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje reikalavimų ir kelia grėsmę ten gyvenančių žmonių, lankytojų ir gyvūnų saugumui, į Gamtos tyrimų centro 2023 m. gegužės 8 d. rašte Nr. SR-172 pateiktą informaciją, kad laikant stirnas aptvare pareiškėjo Prašyme nurodytomis sąlygomis, žmonių saugumas bei galimybių gyvūnams ištrūkti į laisvę nebuvimas negali būti garantuojamas, AAA nusprendė atsisakyti išduoti leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus stirnas (Capreolus capreolus), žemės sklypuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kai asmuo neatitinka visų Įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nurodytų sąlygų leidimui išduoti.

7. Teismas aptarė Įstatymo ir Taisyklių nuostatas, reglamentuojančias leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus, teisinius pagrindus ir tvarką.

8. Nors pareiškėjas skunde aiškino, kad AAA neanalizavo ir nepagrindė, kokiu pagrindu pareiškėjo bei jo turto atžvilgiu taikomi apribojimai, kurie nėra aiškiai įvardinti ir numatyti Įstatyme; pažymėjo, kad Įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kada leidimai laikyti gyvūnus yra neišduodami, AAA, priimdama Sprendimą, nemotyvavo ir nenurodė, kokiu įstatyminiu pagrindu riboja pareiškėjo teises laikyti laukinius gyvūnus, tačiau teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje turi būti vadovaujamasi Įstatymu, Taisyklėmis (redakcija, kuri galiojo aktualiu ginčui laikotarpiu), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-988-520/2022. Įstatyme ir Taisyklėse įtvirtintas teisinis reguliavimas turi būti vertinamas sistemiškai, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pateiktus Taisyklių, kurios galiojo tiek pirmą kartą, tiek antrą kartą nagrinėjant pareiškėjo Prašymą, išaiškinimus.

9. Teismas akcentavo, kad kaip matyti iš ginčui aktualių Įstatymo nuostatų, leidimai laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus išduodami vadovaujantis Įstatymu ir Taisyklėmis. Teismas laikėsi pozicijos, kad nors Įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nustatyti atvejai, kada leidimai neišduodami, tačiau teigė, kad, kaip matyti iš Įstatymo 8 straipsnio kitose dalyse įtvirtinto teisinio reguliavimo, tai nereiškia, jog, nesant Įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nustatyto atvejo (išskyrus 8 straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus, kai leidimai laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus yra apskritai nereikalingi), visais kitais atvejais leidimai turi būti išduodami tik gavus prašymą jį išduoti, prašymo nevertinant. Įstatyme nustatyta, kad, išduodant leidimus laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus, turi būti vadovaujamasi ir Taisyklėmis. Teismas atkreipė dėmesį, kad LVAT Sprendime konstatavo, jog pareiškėjas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas gauti leidimą jam ir jo sutuoktinei priklausančiuose sklypuose laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus, privalo laikytis, be kita ko, Taisyklių 4 priedo 5 punkto reikalavimų (LVAT Sprendimo 66 p.); byloje nustatyta, kad šiuo atveju egzistuoja pagrindas atsakovui atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus motyvuojant tuo, jog planuojamuose įrengti aptvaruose yra gyvenamosios paskirties statiniai, todėl laukinių gyvūnų laikymas nurodytuose aptvaruose neužtikrins Taisyklių 20 punkte ir 4 priedo 5 punkte nustatytų laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje reikalavimų (LVAT Sprendimo 68 p.). Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje atsižvelgiant į Įstatyme ir Taisyklėse įtvirtintą teisinį reguliavimą, galiojusį ginčui aktuliu laikotarpiu, LVAT Sprendime pateiktus išaiškinimus, nėra pagrindo pritarti pareiškėjo argumentams.

10. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo skundo argumentai susiję su tuo, jog aptvarai neplanuojami įrengti nei zoologijos sode, nei kitame lankytojų lankomame objekte, bet išimtinai pareiškėjui ir jo sutuoktinei priklausančiuose žemės sklypuose, nutolusiuose nuo gyvenvietės ar kitokios teritorijos, kurioje lankytųsi pašaliniai fiziniai asmenys, iš esmės yra pasisakyta LVAT Sprendime, kuriuo AAA buvo įpareigota iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Prašymą. LVAT Sprendime buvo konstatuota, kad Taisyklių 4 priedo 5 punkte nurodytų objektų, kuriuose turi būti užtikrinamas lankytojų saugumas, sąrašas nėra baigtinis (LVAT Sprendimo 60 p.); pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas plečiamai taikė Taisyklių 4 priedo 5 punkte nustatytą ribojimą, išplečiant jį į draudimą aptvarus įrengti taip, kad juose būtų statiniai; šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, jog pagal bylos duomenis į ginčo aptvarus patenka ne bet kokie statiniai, o būtent gyvenamosios paskirties; pareiškėjas nei atsakovui, nei pirmosios instancijos teismui nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad nurodyti statiniai yra nenaudojami ir (ar) netinkami naudoti pagal tiesioginę jų paskirtį, nepaaiškino ir nepagrindė, kokiu tikslu planuojamuose įrengti aptvaruose yra gyvenamosios paskirties statiniai bei kam jie faktiškai numatomi naudoti, t. y. nepagrindė, kad nagrinėjamu atveju planuojamuose įrengti aptvaruose objektyviai nebus lankytojų, ir nenurodė, kokiomis kitomis priemonėmis galėtų būti užtikrinamas lankytojų saugumas neatribojus ginčo statinių iš planuojamų įrengti aptvarų, kad dėl asmenų lankymosi aptvaruose gyvūnai neištrūks ir neturės galimybių ištrūkti į laisvę (LVAT Sprendimo 61 p.).

11. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje pareiškėjas taip pat nepagrindė, kad nagrinėjamu atveju planuojamame įrengti aptvare objektyviai nebus lankytojų, ir nenurodė objektyvių priemonių, kuriomis galėtų būti užtikrinamas lankytojų saugumas neatribojus gyvenamosios paskirties statinių iš planuojamo įrengti aptvaro. Iš LVAT Sprendimo matyti, kad esminę reikšmę sprendžiant dėl išdavimo leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus turi tai, ar planuojamame įrengti aptvare yra gyvenamosios paskirties pastatai, ar jie naudojami ir (arba) tinkami naudoti pagal jų tiesioginę paskirtį, kam jie faktiškai naudojami, ar objektyviai yra pagrindžiama, kad planuojamame įrengti aptvare nebus lankytojų, ar nurodytos pagrįstos priemonės, kurios užtikrintų lankytojų saugumą neatribojus ginčo statinių iš planuojamo įrengti aptvaro, kad dėl asmenų lankymosi aptvaro gyvūnai neištrūks ir neturės galimybių ištrūkti į laisvę.

12. Teismas pažymėjo, kad kaip matyti iš byloje esančio 2023 m. balandžio 7 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo, žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), kuris patenka į planuojamą įrengti aptvarą, yra tokie statiniai: 1) gyvenamasis namas (pagrindinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji (vieno buto pastatai), statybos pabaigos metai – 2017 m., bendras plotas – 778,08 kv. m, fizinio nusidėvėjimo procentas – 0 proc.), kuris bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso pareiškėjui ir jo sutuoktinei; 2) pirtis su pagalbinėmis patalpomis (statybos pabaigos metai – 2017 m., bendras plotas – 318,22 kv. m, fizinio nusidėvėjimo procentas – 12 proc.), kuri bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso pareiškėjui ir jo sutuoktinei; 3) pagalbinis pastatas su buitinėmis patalpomis (statybos pabaigos metai – 2003 m., bendras plotas – 202,81 kv. m, fizinio nusidėvėjimo procentas – 15 proc.), kuris asmeninės nuosavybės teise priklauso pareiškėjo sutuoktinei; 4) kiemo statiniai – 6 vnt. šuliniai ir atraminė sienutė (statybos pabaigos metai – 2003 m.) kurie asmeninės nuosavybės teise priklauso pareiškėjo sutuoktinei. Teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, kad Nekilnojamojo turto registro įrašai būtų nuginčyti.

13. Teismas iš bylos medžiagos taip pat nustatė, kad į planuojamą aptvarą patektų 8 sklypai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypų kadastriniai numeriai: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, kad žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra gyvenamosios paskirties pastatai ir kuris patenka į planuojamą įrengti aptvarą, arba šiame žemės sklype esantys gyvenamieji pastatai, būtų atskirti nuo kitų minėtų į planuojamo aptvaro teritoriją patenkančių sklypų.

14. Iš Gyventojų registro 2024 m. sausio 4 d. duomenų teismas nustatė, kad pareiškėjo deklaruota gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), t. y. ginčo sklype esančiame gyvenamajame pastate.

15. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas 2023 m. balandžio 7 d. paaiškinimuose, teiktuose AAA, nurodė, kad prašymas pateiktas dėl leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus kituose žemės sklypuose ir aptvaro įrengimo schemoje pažymėtai teritorijai, į kurią patenka žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) su gyvenamosios paskirties statiniais, jame esantis gyvenamasis namas yra naudojamas pagal paskirtį, kadangi žemės sklypas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir jame esantys statiniai yra pareiškėjo ir jo sutuoktinės nuolatinė faktinė gyvenamoji vieta, joje jie yra deklaravę gyvenamąją vietą. Kituose žemės sklype esančiuose pastatuose yra laikomi pareiškėjo laikomų laukinių gyvūnų pašarai ir kitos gyvūnų priežiūros priemonės.

16. Teismui iš bylos medžiagos nebuvo aišku, kodėl žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir / arba šiame žemės sklype esantys gyvenamosios paskirties pastatai negali būti atskirti nuo teritorijos, kurioje planuojama įrengti aptvarą, galimai tokiu būdu išsprendžiant problemą.

17. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, nenustatęs pagrindo neatsižvelgti į LVAT Sprendime suformuluotą aiškinimą, sprendė, kad byloje egzistuoja pagrindas AAA atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus, nes planuojamuose įrengti aptvaruose yra gyvenamosios paskirties statiniai, todėl laukinių gyvūnų laikymas nurodytuose aptvaruose neužtikrins Taisyklių 20 punkte ir 4 priedo 5 punkte nustatytų laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje reikalavimų. Teismas konstatavo, kad nustačius, jog minėti statiniai patenka tik į vieną iš planuojamų įrengti aptvarų, tai suponuotų pagrindą netenkinti pareiškėjo prašymo tik dėl leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus būtent šiame aptvare išdavimo, ir egzistuotų pagrindas tenkinti pareiškėjo prašymą išduoti jam leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus kitame aptvare, į kurį ginčo statiniai nepatenka.

18. Atsižvelgdamas į LVAT Sprendimo 60, 61 punktuose pateiktą išaiškinimą dėl Taisyklių 4 priedo 5 punkte vartojamos sąvokos „lankytojas“, teismas priėjo prie išvados, kad nėra pagrindo nagrinėjamoje byloje remtis pareiškėjo į bylą pateikta doc. dr. Antano Smetonos išvada, kaip svarbiu teisės akto aiškinimo šaltiniu, konkuruojančiu su LVAT išaiškinimu.

