Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

Atkreipia dėmesį, kad Pataisos namų administracija nepateikė objektyvių duomenų dėl pažeidimo, skiriant bausmę buvo remtasi tik pareigūno surašytu tarnybiniu pranešimu. Akcentuoja, kad bausmės rėžimų reikalavimų pažeidimai turi būti fiksuojami vaizdo registratoriumi. Nurodo, jog 2020-04-13 rytinio patikrinimo metu pareigūnas buvo su vaizdo registratoriumi, kuris buvo įjungtas. Pažymi, kad vadovaujantis Departamento direktoriaus įsakymu patvirtinta Instrukcija, kai įrašas gali turėti reikšmės nagrinėjant suimtojo (nuteistojo) skundą, jis saugomas iki sprendimo priėmimo dienos. Mano, kad visą situaciją turėjo užfiksuoti vaizdo registratorius, o įrašas turėjo būti išsaugotas. Tvirtina, kad po įvykio skambino į Departamentą žodžiu bandydamas paaiškinti situaciją ir įpareigoti Pataisos namų administraciją išsaugoti vaizdo įrašus.

Daro išvadą, kad pareiškėjas nesilaikė BVK 12 straipsnio 7,2 dalies, 110 straipsnio 1 dalies l punkto,2 dalies 8 punkto bei Taisyklių 18.4 punkto. Paaiškina, jog priešingi veiksmai – pareiškėjas privalėjo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis nustatytų elgesio taisyklių, privalėjo vykdyti nurodymus, laikytis nustatytos tvarkos, draudimo naudoti fizinį ar psichologinį smurtą prieš kitus asmenis bei nevartoti necenzūrinių žodžių, dėl ko yra skiriamos nuobaudos vadovaujantis BVK 142 straipsnio nuostatomis.

Argumentuoja, jog objektyvūs įrodymai, leidžiantys pagrįstai manyti, jog pareiškėjui teisėtai ir pagrįstai paskirta nuobauda, kadangi pareiškėjas nesilaikė pataisos įstaigos vidaus tvarkos. Teigia, kad neturi pagrindo abejoti priesaiką davusio valstybės statutinio tarnautojo pasirašytu tarnybiniu pranešimu, kuriame pateiktos faktinės pareiškėjo padarytų pažeidimų aplinkybės. Daro išvadą, kad skundžiama nuobauda pareiškėjui paskirta pagrįstai ir teisėtai, vadovaujantis BVK 143 straipsnio 2 dalimi, kadangi įstaigos pateiktoje dokumentinėje medžiagoje tinkamai užfiksuotos pareiškėjo padarytų nusižengimų sudėtys, t. y. surinkti įrodymai, patvirtinantys nusižengimų faktą, pareiškėjo kaltę, kitus nusižengimo sudėties elementus; Pataisos įstaigos pareigūno veiksmai, kvalifikuojant pažeidimus ir įforminant dokumentinę medžiagą, atitiko teisės aktų reikalavimus.

Atsakovų atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 77 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilęs dėl Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2020-04-20 nutarimo Nr. 82/04-749 (b. l. 19) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020-06-12 sprendimo Nr. 2S-2179 (b. l. 20) teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, jog ginčijamu Marijampolės PN direktoriaus 2020-04-20 nutarimu pareiškėjui buvo nutarta skirti nuobaudą – papeikimą už tai, kad pareiškėjas 2020-04-14 padarė bausmės rėžimo reikalavimų pažeidimą - apie 11:10 val. Marijampolės PN Saugumo valdymo skyriaus specialistui apeinant 12-to būrio gyvenamąsias patalpas, pareiškėjas kartu su kitu nuteistuoju, nedėvėdami veido kaukių, kitų nuteistųjų akivaizdoje pradėjo šaukti ir vartoti necenzūrinius žodžius pareigūno atžvilgiu; specialistui keletą kartų nurodžius nusiraminti ir grįžti į kamerą, pareiškėjas į nurodymus nereagavo ir toliau pakeltu tonu šaukė ir nenusiramino kol specialistas neišėjo iš būrio patalpų; apie 19:20 val. pareiškėjas, nulipęs į 1-mo aukšto patalpas paskambinti taksofonu, priėjęs prie specialisto aiškinosi dėl dienos įvykių, nesuprato, kodėl turi rašyti pasiaiškinimą, specialistui paaiškinus, pareiškėjas kėlė reikalavimus, pradėjo kalbėti pakeltu tonu, vartoti psichologinį smurtą (,,pajungs kitus nuteistuosius”, ,,kreipsis į teismą”). Nutarime konstatuota, kad tokiu savo elgesiu pareiškėjas pažeidė BVK 12 straipsnio 1 - 2 dalis, 110 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 2 dalies 8 punktą, Pataisos įstaigos ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 18.4 papunkčio nuostatas. Pareiškėjui šią nuobaudą apskundus išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka, nutarimas dėl nuobaudos paskyrimo Kalėjimų departamento 2020-06-12 sprendimu buvo paliktas galioti, o pareiškėjo skundas atmestas.

