Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Palangos miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Krušienė, sekretoriaujant Leokadijai Vaitilavičienei, dalyvaujant D. G., Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento įgaliotai atstovei V. B., išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal D. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Palangoje, skundą dėl Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – Institucija) 2016-11-21 nutarimo Nr. AM-KLAN-78226413-6 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Institucijos 2016-11-21 nutarimu D. G. pripažinta kalta padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 78 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, ir jai paskirta 57 EUR bauda už tai, kad 2016 m. spalio 25 d. 13.00 val. nustatyta, jog D. G. savavališkai, t.y. neturėdama Palangos miesto savivaldybės administracijos išduoto leidimo saugotinų medžių kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams, tvarkant žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Palangoje, (Kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) organizavo ir nugenėjo septynių paprastųjų pušų ir vieno beržo karpotojo, augančių žemės sklype, skeletines šakas. Nugenėti medžiai priskirtini saugotiniems želdiniams vadovaujantis LR Vyriausybės nutarimo Nr. 206, 3.1 p., 3.9 p. bei Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008-07-10 sprendimo Nr. T2-159 3.1 p., 3.8 punktais, todėl genėjimui privaloma gauti leidimą. Nugenėjus saugotinų medžių šakas padaryta žala gamtai. Tokiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-03-12 nutarimu Nr. 206, patvirtinto „Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems sąrašas“, 3.1, p. 3.9 p., Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. Dl-87 patvirtinto „Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašas“ 9 p., Palangos miesto savivaldybės Tarybos 2008-09-25 sprendimu Nr. T2-159 patvirtinto kriterijų sąrašo 3.1 p., 3.8 p. reikalavimus.

D. G. skundu apylinkės teismui nurodo, kad nesutinka su nutarimu. Ji 2016-08-03 kreipėsi dėl leidimo į Palangos m. savivaldybės darbuotoją R. K., tačiau dėl susitikimo pavyko susitarti tik 2016-09-15. Nuvykus su R. K. į sklypą (duomenys neskelbtini), Palangoje, ir pasiteiravus ar galima nukirsti vieną nudžiūvusią drebulę, ji leido tik apgenėti. Šį patarimą suprato taip, kad raštiškas leidimas nereikalingas. Ji neabejojo R. K. kompetencija. Į prašymą savivaldybė atsakė tik 2016-09-16. Krūmų pjovimo darbai pradėti 2016-10-20. Skunde papildomai nurodyta, kad prašymą savivaldybei padėjo suformuoti savivaldybės darbuotojas K. J., todėl nemano, kad prašymas buvo suformuotas neteisingai. Papildomai prašė įvertinti medžių būklę, tačiau gavę raštišką atsakymą suprato, kad jų sklype saugotinų medžių nėra, todėl savo veiksmuose neįžvelgia nieko neteisėto.

Atsiliepimu į D. G. skundą Institucija prašo skundo netenkinti, o nutarimą palikti nepakeistą. Nurodoma, kad medžiai ir krūmai augantys privačiame sklype (duomenys neskelbtini), Palangoje, priskirti saugotiniems. Palangos savivaldybės administracija ir Departamentas yra skirtingi viešojo administravimo subjektai. Palangos miesto savivaldybės 2016-09-16 rašte (8.6)-D3-G-1546-3052 aiškiai nurodyta, kokiais atvejais išduodamas leidimas (saugotinų želdinių kirtimui ir genėjimui...) ir kokių želdinių pašalinimui leidimas nereikalingas, vadinasi visiems kitiems želdiniams (medžiams) jis privalomas. D. G. 2016-08-03 rašte/prašyme buvo prašoma leidimo netinkamų medžių ir krūmų išpjovimui, tačiau tokio leidimo negavus, apsiribota saugotinų medžių genėjimu. Jei asmuo prieš atliekant saugotinų medžių genėjimo ar kirtimo darbus, privalo įsigyti nustatytos formos leidimą, vadinasi neturint tokio leidimo, teisė atlikti veiksmus (genėti), nesuteikiama. Šiuo atveju, Departamentas, įvertinęs teisės pažeidimo protokole nurodytas aplinkybes, pačios pažeidėjos paaiškinimus, pažeidėjos poziciją dėl kaltės nebuvimo vertino kaip gynybinę versiją ir padarė išvadą, kad pažeidėja pagrįstai pripažinta kalta padarius pažeidimą numatytą ATPK 78 str. 1 d. Atsiliepime nurodoma, kad D. G. kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, telefoniniu pranešimu apie pažeidimą, apžiūros aktu, foto nuotraukomis, tarnybiniu pranešimu, kita medžiaga. Veika kvalifikuota tinkamai, atsakomybėn patrauktas tinkamas subjektas, pažeidimo esmė yra įrodyta, nuobauda paskirta tinkamai.

