Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja D. J., rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Intrum Lietuva“ ieškinį atsakovui E. Š. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2006 m. rugsėjo 25 d. sudaryta Skolų portfelio pirkimo - pardavimo sutartimi pradinis kreditorius UAB ,,Bitė Lietuva” Lindorff Oy, Lietuvos Respublikoje veikiančiam per Lindorff Oy filialą, perleido reikalavimo teisę į atsakovo vardu susidariusį įsiskolinimą. Apie reikalavimo perleidimą atsakovas buvo informuotas rašytiniu pranešimu, siųstu paprastu laišku. Nuo 2017 m. spalio 1 d. UAB „Intrum Lietuva“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Lindorff Lietuva“) perėmė visą Lindorff Oy vykdytą lietuvišką veiklą, įskaitant vykdytą per Lindorff Oy filialą. Perdavus veiklą, buvo perduodamas visas turtas, teisės ir įsipareigojimai, taip ieškovas įgavo reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą.

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai – teismas išsiuntė procesinius dokumentus į atsakovo deklaruotą gyvenamąją vietą, pagal specialią pašto siuntą palikus pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (CPK 123 straipsnio 3 dalis). Atsakovas nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Kadangi ieškovas prašė priimti sprendimą už akių, yra pagrindas tokį sprendimą priimti (CPK 142 straipsnio 4 dalis, CPK 285 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atliko formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą ir padarė išvadą, kad, pasitvirtinus ieškovo pateiktų dokumentų turiniui, būtų pagrindas ieškinį tenkinti.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pradinis kreditorius UAB „Bitė Lietuva“ ir atsakovas (duomenys neskelbtini) sudarė Mobiliojo skaitmeninio korinio (GSM) ryšio tinklo paslaugų naudojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini) sudarė Mobiliojo skaitmeninio korinio (GSM) ryšio tinklo paslaugų naudojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurias atsakovui buvo teikiamos mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio tinklo paslaugos, o atsakovas įsipareigojo tinkamai naudotis ryšio paslaugomis ir už suteiktas paslaugas atsiskaityti numatyta tvarka išrašytų sąskaitų pagrindu. Atsakovui buvo pateikta (duomenys neskelbtini), tačiau už paslaugas atsakovas tinkamai neatsiskaitė ir liko skolingas pradiniam kreditoriui UAB „Bitė Lietuva“ 275,41 Eur sumą.

2006 m. rugsėjo 25 d. pradinis kreditorius UAB „Bitė Lietuva“ Reikalavimo teisių į skolų portfelį pirkimo - pardavimo sutartimi Lindorff Oy, Lietuvos Respublikoje veikiančiam per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą (toliau - Lindorff Oy), perleido reikalavimo teisę į atsakovo vardu susidariusį įsiskolinimą. UAB „Intrum Lietuva“, pagal Nuo 2017 m. spalio 1 d. įmonės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. MK-9083, perėmė visą Lindorff Oy filialo vykdomą veiklą, įskaitant turtą, teises ir įsipareigojimus. Ieškovas nurodė, kad apie reikalavimo perleidimą atsakovas buvo informuotas rašytiniu pranešimu, išsiųstu paprastu laišku, paskutiniu žinomu atsakovo gyvenamosios vietos adresu.

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 2 dalimi reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju apie reikalavimo perleidimą atsakovui pranešta 2020 m. lapkričio 5 d. pranešimu, t. y. tinkamai.

Pagal CK 6.38 straipsnį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (CK 6.716 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.200 straipsnio 1 dalį šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. CK 6.205 straipsnyje sutarties neįvykdymas apibrėžtas kaip bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą. Remiantis išdėstytu bei atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškovu atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), taip pat į tai, jog atsakovas prievolės atsiradimo pagrindo neginčija (CPK 12 straipsnis), vadovaujantis CK 6.263 straipsnio 1 dalimi, 6.280 straipsnio 1 dalimi, CK 6.1015 straipsniu, ieškovo naudai iš atsakovo priteistina 275,41 Eur skola.

Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi, paskaičiavo atsakovui 25,34 Eur delspinigių už 181 dienos laikotarpį nuo 2020 m. gegužės 2 d. iki ieškinio parengimo dienos (2020 m. spalio 30 d.). Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis CK 6.72 straipsniu, 6.256 straipsnio 2 dalimi, 6.258 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistina 25,34 Eur delspinigių.

Be to, tenkinant ieškovo prašymą, iš atsakovo priteistinos 5 proc. metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą (300,75 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. lapkričio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškovui iš atsakovo taip pat priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos: 15,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5,00 Eur), procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje (5,11 Eur) priteistinos iš atsakovo valstybės naudai (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 275,41 Eur (du šimtus septyniasdešimt penkis eurus 41 ct) skolos, 25,34 Eur (dvidešimt penkis eurus 34 ct) delspinigių, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (300,75 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. lapkričio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 15,00 Eur (penkiolika eurų 00 ct) žyminio mokesčio ieškovo UAB „Intrum Lietuva“, juridinio asmens kodas 304615887, naudai.

Priteisti iš atsakovo E. Š. į valstybės biudžetą 5,11 Eur (penkis eurus 11 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjus minėtą sumą, teismui (raštinei) būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Išaiškinti atsakovui, kad jis per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka.

Ieškovas per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.