Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nutartis

2021-08-25 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-509-586/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-08-25
Bylos Nr.
II-509-586/2021
Teisminio proceso Nr.
4-24-3-00123-2021-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Vandalinas Vainius (pirm.)
Institucija
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariatas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-509–586/2021Teisminio proceso Nr. 4-24-3-00123-2021-4Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. rugpjūčio 25 d.Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėjas Vandalinas Vainius,sekretoriaujant J. B.,dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui E. Š.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo E. Š., gimusio 1988 m. balandžio 8 d., gyvenančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2021 m. gegužės 28 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 68-ANR_N-1024-2021 (ROIK 21131816296) .

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau – Institucija) 2021 m. gegužės 28 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 68-ANR_N-1024-2021, E. Š. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį, 417 straipsnio 7 dalį 170 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams už tai, kad jis 2021 m. balandžio 12 d., 8.50 val., magistraliniuose keliuose Klaipėda – Liepoja, Klaipėdos rajone, vairuodamas automobilį „Chysler“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sukėlė pavojingą situaciją, tyčia persirikiuodamas iš pirmos eismo juostos į antrą, priešais kitą automobilį, taip sudarydamas avarinę situaciją ir užkirsdamas kelią kitam automobiliui, kuris privalėjo staigiai stabdyti, kad išvengtų susidūrimo, tačiau neturėdamas galimybės staiga sustoti ir išvengti sudarytos avarinės situacijos trenkėsi į automobilio „Chrysler“ galinę dalį kelis kartus (4). Tokiais savo veiksmais vairuotojas su kitu eismo įvykio dalyviu neišlaikė savitarpio pagarbos ir atsargumo, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ir persirikiuodamas ar keisdamas važiavimo kryptį, nedavė kelio kitoje eismo juostoje važiavusiam automobiliui. E. Š. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (toliau - KET) 4, 9, 101, 104 punktų reikalavimus.

Teisme gautas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. Š. skundas, kuriame nurodo, jog nesutinka, jog jis sukėlė avariją iš chuliganiškų paskatų. Nurodo, kad automobilio „Toyota“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas buvo nusiteikęs agresyviai, rodė nepadorius gestus, ir jam persirikiuojant į antrą eismo juostą ėmė tyčia staigiai stabdyti, nors tam reikalo nebuvo. E. Š. nurodo, kad kadangi „Toyota“ automobilis stabdė, o jis dar greitėjo ir atliko nenumatytą iš anksto manevrą, persirikiuodamas į pirmą eismo juostą, neatleidęs akseleratoriaus pedalo, aplenkė „Toyota“ automobilį, ir grįžo į antrą eismo juostą. Tada pajuto smūgį į galinę savo automobilio dalį, išgirdo išsigandusios žmonos riksmą ir vaiko verksmą. Nenorėdamas, kad vėl įsitemptų saugos diržas, po smūgio atleido akseleratoriaus pedalą ir palengva pradėjo stabdyti, tačiau pajuto dar vieną smūgį į galinę savo automobilio dalį. Tada sekė trečias ir ketvirtas smūgiai, ir tada „Toyota“ automobilis, jam pilnai sustojus atsiremia penktą kartą į dešinės automobilio pusės galinį sparną bei ratą. Nurodo, kad automobilio „Toyota“ vairuotojas siekė sukelti eismo įvykį, ir taip pasipelnyti iš draudimo kompanijos. Nurodo, kad jo pateiktame vaizdo įraše aiškiai matoma, kad jis nestabdo staigiai bei matosi vaizdo sudrebėjimas nuo smūgių į automobilį. Mano, kad šiame įvykyje jis yra nukentėjusysis, nes „Toyota“ vairuotojas tyčia kliudė jo vairuojamą automobilį.

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su E. Š. skundu nesutinka, nes priimtas teisėtas ir pagrįstas nutarimas. Nurodė, kad tyrėjas E. M. atsižvelgė į ANK 617 straipsnio 1 dalies reikalavimus, išsamiai išanalizavęs ištyrė visas bylos aplinkybes ir tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu,vadovaudamas įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir tinkamai pritaikė materialines ir procesines teisės normas ir nutarimą priėmė tinkamai, todėl nėra pagrindo 2021 m. gegužės 28 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje naikinti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu E. Š. prašė skundą tenkinti, panaikinti nutarimą. Papildomai nurodė, kad jo veiksmuose nebuvo jokios tyčios sukelti avarinę situaciją, staigiai manevravo į pirmą juostą, nes sutuoktinė laukiasi, jai pasidarė bloga, tačiau vėliau pasakė, kad sustoti nereikia, todėl vėl persirikiavo į antrą juostą. Mano, kad avarinę situaciją sukėlė „Toyota“ vairuotojas, tyčia atsitrenkdamas į jį keturis kartus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Žemesnės instancijos teismas

ANK 420 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę asmenims už transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti).