Teismo posėdyje D. G. parodė, kad rugpjūčio 3 d. M. P. skambino į savivaldybę ir teiravosi, kaip gauti leidimą dėl medžių nukirtimo sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Palangoje ir kokius dokumentus reikės pateikti. Ją sujungė su skyriaus vedėju K. J., jis padiktavo prašymo tekstą, kurį ji turėtų parašyti. K. J. pasakė, kad prašymą ir visus dokumentus galima išsiųsti el. paštu. Taip ir padarė, gavo patvirtinimą, kad prašymas gautas. Kai paskambino į savivaldybę pasiteirauti, kada prašymas bus svarstomas, pasakė, kad R. K. atostogauja, reikės palaukti. Paskambinus po savaitės, nurodė paskambinti po dviejų savaičių. Dar kartą skambino rugsėjo 12 d., skambino daug kartų ir įkyriai. Po to, tikslios datos nepamena, susiskambino su R. K. ir sutarė, kad ją atsiveš į sklypą. Atvažiavusi ji nevaikščiojo po sklypą, pažiūrėjo nuo krašto ir pasakė, kad gali apgenėti, o tam leidimo nereikia. Jie vis tik prašė nors kažkokio leidimo, kad gali genėti, todėl išdavė tokį paprastą raštą, net be parašo ir antspaudo, vėliau tą patį raštą atsiuntė su parašu. Norint nupjauti žolę sklype su traktoriuku, reikėjo apgenėti pušaites ir šaltalankius, o tada, kaip informavo S. M., buvo gautas skundas. Ji pateikė S. M. iš savivaldybės gautą raštą, nes nežinojo, koks turi būti leidimas. Tačiau aplinkos apsaugos inspekcijoje V. B. pasakė, kad tai ne leidimas. Tame rašte buvo parašyta, kad krūmams apgenėti nereikia leidimo. Girininkas atvykęs į vietą viską įvertino, kai jau buvo skirta bauda. Apgenėjo 7 pušaites ir vieną beržą, kurio šakos buvo nulūžusios, nenukirto nė vieno medžio. Rašė ne vieną skundą į savivaldybę, kodėl R. K. neatlieka savo pareigų, ėjo su V. K. pas savivaldybės administracijos direktorę, kreipėsi visur, o atsakymą gavo tik šiemet, sausio 5 d., kad vis tik komisiją sudarys ir bylos nagrinėjimo dieną komisija atvyko. Kodėl neišdavė leidimo, niekas nepaaiškino. Prašymą pateikė rugpjūčio 3 d. o atsakymą gavo rugsėjo 16d. Kai paskyrė baudą, nežinojo, jog yra paskaičiuota žala ir medžiai įvertinti beveik 400 Eur.

