- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2015-12-23
- Bylos Nr.
- 1-3495-843/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-2-00607-2015-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Valinskienė
- Kaltinamasis
- V. M.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Valinskienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Larisos Fedotovos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:
V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nesusituokęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ mūrininku, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), Vilnius, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. M. ikiteisminio tyrimo metu davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas, o būtent:
jis, 2013 m. rugpjūčio 26 d., nuo 9.40 val. iki 10.20 val., Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus aps. VPK) Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato (toliau –Vilniaus m. 2 PK) patalpose, adresu Sodų g. 23, Vilniuje, ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr.13-1-610-13, būdamas įspėtas dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį, davė melagingus parodymus apie 2013-03-07 nelaimingą atsitikimą, įvykusį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nurodydamas melagingas įvykio aplinkybes, tai yra teigdamas, kad metalinė konstrukcija užkrito ant pirmame statybos objekto aukšte dirbusio V. R. dėl to, kad nuo stovėjusios antrame aukšte paletės su blokeliais, imant vieną blokelį, atsiskyrė kiti blokeliai, kurie kliudė metalines konstrukcijas.
Taip V. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje.
V. M. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta rašytine bylos medžiaga.
Kaltinamojo V. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriais jis savo kaltę dėl pareikšto kaltinimo pripažino visiškai ir parodė, kad 2013-08-26 jis buvo apklaustas liudytoju Vilniaus miesto antrajame policijos komisariate, Sodų g. 23, Vilniuje, dėl 2013-03-07 nelaimingo įvykio darbo objekte adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurio metu nukentėjo bendradarbis V. R., ant kurio iš 2 aukšto balkono nukrito metalinė konstrukcija. Įvykio metu jis dirbo kartu su savo broliu V. M., antrame aukšte jie mūrijo pertvarą iš keramzitinių blokelių, kurie buvo sudėti tame pačiame aukšte ant maždaug 1,5 metro aukščio paletes, netoli gulėjusių metalinių konstrukcijų. Prieš apklausą tyrėja jį pasirašytinai įspėjo dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Jis tą patvirtino savo parašu. Šios apklausos metu jis davė melagingus parodymus, kad paletė buvo sumaitota, nuplėšta blokelių apsauginė plėvelė, sulaužyta paletė, ir kai blokelius su broliu jie pradėjo imti ir nešti, tai sulaužytoje paletėje pakrypo visi blokeliai ir keletą blokelių nukrito ant šalia buvusių metalinių konstrukcijų, kurios nukrito žemyn ir taip sužeidė bendradarbį V. R., kuris dirbo apačioje. Tokius parodymus jam patarė duoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovas, bet griežtai jis to daryti nereikalavo ir nevertė duoti melagingus parodymus. Jis neprieštaravo tokiam patarimui. Jis su broliu buvo iškviesti į statybininkų budelę, jiems buvo pasiūlyta surašyti paaiškinimą, kad blokeliai apvirto, jau būdami antrame aukšte, o ne virto nuo krano, nors jis su broliu darbų vadovui papasakojo tiesą. Jiems paaiškino, kad jeigu jie paaiškinimuose parašys tiesą, tai yra, kad paletė su blokeliais nukrito nuo bokštinio krano, tai gali būti labai daug nemalonumų bokštinio krano kranininkui, o parašius išgalvotą įvykio versiją, visiems bus geriau. Todėl jis paaiškinime nurodė išgalvotas įvykio aplinkybes, o vėliau apklausos metu taip pat nurodė tikrovės neatitinkančias įvykio aplinkybes, nes nenorėjo niekam sukelti nemalonumų. Dėl baudžiamosios atsakomybės jis nepagalvojo.
