Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusi ir gyvenanti (duomenys neskelbtini), išsiskyrusi, profesinio išsilavinimo, dirbanti (duomenys neskelbtini) mokytojo padėjėja, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. P. 2023 m. vasario 23 d. apie 12.00 val. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), direktorės kabinete psichologiškai ir fiziškai smurtaudama prieš savo dukrą S. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) sukėlė mažametei fizinį skausmą, tai yra drausmindama dukrą dėl galimai netinkamo jos elgesio ugdymo įstaigoje, tyčia, sugriebusi direktorės kabinete ant kėdės sėdėjusią S. P. už plaukų viešai tampė ją, šaukdama gąsdino sukelti pavojų dukros sveikatai ir (ar) gyvybei, ranka suėmusi spaudė mažametei sprandą ir sudavė ranka į nugarą.

I. P. teisiamajame posėdyje kaltę pripažino ir parodė, kad įvykis įvyko 2023 m. vasario 23 d. apie 12 val., tiksliai negali pasakyti laiko. Gavo skambutį iš mokyklos, socialinė darbuotoja pakeltu tonu pasakė, kas atsitiko, ir liepė jai greitai atvykti į mokyklą. Jai greitai nuvykti nepavyko, todėl buvo dar keli skambučiai iš mokyklos. Ji kolegės paprašė, kad ją parvežtų namo, pasiėmė mašiną ir nuvažiavo į progimnaziją. Dukra buvo direktorės kabinete, su ja dar buvo policija, socialinė darbuotoja, direktorė. Jos tikslas buvo išsivežti vaiką, tačiau visiems nepatiko jos elgesys, todėl jai neleido išsivežti vaiko. Viskas vyko direktorės kabinete. Įėjo į kabinetą, priėjo prie dukros ir pasakė jai, kad pasiimtų kuprinę, sakė „daugiau čia nesimokysi“, tada prie jos prišoko pareigūnas, kuriam ji sakė „pasitrauk, aš turiu teisę į savo vaiką“. Užvaldyta emocijų paėmė dukrą už plaukų, palenkė jos galvą į stalą, bet negali tiksliai pasakyti, ar buvo smūgis. Sakė dukrai „kadangi prisidirbai, važiuojam namo, į mokyklą tu neisi“. Dėl buvusių emocijų galėjo pasakyti gąsdinimų, garsinimų. Dėl šios situacijos labai gailisi, jai labai gaila vaiko. Daugiau nepamena, ar buvo kokie veiksmai. Sukimosi momentu gali būti, kad sudavė dukrai į nugarą, nes ją buvo suėmęs pyktis. Iš šono žmonėms gal geriau matėsi, kas įvyko. Tada policijos pareigūnė pasakė, kad dukros neatiduos, nes ji (I. P.) ją gąsdino, ir iškvietė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) specialistus. Dukra tuo metu buvo emociškai sutrikusi, verkė jau tuo metu, kai ji įėjo į kabinetą, nes buvo parūkiusi elektroninę cigaretę, todėl jokios reakcijos į jos veiksmus ar žodžius nebuvo. Anksčiau tokių atvejų nėra buvę. Taip pasielgė dėl dukros paaugliško maišto, nes tuo metu buvo emociškai išsekusi, nesugebėjo suvaldyti emocijų ir nuskriaudė vaiką, į kurį ji turi visas teises. Vaikas turi gerbti mamą ir šeimos taisykles, tačiau taip pat turi teisę į vaikystę. Po įvykio dukra buvo paimta iš šeimos, laukė kol viskas aprims ir po kurio laiko kalbėjosi su dukra apie tai, kad buvo netinkamas dukros ir jos pačios elgesys, abi atsiprašė viena kitos, šiuo metu dukra dar negyvena su ja, bet jos matosi kiekvieną dieną ir dukra sako, kad nori grįžti namo. Šeimai yra taikoma atvejo vadyba, paskirti socialiniai darbuotojai, dukra negali grįžti į šeimą, nes turi praeiti tam tikras laikas, tačiau po teismo posėdžio artimiausiu metu šis klausimas bus sprendžiamas. Šiuo metu ji vertina situacija kitaip, mano, kad mokykla tinkamai neprižiūrėjo vaiko. Jeigu šiuo atveju įvyktų panaši situacija, ji atskirai kalbėtųsi su suaugusiais, o namuose kalbėtųsi su dukra, aiškintųsi, kodėl taip atsitiko, kad ateityje taip nebūtų. Šeimoje yra 3 nepilnamečiai vaikai, įskaitant S., kuriuos ji išlaiko iš gaunamo apie 1000 Eur darbo užmokesčio, be to, dar gauna vaikų išlaikymo išmokas, nes vaikų tėvas išlaikymo vaikams neteikia, nors jis yra priteistas. Įvykdė visas sąlygas tam, kad S. gražintų į namus. Jai buvo skirtas įpareigojimas su vaiku dalyvauti šeimos konferencijose, kad vaikas lankytųsi pas psichologą, rekomenduojama lankyti pozityvios tėvystės mokymus, juose nebuvo, nes darbe gauna daug mokymų, iš patirties moka auklėti vaikus, pati augo ne viena, dirba su vaikais. Jei teismas manytų, kad jai reikia skirti įpareigojamus, tai su jais sutiktų. Pareigūnai ir Tarnybos specialistai jai ne autoritetas, turi daug kitų autoritetų. Namuose tokių atvejų, kad tampytų dukrą už plaukų, nebuvo. Dabar taip nebedarytų, kaip pasielgė. Šiuo metu jų santykiai su dukra geri.

