- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-06-14
- Bylos Nr.
- 1-346-771/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-07-3-00066-2012-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aleksandras Prygunkovas
- Nukentėjusysis
- V. D.
- Kaltinamasis
- V. C.
- Advokatai
- Sofija Kručienė
- Kategorijos
- 1.1.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Aleksandras Prygunkovas, sekretoriaujant Jurgitai Juškuvienei, dalyvaujant prokurorei Daivai Kaučikienei, nukentėjusiajam V. D., kaltinamajam V. C., jo gynėjui – advokatei Sofijai Kručienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. C., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pradinio išsilavinimo, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. C. 2012-10-14, apie 16.00 val., (duomenys neskelbtini), konflikto metu dūrė peiliu nukentėjusiajam V. D. į kaklą, padarydamas kaklo kairės pusės kiaurinę žaizdą su gerklų pažeidimu, tai yra sunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis V. C. kaltu prisipažino bei parodė, kad įvykio dieną jis savo bute (duomenys neskelbtini) kartu su V. D. vartojo alų. Išgėrė apie 4 butelius po 2 litrus alaus. Sėdint prie stalo, nukentėjusysis griebė už jo rankos, norėdamas ją nulenkti. Tuo metu jis rankoje laikė peilį. Jis susikonfliktavo su nukentėjusiuoju ir rankoje turėtu peiliu dūrė nukentėjusiajam į kaklą. Matydamas, kad sužalojo nukentėjusįjį, nubėgo pas kaimynę iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Grįžęs padavė nukentėjusiajam telefoną, kad pastarasis pats išsikviestu greitąją medicinos pagalbą. Nukentėjusysis išsikvietė greitąją medicinos pagalbą.
Nukentėjusysis V. D. parodė, kad iki minėto įvykio gyveno kartu su kaltinamuoju. Įvykio metu jis kartu su kaltinamuoju sėdėjo prie stalo. Sėdėjo kairėje nuo nukentėjusiojo. Kaltinamasis peiliu pjaustė pjaustė užkandą. Jis dešine ranka sugriebė nukentėjusiojo kairiąją ranką, norėdamas ją patraukti link savęs. Nukentėjusiojo ranka išslydo ir toje rankoje laikytu peiliu jam buvo durta į kaklą. Gal prieš dūrį ir įvyko ginčas tarp jų dėl alaus. Kadangi nuo minėto įvykio praėjo daug laiko, todėl tiksliai visų įvykio aplinkybių šiuo metu neatsimena. Nukentėjusysis jo atsiprašė ir jis pastarajam atleido.
Liudytojas E. P. parodė, kad įvykio dieną jis kartu su Stankumi gavo iš Šiaulių apskrities VPK pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje yra perdurtas žmogus. Įvykio vietoje rado nukentėjusįjį ir kaltinamąjį. Nukentėjusysis sėdėjo fotelyje, o kaltinamasis ant lovos. Nukentėjusysis paaiškino, kad begeriant svaigalus tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo įvyko konfliktas, kurio metu kaltinamasis dūrė peiliu nukentėjusiajam į kaklą. Sakė, kad gėrė ir susipyko. Sėdint prie stalo, paėmė peilį ir dūrė. Greitoji medicinos pagalba buvo iškviesta iki jų atvažiavimo. Nukentėjusysis apie rankų laužimą nieko nepasakojo. Įvykio vietoje ant stalo, grindų, atėsi daug kraujo.
Specialistas – teismo medikas parodė, kad galėjo būti trys variantai kaip nukentėjusysis buvo sužalotas: 1 – tiesioginis dūris į kaklą, 2 – pjautinė žaizda, 3 – netyčinis dūris. Jei nukentėjusysis buvo kairėje pusėje kaltinamojo atžvilgiu, tai sužalojimas turėjo būti nukentėjusiojo dešinėje kaklo pusėje. Sužalojimas yra kiauriminis, plius dar gerklų pažeidimas. Medicininiuose dokumentuose rašo, kad apie 1.5 cm pjautinė žaizda, tačiau toliau nustatyta, kad sužalojimas kiaurinis, t.y. – apėmė visus kaklo organus. Turėjo būti ne mažesnis kaip 2 cm gylio dūris. Šiuo atveju žaizda yra durtinė. Po įdurimo oda gali susitraukti gali tik mirusiajam, o gyvam asmeniui ji lieka tokia pati, kaip ir buvo padaryta. Ne dūris, o braukimas geležte per kaklą atmetamas. Iš pateiktos situacijos gali pasakyti, kad kaltinamojo ranka dūrio metu turėjo būti ištiesta. Jei būtų netyčinis dūris, žaizda būtų kitokios formos –„L“ formos.