Vėliau apklausiamas policijoje papildomai liudytoju 2015-01-16, jis vėl buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, ir tuo metu nutarė duoti teisingus parodymus. Šios apklausos metu jis papasakojo tikras įvykio aplinkybes: kad blokelių pakuotė ant metalinių konstrukcijų nukrito nuo bokštinio krano, kuris nuleidinėjo ją iš viršaus į 2 aukšto terasą. Jis matė, kaip kranui nuleidžiant pakuotę su blokeliais, ji užsikabino už 2 aukšto perdangos ir apvirto žemyn, iš maždaug 3 m aukščio (atstumas iki 2 aukšto grindų). Pradžioje blokeliai buvo sudėti kitoje namo pusėje ant žemės, juos reikėjo perkelti į antrą aukštą iš kitos pastato pusės. Kas iš darbuotojų prikabino blokelių pakuotę prie krano, jis nematė, bet jis kartu su broliu turėjo tą pakuotę atkabinti nuo krano, nes daugiau nebuvo kam. Kas ant stogo reguliavo kranininko darbą jis nematė. Jis su broliu stovėjo atviroje 2 aukšto terasoje ir laukė, kol bokštinis kranas nuleis paletę su blokeliais. Tačiau palete užsikabino už 2 aukšto pertvaros ir apvirto žemyn, kliudė metalines konstrukcijas, ir viena konstrukcija nukrito ant apačioje dirbusio V. R., kuris buvo sužalotas. Gailisi padaręs nusikalstamą veiką (b.l. 71-73).
Apklaustas 2013-08-26 liudytoju ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 13-1-00610-13 V. M. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo su pertraukomis kelis kartus. Paskutinį kartą įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012 metais pagalbiniu darbininku-mūrininku. 2013-03-07 dirbo statybos objekte adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Darbų vadovas paskirstė darbus jam ir jo broliui Virginijui, teko dirbti tą dieną antrame aukšte. Turėjo tą dieną mūryti pertvarą. Pertvarą mūryti turėjo per vidurį pastato, o blokeliai buvo sudėti balkone. Blokeliai buvo sudėti ant paletės. Ta paletė buvo padėta šalia gulėjusių metalinių konstrukcijų. Blokelių paletė buvo maždaug 1,5 metro aukščio. Paletė buvo sumaitota, kadangi dalinai buvo nuplėšta blokelius laikanti plėvelė, be to buvo sulaužyta pati paletė. Blokelius su broliu pradėjo imti ir nešti į savo darbo vietą. Kai pradėjo imti tuos blokelius, tai dėl sulaužytos palėtės pakrypo visi blokeliai ir keletą blokelių nukrito ant šalia buvusių metalinių konstrukcijų, kurios nukrito žemyn. Tada po kiek tai laiko atėjo bendradarbis, kurio duomenų nežino, ir pasakė, kad metalinė konstrukcija sužeidė žmogų apačioje. Jis nuėjo į apačią ir pamatė sužeistą žmogų. Po to buvo atvykusi greitoji medicinos pagalba ir policija. Kieno buvo tos metalinės konstrukcijos, sudėtos balkone arti krašto, nežino, kas jas ten sudėjo taip pat nežino, kadangi tame statybų objekte dirbo ne viena bendrovė. Tos metalinės konstrukcijos tikrai nepriklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, kadangi ši bendrovė tame objekte atlikinėjo tik mūrijimo darbus. Tame objekte dirbo tik apie savaitę ir ta paletė su blokeliais ir tos konstrukcijos metalinės toje vietoje jau buvo. Po to nuo tos palėtės nuėmė visus blokelius ir tada pamatė, kad medinė paletė yra visa sulūžusi. Taip pat negali pasakyti, kas tuos murinimo blokelius su ta palete padėjo, kadangi nematė, nes dirbo šiame objekte tik apie savaitę ( b.l. 21-22).
