- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-18
- Bylos Nr.
- 1S-63-387/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-2-00088-2017-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algimantas Valantinas
- Nuteistasis
- T. Ž.
- Advokatai
- Artūras Andriukaitis
- Kategorijos
- 2.1.16.1.5Užstatas (BPK 133 str.)
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algimantas Valantinas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. Ž. gynėjo advokato Artūro Andriukaičio skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 18 d. nutarties, kuria nuteistojo T. Ž. į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros depozitinę sąskaitą sumokėtas 2 500 Eur užstatas perduotas į valstybės biudžetą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 15 d. nuosprendžiu T. Ž. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, nustatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 147 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 147¹ straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 147¹ straipsnio 2 dalyje, paskiriant jam galutinę subendrintą 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę (BK 63 straipsnio 1, 2 dalys, 5 dalies 1 ir 2 punktai). T. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – 2 500 Eur užstatą ? nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o, nuosprendį pradėjus vykdyti, panaikinti ir 2 500 Eur grąžinti užstato davėjui T. Ž..
2. Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 18 d. nutartimi nurodytas nuteistojo sumokėtas užstatas perduotas į valstybės biudžetą konstatavus, kad T. Ž. pasislėpė nuo jam Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 15 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo užsienyje (Jungtinėje Karalystėje) ir taip pažeidė jam paskirtos kardomosios priemonės sąlygas.
Šalies argumentai
3. Skunde nuteistojo gynėjas advokatas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl T. Ž. slapstymosi yra nepagrįsta. Pasak gynėjo, jis nuo 2011 m. yra deklaravęs savo išvykimą į Jungtinę Karalystę, teisėtai gyveno ten dar iki baudžiamojo proceso šioje byloje pradėjimo ir kardomosios priemonės jam paskyrimo. Skunde akcentuojama, kad šie duomenys buvo žinomi teisėsaugos institucijoms, tarp jų ir pirmosios instancijos teismui, tad teigti, kad T. Ž. sąmoningai pasislėpė nuo jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo nėra jokio pagrindo. Gynėjas taip pat akcentuoja, kad baudžiamoji byla, pradėta T. Ž. Jungtinėje Karalystėje, buvo nutraukta. Pasak gynėjo, tarpusavio pripažinimo principas suponuoja išvadą, kad teisėsaugos institucijos skirtingose šalyse negali skirtingai vertinti duomenų, kurie pagrindžia arba paneigia asmeniui pareikštą kaltinimą. Juo labiau, kad ir Lietuva, ir Jungtinė Karalystė yra ratifikavusios Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvenciją (toliau – EŽTK), todėl turi užtikrinti tinkamą jos nuostatų (EŽTK 6 straipsnio, 7 protokolo 4 straipsnio ir kt.) įgyvendinimą.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo T. Ž. gynėjo advokato skundas tenkinamas
4. Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 15 d. nuosprendžiu T. Ž. pripažintas kaltu ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė, paliekant galioti jam paskirtą kardomąją priemonę – 2 500 Eur užstatą, iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Taip pat nurodyta, kad nuosprendį pradėjus vykdyti, 2 500 Eur užstatas turi būti grąžintas jo davėjui. Skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje konstatuota, kad T. Ž. pažeidė jam paskirtos kardomosios priemonės sąlygas, nes po jam priimto nuosprendžio įsiteisėjimo pasislėpė nuo paskirtos bausmės vykdymo užsienio valstybėje. Sprendžiant dėl tokios teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, turi būti nustatyta, ar T. Ž. pažeidė kardomosios priemonės sąlygas, t. y. po nuosprendžio priėmimo pasislėpė. Sprendžiant ar šioje byloje buvo pažeistos kardomosios priemonės sąlygos, būtina įvertinti ar nuteistojo T. Ž. buvimas užsienio valstybėje gali būti vertinamas kaip vengimas atlikti teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę.
5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 133 straipsnio 4 dalis nustato, kad skiriant kardomąją priemonę <...> nurodoma, jog įtariamajam išaiškinta jo pareiga šaukiamam atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, teisėją ar į teismą, nekliudyti proceso eigos, nedaryti naujų nusikalstamų veikų <...>. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad asmeniui pažeidus kardomąją priemonę, užstatas pereina valstybei. Užstatas skiriamas siekiant BPK 119 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų tikslų – užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.
6. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamoje nutartyje konstatuojant kardomosios priemonės pažeidimą, buvo nepagrįstai suabsoliutintas nuteistojo buvimo užsienio valstybėje faktas. Bylos medžiaga neginčijamai nustatyta, kad T. Ž. išvyko gyventi į Jungtinę Karalystę dar iki Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 15 d. nuosprendžio priėmimo. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nuteistasis ne kartą teikė prašymus dėl leidimo nedalyvauti jam teismo posėdyje suteikimo, motyvuodamas tuo, kad kartu su šeima gyvena Jungtinėje Karalystėje ir kiekvienas atvykimas į Lietuvą jam yra susijęs su didelėmis išlaidomis. Teismas tokius jo prašymus tenkino, tad T. Ž. neturėjo pagrindo abejoti tuo, kad teisėsaugos institucijoms yra žinomas tikslus jo gyvenamosios vietos Jungtinėje Karalystėje adresas. Būtent šis adresas buvo nurodytas jo teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, šiuo adresu jam buvo išsiųsti tiek pirmosios, tiek apeliacinės ir kasacinės instancijos teismų procesiniai sprendimai (teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys; t. 33, b. l. 101; t. 34, b. l. 178).
7. Nuteistajam paskelbtos paieškos metu nustatytas jo gyvenamosios vietos Jungtinėje Karalystėje adresas sutapo su paties T. Ž. anksčiau į bylą pateiktais duomenimis – (duomenys neskelbtini), Jungtinė Karalystė (t. 33, b. l. 101; t. 34, b. l. 178; t. 35, b. l. 19). Taigi, byloje esant duomenims apie nuteistojo gyvenamosios vietos adresą, nepriklausomai nuo to, kad ši gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje, nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad T. Ž. pasislėpė užsienio valstybėje po nuosprendžio įsiteisėjimo ir taip pažeidė jam paskirtos kardomosios priemonės sąlygas. Vien tai, kad T. Ž. gyveno užsienyje ir įsiteisėjus jam priimtam apkaltinamajam nuosprendžiui toliau gyvena savo nuolatinės gyvenamosios vietos adresu negali būti prilyginama situacijai, kad jis sąmoningai siekia pasislėpti nuo jam paskirtos bausmės atlikimo. Priešingai, byloje nustatyta, kad T. Ž. gyvena tuo pačiu adresu, kaip ir prieš trejus metus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistojo paiešką vykdžiusios institucijos nagrinėjamoje situacijoje taip pat veikė pernelyg formaliai. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19 straipsnio 2 dalį policija atlieka nuteistųjų, kurių buvimo vieta nežinoma, paiešką. Byloje esant duomenims apie nuteistojo gyvenamąją vietą net ir užsienio valstybėje, tokia aplinkybė negali būti aiškinama kaip nežinoma nuteistojo buvimo vieta, sudaranti pagrindą skelbti nuteistojo paiešką bei spręsti dėl kardomosios priemonės pažeidimo. Teismo vertinimu, teisės aktuose numatyta pakankamai priemonių kaip bendradarbiaujant su kompetentingomis užsienio institucijomis užtikrinti, kad Lietuvoje priimtas nuosprendis būtų pradėtas vykdyti ir užsienio valstybėje esančių nuteistųjų atžvilgiu.
8. Taigi, nenustačius aplinkybės, kad nuteistasis pasislėpė užsienyje, taip pat nesant kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad nuteistasis kitaip sąmoningai kliudo procesui (nereaguoja į jam siųstus raštus, susijusius su paskirtos bausmės vykdymu; kviečiamas neatvyksta į Jungtinės Karalystės ar Lietuvos teisėsaugos institucijas ar pan.), negalima daryti išvados dėl jam paskirtos kardomosios priemonės – užstato – sąlygų pažeidimo. Dėl to Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 18 d. nutartis, kuria nuteistojo T. Ž. į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros depozitinę sąskaitą sumokėtas 2 500 Eur užstatas perduotas į valstybės biudžetą, naikintina.
9. Skundo argumentais dėl galimų EŽTK nuostatų pažeidimų yra kvestionuojamas viso baudžiamojo proceso, vykdyto ir tebevykdomo T. Ž. Lietuvoje, teisėtumas, todėl apeliacinės instancijos teismas šių argumentų plačiau neanalizuoja kaip nepatenkančių į nagrinėjamos bylos ribas.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 18 d. nutartį panaikinti.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.