BVK įtvirtinti pataisos įstaigų režimo reikalavimai. Šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos nustato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Bendrosios nuteistųjų teisės nustatytos BVK 11 straipsnyje, pareigos – šio kodekso 12 straipsnyje. Specialiąsias nuteistųjų pareigas reglamentuoja atitinkami BVK skyriai. Pagal BVK 5 straipsnyje įtvirtintą bausmių vykdymo teisėtumo principą, nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga, o bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Įstatymu nustatyta bausmės vykdymo institucijų ir šių institucijų pareigūnų pareiga laikytis bausmių vykdymo teisėtumo principo yra teisinis garantas, kad šios įstaigos ir pareigūnai gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Todėl BVK 12 straipsnio 1 ir 2 dalys imperatyviai nustato bendrąją nuteistųjų pareigą vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, jog laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos, taip pat šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nustatytų pareigų ir draudimų nesilaikantys nuteistieji atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

Nuteistiesiems apskundus nutarimą dėl nuobaudos paskyrimo, bylą nagrinėjančiam teismui turi būti pateikiami išsamūs įrodymai, jog šie asmenys iš tiesų atliko teisės aktais draudžiamą veiką, be to, pagal bendrąją įrodinėjimo naštos taisyklę, asmens kaltę turi įrodyti būtent nuobaudą skirianti institucija, o pagal bendrąjį in dubio pro reo (bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai) principą, visi neaiškumai traktuojami asmens, kuriam yra inkriminuojami pažeidimai, naudai (žr., pvz., LVAT 2014-10-09 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1233/2014). Bausmės atlikimo režimo pažeidimas yra teisės pažeidimas. Taigi, taikant atsakomybę už bausmės atlikimo režimo pažeidimą, galioja iš esmės tos pačios taisyklės, kaip ir taikant baudžiamąją ar administracinę atsakomybę, t. y. kad atitinkama teisinė atsakomybė gali būti taikoma nustačius teisės pažeidimo sudėtį. BVK 143 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nuobauda gali būti skiriama tik pažeidimą padariusiam nuteistajam. Nutarimas skirti vieną iš BVK 142 straipsnyje numatytų nuobaudų yra aktas, kuriame įgaliojimus skirti nuobaudas turintis pareigūnas pateikia nuteistajam kaltinimą dėl bausmės atlikimo režimo pažeidimo (BVK 143 straipsnio 1 dalis). Taigi, nutarime dėl nuteistojo nubaudimo turi būti aiškiai suformuluotas jam reiškiamas kaltinimas dėl režimo pažeidimo, konkrečiai nurodant pažeidimo padarymo laiką, vietą, režimo reikalavimus pažeidžiantys veiksmai ir jų teisinis įvertinimas (kvalifikavimas) pagal konkrečias teisės aktų normas. Nutarimas dėl nuteistojo nubaudimo, kuriame nesuformuluotas konkretus kaltinimas arba kaltinimas, kuris neatitinka faktinių aplinkybių, negali būti laikomas pagrįstu (žr., pvz., LVAT 2013-02-04 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-236/2013). LVAT išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A756-2258/2013 pažymėta, kad BVK 142 straipsnyje numatyta nuteistųjų atsakomybė už laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą yra specialios rūšies drausminė atsakomybė, kuri taikoma tik laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, todėl, sprendžiant dėl nuobaudų, numatytų BVK 142 straipsnyje, paskyrimo pagrįstumo bei teisėtumo, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatyta, ar nuteistojo veikoje yra atitinkamo nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti surinkti įrodymai, galintys patvirtinti ar paneigti nusižengimo faktą, nuteistojo kaltę, kitus nusižengimo sudėties elementus (žr., pvz., LVAT 2013-12-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2258/2013; LVAT 2010-10-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2010 ir kt.).

Pareiškėjas nesutinka, kad jo elgesyje buvo pažeidimo sudėtis ir mano, jog nuobauda paskirta nepagrįstai ir neteisėtai, neišnagrinėjus visų svarbių aplinkybių, nebuvo atliktas tyrimas, neapklausti kiti nuteistieji, pareigūnai, neperžiūrėti vaizdo registratoriaus įrašai ir kt. Atkreipia dėmesį, kad prašymai dėl vaizdo registratoriaus įrašų peržiūrėjimo buvo ignoruojami, o ginčijamame nutarime yra nurodyta išgalvota informacija, nenurodytos aplinkybės, t. y., kad pareigūnas piktnaudžiavo tarnyba.