Apklaustas papildomai 2014-01-16 liudytoju ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 13-1-00610-13 V. M. parodė, kad nori patikslinti ankščiau duotus savo parodymus dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo, nes buvo visiškai kitos įvykio aplinkybės, negu išdėstytos jo pirmoje apklausoje. Pirminius parodymus jam patarė duoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ viršininkas G. M.. Jis pats žodžiu pasakė, ką jam ir jo broliui rašyti paaiškinime, nors jie jam papasakojo apie tikrą įvykį. Tai yra jiems patarė surašyti, kad blokeliai apvirto jau būdami antrame aukšte, o ne virto nuo krano. Sakė, kad taip bus visiems geriau, kad gali būti labai daug nemalonumų bokštinio krano kranininkui, kurio nepažįsta. Jis taip ir surašė, nes nenorėjo niekam sukelti nemalonumų. Apklausiamas policijoje jis buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Iš tikrųjų blokelių pakuotė ant metalinių konstrukcijų nukrito nuo bokštinio krano, kuris nuleidinėjo ją iš viršaus į antro aukšto terasą. Nuleidžiant pakuotė su blokeliais užsikabino kampu už antro aukšto lubų pertvaros ir pakuotė apvirto žemyn. Mano, kad tai įvyko dėl to, kad pakuotė buvo nuleidžiama per arti nuo pastato sienos. Darbų vadovas buvo Antanas. Jam ir broliui V. M. buvo pavesta atlikti mūrijimo darbus objekto antrame aukšte, tai yra mūryti pertvaras pastato viduje. Blokeliai pradžioje buvo sudėti kitoje namo pusėje ant žemės, juos reikėjo pakelti į antrą aukštą iš kitos pastato pusės. 2013-03-07 darbą pradėjo apie 8 val. Objekte dirbo 2 savaites. 2013-03-07 po pietų reikėjo dirbti antrame aukšte, bet nebuvo blokelių. Kas organizavo jų pristatymą į antrą aukštą nežino, nors jie buvo keliami ne pirmą kartą tame objekte. Kas iš darbuotojų užkabino ( pristropavo) blokelių pakuotę prie krano nematė, bet atsimena, kad su broliu turėjo juos atkabinti nuo krano. Kas buvo tuomet ant stogo ir reguliavo kranininko darbą nematė. Mano, kad galėjo būti betonuotojai iš kitos bendrovės, kurių nepažįsta, tos bendrovės pavadinimo nežino. Stropuotojų jis nepažinojo. Kartu su broliu stovėjo atviroje antro aukšto terasoje ir laukė, kol bokštinis kranas nuleis pakuotę su blokeliais. Virš terasos stogelio nebuvo. Bet atsitiko taip, kad pakuotė užsikabino už antro aukšto lubų pertvaros ir apvirto žemyn iš maždaug 3 metrų aukščio (toks buvo atstumas iki 2 aukšto grindų), iškrito visi blokeliai ant metalinių konstrukcijų bei įvyko nelaimingas atsitikimas su V. R.. Daugiausia nukritusių blokelių buvo nukritę ant antro aukšto terasos, žemyn nukrito labai nedaug. Kas sutvarkė nukritusius blokelius nežino, jis jų netvarkė. Nukritusi blokelių pakuotė buvo apvyniota plėvele, pakuotės aukštis apie 1,5 m, plotis apie 1 m pločio, ilgis apie 0,8 m. Vienoje pakuotėje apie 60 vnt. blokelių, vienas blokelis sveria apie 1 kg. Blokelis yra apie 50 cm pločio, 20 cm aukščio, 15cm storio. Prie krano pakuotė buvo pritvirtinta diržais. Negali pasakyti, kiek laiko metalinės konstrukcijos gulėjo antro aukšto terasoje, nes neatsimena. Ar jos tarpusavyje buvo sutvirtintos nepamena. Daugiau blokelių kritimų šiame objekte nebuvo. Jis nebuvo apmokytas atlikti stropavimo darbus, ir darbo metu objekte Paplaujos g.3 neteko šių darbų atliki. Tokių nurodymų duota nebuvo. Jo darbas buvo mūryti. Nežino kas iš UAB „Batera“ atlikinėjo stropavimo darbus su bokštiniu kranu, kiek pamena tai buvo pagalbiniai darbuotojai, bet jų asmeniškai nepažinojo ir kaip atrodo nepamena. Prieš nelaimingą atsitikimą iš viršaus bokštiniu kranu buvo nuleidžiami mūriniai blokeliai. Kieno prašymu jie buvo perkeliami nežino. Tuomet aukšte buvo mažai blokelių, reikalingų mūrijimui. Ar pas ką nors prašė pristatyti blokelius į antrą aukštą nepamena. Ankščiau blokeliai būdavo paruošti iki jo atvykimo į darbo vietą. Objekte blokeliai buvo sandėliuojami iš kitos pastato pusės. Kur ir kas juos užkabino prieš nelaimingą atsitikimą prie krano strėlės, nematė. Pamatė tik kai kranas nuleidinėjo blokelių pakuotę žemyn. Jokio asmens, kuris reguliuotų krano darbą tuo metu nematė ir negirdėjo. Kartu su broliu norėjo nukabinti tuos blokelius, jei jie būtų nulesti gerai, nes kito asmens aukšte nebuvo ir suprato, kad patys tai turi padaryti. Ankščiau nukabinti krovinių objekte neteko. Kas buvo krano darbų vadovas nežino, tokio asmens nepastebėjo (b.l. 23-25).
