Kauno apygardos teismo nutartis

2018-01-30 · Civilinė byla Nr. e2S-379-230/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-01-30
Bylos Nr.
e2S-379-230/2018
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-24379-2017-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nijolia Indreikienė
Atsakovas
V. Š.
Civilinė byla Nr. e2S-379-230/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-24379-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.14.3.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5.
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 30 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios individualios įmonės „Statveja“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios individualios įmonės „Statveja“ ieškinį atsakovui V. Š. dėl žalos atlyginimo.

Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą ir civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė BIĮ „Statveja“, atstovaujama bankroto administratoriaus O. D., pateikė teismui ieškinį, kuriame prašo priteisti iš atsakovo V. Š. ieškovei 8 824,16 Eur dydžio žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartimi IĮ ,,Statveja“ iškelta bankroto byla, įmonės bankroto administratoriumi paskirtas O. D., į BIĮ ,,Statveja“ bankroto bylą bendraatsakoviu įtrauktas jos savininkas V. Š.. Byloje nustatyta, kad ieškovė nuo 2007 m. balandžio mėn. nemoka valstybinio socialinio draudimo įmokų, vadinasi, nuo 2007 metų pradžios buvo faktiškai nemoki, o pareiga pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo tenka atsakovui. Atsakovas šios imperatyvios pareigos neįvykdė, ko pasėkoje dėl savalaikio nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo IĮ „Statveja“ kreditoriams buvo padaryta 5 024,16 Eur turtinė žala. Be to, žala įmonei bei jos kreditoriams skaičiuotina prie nurodytos sumos pridedant bankroto administravimo išlaidas, kurios sudaro 3 800 Eur.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 22 d. nutartimi nustatė ieškovei BIĮ „Statveja“ 10 dienų terminą nuo šios nutarties kopijos gavimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus – pateikti teismui patikslintą ieškinį, patikslinant ieškovus byloje, ir sumokėti žyminį mokestį už reikalavimą priteisti administravimo išlaidas. Teismas nustatė, kad ieškovė, atstovaujama bankroto administratoriaus, reiškia reikalavimą dėl 8 824,16 Eur dydžio žalos, kurią sudaro 5 024,16 Eur turtinė žala kreditoriams ir 3 800 Eur įmonės bankroto administravimo išlaidos, priteisimo. Šioje byloje reikalavimą dėl administravimo išlaidų priteisimo yra pareiškusi bankrutavusi įmonė, kaip asmuo, kuriam nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas). Atsižvelgdamas į tai, teismas pasiūlė ieškovei pateikti patikslintą ieškinį, pakeičiant netinkamą šalį tinkama, t. y. nurodant du ieškovus – BIĮ „Statveja“, atstovaujamą bankroto administratoriaus O. D., dėl reikalavimo priteisti 5 024,16 Eur turtinę žalą kreditoriams ir bankroto administratorių O. D. dėl reikalavimo priteisti administravimo išlaidas.Teismas pažymėjo, kad byloje turėtų būti reiškiami du savarankiški reikalavimai dviejų skirtingų ieškovų. Pirmiausia, ieškovės BIĮ „Statveja“, atstovaujamos bankroto administratoriaus, reikalavimas dėl žalos atlyginimo. Už šį reikalavimą, reiškiamą bankrutuojančios įmonės jos kreditorių interesams užtikrinti, žyminis mokestis nėra mokamas. Antra, savarankišką reikalavimą turėtų reikšti bankroto administratorius priteisti jam, kaip bankroto administratoriui, 3 800 Eur administravimo išlaidas. CPK 83 straipsnio nuostatos nenumato, kad tokio pobūdžio bylose nuo žyminio mokesčio būtų atleistas besikreipiantis administratorius. Teismo vertinimu, reikšdamas reikalavimą priteisti administravimo išlaidas, administratorius siekia patenkinti savo reikalavimus, t. y. šiuo atveju nėra ginami įmonės ar kreditorių interesai. Dėl to už minėtą reikalavimą mokėtinas žyminis mokestis pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė BIĮ „Statveja“, atstovaujama bankroto administratoriaus O. D., prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutartį ir klausimą dėl ieškinio priėmimo perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas nepagrįstai nustatė ieškinio trūkumus, kadangi pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ieškovu byloje dėl bankroto administravimo išlaidų priteisimo yra būtent pati bankrutuojanti įmonė (jeigu ji ieškinio padavimo dienai nėra likviduota ir išregistruota), o ne bankroto administratorius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2009). Taip ši situacija yra aiškinama ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-750/2013).Bylose dėl administravimo išlaidų priteisimo ieškovu gali būti bankrutavusi įmonė, kuri apmoka bankroto administravimo išlaidas iš bankroto proceso metu gautų lėšų. Taip pat ir iš tų lėšų, kurios bankroto proceso metu gali būti priteistos įmonei iš jos vadovo kaip žalos atlyginimas, kai ši žala buvo patirta dėl to, kad vadovas neįvykdė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei.Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai vadovavosi paviene Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A- 464-178/2017. Dėl tokios teismo nutarties dirbtinai apsunkinama bankroto administratoriaus galimybė kreiptis į teismą dėl administravimo išlaidų priteisimo, nes iš bankroto administratoriaus, dirbančio be jokio atlyginimo ir rizikuojančio realiai negauti net ir priteistų administravimo išlaidų, nepagrįstai būtų reikalaujama dar ir žyminį mokestį sumokėti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovei BIĮ „Statveja“ buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovės BIĮ „Statveja“ ieškinys dėl žalos atlyginimo paduotas su trūkumais (netinkamai nurodytos šalys, už vieną iš ieškinio reikalavimų nesumokėtas žyminis mokestis), nustatė terminą šiems trūkumams pašalinti.Apeliantė (ieškovė) BIĮ „Statveja“, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo argumentais, atskirąjį skundą grindžia tuo, jog pagal kasacinio teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo praktiką ieškovu byloje dėl bankroto administravimo išlaidų priteisimo yra būtent pati bankrutuojanti įmonė, o ne bankroto administratorius, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė ieškinio trūkumus.

Dėl ieškinio trūkumų instituto taikymo pagrįstumo

Įstatymai garantuoja kiekvienam suinteresuotam asmeniui teisę kreiptis į teismą (CPK 5 straipsnis), tačiau ši teisė nėra absoliuti. Priešingai, tokia teisė turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros formalios ir visiems asmenims vienodai taikomos tvarkos. Teisės normos nustato reikalavimus ieškinio (pareiškimo, skundo ar kito procesinio dokumento) formai ir turiniui, nustato procedūrinius (procesinius ar ieškinio senaties) terminus, per kuriuos turi būti atliekami atitinkami teisiniai veiksmai. Teismui nustačius, kad nėra pagrindo atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalis), teismas patikrina, ar nėra ieškinio (pareiškimo) formos ir turinio trūkumų, o juos nustatęs, paskiria terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio, 138 straipsnis).Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad reikalavimą dėl administravimo išlaidų priteisimo yra pareiškusi bankrutavusi įmonė, kaip asmuo, kuriam nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas), nustatė ieškovei BIĮ „Statveja“ terminą pašalinti ieškinio trūkumus – pateikti teismui patikslintą ieškinį, patikslinant ieškovus byloje, ir sumokėti žyminį mokestį už reikalavimą priteisti administravimo išlaidas bei išaiškino ieškovei, kad, nepašalinus trūkumų, ieškinys bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šalių dalyvavimo procese tikslas – pasiekti, jog teismo sprendimas turėtų tiesioginę įtaką jų materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti tarp šalių kilusį ginčą. Dėl to visais atvejais svarbu išsiaiškinti šalies tinkamumo civiliniame procese klausimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas), arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009). Taigi ieškovui, pareiškusiam reikalavimą savo pažeistoms teisėms ar įstatymo saugomam interesui apginti, tik esant materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektu, turinčiu reikalavimo teisę, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti šalių kilusį ginčą. Nustačius, kad konkretus asmuo nėra materialinio teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas ir neturi reikalavimo teisės, nėra teisinio pagrindo tokį asmenį vertinti kaip tinkamą ieškovą byloje. Pagal CPK 45 straipsnio, reglamentuojančio netinkamos šalies pakeitimą tinkama, 1 dalį teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą tinkamu ieškovu. Jeigu ieškovas nesutinka, kad jis būtų pakeistas kitu asmeniu, tai šis asmuo gali įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko. Apie tai teismas praneša šiam asmeniui (CPK 45 straipsnio 2 dalis). Aiškindamas ir taikydamas šias teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal šios teisės normos prasmę prašyti pakeisti netinkamą šalį (tiek ieškovą, tiek atsakovą) gali bet kuri šalis, taip pat šis pakeitimas gali įvykti ir teismo iniciatyva; tačiau bet kuriuo atveju netinkamos šalies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieškovui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2006; 2009 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009; 2014 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2014). Taigi net ir tuo atveju, jei teismas nustatytų aplinkybes, susijusias su netinkama šalimi, teismui nesuteikta teisė veikti savo nuožiūra, o netinkamos šalies pakeitimas tinkama išimtinai yra susijęs tik su šalių valia.Kaip jau minėta, šalių dalyvavimo procese tikslas – pasiekti, kad teismo sprendimas turėtų tiesioginę įtaką jų materialiosios teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti tarp šalių kilusį ginčą. Todėl visais atvejais svarbu išsiaiškinti šalies tinkamumo procese klausimą. Tik išsiaiškinus ieškovo valią dėl jo turimos procesinės teisės įgyvendinimo (dėl sutikimo/nesutikimo netinkamą šalį pakeisti tinkama), pirmosios instancijos teismas gali bylą nagrinėti iš esmės. Ieškovui pareiškus valią pakeisti ieškovą tinkamu, tokiu atveju pirmosios instancijos teismas sprendžia klausimą dėl ieškovo pakeitimo; jeigu ieškovas pareiškia nesutinkantis su ieškovo pakeitimu į tinkamą, pirmosios instancijos teismas pasiūlo asmeniui (tinkamam ieškovui) įstoti į bylą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko, ir gali nagrinėti bylą iš esmės pagal ieškinį, pareikštą netinkamo ieškovo. Tokią išvadą patvirtina kasacinio teismo praktikoje pripažįstama teismo pareiga išaiškinti bylos šaliai apie jos turimą procesinę teisę pakeisti kita bylos šalį ir nepasinaudojimo tokia teise padarinius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra pažymėta, kad teismas privalo išaiškinti šalims teisę pakeisti netinkamą ieškovą (atsakovą) bei išaiškinti šalies nepakeitimo procesinius padarinius; kai teismas to nepadaro, sprendžiama, jog padarytas esminis teisės normų pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2009; 2011 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-186/2011).Taigi CPK 45 straipsnyje yra įtvirtintas savarankiškas procesinės teisės institutas, numatantis teismo pareigą, kilus abejonėms dėl ieškovo tinkamumo, pasiūlyti kitam asmeniui įstoti į bylą ieškovo teisėmis (esant ieškovo sutikimui – pakeisti jį tinkamu ieškovu, nesant ieškovo sutikimo – pasiūlyti kitam asmeniui įstoti į bylą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus), bet ne nustatyti ieškinio trūkumus (dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama). Ieškovui nesutinkant būti pakeistam ir kitam asmeniui nereiškiant savarankiško reikalavimo, teismas privalo spręsti bylą iš esmės, bet ne ieškinį, nepašalinus trūkumų, laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Pažymėtina, kad iki teismo sprendimo priėmimo yra daroma tik prielaida, kad ieškovas ir atsakovas iš tikrųjų yra ginčijamų materialiųjų teisinių santykių subjektai, t. y. tinkamos šalys. Bylą nagrinėjant iš esmės, ši prielaida gali nepasitvirtinti. Teismui nustačius, kad ieškinys galimai pareikštas netinkamo ieškovo, jis turi pasiūlyti ieškovui pakeisti netinkamą šalį tinkama, tuo tarpu ieškinio priėmimo stadijoje iš esmės teismas tik patikrina, ar ieškinys atitinka CPK 135 straipsnyje ieškiniui keliamus reikalavimus ir ar nėra atsisakymo priimti ieškinį pagrindų, numatytų CPK 137 straipsnio 2 dalyje. Taigi galutinė išvada dėl šalies tinkamumo galima tik konkretiems materialiesiems teisiniams santykiams tinkamai taikant materialiosios teisės normas, t. y. priimant sprendimą išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 270 straipsnis). Šią išvadą patvirtina ir Lietuvos apeliacinio teismo praktika, nurodyta skundžiamoje nutartyje (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-464-178/2017), kurioje nėra numatyta, kad pirmosios instancijos teismas turi teisę atsisakyti priimti ieškinį tuo pagrindu, kad, preliminariu teismo vertinimu, atliktu neišnagrinėjus bylos iš esmės, ieškinį pareiškė netinkamas subjektas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju nepagrįstai ieškinio priėmimo stadijoje vadovavosi trūkumų šalinimo institutą reglamentuojančiomis teisės normomis ir, kilus abejonėms dėl ieškovės BIĮ „Statveja“ tinkamumo, nepasiūlė jai pakeisti netinkamos šalies (ieškovės) tinkama. Teismui to nepadarius, laikytina, jog yra padarytas esminis teisės normų pažeidimas.Kiti atskirojo skundo argumentai, pvz. dėl įpareigojimo sumokėti žyminį mokestį, yra betarpiškai susiję su ieškovo, kaip proceso šalies, tinkamumu, todėl nustačius, kad tai negali būti pripažinta ieškinio trūkumu, jie neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir taikė ieškinio priėmimą ir trūkumų šalinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, dėl ko priėmė nepagrįstą nutartį, todėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutartį panaikinti ir ieškovės bankrutavusios individualios įmonės „Statveja“ ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Nijolia Indreikienė