Marijampolės PN Saugumo valdymo skyriaus specialistas dinaminei priežiūrai 2020-04-14 tarnybiniame pranešime (b. l. 30) pranešė, kad 2020-04-14 apie 11.10 val., 12 būrio apėjimo metu, einant koridoriumi jį užsipuolė iš kameros išėjęs 12 būrio nuteistasis – pareiškėjas, kuris kartu su kitu 12-to būrio nuteistuoju, nedėvėdami apsauginių veido kaukių, pradėjo šaukti kitų nuteistųjų akivaizdoje ir vartoti necenzūrinius žodžius atžvilgiu specialisto atžvilgiu. Nurodyta, jog pareiškėjas šaukė sakydamas: „kodėl tu žmogui parašei tarnybinį jeigu tu net nebuvai užėjęs į vidų, melagi tu blet. Kas tau nachui darosi? Kam tu blet darai tokias nesąmones melagi tu”. Nurodyta, jog pareiškėjui davus nurodymą nusiraminti ir grįžti į savo kamerą, jis į nurodymus nereagavo ir toliau pakeltu tonu šaukė ir nenusiramino iki kol specialistas neišėjo iš 12-to būrio. Tarnybiniame pranešime taip pat pranešta, kad apie 19.20 val. pareiškėjas nulipo į apačią paskambinti taksofonu, tačiau pamatęs specialistą panoro pasiaiškinti dėl dienos įvykių; pradėjo teigti, kad neva nesuprato už ką jam buvo pasiūlyta rašyti pasiaiškinimą, kad nieko blogo jis nepadarė, o tik išreiškė savo nuomonę. Nurodyta, kad nuteistajam atsakius, kad dėl prieš tai įvykusio įvykio bus parašytas tarnybinis pranešimas dėl necenzūrinių žodžių vartojimo ir nurodymų nevykdymo, jis pradėjo reikalauti, kad būtų leista paskaityti tarnybinį pranešimą, kad pagal jį galėtų parašyti paaiškinimą; vėl pradėjo pakeltu tonu kalbėti, pradėjo vartoti psichologinį smurtą specialisto atžvilgiu, sakydamas, kad eis į viršų (12 būrį) ir pajungs kitus nuteistuosius, taip pat pradėjo gąsdinti teismais. Pažymėta, kad minėtam nuteistajam 2019-08-22 buvo surašytas tarnybinis pranešimas dėl agresyvaus elgesio ir kitų nuteistųjų agitavimo nepaklusti, nurodymų nevykdymo.

Pareiškėjas 2020-04-14 atsisakė pasiaiškinti raštu (b. l. 31). Pareiškėjas 2020-04-16 paaiškinime (b. l. 32) savo kaltę neigia. Paaiškinime pažymėta, jog tarnybiniame pranešime nėra paaiškinta kokiu būdu buvo darytas psichologinis spaudimas; teigia, kad nevartojo necenzūrinių žodžių, psichologinio spaudimo; buvo pasakyta tik nuomonė, jog specialistas melagis. Pareiškėjas paaiškinime taip pat nesutinka, jog nevykdė specialisto nurodymų ir pažymėta, jog prašė įjungti registratorių, kad būtų užfiksuoti neteisėti veiksmai, jo melas, kurį jis pripažino pokalbio metu. Teigia, jog tarnybiniame pranešime nurodyta neteisybė. Pareiškėjas paaiškinime prašo peržiūrėti vaizdo registratorių, išsaugoti video įrašus, atlikti vidinį tyrimą dėl specialisto neteisėtų veiksmų.