Kaltinamajai I. P. pripažinus kaltę dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu ji kaltinama, davus parodymus, sutikus, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokurorei sutikus su sutrumpintu įrodymų tyrimu, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kadangi teismui nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis). Be kaltinamosios I. P. visiško prisipažinimo, jos kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką nagrinėjamu atveju įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Nukentėjusioji S. P. 2023 m. vasario 28 d. parodė, kad mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje. Tikslios dienos nepamena, tačiau praeitą savaitę ji buvo iškviesta į direktorės kabinetą dėl pamokų nelankymo ir drausmės. Kabinete buvo mokyklos direktorė, socialinė darbuotoja ir policijos pareigūnai. Į mokyklą buvo iškviesta ir jos mama. Tuo metu, kai į direktorės kabinetą atėjo mama, ji sėdėjo ant kėdės. Pribėgusi prie jos mama pradėjo tampyti plaukus, po to iš nugaros pusės ranka suėmusi už kaklo, šį spaudė. Nepamena, kad mama būtų ką nors daugiau jai dariusi, nes kabinete buvę žmonės pradėjo jas skirti. Taip pat nepamena, kad mama jai būtų ką nors sakiusi. Dėl to ji juto skausmą. Dar yra buvęs gruodžio mėnesį įvykis, kai mama dėl pamokų nelankymo ją taip pat tampė už plaukų, jai skaudėjo, bet ji niekam nesakė. Ji su mama sutaria, kartais pasipyksta, kartais išeina kažkur. Namuose dar yra jos du broliai ir sesė, tačiau su jais mama taip nesielgia. Dėl šio įvykio mama jos neatsiprašė (1 t., b. l. 63–67).

Iš Tarnybos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (duomenys neskelbtini) mieste 2023 m. vasario 28 d. vaiko situacijos vertinimo anketos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2023 m. vasario 23 d. 12.20 val. vykusio pokalbio metu nepilnametė S. P. verkė, nenorėjo kalbėti apie įvykį mokykloje. Vėlesnio pokalbio metu sakė, kad į mokyklą atėjusi mama buvo pikta, sakė: „eik į mašiną, važiuosim namo“, stipriai trenkė į galvą, tempė už plaukų. Mergaitei skaudėjo ir dar dabar skauda. S. P. teigė, kad nėra pastebėjusi, kad mama taip darytų kitiems vaikams. Mergaitės teigimu, mama supyksta dėl menko dalyko: dėl neišplautų indų, dėl dingusių daiktų. Paklausus, kaip ji jaučiasi, mergaitė verkė ir nieko neatsakė. 2023 m. vasario 23 d. 14.00 val. VšĮ Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyriuje pokalbio metu su vyr. specialiste mergaitė apie patirtus sužalojimus pasakoti nenorėjo. Atvykus specialistams nenoriai leidosi apžiūrima, daugiau tylėjo. Po kelių raginimų S. P. pasakė, kad mama daugiau smūgių trenkė į galvą ir tampė už plaukų. Į kitas kūno vietas, mergaitės manymu, mama ją mušant nėra pataikiusi. Nurodė, kad stipriai skauda galvą ir sprandą. Gydytojui apžiūrint mergaitės galvos sritį, S. P. gūžėsi ir buvo iškreipta veido mimika nuo juntamo skausmo, kas leido suprasti, kad iš tiesų vaikui skauda galvą ir kaklą. 2023 m. vasario 27 d. 14.45 val. Bendruomeniniuose globos namuose vykusio pokalbio metu S. P. teigė, kad mama prieš ją smurtavo antrą kartą. Prieš kelis mėnesius mama su batu, turinčiu didelę platformą, trenkė į ranką, dėl ko ant rankos buvo likusios žymės. Prieš kitus vaikus mama nėra fiziškai smurtavusi (1 t., b. l. 93–106).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pateiktuose medicinos dokumentuose objektyvių duomenų apie S. P. patirtus sužalojimus nenustatyta; remiantis pateiktomis įvykio aplinkybėmis, S. P. galėjo patirti fizinį skausmą; nesant objektyvių duomenų apie S. P. patirtus sužalojimus, sveikatos mastas nenustatinėjamas (1 t., b. l. 25).

Iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo T. M. 2023 m. vasario 23 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad atvykus adresu (duomenys neskelbtini), direktorės kabinete laukiant, kol atvyks S. P. mama I. P., į kabinetą įėjusi I. P. nieko nesakiusi puolė dukrą S. P., paėmė už plaukų ir pradėjo tampyti juos. Pareigūnai pradėjo skirti I. P. ir S. P. persodino į kitą vietą, toliau nuo mamos. Mamą atitraukiant nuo dukros I. P. dešine ranka trenkė dukrai į nugarą. Ar I. P. trenkė kumščiu, ar delnu, namatė. Po tokio elgesio buvo iškviesta Tarnyba ir dukra S. P. atskirta nuo mamos I. P. (1 t., b. l. 27–29).

Liudytojas T. M. parodė, kad 2023 m. vasario 23 d. apie 12.00 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) progimnazijoje mokinės prisirūkė elektroninių cigarečių ir viena iš jų išvežta į ligoninę. Nuvykus į ugdymo įstaigą nuėjo į progimnazijos direktorės kabinetą, kuriame buvo socialinė pedagogė ir moksleivė. Direktorė paaiškino situaciją, kad mokykloje dvi mergaitės rūkė elektronines cigaretes, viena iš jų išvežta į ligoninę, o kita sėdi kabinete. Direktorė paaiškino, kad į mokyklą yra iškviesta mergaitės mama. Kadangi moksleivė yra mažametė, todėl laukė jos mamos, kad galėtų jai dalyvaujant pabendrauti su mergaite apie minimą įvykį mokykloje. Jam ir kolegei būnant kabinete su mokyklos direktore, socialine darbuotoja ir mergaite į kabinetą atėjo mergaitės mama, kuri iš karto nieko nesakiusi puolė prie dukros, suėmė jai ranka už plaukų ir pradėjo tampyti, į jų, kaip policijos pareigūnų, perspėjimus ji nereagavo, šaukė, kad atstotų nuo jos. Po to bandant dukrą persodinti į kitą pusę mama nueinančiai dukrai kumščiu sudavė vieną smūgį į nugarą. Mergaitė buvo labai išsigandusi ir verkė. Mergaitės motina buvo agresyvi, šaukė, rėkė, sakė, kad užmuš savo dukrą, kad niekas jai neaiškins, kaip ją auklėti. Vėliau buvo iškviesta Tarnyba, po to mergaitės mama šiek tiek aprimo. Mergaitė buvo perduota Tarnybos specialistams (1 t., b. l. 78–81).