Apklaustas 2015-01-23 liudytoju ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 13-1-00610-13 V. M. parodė, kad ankščiau duoti jo parodymai dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo buvo netikslūs, nes buvo kitos įvykio aplinkybės, negu papasakojo pirmoje apklausoje. 2013-03-07 darbą pradėjo apie 8 val. Kartu su broliu V. M. dirbo objekto 2-me aukšte, atlikinėjo mūrijimo darbus, mūrijo pastato viduje pertvaras. Daugiau šiame aukšte kitų asmenų nebuvo. Objekte dirbo apie 1-2 savaites. Antrame aukšte jau buvo susandėliuota kažkiek blokelių. Kas organizavo jų pristatymą į 2 aukštą nežino, juos keldavo bokštinis kranas. Iš kurios vietos kilnojo, nežino. 2013-03-07 po pietų su broliu pamatė, kad bokštinis kranas nuleidžia žemyn, tai yra į jų aukštą pakuotę blokelių B. K. daugiau šalia darbininkų nebuvo, su broliu turėjo juos atkabinti nuo krano. Atskiro nurodymo tai daryti nebuvo. Tai buvo savaime aišku. Kas buvo tuomet ant stogo ir reguliavo kranininko darbą jis nematė. Mano, kad galėjo būti pagalbiniai darbininkai ar betonuotojai iš kitos bendrovės, kurių jis nepažįsta, tos bendrovės pavadinimo nežino. Stropuotojų ten nematęs. Su broliu išėjo į atvirą 2 aukšto terasą ir laukė, kol bokštinis kranas nuleis pakuotę su blokeliais. Virš terasos stogelio nebuvo. Tačiau nuleidžiant, pakuotė užsikabino už 2 ir 3 aukšto perdangos ir nuvirto žemyn, iš maždaug 3-4 m aukščio (atstumas iki 2 aukšto grindų), iškrito visa pakuotė blokelių, dalis jų nukrito ant antro aukšto terasoje gulėjusių metalinių konstrukcijų, jas kliudė ir metalinė konstrukcija nukrito žemyn, kur įvyko nelaimingas atsitikimas su V. R.. Daugiausia nukritusių blokelių buvo nukritę ant 2 aukšto terasos, dauguma dužo ir buvo netinkami naudojimui, žemyn nukrito labai nedaug. Kas sutvarkė nukritusius sudaužytus blokelius nežino. Nukritusi blokelių pakuotė buvo apvyniota plėvele, ji buvo apie 1,5 m aukščio, apie 1 m pločio x 0,8 cm ilgio. Vienoje pakuotėje yra apie 60 vnt. blokelių, vienas blokelis sveria apie 1 kg, apie 50 cm pločio, 20 cm aukščio, 15 cm storio. Prie krano pakuotė buvo pritvirtinta apsauginiais diržais. Negali pasakyti, kiek laiko metalinės konstrukcijos gulėjo antro aukšto terasoje, nes neatsimena. Jos tarpusavyje, kiek pamena, nebuvo sutvirtintos, gulėjo laisvai viena prie kitos, viso apie 10 vienetų, nuo terasos krašto apie pusę metro. Daugiau blokelių kritimų šiame objekte nebuvo. Pirminius parodymus jam patarė duoti UAB „Batera“ darbų vadovas, kurio vardo dabar nepamena. Jis iškvietė į savo budelę ir pasakė, kad reikėtų surašyti paaiškinime, jog blokeliai apvirto jau būdami antrame aukšte, o ne virto nuo krano. Nors jis jam papasakojo apie tikras įvykio aplinkybes. Atrodo savo paaiškinimą perrašė nuo savo brolio paaiškinimo. Negalvojo, kad tai gali turėti didelės reikšmės, todėl parašė, kaip buvo pasiūlyta. Apklausiamas liudytoju buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Davė apklausos metu tokius parodymus apie įvykį, kokius buvo nurodęs savo paaiškinime, kad parodymai būtų vienodi, to daryti niekas nevertė ( b.l. 26-28).