19. Vertindamas į bylą pateiktus pareiškėjo ir AAA Gamtos tyrimų centro raštus, teismas pastebėjo, kad pats Gamtos tyrimų centras šiuos raštus vertina kaip konsultacines išvadas. Teismas pažymėjo, kad esminę reikšmę priimant ginčijamą Sprendimą turėjo LVAT Sprendime pateikti išaiškinimai, o ne Gamtos tyrimų centro išvada.

20. Teismas dėl pareiškėjo skundo argumentų susijusių su teisėtų lūkesčių principo pažeidimu, pažymėjo, kad į juos jau atsakyta LVAT Sprendimo 65, 66 punktuose.

21. Teismas taip pat nesutiko su pareiškėju, kad Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimų, pažymėdamas, kad jame nurodyti aktualūs LVAT Sprendime nurodyti aspektai, Sprendimo priėmimui aktualios faktinės aplinkybės, taikytos Įstatymo, Taisyklių nuostatos, Sprendimo priėmimo motyvai.

22. Apibendrindamas teismas priėjo prie išvados, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo patenkinti pareiškėjo reikalavimą panaikinti AAA Sprendimą ir išvestinį reikalavimą įpareigoti AAA pareiškėjo Prašymą išnagrinėti iš naujo.

III.

23. Pareiškėjas G. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

24.1. Teismas netinkamai išaiškino materialiosios teisės normas, susijusias su taikomais ribojimais siekiant užtikrinti lankytojų saugumą. Nei AAA, nei pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir nepagrindė kokiu pagrindu pareiškėjo bei jo turto atžvilgiu taikomi apribojimai, kurie nėra aiškiai įvardinti ir numatyti Įstatyme. Laukinės gyvūnijos įstatymo 8 straipsnio 4 dalis numato, kada leidimai laikyti gyvūnus yra neišduodami ir AAA, priimdama Sprendimą, nemotyvavo ir nenurodė, kokiu įstatyminiu pagrindu riboja pareiškėjo teises laikyti laukinius gyvūnus. Tiek AAA, tiek pirmosios instancijos teismas rėmėsi Taisyklių 4 priedo 5 punkte įtvirtinta sąlyga, jog laikant nelaisvėje laukinius gyvūnus, turi būti užtikrinama, kad gyvūnai neištrūktų ir neturėtų galimybių ištrūkti į laisvę; būtų užtikrinamas lankytojų saugumas (zoologijos soduose ir lankomuose voljeruose, aptvaruose ir kituose objektuose, kuriuose laikomi laukiniai gyvūnai). Šiuo metu galiojančių Taisyklių 5 priedo 5 punktas numato, kad laikant nelaisvėje laukinius gyvūnus, turi būti užtikrinama, kad gyvūnai neištrūktų, neturėtų galimybių ištrūkti į laisvę, draudžiamas lankytojų fizinis tyčinis kontaktas su gyvūnais (išskyrus terapinius užsiėmimus su delfinais ir bestuburius gyvūnus), užtikrinamas lankytojų saugumas. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), teritorijoje, kurią planuojama aptverti ir kurios viduje yra gyvenamasis namas, kuriame registruota pareiškėjo ir jo sutuoktinės D. R. nuolatinė gyvenamoji vieta, stirnų laikymas gali kelti pavojų lankytojų saugumui, tačiau neatsižvelgė į doc. dr. A. Smetonos išvadą dėl teisės akto nuostatų, nors anksčiau bylą nagrinėjęs teismas nevertino nei teisės akto priėmimo tikslų, nei jo taikymo apimties ir proporcingumo savininko atžvilgiu.

24.2. Šiuo metu galiojantis teisės aktas aiškiai numato, kad draudžiamas lankytojų fizinis tyčinis kontaktas su gyvūnais. Jei vadovautis teismo argumentais, kad savininkas yra prilyginamas lankytojui net ir tokiame aptvare, kuris nėra komercinis ir nėra lankomas komerciniais tikslais, pareiškėjas iš esmės negalėtų teikti jokių veterinarijos paslaugų ir / ar papildomo maitinimo paslaugų aptvare gyvenantiems gyvūnams, nes toks elgesys galėtų būti vertinamas kaip lankytojo tyčinis fizinis kontaktas.

24.3. Nagrinėjamu atveju neegzistuoja ir negali egzistuoti pagrindas atsakovui reikalauti iš pareiškėjo imtis priemonių užtikrinti lankytojų, kurių nebus, saugumą. Pareiškėjo prašymuose atsakovui nurodyta, kad aptvarai neplanuojami įrengti nei zoologijos sode, nei kitame lankytojų lankomame objekte, bet išimtinai pareiškėjui ir jo sutuoktinei priklausančiuose žemės sklypuose, nutolusiuose nuo gyvenvietės ar kitokios teritorijos, kurioje lankytųsi pašaliniai fiziniai asmenys. Anksčiau įrengti pareiškėjo voljerai laukiniams gyvūnams laikyti yra apriboti nuo fizinių asmenų lankymosi Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 20 d. (Nr. ĮS-2025), 2019 m. gruodžio 23 d. (Nr. ĮS-2414), 2017 m. kovo 2 d. (Nr. ĮS-360) įsakymais „Dėl fizinių asmenų lankymosi miško žemės sklype apribojimo“.