Iš byloje esančios rašytinės medžiagos nustatyta, kad E. Š. nubaustas už tai, jog jis 2021 m. balandžio 12 d., 8.50 val., magistraliniuose keliuose Klaipėda – Liepoja, Klaipėdos rajone, vairuodamas automobilį „Chysler“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sukėlė pavojingą situaciją, tyčia persirikiuodamas iš pirmos eismo juostos į antrą, priešais kitą automobilį, taip sudarydamas avarinę situaciją ir užkirsdamas kelią kitam automobiliui, kuris privalėjo staigiai stabdyti, kad išvengtų susidūrimo, tačiau neturėdamas galimybės staiga sustoti ir išvengti sudarytos avarinės situacijos trenkėsi į automobilio „Chrysler“ galinę dalį kelis kartus (4). Tokiais savo veiksmais vairuotojas su kitu eismo įvykio dalyviu neišlaikė savitarpio pagarbos ir atsargumo, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ir persirikiuodamas ar keisdamas važiavimo kryptį, nedavė kelio kitoje eismo juostoje važiavusiam automobiliui. E. Š. pažeidė KET 4, 9, 101, 104 punktų reikalavimus. Institucija, atsižvelgusi į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, E. Š. paskyrė minimalią 170 Eur baudą ir minimaliam 3 mėnesių terminui paskyrė administracinio poveikio priemonę - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas E. Š. nesutinka, su paskirta nuobauda, nesutinka, jog jis sukėlė avariją iš chuliganiškų paskatų. Nurodo, kad automobilio „Toyota“ vairuotojas buvo nusiteikęs agresyviai, rodė nepadorius gestus, ir jam persirikiuojant į antrą eismo juostą ėmė tyčia staigiai stabdyti, nors tam reikalo nebuvo. E. Š. nurodo, kad kadangi „Toyota“ automobilis stabdė, o jis dar greitėjo ir atliko nenumatytą iš anksto manevrą, persirikiuodamas į pirmą eismo juostą, neatleidęs akseleratoriaus pedalo, aplenkė „Toyota“ automobilį, ir grįžo į antrą eismo juostą. Tada pajuto smūgį į galinę savo automobilio dalį, išgirdo išsigandusios žmonos riksmą ir vaiko verksmą. Nenorėdamas, kad vėl įsitemptų saugos diržas, po smūgio atleido akseleratoriaus pedalą ir palengva pradėjo stabdyti, tačiau pajuto dar vieną smūgį į galinę savo automobilio dalį. Tada sekė trečias ir ketvirtas smūgiai, ir tada „Toyota“ automobilis, jam pilnai sustojus atsiremia penktą kartą į dešinės automobilio pusės galinį sparną bei ratą. Nurodo, kad automobilio „Toyota“ vairuotojas siekė sukelti eismo įvykį, ir taip pasipelnyti iš draudimo kompanijos. Mano, kad šiame įvykyje jis yra nukentėjusysis, nes „Toyota“ vairuotojas tyčia kliudė jo vairuojamą automobilį.

KET 4 punkte numatyta, jog eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu; 9 punkte numatyta, eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti; 101 punkte nurodyta, jog prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams; 104 punkte numatyta, jog persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi. Jeigu ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės persirikiuoja kartu, vairuotojas privalo duoti kelią dešinėje esančiai transporto priemonei.