Apklaustas 2015-03-31 liudytoju ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 13-1-00610-13 D. S. parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie 2 metus pagalbiniu darbininku. 2013 m. pradžioje kelis mėnesius dirbo objekte, kur buvo rekonstruojamas daugiaaukštis namas adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Šiame objekte atlikinėjo operatoriaus darbą–padavinėjo iš maišyklės mūro skiedinį metaliniame kibire apie 150 l talpos UAB „(duomenys neskelbtini)“ mūrininkams, kurį kėlė bokštinis kranas. Su krano vairuotoju jis bendravo racijos pagalba, jis užkabindavo prie krano skiedinį ir sakė kranininkui kada reikia kelti. Raciją išdavė UAB „Merko statyba“. Viršininku šiame objekte buvo darbų vykdytojas A. K., dirbo jo žodiniu nurodymu. Jis pasakė būti atsakingu už skiedinio padavimą mūrininkams, bei paklausė ar moka dirbti stropavimo darbus. A. K. atsakė, kad moka, nes dirbo kitame darbe. Dirbdamas, neturėjo galiojančio stropuotojo pažymėjimo, dirbo stropavimo darbus be jo, nes darbas buvo nesudėtingas, apmokymų dėl stropavimo darbų pravesta nebuvo. Jis kartais objekte atlikinėjo stropuotojo darbą, kranui keliant mūrinius blokelius į įvairius pastato aukštus, o pakeltus blokelius nuo krano nukabindavo patys mūrininkai. A. K. apie tai žinojo, matė, bet nedraudė atlikinėti šių darbų. Juos atlikinėjo savo iniciatyva. Darbas buvo tik prikabinti krovinį prie krano ir pranešti per raciją kranininkui, į kurį aukštą reikia krovinį nuleisti. Taip objekte darė visuomet, tokia susiformavo praktika. Nelaimingo atsitikimo (su V. R.) dieną pats atliko stropavimo darbus, keliant mūrinius blokelius, nes paprašė mūrininkai, kas tiksliai nepamena. Viršininko nurodymo kelti mūrinius blokelius duota nebuvo. Tą dieną iš ryto prikabino prie krano strėlės 2 ar 3 pakuotes mūrinių blokelių, kuriuos kranas pakėlė ir sėkmingai iškrovė. Po to apie pietus jį paprašė padėti mūrininkai - broliai Virginijus ir V. M., jie pasakė, kad jiems reikia blokelių, jie dirbo 2-me aukšte. Blokeliai buvo sudėti prie bokštinio krano ant žemės. Tada jis užkabino prie bokštinio krano strėlės vieną standartinio dydžio užpakuotą polietilenu nepažeistą pakuotę FIBO blokelių, apie 1,5 m aukščio. Pakuotę aprišo stropavimo juostomis nuo apačios iki viršaus ir pritvirtino prie keturių krano kablių. Per raciją jis pasakė kranininkui, kad perkeltų blokelius į kitą namo pusę, kur nuleisti nesakė, toliau kranininko darbą turėjo reguliuoti vienas iš minėtų mūrininkų M.. Krano vairuotojas per raciją jam patvirtino, kad suprato ką daryti. Kranininkas iš krano kabinos nematė vaizdo iš kitos namo pusės, kur reikėjo nuleisti blokelius. Vienas iš M. turėjo užlipti ant stogo ir rodyti krano vairuotojui kur tiksliai nuleisti blokelius. Jis asmeniškai to nedarė, nes tai visuomet darė tas, kas prašė blokelių. Jis tik juos užkabino, pamatė, kad kranas pradėjo kelti blokelius į viršų, tada apsisuko ir nuėjo į vagonėlį pietauti. Ar kas nors tada užlipo ant stogo reguliuoti kraną, jis nežino, tuo neįsitikino. Būnant vagonėlyje sužinojo, kad įvyko nelaimingas atsitikimas. Išėjęs, pamatė sužalotą V. R., ant kurio nukrito metalinė konstrukcija. Kaip ir iš kur