24.4. Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad pareiškėjo laikomi gyvūnai nėra jaukinami, todėl jų elgsenai apibūdinti negali būti taikomos Gamtos tyrimų centro 2023 m. gegužės 5 d. išvados „Dėl nelaisvėje laikomų laukinių gyvūnų“. Byloje taip ir nebuvo pateikti jokie konkretūs faktiniai duomenys, kurie patvirtintų tokios išvados pagrįstumą. AAA taip pat Sprendime nenurodė jokių statistinių duomenų, tokių duomenų atitinkami nebuvo pateikta ir teismui, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad esant ginčo situacijai laukiniai gyvūnai kelia didesnį pavojų, nei laisvėje esantys analogiški gyvūnai – stirnos. Pareiškėjas sutinka, jog tam tikrais atvejais rujos metu patinai gali tapti agresyvūs dėl to, nes saugo savo teritoriją. Kita vertus, atsižvelgiant į Taisyklių 4 priedo 1 lentelės 17.4 papunktį, tam, jog patinai nebūtų agresyvūs ir nesužalotų žmogaus, jiems gali būti pašalinami ragai. Todėl darytina išvada, jog laikantis laukines stirnas nelaisvėje asmuo, gali fiziškai kontaktuoti su laukiniu gyvūnu ir toks kontaktas pripažįstamas saugiu ir teisėtu, todėl pareiškėjas nemato pagrindo kuriuo remiantis pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą nevertinant jokių faktinių duomenų leidžiančių teigti, jog gyvenamasis namas laukinių gyvūnų aptvaro viduje yra nesaugus ar neteisėtas, atsižvelgiant į tai, jog jame gyvena tik asmenys, turintys teisę kontaktuoti su laukiniais gyvūnais. Šiuo klausimu turėtų būti vertinamas ir faktas, kad aptvaro vidinės teritorijos plotas sudaro 10,2950 ha, šiuo metu pareiškėjas augina viso labo 16 stirnų, todėl stirnų konkurencija su žmogumi dėl teritorijos nekyla ir nėra jokių prielaidų, kad galėtų kilti ateityje.

24.5. Pirmosios instancijos teismas nevertino kiek taikomas teisės aktas – Taisyklės priimtas įgyvendinant aiškius Įstatymo nustatytus tikslus ir kiek taikomas aktas yra proporcingas kitiems teisės aktams draudžiantiems riboti nuosavybės teisę daugiau nei būtina.

24.6. Nagrinėjamu atveju nėra aišku, kokiu pagrindu yra ribojama pareiškėjo nuosavybės teisė ir koks viešasis interesas ginamas, atsisakant pareiškėjui išduoti leidimą laikyti nelaisvėje stirnas vienoje teritorijoje su gyvenamuoju namu, kadangi taip pareiškėjui būtų sunkiau užtikrinti, kad gyvūnai neištrūktų į laisvę (Taisyklių 4 priedo 5 p.).

24.7. Nei AAA, priimdama ginčijamą Sprendimą, nei pirmosios instancijos teismas nesurinko jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad pareiškėjo aptvare laikomos stirnos bus lankomos lankytojų, kad yra pavojus tokiems lankytojams, kad stirnos gali ištrūkti į laisvę ir sukelti kokias tai neigiamas pasekmes, kurių gynimui yra priimtas ir taikomas teisės aktas. Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovo priimtas Sprendimas neatitinka imperatyvių VAĮ nuostatų įpareigojančių viešojo administravimo subjektą priimti motyvuotą ir teisėtą sprendimą, o pirmosios instancijos teismas šiuos pareiškėjo argumentus atmetė formaliais motyvais. Kadangi esamu atveju nebuvo užtikrintas objektyvus visų aplinkybių, turinčių įtakos pagrįsto ir teisėto sprendimo priėmimui, vertinimas, tai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą teismo sprendimą.

24.8. Pareiškėjui turit leidimą leidžiantį laikyti laukinius gyvūnus ir nesant nustatytų jokių pažeidimų susijusių su jo veikla, negali būti iš esmės keičiamos sąlygos ir reikalaujama neaiškių sąlygų įgyvendinimo, t. y. nesant jokių duomenų, kad tai yra lankomas objektas, kad stirnos kelia pavojų, kad stirnos gali ištrūkti į laisvę ir pažeisti kokius tai saugomus interesus, pareiškėjas negali ir pateikti jokių papildomų priemonių, kaip įgyvendinti tuos neaiškius ir neapibrėžtus tikslus. Esamu atveju, pareiškėjas įsigydamas savo nuosavybę, turėjo teisėtą lūkestį naudotis įgyta nuosavybe pilna apimtimi. Priimtas institucijos bei teismo sprendimas neteisėtai apriboja pareiškėjo nuosavybės teises ir pažeidžia pareiškėjo teisėtus lūkesčius naudotis žemės sklypais, nepažeidžiant įstatymuose nustatytų ribojimų. Atitinkamai, sprendimas ne tik kad yra nepagrįstas, tačiau kartu ir apribojantis pareiškėjo teisėtus lūkesčius tinkamai naudotis jų nuosavybe, todėl yra neteisėtas ir naikintinas

25. Atsakovas Aplinkos apsaugos agentūra atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

26. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

26.1. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, pagristai konstatavo, kad AAA tinkamai ištyrė pareiškėjo Prašyme nurodytą informaciją ir patikrino bei tinkamai išanalizavo pateiktus įrodymus, įvertino ginčui reikšmingas aplinkybes, nurodė išsamius faktinius bei teisinius atsisakymo išduoti leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus pagrindus, teisingai taikė teisės normas.

26.2. Priešingai nei teigia pareiškėjas, AAA Sprendime aiškiai nurodė teisinį pagrindą, kuriuo vadovaujantis buvo priimtas sprendimas bei atsisakyta pareiškėjui išduoti leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus – VAĮ 3 straipsnio 4, 5 ir 9 punktai, Įstatymo 1 dalis, 3 dalis, 3 dalies 1 punktas, 7 dalis, Taisyklių 20 punktas. Pareiškėjas neatitiko visų Įstatymo 8 straipsnio 3 dalies sąlygų leidimui išduoti.

26.3. AAA Sprendimas priimtas vykdant LVAT Sprendimą ir jame pateiktus išaiškinimus dėl ginčo aptvaro įrengimo bei pareiškėjo 2023 m. balandžio 7 d. raštu pateiktą atsakymą apie planuojamuose įrengti aptvaruose esančius gyvenamosios paskirties statinius ir jų naudojimą pagal paskirtį. Pareiškėjas minėtu raštu pripažino, kad gyvenamasis namas yra naudojamas pagal paskirtį, todėl jam tenka pareiga įrodyti, kad aptvare nebus lankytojų ir (ar) taikant atitinkamas priemones bus užtikrinamas jų saugumas bei bus užtikrinama, kad aptvaruose laikomi laukiniai gyvūnai neištrūktų ir neturėtų galimybių ištrūkti į laisvę.

26.4. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai išaiškino, kad Įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nustatyti atvejai, kada leidimai neišduodami, tačiau tai nereiškia, kad, nesant Įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nustatyto atvejo (išskyrus 8 straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus, kai leidimai laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus yra apskritai nereikalingi), visais kitais atvejais leidimai turi būti išduodami tik gavus prašymą jį išduoti, prašymo nevertinant.

26.5. Atsakovas įvertina Taisyklėse nurodytus laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje reikalavimus, tačiau teisės aktai nenustato atsakovui pareigos vertinti kaip aptvare laikomų gyvūnų kiekis įtakoja jų elgseną. Sprendimui priimti AAA pakako įvertinti LVAT Sprendime nurodytas aplinkybes.

26.6. Apeliacinio skundo argumentai, kad nėra skirtumo tarp laisvėje gyvenančių ir aptvaruose laikomų stirnų yra nepagrįsti, kadangi prijaukintos ar gyvenančios aptvare stirnos atsargumo jausmo nebeturi, todėl negalima atmesti užpuolimo galimybės. Pareiškėjo argumentai, kad pats nelaisvėje laikomų laukinių gyvūnų ištrūkimas iš aptvaro į laisvę yra nepavojingas ir kontroliuojamas, laikytini nepagrįstais.

26.7. Pareiškėjo ginčo aptvare planuojamas laikyti mažesnis laukinių gyvūnų skaičius palyginus jį su ginčo aptvaro teritorijos plotu savaime negali būti pagrindu laikyti, kad tokioje didelėje teritorijoje negali kilti pavojus lankytojų saugumui arba, kaip nurodo pareiškėjas, stirnų konkurencija su žmogumi dėl teritorijos. Byloje pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad dėl padidinto ginčo aptvaro teritorijos ploto dydžio, įvertinus vienai laikomai stirnai tenkanti aptvaro teritorijos plotą, bus užtikrintas lankytojų saugumas ir kaip jis bus užtikrintas.

26.8. Globos ir gydymo tikslais paimti iš gamtos sužaloti laukiniai gyvūnai turi turėti kuo mažesnį kontaktą su žmonėmis, nepatirti streso, kad išgiję galėtų išgyventi gamtoje, todėl gyvenamoji teritorija, kurioje nuolat gyvena ir / arba gali lankytis žmonės nėra tinkama vieta, kurioje minėti gyvūnai turėtų būti laikomi.

26.9. Laikant gyvūnus aptvare, į aptvaro teritoriją juos prižiūrintis asmuo gali patekti tais tikslais, kurie nurodyti Taisyklėse, t. y. atlikti tuos veiksmus, kurie būtini gyvūnų priežiūrai, laikydamasis saugumo reikalavimų, bet nebūti ten visą laiką, ar juo labiau gyventi toje pačioje teritorijoje (aptvare) su laukiniais gyvūnais (stirnomis).

26.10. Taisyklių 4 priedo 5 punkte detalizuotų vietų, kuriose laikant laukinius gyvūnus turi būti užtikrintas lankytojų saugumas, sąrašas nėra baigtinis. Tos pačios pozicijos laikosi ir LVAT Sprendime.

26.11. Sprendimo priėmimo metu negaliojo pareiškėjo nurodytos Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2023 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. D1-262 „Dėl Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių patvirtinimo“, todėl nėra pagrindo šioje byloje vadovautis šių taisyklių 5 priedo 5 punktu.

26.12. Pareiškėjo į bylą pateikta doc. dr. Antano Smetonos išvada neturi prioritetinės galios ir nenuneigia kitų įrodymų ir turi būti vertinama kartu su kitais bylos duomenimis ir byloje surinktais įrodymais. Išvada yra tiriama ir vertinama pagal tokias pačias Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme įtvirtintas įrodymų vertinimo ir tyrimo taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad byloje turi būti vadovaujamasi LVAT Sprendime pateiktu Taisyklių 4 priedo 5 punkte vartojamos sąvokos „lankytojas“ išaiškinimu, o ne doc. dr. Antano Smetonos išvada, konkuruojančia su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu. Atkreiptinas dėmesys, kad lankymasis aptvaro teritorijoje neturi būti suprantamas kaip lankomo objekto lankymas, kadangi Taisyklių 4 priedo 5 punkto reikalavimai taikomi ir kitais atvejais, kai kituose objektuose laikomi laukiniai gyvūnai.

26.13. Pareiškėjas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas gauti leidimą jam ir jo sutuoktinei priklausančiuose sklypuose laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus, privalo laikytis teisės aktų reikalavimų, be kita ko, Taisyklių 4 priedo 5 punkto nuostatų, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad nepagrįstai apribotos pareiškėjo ir jo sutuoktinės nuosavybės teisės.