Tarnybinių vaizdo registratorių naudojimo tvarkos aprašo (toliau ir – Aprašas), patvirtinto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-12-05 įsakymu Nr. V-522, 8 punkte numatyta, jog vaizdo registratoriai, be kita ko, naudojami: apsaugos ir priežiūros skyrių budinčiųjų priežiūros pamainų pareigūnams budint mobiliuose priežiūros postuose; vykdant suimtųjų ir nuteistųjų nusikalstamų veikų ir teisės pažeidimų prevenciją, užtikrinant dienotvarkės laikymąsi; bendraujant su konfliktuojančiais, nuolat drausmės pažeidimus darančiais suimtaisiais ir nuteistaisiais. Pagal aptariamo Aprašo 12 punktą atsakingas pareigūnas kaip įmanoma skubiau, bet ne ilgiau kaip per dvi savaites, įvertina gautą vaizdo registratoriuose įrašytą informaciją ir įrašus, kuriuose nėra užfiksuotų nuteistųjų ar suimtųjų galimai padarytą teisės pažeidimų, nedelsdamas sunaikina. Užfiksavus ypatingą įvykį (riaušes, suimtųjų ar nuteistųjų grupinį pasipriešinimą pareigūnams, suimtojo ar nuteistojo pabėgimą, įvykdytą nusikalstamą veiką ir pan.), taip pat atliekant tarnybinį tyrimą dėl aplinkybių, susijusių su suimtojo ar nuteistojo padarytu kitu teisės pažeidimu, vaizdo įrašas saugomas iki tyrimo pabaigos, siekiant, kad būtų galima tiksliau ir nuosekliau atlikti tyrimą (Aprašo 13 punktas). Pagal Aprašo 14 punktą, jeigu vaizdo įrašas gali turėti reikšmės nagrinėjant nuteistojo ar suimtojo skundą dėl įstaigos vadovo priimto administracinio sprendimo, jis saugomas iki institucijos ar pareigūno, tiriančio skundą, sprendimo priėmimo pabaigos. Esant institucijos ar pareigūno, tiriančio skundą prašymui, vaizdo įrašo kopija perduodama skundą nagrinėjančiai institucijai ar pareigūnui. Marijampolės PN vaizdo stebėjimo kamerų naudojimo tvarkos (b. l. 35 – 36) 1.6 punkte nurodyta, kad vaizdo stebėjimo tikslas gali būti pareigūnų, kitų asmenų, nuteistųjų nusikaltimų, teisės, drausmės pažeidimų išaiškinimas ir prevencija. Vaizdo stebėjimo įrašai sistemos laikmenose saugomi ne trumpiau kaip septynias paras; išimtinais atvejais – ilgiau (Tvarkos 3.1 punktas).

Nagrinėjamos bylos atveju tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad pažeidimo aplinkybės, už kurias pareiškėjui buvo skirta drausminė nuobauda, nebuvo filmuojamos vaizdo registratoriumi. Marijampolės PN atsiliepime paaiškino, kad bausmių režimo reikalavimų pažeidimai fiksuojami tarnybiniais pranešimais, pareigūnų turimi vaizdo registratoriai nėra nuolat veikimo rėžime, bendraujant su nuteistaisiais ne visuomet pokalbiui pakrypus konflikto linkme suspėjama įjungti. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti šiomis Marijampolės PN nurodytomis aplinkybėmis (ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį).

Ginčijamo nutarimo priėmimo metu galiojusioje BVK 142 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriamos šios nuobaudos: 1) papeikimas; 2) pataisos įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymas be eilės; 3) draudimas iki vieno mėnesio apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes); 4) nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki penkiolikos parų, o nepilnamečių nuteistųjų – iki dešimties parų. BVK 143 straipsnio 2 dalis nustato, kad skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį.

Skiriant nuobaudą pareiškėjui, BVK 143 straipsnyje nustatyta nuobaudų skyrimo atliekantiems laisvės atėmimo bausmę nuteistiesiems tvarka nebuvo pažeista. Nuobauda pareiškėjui buvo skirta įgalioto pareigūno ir įforminta tinkamai. Pareiškėjui buvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimą dėl savo elgesio. Nuobaudos skyrimo procedūros nebuvo pažeistos, pareiškėjas jų neginčijo. Paskirta nuobauda atitinka padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį, adekvati padarytam pažeidimui. Skiriant nuobaudą, buvo atsižvelgta į pažeidimų padarymo aplinkybes, nuteistojo rašytinį paaiškinimą dėl pažeidimo, todėl atmestina skunde nurodyta aplinkybė, jog nuobauda nėra pagrįsta įrodymais ir paskirta neatsižvelgus į jo paaiškinime nurodytas aplinkybes. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nebuvo pagrindo pareiškėjo elgesį traktuoti kitaip, negu kaip bausmės atlikimo režimo pažeidimą. Aptarti rašytiniai įrodymai yra pakankami nurodytai išvadai padaryti.

Dėl pareiškėjo teiginio, jog specialistas, surašęs tarnybinį pranešimą, piktnaudžiavo tarnyba atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas net ir skunde teismui nedetalizuoja kuo pasireiškė galimas specialisto piktnaudžiavimas, kiek tai laiko truko ir pan. Teismas neturi pagrindo abejoti pareigūnų elgesiu tarnybos metu