Iš 2023 m. kovo 1 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas policijos pareigūnų kūno kameros vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip policijos pareigūnai ateina į (duomenys neskelbtini) progimnazijos direktorės kabinetą, pakviečiama ir S. P., kuri užeina kartu su socialine pedagoge. Socialinė pedagogė paaiškina, kad į mokyklą yra iškviesta mažametės S. P. mama, pareigūnai paaiškina, kad lauks mamos, kad galėtų prie jos pasikalbėti su S. P.. Direktorė paaiškina situaciją dėl moksleivių rūkytos elektroninės cigaretės. Tuo metu, kol direktorė pasakoja apie situaciją, socialinė pedagogė nueina pasitikti S. P. mamos. Vaizdo įraše matyti, kaip staiga į kabinetą ateina moteris (toliau – I. P.), kuri pasisveikina ir kaire ranka suėmusi S. P. už plaukų pradeda juos tampyti. Policijos pareigūnai bando išskirti ir prašo I. P. ramintis. I. P. su kaire ranka paima S. P. už kaklo–sprando dalies ir stumteli jos galvą. S. P. užsiima už sprando ir verkia. Pareigūnė: ką jūs čia dabar išdarinėjat? I. P.: neaiškink man, čiuožk namo greitai, dabar kalbėsimės kitaip (atsisuka į pareigūną ir liepia jam trauktis). I. P. pasilenkia prie dukros ir ranka ją stumteli į stalą, tačiau vaizdo įraše nesimato, ar S. galva trenkiasi į stalą ar ne. Policijos pareigūnas bando suimti už rankos I. P., tačiau ji ranką ištraukia ir vėl pasako, kad prie jos nelystų. Policijos pareigūnė persodina S. P. į kitą pusę. Mokyklos direktorė nurodo, kad ji iškvies Tarnybą. I. P.: kvieskit ką tik norit, galit ir pasiimti, jeigu norit. Pareigūnė: pone, atvėskit, ką jūs darot? I. P.: mano vaikas, ką noriu, tą darau, noriu ir užmušiu dabar. Direktorė paprašo I. P. prisėsti ir apsiraminti, paaiškina, kad teks palaukti. I. P.: aš ir tėvas, ir motina, turiu teisę pasiimti. Pareigūnė: jūs neturit tokios teisės. I. P.: tu iš viso patylėk. Pareigūnė: aš savo teises žinau, jūs, kaip mama, savo teises ir pareigas turėtumėt žinoti, jūs dabar mūsų akivaizdoje smurtavote prieš šią mergaitę. I. P.: mano vaikas, ką noriu, tą darau. Pareigūnė: čia nepasiteisinimas, tam ir yra policija ir vaikų teisės. Mes sulauksime vaikų teisių, nes dabar mes tikrai jos neatiduosim. I. P.: tai aš reikalinga ar ne, nes jūs nusprendėt su vaikų teisėm. Pareigūnė: taip reikalinga, mes palauksim, kol apsiraminsit. I. P.: taigi jūs sprendžiat, kaip auginti mano vaiką, tai ir spręskit, darykit, ką norit, nes aš neturiu žodžio, ką daryti su savo vaiku, tai ir spręskit, kam aš dabar reikalinga. Pareigūnė: klausykit. I. P.: neklausysiu. Pareigūnė: jūs atvažiavot pasiaiškint. I. P.: ne, aš atvažiavau pasiimti savo vaiko. Pareigūnė: jūs atvažiavot ir primušėt savo vaiką. I. P.: tai ir primušiu dar ne taip, užmušiu netgi, turiu tokią teisę. Direktorė: ne, užmušti jūs teisės neturit. I. P.: aš pasigimdžiau, aš ir užmušiu. Kai man vaikų teisių reikėjo, jos negirdėjo, dabar tegu užsičiaupia. Vaizdo įraše matyti, kaip socialinė pedagogė telefonu iškviečia Tarnybą, pareigūnai užsirašo mažametės duomens (1 t., b. l. 107–111).