26.14. Teismas sprendime neprivalėjo pasisakyti ir įvertinti Taisyklių priėmimo tikslus, atitiktį Įstatymo tikslams bei kitiems teisės aktams, draudžiantiems riboti nuosavybės teisę, kadangi pareiškėjas neginčijo Taisyklių nuostatų teisėtumo.

26.15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepagrindė, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės ar procesinės teisės normas ir padarė procesinės ar materialinės teisės pažeidimus, kurie galėjo lemti, kad administracinė byla išspręsta neteisingai. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios ir procesinės teisės normas, dėl ko nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą.

26.16. Iš AAA Sprendimo turinio suprantama, kokiu pagrindu ir motyvais priimtas toks administracinis aktas. Sprendimas nesukėlė teisiškai neaiškios situacijos ir nesuvaržė galimybės tinkamai apginti savo teises, tai reiškia, kad Agentūra kaip viešojo administravimo subjektas, laikėsi VAĮ 3 straipsnyje numatytų viešojo administravimo principų. Sprendime pateikiami pagrindiniai motyvai ir argumentai, kuriais AAA rėmėsi, motyvai ir argumentai yra pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų nuostatomis, nurodyta apskundimo tvarka. AAA sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytus bendruosius reikalavimus taikomus individualiam administraciniam aktui, todėl yra teisėtas ir pagrįstas. Agentūros veiksmai atitiko jai teisės aktais suteiktus įgaliojimus, gero administravimo principą ir viešojo administravimo principus.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

27. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Aplinkos apsaugos agentūros 2023 m. gegužės 17 d. sprendimo Nr. (26)-A4E-5124 „Neišduoti leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus“ teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

28. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. sausio 5 d. sprendimu G. R. skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas konstatavo, kad AAA skundžiamas Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimus, nes jame nurodyti aktualūs LVAT 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimo, kurį vykdydama AAA iš naujo nagrinėjo pareiškėjo 2019 m. lapkričio 15 d. prašymą, punktai, Sprendimo priėmimui aktualios faktinės aplinkybės, taikytos Įstatymo, Taisyklių nuostatos, Sprendimo priėmimo motyvai, todėl nėra pagrindo patenkinti pareiškėjo reikalavimą panaikinti AAA Sprendimą ir išvestinį reikalavimą įpareigoti AAA pareiškėjo 2019 m. lapkričio 15 d. prašymą išnagrinėti iš naujo.

29. G. R.su anksčiau minėtu teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir jo skundą tenkinti. Pareiškėjo nuomone, skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas, kaip prieštaraujantis teisės aktų nuostatoms bei pažeidžiantis pareiškėjo teises, taip pat sprendimas ne tik kad yra nepagrįstas, tačiau kartu ir apribojantis pareiškėjo teisėtus lūkesčius tinkamai naudotis pareiškėjo ir sutuoktinės nuosavybe.

30. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

31. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2011 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. D1-533/B1-310 patvirtintų Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių nuostatos. Šių teisės aktų aktualios nuostatos išsamiai aptartos pirmosios instancijos teismo sprendime, todėl šiame sprendime jos nebekartojamos.

32. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. lapkričio 15 d. pateikė AAA prašymą išduoti leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus stirnas (2 patinus, 3 pateles, 5 jauniklius), adresu (duomenys neskelbtini) Išnagrinėjusi prašymą, AAA 2020 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. (26)-A4E-2488 jo netenkino. Nesutikdamas su tokiu sprendimu, pareiškėjas 2020 m. balandžio 3 d. su skundu kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją, kuri 2020 m. birželio 18 d. sprendimu Nr. 21R-475(AG-449/04-2020) pareiškėjo skundą atmetė. Dėl šio LAGK sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo pareiškėjas su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (toliau – ir VAAT), kuris pareiškėjo skundą taip pat atmetė.

33. Pareiškėjas, nesutikdamas su VAAT sprendimu, su apeliaciniu skundu kreipėsi į LVAT. LVAT 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-988-520/2022 pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, t. y. panaikino VAAT 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimą ir LAGK 2020 m. birželio 18 d. sprendimą Nr. 21R-475(AG-449/04-2020) bei priėmė naują sprendimą: panaikino AAA 2020 m. kovo 27 d. sprendimą Nr. (26)-A4E-2488 „Dėl atsisakymo išduoti leidimus laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus“ ir įpareigojo AAA iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. lapkričio 15 d. prašymą.

34. Vykdydama LVAT Sprendimą ir pakartotinai išnagrinėjusi pareiškėjo 2019 m. lapkričio 15 d. prašymą, AAA priėmė Sprendimą, kuriuo atsisakė išduoti leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus stirnas, žemės sklypuose (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiuose (duomenys neskelbtini). Atsakovas Sprendimą iš esmės motyvavo tuom, kad žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra gyvenamasis namas, kuris naudojamas pagal paskirtį, t. y. jame gyvena pareiškėjas ir jo sutuoktinė, o šiame sklype esančių gyvenamųjų ir kitų statinių naudojimas pagal tikslinę paskirtį planuojamo aptvaro teritorijoje neužtikrina Taisyklių 4 priedo 5 punkte nustatytų laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje reikalavimų ir kelia grėsmę ten gyvenančių žmonių, lankytojų ir gyvūnų saugumui, taip pat atsižvelgta į Gamtos tyrimų centro 2023 m. gegužės 8 d. rašte Nr. SR-172 pateiktą informaciją, kad laikant stirnas aptvare prašyme nurodytomis sąlygomis, žmonių saugumas bei galimybių gyvūnams ištrūkti į laisvę nebuvimas negali būti garantuojamas.

35. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo naudojimo būdas - kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai) patenka į planuojamo įrengti aptvaro teritoriją, jame taip pat yra statiniai: 1) gyvenamasis namas (pagrindinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji (vieno buto pastatai), statybos pabaigos metai – 2017 m., bendras plotas – 778,08 kv. m, fizinio nusidėvėjimo procentas – 0 proc.); 2) pirtis su pagalbinėmis patalpomis (statybos pabaigos metai – 2017 m., bendras plotas – 318,22 kv. m, fizinio nusidėvėjimo procentas – 12 proc.); 3) pagalbinis pastatas su buitinėmis patalpomis (statybos pabaigos metai - 2003 m., bendras plotas – 202,81 kv. m, fizinio nusidėvėjimo procentas – 15 proc.); 4) kiemo statiniai – 6 vnt. šuliniai ir atraminė sienutė (statybos pabaigos metai – 2003 m.). Be kita ko, byloje nėra ginčo, jog gyvenamieji ir kiti statiniai patenka į planuojamo įrengti aptvaro laukiniams gyvūnams laikyti teritoriją.

36. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2022 m. lapkričio 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-988-520/2022), pažymėjo, kad esminę reikšmę sprendžiant dėl išdavimo leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus turi tai, ar planuojamame įrengti aptvare yra gyvenamosios paskirties pastatai, ar jie naudojami ir (arba) tinkami naudoti pagal jų tiesioginę paskirtį, kam jie faktiškai naudojami, ar objektyviai yra pagrindžiama, kad planuojamame įrengti aptvare nebus lankytojų, ar nurodytos pagrįstos priemonės, kurios užtikrintų lankytojų saugumą neatribojus ginčo statinių iš planuojamo įrengti aptvaro, kad dėl asmenų lankymosi aptvaro gyvūnai neištrūks ir neturės galimybių ištrūkti į laisvę. Taigi kaip jau buvo minėta anksčiau ir dėl to nėra ginčo byloje, kad gyvenamosios paskirties statiniai, esantys žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), patenka į planuojamą įrengti aptvarą, jie naudojami pagal tikslinę paskirtį, juose deklaruota pareiškėjo ir jo sutuoktinės gyvenamoji vieta. Ir priešingai, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad nurodyti statiniai yra nenaudojami ir (ar) netinkami naudoti pagal tiesioginę jų paskirtį. Antra, pareiškėjas taip pat nepagrindė, kad nagrinėjamu atveju planuojamame įrengti aptvare objektyviai nebus lankytojų, ir nenurodė objektyvių priemonių, kuriomis galėtų būti užtikrinamas lankytojų saugumas, neatribojus gyvenamosios paskirties statinių iš planuojamo įrengti aptvaro. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog šiuo atveju egzistavo pagrindas AAA atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus motyvuojant tuo, jog planuojamuose įrengti aptvaruose yra gyvenamosios paskirties statiniai, todėl laukinių gyvūnų laikymas nurodytuose aptvaruose neužtikrins Taisyklių 20 punkte ir 4 priedo 5 punkte nustatytų laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje reikalavimų.

37. Atsakovas, atsižvelgęs į bylos aplinkybes, pagrįstai vertino, kad laukinių gyvūnų aptvaras pagal schemą patenka į gyvenamąją zoną, kurioje žmonių lankymasis, automobilių privažiavimas prie minėtų pastatų/statinių yra neišvengiamas. Saugumo reikalavimai nustatyti Taisyklių 4 priedo 5 punkte, todėl laukinių gyvūnų laikymui nelaisvėje skirtų aptvarų įrengimas ir jų neatribojimas nuo gyvenamojo namo, pirties su pagalbinėmis patalpomis, pagalbinio pastato su buitinėmis patalpomis, kitais statiniais, sudaro tokią aplinką, kurioje kiltų rizika neužtikrinti tiek lankytojų, tiek ir ketinamų laikyti gyvūnų saugumo. Aptvare ketinamos laikyti stirnos gali kelti tiesioginį pavojų tiek ten gyvenantiems žmonėms, tiek jų svečiams (lankytojams), kurie pagal paskirtį naudojasi ar naudosis ateityje sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu gyvenamuoju namu, pirtimi, pagalbiniais ir kitais statiniais. Laukinių gyvūnų elgesys, ypač rujos metu gali būti neprognozuojamas. Nuolatinis gyvūnų trikdymas, laisvo judėjimo aptvare ribojimas kelia stresą, kas gali iššaukti agresyvų gyvūnų elgesį ir tai jau yra reali grėsmė tiek pačių gyvūnų, tiek žmonių saugumui. Saugumo užtikrinimas gali būti įgyvendintas tik atribojus aptvarą nuo teritorijoje įrengtų pastatų. Kad laukiniai gyvūnai (stirnos) gali būti agresyvūs patvirtina ir Gamtos tyrimų centro 2023 m. lapkričio 8 d. raštas Nr. SR-467 „Dėl informacijos pateikimo“.

38. Be kita ko, kaip teisingai atsiliepime į apeliacinį skundą pažymėjo AAA, laikant gyvūnus aptvare, į aptvaro teritoriją juos prižiūrintis asmuo (savininkas) gali patekti tais tikslais, kurie nurodyti Taisyklėse, t. y. atlikti tuos veiksmus, kurie būtini gyvūnų priežiūrai, laikydamasis saugumo reikalavimų, bet nebūti ten visą laiką, ar juo labiau gyventi toje pačioje teritorijoje (aptvare) su laukiniais gyvūnais (stirnomis). Taip pat nagrinėjamu atveju kritiškai vertinami pareiškėjo paaiškinimai, kad aptvaras nėra laikomas komerciniais tikslais ir visiškai eliminuojama galimybė į jį patekti pašaliniams asmenims.

39. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šiam ginčui aktualiame anksčiau minėtame 2022 m. lapkričio 9 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-988-520/2022 konstatavo, kad Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. balandžio 30 d.) 47 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, jog statinių naudotojai privalo naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį. Tai sudaro pagrindą vertinti, kad naudojant nurodytus statinius pagal paskirtį asmenys gali lankytis juose, taigi ir lankytis pagal pareiškėjo prašymus ketinamuose įrengti laukiniams gyvūnams laikyti skirtuose aptvaruose, kuriuose yra nurodyti statiniai, todėl pagal Taisyklių 4 priedo 5 punktą turi būti užtikrintas jų (lankytojų) saugumas bei tai, jog dėl asmenų lankymosi aptvaruose gyvūnai neištrūktų ir neturėtų galimybių ištrūkti į laisvę. Šiame sprendime išplėstinė teisėjų kolegija taip pat pabrėžė, jog kreipiantis dėl leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus išdavimo pareiga pateikti visus tokiam leidimui išduoti būtinus duomenis, taigi šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju ir pagrįsti, kad ginčo aptvaruose nebus lankytojų ir (ar) taikant atitinkamas priemones bus užtikrinamas jų saugumas bei tai, jog dėl asmenų lankymosi aptvaruose gyvūnai neištrūktų ir neturėtų galimybių ištrūkti į laisvę, tenka būtent pareiškėjui (Taisyklių 13–14 p.).

39. Pareiškėjas tiek skunde pirmosios instancijos teismui, tiek ir apeliaciniame skunde teigia, kad nagrinėjamu atveju yra nepagrįstai ribojama jo nuosavybės teisė. Šiame kontekste dar anksčiau minėtame sprendime Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos nuostatas dėl nuosavybės teisės ir jos apsaugos, savo jurisprudencijoje ne kartą yra pabrėžęs, jog pagal Konstituciją nuosavybės teisė nėra absoliuti (žr., pvz., 2011 m. sausio 31 d., 2013 m. vasario 15 d., 2013 m. liepos 5 d. nutarimus). Teisės normomis reguliuojamų nuosavybės santykių subjektai paprastai turi ne tik tam tikras teises, bet ir atitinkamas pareigas (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d., 2011 m. sausio 31 d., 2019 m. lapkričio 25 d. nutarimus). Savininkas, turėdamas teisę valdyti nuosavybę, ja naudotis ir disponuoti, negali pažeisti įstatymų, taip pat kitų asmenų teisių (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2002 m. kovo 14 d., 2013 m. balandžio 12 d., 2016 m. birželio 7 d. nutarimus). Taigi šiuo atveju pareiškėjas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas gauti leidimą jam ir jo sutuoktinei priklausančiuose sklypuose laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus, privalo laikytis teisės aktų reikalavimų, inter alia (be kita ko) Taisyklių 4 priedo 5 punkto nuostatų.

40. G. R. apeliaciniame skunde dėsto, kad teismas netinkamai išaiškino materialiosios teisės normas, susijusias su taikomais ribojimais siekiant užtikrinti lankytojų saugumą. Pažymėtina, kad jau ne kartą šioje nutartyje minėtame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. lapkričio 9 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-988-520/2022 pasisakyta dėl Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2021 m. balandžio 30 d.) 7 straipsnio 1 ir 2 dalyse, Taisyklių 20, 27, 28 punktuose įtvirtintų nuostatų ir Taisyklių 4 priedo 5 punkte nustatytų reikalavimų interpretavimo, todėl nukrypti nuo šios praktikos ir kitaip aiškinti minėtas teisės aktų nuostatas nėra jokio pagrindo.

41. Pirmosios instancijos teismas sprendime išsamiai pasisakė dėl sąvokos „lankytojas“ išaiškinimo, dėl į bylą pateiktos doc. dr. Antano Smetonos išvados, dėl Gamtos tyrimų centro išvados reikšmės ir teisėtų lūkesčių principo. Pastebėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016). Minėtais aspektais teisėjų kolegija sutinka ir pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.

42. Kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai (kad nėra skirtumo tarp laisvėje gyvenančių ir aptvaruose laikomų stirnų, kad aptvare planuojamas laikyti mažesnis laukinių gyvūnų skaičius palyginus jį su ginčo aptvaro teritorijos plotu ir pan.) savaime taip pat nekeičia padarytų išvadų arba yra teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų ir su jais susijusių pareiškėjo apeliacinio skundo motyvų plačiau nepasisakoma.

43. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos duomenis ir patikrinusi, ar atsakovas tinkamai, išsamiai ir motyvuotai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą, vertina, kad AAA sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus. Atsakovas Sprendime nuosekliai išdėstė faktines aplinkybes, nurodė teisės aktų nuostatas, sprendimas yra priimtas kompetentingo subjekto, yra teisiškai pagrįstas, motyvų išdėstymas dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus yra pakankamas (sprendimo apimtis net 6 puslapiai), todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo minėtą sprendimą panaikinti bei atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovo priimtas sprendimas neatitinka imperatyvių VAĮ nuostatų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą priimti motyvuotą ir teisėtą sprendimą.

44. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies nuostatų nepažeidė. Pažymėtina, jog tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas netenkina pareiškėjo bei teismas kitaip vertino jo skunde pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės normomis nepagrįstas išvadas.

45. Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta proceso šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisė gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi G. R. apeliacinis skundas netenkinamas, t. y. sprendimas priimtas ne jo naudai, tai nėra jokio pagrindo priteisti ir patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

46. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus, kurį naikinti ar keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra jokio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo G. R. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.