Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolantos Raščiuvienės, teisėjų Prano Šimkaus ir Valdo Meidaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo gynėjo B. C. apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014-11-21 nuosprendžio, kuriuo J. T. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 182 straipsnio 1 dalį ir jam skirta bauda 30 MGL dydžio. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į atliktos bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2013-09-25 iki 2013-09-27. BK 72 straipsnio pagrindu konfiskuotas automobilis VW Touareg, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su dokumentais ir užvedimo rakteliu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. T. nuteistas už tai, kad apgaule įgijo svetimą turtą, o būtent, 2012-12-11 su draudimo bendrove (duomenys neskelbtini) sudaręs transporto priemonių draudimo sutartį serija (duomenys neskelbtini), kuria buvo apdraustas jam priklausantis automobilis „Volkswagen Touareg“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po 2013-04-01 Vilniuje, teisminio nagrinėjimo metu tiksliau nenustatytoje vietoje ir laiku, dėl jo paties veiksmų įvykusio techninio nedraudžiamojo eismo įvykio, kurio metu buvo apgadintos automobilio „Volkswagen Touareg“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dešinės pusės galinės durelės, rankenėlė ir sparnas, jis, siekdamas apgaule įgyti draudimo bendrovei (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą - kaip draudimo išmoką išmokamas pinigines lėšas, 2013-04-01 09.04 val. telefonu, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), paskambinęs Bendrajam pagalbos centrui, pranešė žinomai melagingus duomenis apie tariamai įvykusį techninį draudžiamąjį eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintos automobilio „Volkswagen Touareg“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dešinės pusės galinės durelės, rankenėlė ir sparnas, po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, tą pačią dieną minėtus žinomai melagingus duomenis, ranka parašydamas paaiškinimą, pateikė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - VPK) Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės pareigūnams bei 2013-04-02 09.23 val. internetu ir tos pačios dienos prašyme atlyginti žalą dėl įvykio minėtus žinomai melagingus duomenis pateikė draudimo bendrovei (duomenys neskelbtini), kuri, dėl šių neteisėtų J. T. veiksmų būdama suklaidinta, nedraudžiamąjį eismo įvykį pripažino draudžiamuoju ir 2013-04-04 iš draudimo bedrovės (duomenys neskelbtini) vardu AB „D. B.“ (duomenys neskelbtini) filialas atidarytos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į J. T. vardu AB (duomenys neskelbtini) atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 1 248,63 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Ginčo byloje dėl J. T. įvykdytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymo nėra, ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl nuteistojo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikaltimą. Apeliaciniu skundu yra keliami nuteistojo atžvilgiu taikytos baudžiamojo poveikio priemonės - turto konfiskavimo bei nuosavybės teisių apribojimo panaikinimo klausimai, todėl byla nagrinėjama pagal apeliacinio skundo reikalavimus (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl BK 72 straipsnio taikymoTurto konfiskavimo pagrindus numato BK 72 straipsnis. Teismas privalo konfiskuoti turtą, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad nuteistasis padarydamas eismo įvykį nesiekė apgaule gauti draudiminę išmoką ir specialiai tam nenaudojo savo automobilio dėl ko automobilio negalima pripažinti BK 72 straipsnio 2 dalies prasme nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone. Apeliacinio skundo argumentas, kad automobilis „VW Touareg“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nėra nusikaltimo padarymo priemonė, nepagrįstas. Skirtingai nei teigiama apeliaciniame skunde, byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistajam inkriminuota nusikalstama veika buvo padaryta panaudojant jam priklausantį automobilį. Šiuo atveju, J. T. jam priklausančią transporto priemonę, kaip turimą apdraustą turtą panaudojo tam, kad apgaule įgytų svetimą turtą – gautų iš draudimo bendrovės draudiminę išmoką už jo paties veiksmais sąlygoto, techninio nedraudžiamojo eismo įvykio metu padarytus automobilio apgadinimus. Nuteistojo veiksmų kryptingumas - pranešimas žinomai melagingų duomenų apie tariamai įvykusį techninį draudžiamąjį įvykį, kuris tiesiogiai susijęs su aptariama transporto priemone, atitinkamos informacijos pateikimas tiek Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnams, tiek draudimo bendrovei (duomenys neskelbtini) patvirtina, jo nusikalstamus ketinimus įgyti teisę gauti iš draudimo bendrovės draudiminę išmoką už jo apdraustą automobilį pagal draudimo sutartį. Nusikaltimo padarymo priemone apibrėžiamas daiktas, kuris pats nenaudojamas darant nusikalstamą veiką, tačiau ją palengvina arba sudaro materialias sąlygas nusikalstamiems veiksmams atlikti. Byloje esantys duomenys, neabejotinai patvirtina, kad automobilis „VW Touareg“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo specialiai panaudotas sukuriant apgaulės mechanizmą, t.y. buvo priemonė J. T. nusikalstamiems ketinimams – apgaule įgyti svetimą turtą, realizuoti, nes be automobilio J. T. nebūtų galėjęs užvaldyti draudimo bendrovės turto. Automobilio apgadinimų tikrosios priežasties nuslėpimas ir melagingų duomenų apie automobilio apgadinimus įvardijimas buvo pagrindas suklaidinti draudimo kompaniją, išmokant draudiminę išmoką. Be to, su J. T. transporto priemone, jos būkle ir įvertinimu, neatsiejamai susijusi ir užvaldyto turto vertė – draudimo išmokos dydis. Todėl iš aukščiau aptartų aplinkybių seka, kad J. T. automobilį panaudojo nusikaltimui palengvinti ir be jo kaltininko tikslas užvaldyti svetimą turtą – draudimo išmoką negalėtų būti realizuotas. Apeliacinio skundo argumentai, kad transporto priemonės konfiskavimas gali itin neigiamai paveikti nuteistojo ir jo mažamečių vaikų gerovę, atmetami kaip nepagrįsti. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad J. T. dirba UAB (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotoju, gyvena su žmona (5 t., b.l. 147), tačiau jokių duomenų apie apelianto ar jo artimųjų ribotas galimybes patiems įsigyti ar naudotis transporto priemonėmis (išskyrus apelianto teiginius) apskritai nėra pateikta. Be to, prieš darydamas nusikalstamą veiką, asmuo turi įvertinti ir tos veikos pasekmes, todėl tam tikrų nepatogumų jam ar jo šeimos nariams atsiradimas negali būti kaip priemonė siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės ar baudžiamojo poveikio priemonės. Apeliaciniame skunde išsakoma nuomonė, kad transporto priemonės konfiskavimas yra neproporcingas teisinis instrumentas padarytai nusikalstamai veikai ir paskirtai bausmei –30 MGL dydžio baudai, nėra pagrįsti. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad taikant teisėtai kaltininkui priklausančio turto (nusikalstamos veikos įrankio ar priemonės) konfiskavimą turi būti atsižvelgta į šios baudžiamojo poveikio priemonės suderinamumą su bausme. Jeigu taikant turto konfiskavimą gali būti pažeistas proporcingumo principas, į šią aplinkybę teismas gali atsižvelgti skirdamas bausmę. Nagrinėjamu atveju, įvertinus paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės ir bausmės santykį, negali būti pripažįstama, jog baudžiamojo poveikio priemonės neproporcinga ar neteisinga, kadangi J. T. skirta bausmė – 30 MGL dydžio bauda, kai įstatymo leidėjas už nesunkaus nusikaltimo padarymą numato baudą iki 500 MGL dydžio. Įstatymo reikalavimas konfiskuoti turtą, kuris buvo nusikalstamos veikos priemonė yra imperatyvus ir šiuo atveju baudžiamojo poveikio priemonė pritaikyta nepažeidžiant BK 67 ir BK 72 straipsnių nuostatų.

Dėl nuosavybės teisių apribojimo

Siekiant užtikrinti civilinio ieškinio išieškojimą ir galimą turto konfiskavimą šioje baudžiamojoje byloje dėl J. T. inkriminuoto nusikaltimo buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į pinigines lėšas, esančias J. T. vardu atidarytose banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (AB (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (AB „D. B. A.S.“ Lietuvos filialas, Nr. (duomenys neskelbtini) (AB (duomenys neskelbtini), nustatant visišką nuosavybės teisių apribojimą (uždraudžiant valdyti, naudotis ir disponuoti visu turtu), leidžiant įmokas į minėtas sąskaitas. Turto saugotojais skirtos kredito įstaigos, kuriose yra atidarytos minėtos banko sąskaitos bei į automobilį „VW Touareg“, valst. R. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant visišką nuosavybės teisių apribojimą (uždraudžiant valdyti, naudotis ir disponuoti visu turtu), turto saugotoju skiriant Lietuvos policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrį.

Pasvalio rajono apylinkės teismas 2014-08-18 nutartimi į aptariamą turtą nuosavybės teises apribojo 6 mėnesių laikotarpiui, t.y. iki 2015-02-18. Nors skundžiamame nuosprendyje dėl laikinojo nuosavybės teisių apribojimo pasisakyta nebuvo, tačiau akivaizdu, jog nuosprendžio priėmimo metu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas galiojo, todėl pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė laikino nuosavybės teisių apribojimo klausimą ir dėl šios priežasties keisti nuosprendį nėra pagrindo. Su nuosprendžių vykdymu susijusių klausimų sprendimo tvarka numatyta BPK 362 straipsnyje, todėl laikino nuosavybės teisės apribojimo klausimai turi būti sprendžiami nuosprendį priėmusiojo teismo.

Atsižvelgiant į visas aukščiau paminėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas J. T. atžvilgiu priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, dėl ko Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti ar keisti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo J. T. gynėjo B. C. apeliacinį skundą.