Liudytoja A. R. parodė, kad 2023 m. vasario 23 d. apie 11.34 val. paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė, kad mokyklos mokiniai apsinuodijo nuo galimai elektroninės cigaretės. Atvykus policijos pareigūnams pas ją kabinete sėdėjo mokinė S. P. (gim. (duomenys neskelbtini)). Prieš atvykstant pareigūnams S. P. mama I. P. jau buvo informuota, kad atvyktų į mokyklą. Atvykus policijos pareigūnams po kelių minučių atvyko ir S. P. mama, kuri nieko nesakiusi įėjo į jai (A. R.) priklausantį kabinetą ir puolė savo dukrą S. P., t. y. ranka griebė už S. P. plaukų ir šiuos tampė, tačiau su kuria ranka suėmė mergaitei už plaukų, pasakyti negali, nes neatsimena. Prieš I. P. užeinant į kabinetą, S. P. susigūžė, lyg nujausdama, kas bus. Tai pamatę policijos pareigūnai pradėjo imtis veiksmų, mergaitės mamą atitraukiant nuo dukros. Tuo momentu, kol pareigūnai traukė mergaitės mamą, I. P. pradėjo šūkauti ant policijos pareigūnų ir rodė agresiją. Kol pareigūnas buvo nukreipęs mamos dėmesį nuo S. P., pareigūnė persodino mergaitę į kitą vietą. Atitraukinėjant mergaitę I. P. dar bandė dešine ranka smūgiuoti dukrai ir pataikė į dešinės pusės petį. Ar kumščiu, ar delnu I. P. trenkė dukrai, nepastebėjo. Atitraukus mergaitę I. P. rėkė ir sakė, kad užmuš dukrą, taip pat pamena, kad sakė: „aš ją pagimdžiau, kaip noriu, taip auklėju, vis tiek aš ją užmušiu“. Pareigūnams pradėjus kalbėti apie vaikų teises, I. P., kiek pamena, pasakė, kad jai dukros visai nereikia, gali pasiimti (1 t., b. l. 72–77).

Iš 2023 m. vasario 23 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini). Atlikta minėto pastato antrame aukšte esančio direktorės kabineto apžiūra. Apžiūros metu tyrimui reikšmingų daiktų ir pėdsakų nepastebėta, iš įvykio vietos niekas nepaimta (1 t., b. l. 11–17).

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, o to paties straipsnio 3 dalyje baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė mažamečiui arba kankindamas nukentėjusį asmenį.

Byloje surinkti ir ištirti įrodymai (pačios kaltinamosios, nukentėjusiosios, tiesiogiai įvykį mačiusių liudytojų parodymai, apžiūrų protokolai, vaiko situacijos vertinimo anketos ir kiti duomenys) patvirtina, kad kaltinamoji I. P. kaltinamajame akte nurodytu laiku (duomenys neskelbtini) direktorės kabinete panaudojo fizinį smurtą prieš savo mažametę dukrą S. P., kai sugriebė ant kėdės sėdėjusią S. P. už plaukų ir tampė ją, o po to dar ranka suėmusi spaudė mažametei sprandą ir sudavė ranka į nugarą. Aplinkybę, kad nurodytais veiksmais kaltinamoji sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą, patvirtina nukentėjusiosios parodymai, specialisto išvada, be to, iš pareigūnų kūno kameromis filmuoto vaizdo įrašo matyti kaip po smurtinių I. P. veiksmų S. P. verkia, laiko susiėmusi už kaklo. Tai, kad fizinis smurtas prieš vaiką buvo naudotas veikiant tiesiogine tyčia, o ne kaip nors neatsargiai, akivaizdžiai matyti iš vaizdo įrašo, kuriame užfiksuota smurto panaudojimo situacija, kaltinamosios atlikti veiksmai. Kaltinamoji, nepaisydama kitų asmenų buvimo šalia ir drausminimo dėl netinkamo jos elgesio su dukra, veikė suvokdama savo veiksmų pavojingumą ir numatydama, kad jos veikimas gali sukelti dukrai fizinį skausmą. Atsižvelgęs į tai, teismas daro išvadą, jog kaltinamosios veika yra tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, nes ji smurtiniais veiksmais sukėlė mažamečiui vaikui fizinį skausmą. Kaltinamosios nurodytos smurtinių veiksmų priežastys (galimai netinkamas vaiko elgesys, emocijos, pyktis) nepateisina nusikalstamo I. P. elgesio.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamosios asmenybę, kitas aplinkybes. I. P. padarė nesunkų nusikaltimą, veika tyčinė, baigta. Kalinamoji neteista, administracine tvarka per paskutinius 5 metus bausta 1 kartą už Kelių eismo taisyklių pažeidimą (2020 m. lapkričio mėnesį), bauda sumokėta, dirbanti. Kaltinamoji viena augina 3 nepilnamečius vaikus. Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Tačiau kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe nelaikytina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikaltimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kadangi nors kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, tačiau nuoširdus gailėjimasis dėl to nenustatytas. Teismų praktikoje nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, atlyginti žalą ir pan. Ši aplinkybė parodo asmens kritišką požiūrį į savo padarytą nusikalstamą veiką. Sprendžiant dėl šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti ir tai, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-132-976/2023). Iš kaltinamosios teisme duotų parodymų matyti, kad ji bando pateisinti savo veiksmus pačios dukros elgesiu, kaltindama mokyklą, savo emocinę būklę įvykio metu, po įvykio tik iš dalies bendradarbiavo su institucijomis, neigia pozityvios tėvystės kursų poreikį, kad padėtis šeimoje pasikeistų. Taigi negali būti konstatuojamas nuoširdus gailėjimasis, nes nėra iš tikrųjų kritiško požiūrio į situaciją.