nukrito blokeliai nematė, matė kad jų buvo pribarstyta antrame ir pirmame aukšte. Paaiškinimų niekam nerašė, kas rašė nežino. Vėliau tą dieną kalbėjo su bokštinio krano vairuotoju vardu Antanas apie nelaimingą atsitikimą, ir jis paaiškino, kad nesuprato kur reikėjo tiksliai nuleisti tuos užkabintus blokelius, nes jam neaiškiai rodė ženklus mūrininkai kaip valdyti kėlimą ir dėl to blokeliai nuvirto nuo krano stropų. Objekte prieš kelias dienas iki įvykio buvo atvežtos cinkuotos metalinės konstrukcijos, dalis kurių buvo sudėta antro aukšto atviroje terasoje. Ten jų buvo padėta kelios krūvos, jos buvo aprištos ir sutvirtintos metaline juosta, padėtos išilgai, nuo krašto atstumu iki 0,5 metro (b.l. 35-37).
Apklaustas 2015-03-23 liudytoju ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 13-1-00610-13 A. K. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo dirbti 2012-07-24 meistro pareigose, vėliau tapo darbų vykdytoju. Jo darbas buvo koordinuoti ir prižiūrėti brigadų darbą. 2013 vasario mėnesio pabaigoje pradėjo dirbti objekte (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Šis objektas buvo rekonstruojamas ir prie esamų 4 aukštų buvo pristatomi dar du aukštai. Bendrovė šiame pastate turėjo atlikti mūrijimo darbus. 2013-03-07 nuo ryto V. R. pradėjo mūrijimo darbus pirmame aukšte. Jis mūrijo sienas. Buvo pietų metas, jis išvyko pietauti ir tuo metu jam paskambino vienas iš darbininkų ir pranešė, kad statybos objekte įvyko nelaimingas atsitikimas. Iš karto atvyko į vietą. Pamatė, kad V. R. guli ant žemės ir dejuoja. Darbininkai jam tik paaiškino, kad ant Vladimiro kažkas tai užkrito. Kas ant jo užkrito niekas nematė, kadangi visi buvo užsiėmę savo darbais. Vėliau atvyko policija ir greitoji medicinos pagalba ir Vladimiras buvo išvežtas. Jis taip ir nesužinojo kas konkrečiai ant jo užkrito, ar blokeliai ar metalinės konstrukcijos. Negali pasakyti ir iš kokio aukšto nukrito daiktas, kuris sužalojo Vladimirą. Kadangi kai atvyko į įvykio vietą šalia Vladimiro gulėjo ir blokeliai ir metalinės konstrukcijos. Mūrijimo darbai vyko pirmame ir antrame pastato aukšte. Reikėjo muryti sienas. Blokeliai į šiuos aukštus buvo užkeliami UAB „Vilniaus kranai“ bokštinio krano pagalba. Atliekant statybinių medžiagų krovimo darbus kranininkui padėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ stropuotuojai. Nelaimingo atsitikimo dieną, t.y. 2013-03-07, iki pietų į 2 aukštą krano pagalba buvo užkeltos kelios pakuotės blokelių maždaug į vieną vietą. Stropuotojams buvo duotas žodinis leidimas kelti blokelius į objektą pagal poreikį, taip pat ir jam nedalyvaujant. Antrame aukšte dirbo du mūrininkai Virginijus ir V. M.. Atvykus į vietą, mūrininkas V. B., kuris dirbo 1-me aukšte, papasakojo, kad nuleidžiant kranu blokelius, paletė su blokeliais suiro ir blokeliai iškrito ant antro aukšto ir užkabino 2 aukšto terasoje gulėjusias metalines konstrukcijas, kurios apsivertė ir nukrito žemyn ant V. R. ir jį sužalojo. Pabendravus su kitais darbininkais, niekas tiksliai pasakyti negalėjo ar blokeliai virto iš aukščio, ar juos nuleidus į 2 aukštą. Kartu aptarę situaciją, darbininkai surašė paaiškinimus, kuriuose parašė, kad blokeliai krito iš stovinčios terasoje paletės. M. taip pat išdėstė įvykio aplinkybes savo paaiškinimuose, kuriuos pasirašė. Niekas prievarta jų nevertė rašyti paaiškinimuose aplinkybes, kurios neatitiko tikrovės (b.l. 38-39).