Liudytoja R. B. parodė, kad 2012-10-17 apklausė nukentėjusįjį V. D. ligoninėje. Pastarasis parodė, kad gyvena su kaltinamuoju V. C.. Nukentėjusysis papasakojo, kad begeriant svaigalus tarp jo ir kaltinamojo įvyko konfliktas, kurio metu kaltinamasis griebė peilį ir juo dūrė nukentėjusiajam į kaklą. Kaltinamasis jai pasakojo, kad įvykio metu buvo supykęs ant nukentėjusiojo ir tyčia dūrė peiliu nukentėjusiajam į kaklą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas įvertino teisiamojo posėdžio metu išnagrinėtus įrodymus. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta: jo pačio parodymais, nukentėjusiojo V. D. parodymais, kuriuose aprašytos įvykio aplinkybės; liudytojų E. P., R. B. parodymas, kuriuose jie atpasakoja kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymus, kuriuos jie davė ikiteisminio tyrimo metu, daiktiniu įrodymu – peiliu, kuriuo buvo sunkiai sužalotas nukentėjusysis, specialisto teismo mediko išvada, kurioje nurodyta, kad nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Padarytos nusikalstamos veikos objektas yra žmogaus sveikata. Objektyvioji pusė pasireiškė sunkiu nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymu, naudojant įrankį – peilį. Nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali. Padaryta veika priskiriama baigtų nusikaltimų kategorijai. Subjektyvinė pusė pasireiškė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo V. C. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d.
Skirdamas kaltinamajam V. C. bausmę, teismas atsižvelgė į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus: į padarytų veikų pavojingumo pobūdį ir laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kaltinamojo V. C. baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Baudžiamąją atsakomybę sunkinančią aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad kaltinamasis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. V. C. neteistas, administracine tvarka baustas, turi galiojančių nuobaudų (b. 1.67-69,70), VĮ Šiaulių psichikos sveikatos centro pacientų registre įrašytas, VšĮ Šiaulių psichiatrijos ligoninės pacientų registre įrašytas, diagnozuota: (duomenys neskelbtini) (b.1.74-77), registruotas darbo biržoje (b.1.71), nedirba (b.1.72), Centro policijos nuovadoje nėra įrašytas į nuovados profilaktinę įskaitą (b.1.79). Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d. už šios rūšies nusikalstamos veikos padarymą numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis anksčiau neteistas, atsiprašė nukentėjusiojo, ėmėsi priemonių iškarto po sužalojimo suteikti medicinos pagalbą, gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, turi sveikatos sutrikimų, atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus teismas mano, kad bausmės tikslai (LR BK 41 str.) bus pasiekti kaltinamajam paskyrus švelnesnę nei įstatyme už šios nusikalstamos veikos padarymą numatytą bausmę – laisvės apribojimą (LR BK 54 str. 3 d.). Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, kaltinamajam skirtina bausmė, kuri yra didesnė už tos bausmės nustatytą vidurkį (LR BK 62 str.).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 6.263 str. numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Nukentėjusysis V. D. buvo sunkiai sužalotas. Jo gydimas Šiaulių teritorinei ligonių kasai kainavo 1541.20 Lt. Žala Šiaulių ligoninių kasai atsirado neteisėtų kaltinamojo V. C. veiksmų pasekoje. Pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo V. C. taikytina paskirta kardomoji priemonė -
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
V. C. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d. ir skirti jam bausmę – (2) dvejus metus laisvės apribojimo. Skirti įpareigojimus:
būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val; per (10) dešimt mėnesių išdirbti 120 (vieną šimtą dvidešimt ) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos, ar kitose valstybinėse, ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 66 str. į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2012-10-14 iki 2012-10-15.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo V. C. taikyti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Priteisti Šiaulių teritorinei ligonių kasai iš V. C. vieną tūkstantį penkis šimtus keturiasdešimt vieną litą 20 ct turtinės žalos atlyginimo.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.