Atsižvelgęs į visas nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes (smurto panaudojimo situaciją, sukeltus padarinius), įvertinęs kaltinamosios asmenybę, jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, materialinę kaltinamosios padėtį (viena išlaiko tris nepilnamečius vaikus), teismas daro išvadą, kad labiausiai bausmės paskirtį šiuo atveju atitinka sankcijoje numatyta arešto bausmė, kurios trukmė nustatytina trumpesnė už vidurkį – 30 parų. Atsižvelgiant į tai, kad byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kaltinamajai paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, mažintina vienu trečdaliu, t. y. iki 20 parų arešto.

(Duomenys neskelbtini) socialinių paslaugų centro pateikta informacija apie I. P. elgesį rodo, kad I. P. bendrauja ir bendradarbiauja su socialine darbuotoja, registravosi į šeimos konferenciją Bendruomeniniuose šeimos namuose, su dukra susitinka kiekvieną dieną, pasiima dukrą iš Bendruomeninių vaikų globos namų ir sutartu laiku parveža atgal. Socialinės darbuotojos nuomone, situacija šeimoje stabili, I. P. rūpinasi dukros ugdymu, bendrauja ir bendradarbiauja su mokyklos specialistais, socialine darbuotoja (1 t., b. l. 136–137). Teismas, dar kartą įvertinęs visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su kaltinamosios asmenybe (neteista, administracine tvarka per 5 metus bausta 1 kartą, dirbanti, viena augina 3 nepilnamečius vaikus), atsižvelgęs į kaltinamosios elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, konstatuoja, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus arešto bausmės atlikimo, todėl taikytinas BK 75 straipsnyje numatytas bausmės vykdymo atidėjimas ir bausmės vykdymas atidedamas 6 mėnesių terminui. Kaltinamajai skirtini įpareigojimai bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: dalyvauti elgesio pataisos programoje ir išklausyti pozityvios tėvystės kursus. Tokie įpareigojimai susiję tiek su padaryta veika, tiek ir su siekiamais teigiamais pokyčiais kaltinamosios šeimoje, kurioje auga nepilnamečiai vaikai.

Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 167–170) – panaikintina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalį teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgus į tai, kad I. P. buvo kaltinama padariusi nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, o nukentėjusioji yra mažametė, tam, kad mažametės nukentėjusiosios teisės ir teisėti interesai būtų reikiamai ginami, tiek ikiteisminio tyrimo stadijoje, tiek ir teisme dalyvavo jos įgaliotasis atstovas – advokatas – ir dėl to valstybė patyrė išlaidų. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymą, kurioje nurodoma, kad iš I. P. valstybės naudai priteistinos antrinės teisinės pagalbos išlaidos, kurias sudaro advokato užmokestis: 196,67 Eur už nukentėjusiosios įgaliotojo atstovo dalyvavimą. Nagrinėjamu atveju pati mažametė nukentėjusioji atstovavimo išlaidų nepatyrė, nes advokatas jai buvo skirtas atsižvelgus į bylos aplinkybes ir dėl to išlaidas patyrė valstybė. Teismas, atsižvelgęs į kaltinamosios turtinę padėtį ir jos nepilnamečių vaikų interesus, sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos dėl nukentėjusiosios įgaliotojo atstovo dalyvavimo nagrinėjant bylą iš I. P. nepriteistinos.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, byloje esantys kompaktiniai diskai paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,

nusprendžia:

I. P. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jai 30 (trisdešimt) parų arešto bausmę.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalį ir šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant galutinę bausmę – 20 (dvidešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant I. P. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje ir išklausyti pozityvios tėvystės kursus.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nepriteisti iš I. P. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, byloje esančius kompaktinius diskus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismą.