- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2007-01-24
- Bylos Nr.
- 2A-38-159/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Eugenija Morkūnienė (pirm.), Algirdas Gailiūnas, Bronius Valius
- Ieškovas
- V. V., V.
- Atsakovas
- A. V., O. V., K. V., E. V.
- Kategorijos
- 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla Nr.2A-38-159/2007
Teisėja Audronė Gaižutienė Procesinio sprendimo kategorija
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. sausio 24 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Eugenijos Morkūnienės, kolegijos teisėjų Algirdo Gailiūno, Broniaus Valiaus, sekretoriaujant Eglei Venckienei, dalyvaujant ieškovui V. V., atsakovams A. V., O. V., nepilnamečių atsakovių K. V., E. V., A. V. ir K. V. atstovei J. P., vertėjai Anželai Tyščukienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo V. V.apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-09-18 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5219-637/2006 pagal ieškovo V. Va.ieškinį atsakovams O. V., A. V., nepilnametės atsakovės A. V. atstovui V. V., Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento Vaikų teisių apsaugos tarnybai, nepilnamečių atsakovių K. V., E. V., A. V. ir K. V. įstatyminei atstovei J. P. dėl nekilnojamojo turto pripažinimo asmenine nuosavybe,
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovas V. V. 2006-05-15 teismui pareiškė ieškinį dėl nekilnojamojo turto pripažinimo asmenine nuosavybe. Jame nurodė, kad 1985-03-09 sudarė santuoką su V. P.. Po santuokos sudarymo ji pakeitė pavardę į V.. Santuokoje gimė trys vaikai: sūnus O., gim. (duomenys neskelbtini), dukra A., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukra A., gim. (duomenys neskelbtini).
Nuo 1991 m. su V. V. kartu nebegyveno, tačiau Klaipėdos miesto apylinkės teismas jų santuoką nutraukė tik 1993-11-19 sprendimu, o Klaipėdos miesto metrikacijos skyriuje jų ištuoka buvo įregistruota tik 1997-10-28. Po santuokos nutraukimo V.V. pagimdė keturias dukras: K., gim. (duomenys neskelbtini), E., gim. (duomenys neskelbtini), A., gim. (duomenys neskelbtini), ir K., gim. (duomenys neskelbtini).
Nuo 1991-ųjų metų nebegyvendamas kartu su V. V. ir nebevesdamas su ja bendro ūkio 1992-11-30 iš savo asmeninių lėšų įsigijo butą, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau 1994-04-30 sutartimi šį butą išmainė į kitą butą, adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi nekilnojamasis turtas-butas, adresu (duomenys neskelbtini), buvo įgytas po teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo priėmimo, tačiau iki ištuokos įregistravimo Metrikacijos skyriuje, todėl pagal tuo metu galiojusio LR santuokos ir šeimos kodekso 21 str. 1 d. nuostatas šis turtas bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis turėtų priklausyti sutuoktiniams. Pagal LR SŠK 23 str. 4d. nuostatas buvusioji ieškovo sutuoktinė V.V. turėjo teisę per trejus metus pareikšti teismui ieškinį nuo ištuokos įregistravimo Klaipėdos miesto metrikacijos skyriuje dienos, t.y. nuo 1997-10-28 iki 2000-10-28.V.V., žinodama apie ginčo buto įsigijimą, ieškinio dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto pasidalijimo nepareiškė, todėl praleido ieškinio senaties terminą. Nors ieškinio terminas pasibaigė, ieškovo buvusi sutuoktinė V.V. turėjo teisę bet kuriuo atveju pareikšti ieškinį teismui .2005-11-02 V. P. (V. ) mirus, pretenduoti į mirusios motinos ginčo buto dalį turi teisę jos įpėdiniai-vaikai: O., A., A., K., E., A. ir K. V.. O. ir A. V. yra pilnamečiai, tačiau A. V. yra nepilnametė, todėl ieškovas, kaip vienintelis įstatyminis atstovas šioje byloje, atstovauja dukros A. interesams. K., E., A. ir K. V. yra nepilnametės, jų interesams atstovauja jų globėja J. P., nes šių mergaičių tėvystė iki motinos mirties nustatyta nebuvo. 2006 m. kovo mėnesį turėdamas tikslą atsiskaityti su kreditoriumi-UAB „Šiaulių banko lizingas‘‘- už nupirktas prekes, išmokėti dukrai A. išlaikymo įsiskolinimą bei atlikti buto remontą, kreipėsi į AB SEB Vilniaus bankas dėl 25 000 Lt kredito suteikimo šeimos poreikiams patenkinti. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2006-03-30 nutartimi išdavė leidimą sudaryti buto, adresu (duomenys neskelbtini), įkeitimo sandorį, tačiau kol formaliai santuokos metu įgytas turtas nepadalytas ar nepripažintas ieškovo asmenine nuosavybe, notaro biuras atsisakė ruošti dokumentus nekilnojamojo turto įkeitimo sandoriui įregistruoti. Vadovaudamasis LR SŠK 21 str., 23 str.,1964 m. LR CK 86 str. LR civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 str.,10 str., 25 str., ieškovas prašė teismo:
Taikyti ieškinio senatį.Pripažinti, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), priklauso V. V. asmeninės nuosavybės teise( b. l. 3-4).