Apklaustas 2014-12-15 liudytoju ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 13-1-00610-13 A. R. parodė, kad dirba AB „(duomenys neskelbtini)“ apie 5 metus bokštinio krano mašinisto pareigose. Bendrą darbo patirtį kaip bokštinio krano mašinistas turi apie 20 metų. 2013 m. pradžioje dirbo objekte (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur vyko namų renovacija. Dirbo su bokštiniu kranu BCT80, pagal sutartį su UAB „Merko statyba“. Šios bendrovės darbų vadovas vardu Rolandas paaiškino, kad objekte reikės dirbti su kitais subrangovais-mūrininkais, kurių įmonės pavadinimo nepamena. Jį supažindino su objektų, nurodė medžiagų sandėliavimo vietą, iš kurios vėliau statybinės medžiagos buvo kraunamos pagal darbininkų poreikius į jų darbo vietas. Ten viso dirbo apie metus, nes buvo remontuojami keli pastatai. Visą darbo dieną buvo savo darbo vietoje- bokštinio krano kabinoje, apie 40 metrų aukštyje, darbo laikas nuo 08 iki 17 val. Kranas stovi vienoje vietoje, juda tik strėlė. Žemyn jis nusileidžia tik po darbo. Dirbo tik su stropuotojais iš mūrininkų firmos, kurie buvo apsirengę ryškiomis geltonos spalvos liemenėmis. Stropuotojus jam parodė darbų vykdytojas iš mūrininkų firmos, iš viso 4-5 asmenys, jų vardų ir pavardžių nežino, bet matė kad jie turi galiojančius stropuotojų pažymėjimus. Jie prikabindavo ir nukabindavo krovinį, nurodydavo jam sutartiniais ženklais, kada pakelti, pajudinti arba nuleisti krovinį, kitų ryšio priemonių neturėjo. Iš savo darbo vietos matė pakrovimo vietą, iškrovimo vietos kartais nematydavo, tada dirbo pagal stropuotojo ženklus. Apie nelaimingą atsitikimą, kai darbo metu buvo sužalotas darbuotojas, kuriam sulaužyta koja, sužinojo praėjus savaitei ar daugiau, sužinojo iš kitų darbininkų kalbų. Asmeniškai jis nepastebėjo kada įvyko tas nelaimingas atsitikimas, nežino kurioje vietoje tai įvyko. Jam jokių įspėjamųjų ženklų darbo metu parodyta nebuvo. Kranu kėlė įvairius krovinius su statybinėmis medžiagomis, taip pat ir keramzitinių blokelių pakuotes. Jos buvo iškraunamos iš įvairių namo pusių. Keliant krovinį virš namo stogo, ant stogo turi stovėti reguliuotojas, kuris reguliuoja, kur dėti krovinį ir jis turi ženklais informuoti, jei reikia sustabdyti kraną arba kai krovinys nukrenta. Jo darbas tame objekte dėl nelaimingo atsitiko arba krovinio kritimo niekada sustabdytas nebuvo, nieko įtartino nepastebėjo, krovinio praradimo nepastebėjo. Stropuotojai, kurie reguliavo blokelių kėlimą, buvo iš mūrininkų firmos. Blokelius kėlė naudojant standartinius tvirtinimo diržus, skirtus 5 tonų masei, kuriuos taip pat prie krovinio tvirtindavo bei nuimdavo stropuotojai. Diržais aprūpina firma, kuri samdo kraną. AB „(duomenys neskelbtini)“ tvirtinimo diržų neišduoda, kitų apsaugos priemonių, skirtų kroviniams tvirtinti, nebuvo. Diržai prie krovinio laikosi ant keturių kablių, kablius pritvirtina stropuotojas.( b.l. 31-33).
Ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 13-1-00610-13 atlikto Techninio darbų saugos tyrimo specialisto išvadoje Nr.11-1141(15) nurodyta, kad tai, jog bokštiniu kranu keliamas krovinys buvo keliamas taip, kad atstumas tarp keliamo krovinio ir jo judėjimo kelyje buvusios kliūties buvo mažesnis, nei minimalus leistinas ( 0,5 m), neatitiko Kėlimo kranų naudojimo taisyklių 33.6 p. ir yra tiriamo nelaimingo atsitikimo priežastis. Tai, kad bokštinio krano mašinistas A. R. kėlė krovinį per arti pastato konstrukcijų, lėmė nelaimingo atsitikimo kilimą (b.l. 48-54).
2015-10-07 Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 13-1-00610-13 nutrauktas, nesant nukentėjusiojo V. R. skundo pradėti procesą pagal LR BK 139 str. 1 d. dėl A. R. nusikalstamų veiksmų (b.l. 55-66).
Aukščiau aptarti byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis V. M. ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip liudytojas ir būdamas įspėtas dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį, davė melagingus parodymus apie 2013-03-07 nelaimingą atsitikimą, įvykusį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nurodydamas melagingas įvykio aplinkybes, tai yra teigdamas, kad metalinė konstrukcija užkrito ant pirmame statybos objekto aukšte dirbusio V. R. dėl to, kad nuo stovėjusios antrame aukšte paletės su blokeliais, imant vieną blokelį, atsiskyrė kiti blokeliai, kurie kliudė metalines konstrukcijas. Tokie jo veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 235 straipsnio 1 dalyje.
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu V. M. pareiškė, kad sutinka, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi – bauda (b. l. 82-83).
Motyvuojamoji dalis
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus, tyčinis nusikaltimas teisingumui) į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį V. M. – neteistas (b. l. 74), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b.l. 77), Sodros duomenimis dirba (b. l. 76). VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nesigydė (b.l. 80), į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas (b. l. 81). Atsižvelgdamas į šią nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – baudą. Teismo vertinimu, prokuroro siūloma 9 MGL (338,94 €) bauda, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes šiuo konkrečiu atveju yra proporcinga padarytam nusikaltimui, todėl mažinti jos pagrindo nėra.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamajam V. M. ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė nebuvo paskirta.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
V. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 9 MGL, t.y. 338,94 € baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 6 MGL, t.y. 225,96 € baudą.
Kaltinamajam V. M. kardomosios priemonės neskirti.
1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (-us) būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių. Nesumokėjus nustatytu terminu paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai.
2. Nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.