Teismo posėdyje liudytojas V. K. - savivaldybės juristas, parodė, jog dalyvavo dviejuose posėdžiuose, kur buvo nagrinėjamas D. G. prašymas dėl leidimo išdavimo, tačiau jie nenurodė kokius medžius nori genėti ar kirsti. Leidimas jai nebuvo išduotas, nes prašymas nepakankamai konkretus. Buvo priimtas sprendimas neišduoti – yra atsakoma raštu, toks atsakymas prilygsta sprendimui. Dėl b. l. 16 esančio rašto paaiškina, kad krūmams genėti leidimo nereikia, gamtosaugininkė informavo, kaip reikia pateikti prašymą, tačiau nebuvo pateikta. Prašymas buvo įvertinti medžių būklę, kiek žino, specialistė pamaniusi, jog laukas yra apaugęs tik savaiminiais krūmais, nevertino medžių. Pagal galiojusią tvarką krūmams genėti reikia leidimo. Komisija buvo sudaryta tik šiandien ir važiavo į vietą. Kada bus pateiktos komisijos išvados – negali pasakyti. Jeigu būtų taikomas 30¹ str. savivaldybė neprieštarautų, tačiau tikrai nėra tiesioginės tyčios, t.y., nėra subjektyvinės pusės šiame pažeidime.

Liudytojas M. P. parodė, kad D. G. yra sugyventinė, gyvena kartu daugiau kaip 13 metų. Sutinka duoti parodymus. Parodė, kad jie su D. G. nusprendė susitvarkyti sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) Palangoje, nes ten buvo priaugę visokių krūmų: šaltalankių ir kt. Kadangi tame sklype daugelis žmonių augina daržoves, tad su jais sutarė, kad leis jiems nusiimti derlių, todėl sklypą tvarkys rugsėjo mėnesio viduryje. Iš pradžių Dalia paskambino į savivaldybę ir paklausė, kaip reikia parašyti prašymą dėl leidimo. Paskui, maždaug po mėnesio, jis pats skambino R. K., ji pasakė, kad dabar labai užsiėmusi. Po keleto dienų vėl skambino – vėl užsiėmusi, taip užsitęsė dar 15 dienų. Nesulaukęs atsakymo, pats nuvažiavo prie savivaldybės ir parsivežė R. K. į sklypą. Sklype yra vienas toks medis, beveik nudžiūvęs, tik viršūnė žaliuoja. Ji pažiūrėjusi į sklypą, pasakė, kad į patį sklypą neis žiūrėti, nes jis visas prižėlęs ir nurodė medžių nenupjauti, tik apsigenėti, o krūmams leidimo nereikia. Pradėjus tvarkymo darbus, maždaug po mėnesio, sužinojo, kad jų ieško gamtos apsaugos inspektorė S. M.. Ji paprašė parodyti leidimą. Jai pateikė iš savivaldybės gautą raštą, tačiau S. M. pasakė, kad tai ne leidimas. Pirmadienį paskambino R. K. ir pasakė, kad ji išdavė ne leidimą, o tai, kad leidimo nereikia. R. K. pasakė, jog pati susiskambins su S. M. ir tai aptars, o po kurio laiko ji pasakė, kad nieko padaryti nebegali. R. K. juos įpainiojo į bėdą, nesugebėdama tinkamai paaiškinti, kokio leidimo reikia. Dėl R. K. atsakymo rašė skundą savivaldybės administracijos direktorei. Jie suprato, kad gavo leidimą, jog nereikia leidimo. Gavę tokius nurodymus, taip ir darė. Jų tikslas nebuvo sunaikinti želdinius.

D. G. skundas tenkinamas.

Lietuvos Respublikos 2015 m. birželio 25 d. įstatymu Nr. XII-1869 patvirtinto ir 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 3 str. 2 d. nustatyta, kad įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią.

ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 (toliau – Įstatymas) 3 str. 1 d. nurodyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Šio įstatymo 3 str. 2 d. 3 p. nurodoma, kad perkvalifikuojant veiką pagal šio straipsnio 1 dalį, švelnesnė administracinė atsakomybė yra tada, kai už padarytą veiką Administracinių nusižengimų kodekse nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau negu dešimt eurų mažesnis, specialiosios teisės atėmimo trukmės vidurkis yra mažesnis negu Administracinių teisės pažeidimų kodekse. Atsižvelgiant į tai, kad D. G. veiksmus kvalifikuojanti ANK 281 str. 1 d. (Neteisėtas želdynų naikinimas arba neteisėtas ne miškų ūkio paskirties žemėje augančių saugotinų medžių ir krūmų žalojimas, naikinimas arba persodinimas) numato administracinę atsakomybę panašaus dydžio kaip ir ATPK 78 str. 1 d. (ANK 281 str. 1 d., užtraukia baudą asmenims nuo šešiasdešimt iki dviejų šimtų eurų, o ATPK 78 str. 1 d., nuo penkiasdešimt septynių iki dviejų šimtų dviejų eurų), bei vadovaujantis Įstatymo 3 st. 2 d. 3 p. nuostatomis, D. G. veiksmai neperkvalifikuotini, todėl administracinė teisena tęsiama taikant ATPK normas (Įstatymo 3 str. 8 d.).

ATPK 301 str. nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes (ATPK 248 str.). ATPK 284 str. 1 d. nustato, kad organas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 str.). Vadovaujantis ATPK 257 str., organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu.

Pagal suformuotą teismų praktiką, asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos.

Būtent pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, privalo surinkti įrodymus, kuriuos ištyrusi ir įvertinusi nagrinėjanti administracinio teisės pažeidimo bylą institucija galėtų konstatuoti administracinio teisės pažeidimo padarymo faktą bei nustatyti su juo susijusias aplinkybes. Nekaltumo prezumpcijos principas reiškia, kad atsakomybėn traukiamas asmuo neprivalo įrodinėti savo nekaltumo. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N663-156/2007, N575-2237/2011).

Ištyrus rašytinę bylos medžiagą – S. M. tarnybinį pranešimą (b. l. 9), savavališkai nugenėtų saugotinų medžių, krūmų, augančių ne miško žemėje apmatavimo duomenis (b. l. 10-11), fotonuotraukas (b. l. 8), VĮ Registro duomenis (b. l. 12-13), D. G. paaiškinimą (b. l. 14), prašymo kopiją (b. l. 15), Palangos miesto savivaldybės administracijos 2016-09-16 raštą (b. l. 16), Aplinkai padarytos žalos skaičiavimą (b. l. 17), Medžių apžiūros ir įvertinimo aktą (b. l. 28), D. G. skundą (b. l. 35) ir užklausimą (b. l. 37), Palangos miesto savivaldybės administracijos atsakymą (b. l. 38), fotonuotraukas (b. l. 43-45), administracinėn atsakomybėn traukiamos D. G., liudytojais apklaustų V. K., M. P. teismo posėdyje duotus parodymus, darytina išvada, kad D. G. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 78 str. 1 d. sudėties.

ATPK 78 str. 1 d. užtraukia atsakomybę už neteisėtą želdynų naikinimą arba neteisėtą saugotinų medžių ir krūmų, augančių ne miškų ūkio paskirties žemėje, žalojimą, naikinimą arba persodinimą. Ši teisės norma yra blanketinė, t.y. šiame straipsnyje numatytos pareigos yra nustatytos kito teisės akto dispozicijoje.

D. G. pagal ATPK 78 str. 1 d. nubausta už tai, kad savavališkai, neturėdama Palangos miesto savivaldybės administracijos išduoto leidimo saugotinų medžių kirtimo, persodinimo ar kitokiems pašalinimo, genėjimo darbams, tvarkant žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Palangoje, organizavo ir nugenėjo septynių paprastųjų pušų ir vieno beržo karpotojo, augančių žemės sklype, skeletines šakas.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymas Nr. D1-87 „D. S. medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas), 9 p., už kurio pažeidimą D. G. nubausta, nurodyta, kad saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbai turi būti vykdomi turint savivaldybės išduotą, išskyrus 10 punkte nurodytus atvejus, leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo darbams, genėjimui ir atlyginus, išskyrus 12 punkte nurodytus atvejus, medžių ir krūmų vertę, nurodytą leidime.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-03-12 nutarimu Nr. 206, patvirtinto „Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems sąrašas“, 3.9 p., bei Aprašo taisyklių 9 p., medžių žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Palangoje, genėjimui buvo reikalingas Savivaldybės išduotas Apraše nustatytą formą atitinkantis leidimas.