Iš byloje esančios medžiagos neginčijamai nustatyta, jog pareiškėjas E. Š. 2021 m. balandžio 12 d., 8.50 val., magistraliniuose keliuose Klaipėda – Liepoja, Klaipėdos rajone, vairuodamas automobilį „Chysler“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sukėlė pavojingą situaciją, tyčia persirikiuodamas iš pirmos eismo juostos į antrą, priešais kitą automobilį, taip sudarydamas avarinę situaciją ir užkirsdamas kelią kitam automobiliui, kuris privalėjo staigiai stabdyti, kad išvengtų susidūrimo, tačiau neturėdamas galimybės staiga sustoti ir išvengti sudarytos avarinės situacijos trenkėsi į automobilio „Chrysler“ galinę dalį kelis kartus. Tai patvirtina byloje surinkti įrodymai: peržiūrėtas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas eismo įvykis, matyti, kaip privažiavęs prie automobilio „Toyota“, pirmą kartą, automobilio „Chrysler“ vairuotojas važiavo automobiliui iš galo, mirkčiojo ilgomis šviesomis, vėliau aplenkęs „Toyota“ automobilį, kuris persirikiavo į pirmą eismo juostą, „Chysler“ vairuotojas, staiga taip pat persirikiavo į pirmą eismo juostą, prieš pat „Toyota“ automobilį ir stabdė. Peržiūrint vaizdo įrašą matosi, kad automobilis „Toyota“ persirikiuoja į antrą eismo juostą, aplenkia pirmoje juostoje važiuojantį „Chrysler“ automobilį, „Chrysler“ vairuotojas, taip pat persirikiuoja į antrą eismo juostą, aplenkia priekyje važiavusį „VW Cady“, „Toyota“ automobilio vairuotojas pristabdo, ko pasekoje „Chrysler“ automobilis, dėl saugaus atstumo nesilaikymo, metėsi į pirmą eismo juostą, įstrižai tarp „Toyota“ ir „WV Cady“ automobilių. Tada „Chrysler“ vairuotojas, važiuodamas pirma eismo juosta, padidina greitį ir aplenkęs greta, antroje eismo juostoje, važiavusį automobilį „Toyota“, priešais jį staiga metėsi į antrą eismo juostą, taip sukeldamas avarinę situaciją, ko pasekoje automobilio „Toyota“ vairuotojas, nespėjęs išvengti susidūrimo, trenkėsi kelis kartus į „Chrysler“ automobilio galinę dalį, kol transporto priemonės sustojo; eismo įvykio schema, byloje esantis tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, jog eismo įvykio vietoje pareigūnai nustatė įvykio liudytojus, kurie tuo metu važiavo kelyje, ir po eismo įvykio buvo sustoję, t. y. E. L. bei B. V.. E. L., kurio akivaizdoje įvyko eismo įvykis, paaiškino, kad 2021 m. balandžio 12 d., apie 8.50 val., važiuodamas automobiliu „VW Cady“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Palangos pl., pirmoje eismo juostoje, nuo Palangos pl., link Klaipėdos, netoli degalinės „Emsi“, per galinio vaizdo veidrodėlį pastebėjo, jog du automobiliai pavojingai manevruoja, atrodė, kad bando vienas kitam užkirsti kelią. Netrukus vienas iš minėtu automobilių, „Toyota“ markės automobilis, jį aplenkė važiuodamas antra eismo juosta. Tuo metu kitas automobilis, „Chrysler“, taip pat važiavo antra eismo juosta, paskui „Toyota“ automobilį. „Toyota“ jau buvo jį aplenkusi, o „Chrysler“ automobilis staiga, nerodydamas posūkio signalo, persirikiavo priešais E. L. automobilį į pirmą eismo juosta, ko pasekoje, norėdamas išvengti susidūrimo, E. L. turėjo staiga stabdyti ir pasukti arčiau kelkraščio, susidūrimo su automobiliu „Chrysler“ išvengti pavyko. Persirikiavęs į pirmo eismo juostą, „Chrysler“ automobilio vairuotojas, padidino greitį, aplenkė „Toyota“, važiavusią antra eismo juosta, tada taip pat persirikiavo į antrą eismo juostą, ir staiga pradėjo stabdyti, taip užkirsdamas kelią „Toyota“ automobiliui, ko pasekoje automobilio „Toyota“ vairuotojas, neturėdamas galimybės išvengti susidūrimo, trenkėsi į „Chrysler“ galinę dalį kelis kartus. E. L. nurodė, kad kaip jis suprato, tarp automobilių vairuotojų, kelyje, dėl jam nežinomų priežasčių, įvyko konfliktas, ko pasekoje, dėl neadekvataus ir pavojingo vairavimo įvyko eismo įvykis. Akivaizdžiai buvo matyti, kad eismo įvykis įvyko dėl „Chrysler“ automobilio vairuotojo kaltės, kuris persirikiavęs į antrą eismo juostą, staiga stabdydamas, užkirto kelią „Toyota“ automobiliui, taip sukeldamas avarinę situaciją. Tarnybiniame pranešime taip pat nurodyta, jog liudytojas B. V. matė kaip įvyko eismo įvykis, patvirtino E. L. paaiškintą situaciją, kad eismo įvykis įvyko dėl „Chrysler“ automobilio vairuotojo veiksmų, kuris važiavo dideliu greičiu, ir dar iki įvykstant eismo įvykiui, važiavo labai arti „Toyota“ automobilio galo, taip nesilaikydamas saugaus atstumo. Nors E. Š. teigia, jog tai ne jis sukėlė avariją iš chuliganiškų paskatų, o avarinę situaciją sukėlė „Toyota“ vairuotojas, tyčia atsitrenkdamas į jį keturis kartus, ir jis šiame įvykyje jis yra nukentėjusysis, nes „Toyota“ vairuotojas tyčia kliudė jo vairuojamą automobilį, tačiau šie E. Š. teiginiai paneigti byloje surinktais objektyviais ir neginčijamais įrodymais.

Įvertinus visus nurodytus duomenis, teismas sprendžia, jog E. Š. nubaustas pagrįstai, ir naikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2021 m. gegužės 28 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 68-ANR_N-1024-2021 (ROIK 21131816296), nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

nutaria:

skundo netenkinti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2021 m. gegužės 28 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 68-ANR_N-1024-2021 (ROIK 21131816296), palikti nepakeistą.

Nutartis gali būti skundžiamas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėjas Vandalinas Vainius