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2006-09-18 sprendimu ieškinio nepatenkino. Teismas sprendime konstatavo, kad turtas, įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė(LR SŠK 21 str. 1 d.), ieškovas nepateikė įrodymų, kad V. P. sutiko jam palikti butą. Atmetęs ieškovo prašymą vadovaujantis LR SŠK 23 str. 4 d. taikyti ieškinio senatį, teismas nurodė, kad nagrinėjama byla ne dėl santuokinio turto padalijimo, šios bylos atsakovai yra mirusios buvusios ieškovo sutuoktinės V. P. įpėdiniai, jiems senaties terminas negali būti taikomas, nes jie turi teisę paveldėti mirusios motinos turtą( LR 5. 1 str., 5.2 str., 5.5str., 1.124 str-1.127 str.).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas V. V. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-09-18 sprendimą. Priimti naują sprendimą, jo ieškinį patenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas nesutinka su teismo nuomone, kad į bylą nepateikta įrodymų, jog buvusioji sutuoktinė V.P. jam paliko ginčo butą ir kad po teismo sprendimo faktiškai jų santuoka buvo nutraukta. V.P. gyvenimas su kitu vyriškiu, bendrų vaikų sugyvenimo faktas, kitos gyvenamosios vietos V.P. ir vaikams suteikimo faktai neginčijamai įrodo apie santuokos pasibaigimą ir buto atsisakymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2001-12-10 nutartyje ,,Dėl pagrindo pripažinti vienam sutuoktiniui nuosavybės teises į visą buvusią bendrąją jungtinę nuosavybę įgyjamąja senatimi“ ( civilinė byla Nr. 3K-3-1288/2001) nurodė įgyjamosios senaties požymius: daikto sąžiningą įgijimą, jo nepertraukiamą valdymą, besitęsiantį ilgą laiką, dažnai tapatinamą su senaties terminu pažeistai nuosavybės teisei ginti, tikrojo savininko teisine galimybe pasinaudoti savo daiktu, bet savanorišką šios teisės nerealizavimą per tą laiką ir įgyjamosios senaties fakto patvirtinimas teismine tvarka. Buvęs sutuoktinis, neįforminęs savo vardu bendrosios jungtinės nuosavybės, realiai ilgai šia nuosavybe nesinaudojęs ir nesiekęs naudotis, valdyti ar disponuoti sudarė sąlygas kitam buvusiam sutuoktiniui faktiškai ir sąžiningai perimti visą buvusį bendrą ūkį. Tokie reikšmingi juridiniai faktai gali būti bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo ir nuosavybės teisės vienam iš sutuoktinių atsiradimo pagrindu. Apelianto nuomone, teismas turėjo atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-12-10 nutartyje esančius teisės taikymo išaiškinimus ir pripažinti vieno sutuoktinio nuosavybės teisę į visą buvusią bendrąją jungtinę nuosavybę įgyjamąja senatimi.
1964 m. LR CK 83 str. numatė trejų metų ieškininės senaties terminą. 2000 m. LR CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 str. 2 d. numato, kad esant civiliniams santykiams, atsiradusiems iki CK įsigaliojimo, CK taikomas toms teisėms ir pareigoms bei teisinėms situacijoms, kurios atsiranda jam įsigaliojus, taip pat toms teisėms ir pareigoms, kurios, nors ir atsirado iki šio kodekso įsigaliojimo, bet įgyvendinamos jam įsigaliojus, todėl turėjo būti taikomas 2000 m. CK. Pagal 2000 m. LR CK 3.129 str. nuostatas reikalavimams dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, išskyrus nekilnojamuosius daiktus, padalijimo, taikomas penkerių metų ieškinio senaties terminas, skaičiuojamas nuo to momento, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium. Ieškovas nuo l992 metų vidurio pradėjo skyrium gyventi su V.V., 1995-12-13 jų santuoka buvo nutraukta, todėl yra suėjęs ieškinio senaties terminas.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad mirusiosios įpėdiniai turi teisę paveldėti jos turtą, tačiau ieškovas mano, kad mirusiosios vaikai negali turėti daugiau teisių negu jų tėvai ir mirusiai buvusiai ieškovo žmonai praleidus terminą su ieškovu pasidalyti turtą, tokios teisės nebeturi ir jos vaikai ( LR CK 5.12 str. ). Gali būti, kad patys vaikai, suprasdami, jog tokios teisės neturi, ir nesikreipė per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą į notaro biurą dėl palikimo priėmimo po jų motinos mirties 2005-11-02( CK 5 50 str.). Ieškovas V. V. taip pat nesikreipė į notaro biurą dėl atsiradusio po V. P. ( V. ) mirties palikimo dėl to, kad butą, adresu (duomenys neskelbtini), laiko savo asmenine nuosavybe( b.l.104-105 ).
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Iš ieškinio turinio matyti, kad V.V. prašydamas taikyti ieškinio senatį, teismo prašė pripažinti jam asmeninės nuosavybės teises į butą, adresu (duomenys neskelbtini), įgytą santuokos metu su V. V.(P.), mirusia (duomenys neskelbtini). Ieškinyje nurodė šias aplinkybes, kuriomis grindė savo reikalavimus, būtent: kad sutuoktinė per trejų metų ieškinio senaties terminą, nustatytą iki 2001-07-01 galiojusio LR SŠK 23 str. 4 d., iki 2000-10-28 teismui nepareiškė reikalavimo padalyti turtą, kuris yra bendroji ištuoktų sutuoktinių nuosavybė, kad nutraukusi santuoką ginčo bute negyveno, kad gyveno kitoje gyvenamojoje patalpoje su kitu vyriškiu ir kad po santuokos nutraukimo pagimdė tris dukras: (duomenys neskelbtini)-E., (duomenys neskelbtini)A. ir (duomenys neskelbtini)-K., šių mergaičių gimimo liudijimuose nėra duomenų apie tėvus ir kad vaikai nesikreipė į notaro biurą paveldėti jų mirusiai motinai priklausiusios turto dalies.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal LR CPK 178 str. nuostatas V.V.privalėjo įrodyti šias ieškinyje išdėstytas aplinkybes. Iš VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo pažymos matyti, kad nuo 1994-04-30 butas, adresu (duomenys neskelbtini), įregistruotas nuosavybės teisėmis V.V.( b.l. 28). Remiantis ieškovo V.V., atsakovų O. V., A.V., nepilnamečių atsakovių K., E., A. ir K. globėjos- J. P. paaiškinimais teisėjų kolegijai yra pagrindas padaryti išvadą, kad V. P.( V.) po santuokos nutraukimo ginčo bute negyveno ir šiuo butu nesirūpino. Pagal iki 2001-07-01 galiojusio LR SŠK 23 str.4 d. nuostatas buvo nustatytas trejų metų ieškininės senaties terminas reikalavimui padalyti turtą, kuris yra bendroji jungtinė ištuoktų sutuoktinių nuosavybė. Taigi mirusioji apelianto buvusi sutuoktinė turėjo teisę iki 2000-10-28 pareikšti reikalavimą dėl santuokoje įgyto ginčo buto padalijimo, tačiau į bylą nepateikta įrodymų, kad mirusioji būtų reiškusi tokį reikalavimą. Pirmosios instancijos teisme Vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovė patvirtino, kad Klaipėdos savivaldybė V.P. suteikė kitą gyvenamąją patalpą, adresu (duomenys neskelbtini), ir šiuo adresu buvo deklaruota V. V. ir jos nepilnamečių dukrų E., A., A. ir K. V. gyvenamoji vieta ( b. l. 33). Byloje esant tokiems įrodymams bei aplinkybėms teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismui šios bylos atveju buvo pagrindas taikyti ieškinio senatį ir V.V. pripažinti asmeninės nuosavybės teises į ginčo butą. Apeliacinės instancijos teisme tiek atsakovai O. ir A.V., tiek nepilnamečių mirusiosios dukrų globėja J.P. patvirtino, kad notaro biurui nepareiškė ir nepareikš jokių pretenzijų į mirusiai V.P.( V.) priklausiusią dalį ginčo bute.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, kad nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto, o vaikų teises ir interesus pirmiausia turi ginti jų teisėti atstovai. Tačiau iš šios bylos duomenų matyti, kad tėvo V.V. ir jo nepilnametės dukros A., gim. (duomenys neskelbtini), santykiai itin konfliktiški, A. atsisakė net Vaikų teisių apsaugos tarnybos teikiamos jai paramos ( b .l. 105 ), ji pagimdžiusi kūdikį atidavė į Kūdikių namus, gyvena pas savo draugą ( b. l. 119 ). Teisėjų kolegija mano, kad tokie tėvo ir nepilnametės dukros A. santykiai negali būti ieškinio atmetimo pagrindas.
Atsižvelgus į nurodytus motyvus, apeliacinis skundas tenkintinas. Neteisėtas ir nepagrįstas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, teismui netinkamai įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, netinkamai išaiškinus ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas. Byloje esant pakankamai įrodymų priimtinas naujas sprendimas, kuriuo V.V. ieškinio reikalavimai tenkinti ( LR CPK 326 str. l d.2 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324-331 straipsniais teisėjų kolegija
nusprendžia:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-09-18 sprendimą panaikinti.
Priimti naują sprendimą. Tenkinti V. V. ieškinio reikalavimus. Taikyti ieškinio senatį ir butą, adresu (duomenys neskelbtini) ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pripažinti V.V., a. k. (duomenys neskelbtini), asmenine nuosavybe.