Ginčo, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Palangoje, priklauso D. G., nėra. Kaip matyti iš bylos medžiagos (b. l. 15), D. G. 2016-08-03 kreipėsi į Palangos miesto savivaldybę dėl leidimo netinkamų medžių ir krūmų išpjovimui iš nurodyto sklypo, bei įvertinti medžių būklę. Kaip teismo posėdyje nurodė D. G. bei liudytojas M. P., nesulaukę rašytinio atsakymo, į sklypą jie buvo išsikvietę savivaldybės atsakingą darbuotoją R. K., kuri žodžiu nurodė, kad krūmams iškirsti leidimas nėra reikalingas, o medžius jie gali apgenėti. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja V. S. 2016-09-16 raštu į D. G. prašymą taip pat atsakė, kad leidimas krūmams iškirsti nėra reikalingas (b. l. 16). Nors prašyme buvo prašomas ir leidimas medžiams išpjauti, bei prašoma įvertinti jų būklę, 2016-09-16 rašte apie tai konkrečiai nepasisakyta. Kaip patvirtino liudytoju apklaustas savivaldybės juristas V. K., specialistė, pamaniusi, kad laukas yra apaugęs tik savaiminiais krūmais, medžių nevertino. D. G. nepateikė reikiamos formos prašymo leidimui išduoti. Jo manymu, tiesioginės tyčios D. G. veiksmuose nėra. Tačiau tik 2016-12-14 Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos V. S. rašte nurodoma, kad D. G. pateiktas prašymas neatitiko Apraše nustatytos formos, o poreikis šalinti ar kitaip tvarkyti (genėti) medžius jame nenurodytas. Tačiau Aprašo 13.8. punkte nurodoma, jog leidimas išduodamas per 30 darbo dienų nuo prašymo pateikimo dienos ir galioja vienerius metus nuo jo išdavimo. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja V. S. į pareiškėjos prašymą atsakė nesilaikydama šio termino – tik 2016-09-16 raštu ir apie tai, kad D. G. prašymas neatitinka Apraše nurodytos prašymo formos jame nėra nurodyta. Tik po nevienkartinio D. G. kreipimosi į savivaldybę dėl paaiškinimų ir jau po to, kai buvo priimtas skundžiamas nutarimas, t. y. 2016-12-14 raštu, pareiškėjai buvo nurodyta, kad jos prašymas yra netinkamos formos. Sutiktina, kad savivaldybei pateiktas prašymas neatitinka formai keliamų reikalavimų, nustatytų Apraše, tačiau nežiūrint to, prašymas buvo priimtas, jokie formos trūkumai pareiškėjai nebuvo nurodyti ir į jį buvo atsakyta. Taigi, akivaizdu, kad toks atsakingų pareigūnų elgesys galėjo suklaidinti pareiškėją ir būti suprastas kaip patvirtinimas, jog leidimas tvarkyti sklype augančius medžius ir krūmus nėra reikalingas, tuo labiau, jog prašyme buvo aiškus prašymas išduoti leidimą ir medžių išpjovimui bei įvertinti jų būklę, tačiau į šį prašymo punktą konkrečiai raštu nebuvo atsakyta, o žodžiu pareiškėjai jau buvo patikinti, kad gali medžius apgenėti. Kaip patvirtino D. G. ir liudytojas M. P., pasitikėdami tokiu atsakingos savivaldybės pareigūnės žodiniu leidimu, tuo labiau, kad praėjus daugiau nei mėnesiui, neigiamo atsakymo į savo rašytinį prašymą pareiškėja nebuvo gavusi, o žodinį R. K. leidimą patvirtino ir 2016-09-16 rašytinis atsakymas, ir iškirto krūmus bei apgenėjo sklype augančius medžius, nes priešingu atveju negalėjo tinkamai sutvarkyti sklypo. Konstatuotina, kad D. G. veiksmai nebuvo tyčiniai, ji pažeidimą padarė dėl to, kad neturėdama patirties ir reikiamų žinių, pasitikėjo savivaldybės pareigūnais ir gautais atsakymais, juos traktuodama kaip leidimus tvarkyti sklype augančius medžius. Kad D. G. galėjo būti suklaidinta, pripažino ir savivaldybės juristas V. K.. Taigi, teismas daro išvadą, kad D. G. neturėjo jokio pagrindo manyti, kad jos veikimas gali sukelti žalingas pasekmes, bei, įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, tokių pasekmių neturėjo ir negalėjo numatyti.

Kita vertus, Medžių apžiūros ir įvertinimo 2016-11-25 akte, Palangos girininkijos girininkas S. J. (b. l. 28) patvirtino, kad minimame sklype genėti medžiai – septynios pušys ir vienas beržas karpotasis, genėti, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo „Dėl medžių genėjimo urbanizuotose teritorijose taisyklių patvirtinimo“, 2002-02-27 Nr. 78. Genėjimas neturės neigiamos įtakos tolimesniam medžių augimui, apatinės šakos, laikui bėgant, savaime silpsta ir nukrenta. Beržas karpotasis turi nepilnai užgijusį šalčio plyšio žaizdą, kamienas žaizdos vietoje pažeistas medienos puvinio, 2-3 metų bėgyje medį reikėtų šalinti kaip pavojingą. Kaip nurodyta Aplinkai padarytos žalos skaičiavime (b. l. 17), medžiai apgenėti nepažeidžiant gyvybinių funkcijų. Tai leidžia daryti išvadą, kad nepataisomos žalos želdiniams nebuvo padaryta, jų gyvybinės funkcijos nepažeistos, medžiai genėti nepažeidžiant genėjimo taisyklių, o tai, kad medžiai apgenėti neturint reikiamos formos leidimo, tėra formalus tvarkos nesilaikymas, tuo labiau, kad, kaip jau minėta, D. G. elgesys nebuvo tyčinis, o sąlygotas savivaldybės pareigūnų veiksmų.

Atsižvelgiant į tai, kad Institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, prisiima pareigą įrodyti, jog apkaltintojo asmens veikoje yra visi būtini administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai, įvertinęs byloje esančią medžiagą ir teisme ištirtus įrodymus, teismas konstatuoja, kad Institucija šios pareigos tinkamai neįvykdė – byloje nėra objektyvių ir neginčytinų įrodymų, pagrindžiančių D. G. kaltę padarius jai inkriminuojamą pažeidimą, t.y. jos veikoje nėra tyčios. Byloje nėra tokių įrodymų, kurie paneigtų D. G. pateiktą versiją, jog ji buvo esmingai suklaidinta Palangos miesto savivaldybės administracijos pareigūnų, todėl jos veiksmai nebuvo tyčiniai, o pats pažeidimas, įvertinus jo padarymo aplinkybes ir padarinius, yra formalaus pobūdžio. Dėl šių priežasčių konstatuojama, kad jos veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, dėl ko D. G. skundas tenkinamas ir byla jos atžvilgiu nutraukiama (ATPK 250 str. 1 p.).

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 str. 1 d. 2 p., 6 d., 250 str. 1 d. 1 p., 302² str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

D. G. skundą tenkinti.

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2016-11-21 nutarimą Nr. AM-KLAN-78226413-16, kuriuo D. G. už ATPK 78 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą paskirta 57 eurų bauda, panaikinti ir administracinę bylą nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Palangos miesto apylinkės teismą.