- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2009-10-16
- Bylos Nr.
- 1-119-106/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Valentinienė
- Nukentėjusysis
- M. U., L. B., D.
- Kaltinamasis
- A. M.
- Advokatai
- Rimantas Tumėnas, Jurijus Koreckis
- Kategorijos
- 1.2.3.1Nužudymas (BK 129 str. 1 d.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. M., a. K (duomenys neskelbtini) Šilutės rajone, , Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini)., nedirbantis, vidurinio išsilavinimo, teistas 2006-11-06 Šilutės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 1 d. – 4 MGL (500 litų) dydžio bauda, baudos nesumokėjęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. M. tyčia nužudė kitą žmogų.
Kaltinamasis A. M. 2009 m. balandžio 24 d. nuo 16 val. 30 min. iki 17 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), N. E. gyvenamosios sodybos kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, išgertuvių metu dėl asmeninių nesutarimų kilus konfliktui tarp jo, A. M., ir nukentėjusiojo V. B., sugriebė rankomis už rūbų krūtinės srityje V. B., įrėmė pastarajam koją į krūtinę ir pritūpęs tyčia metė per save nukentėjusįjį, dėl to V. B. krisdamas galva atsitrenkė į kiemo žemės dangą, po to sugriebė rankomis stovinčiam V. B. už kairės kojos ir tyčia patraukė ją į priekį, taip pargriaudamas nukentėjusįjį aukštielninką ant žemės, dėl to pastarasis griūdamas atsitrenkė galvos pakaušine dalimi į kiemo žemės dangą, o V. B. vėl atsistojus, pastarąjį tyčia pastūmė abiem rankomis į krūtinę, taip vėl nukentėjusįjį pargriaudamas aukštielninką ant žemės, dėl to pastarasis griūdamas vėl atsitrenkė galvos pakaušine dalimi į kiemo žemės dangą. Dėl traumuojančio-smūginio poveikio į kairės pusės kaktos ir smilkinio ribą susidarė poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas bei kraujosruva smilkininiame raumenyje, galvos smegenų kairio pusrutulio sferinio paviršiaus žievinė kontūzija (smegenų sumušimas), įvyko kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje, išsiliejo kraujas po minkštaisiais dangalais. Dėl kitų dviejų traumuojančių-smūginių poveikių į galvos pakaušinę dalį susidarė dvi poodinės pakaušio srities kraujosruvos, išsiliejo kraujas po smegenėlių pakauškauliniu paviršiumi dešinio galvos smegenų pusrutulio pakaušinio paviršiaus-polio dangalais, o dėl hidrodinaminio efekto susidarė galvos smegenų sumušimo-žievinės kontuzijos židinys dešinio pusrutulio pakaušinėje skiltyje, taip pat buvo sužalota dangalinė kraujagyslė pusrutulio sferiniame paviršiuje – įvyko masyvus kraujavimas dešinėje ir po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje susidarė itin žymus kraujo išsiliejimas, dėl kontrsmūgio efekto galvos smegenų dešinio pusrutulio gilumoje (kaktinėje skiltyje, smilkininėje skiltyje – iki požievio) susidarė galvos smegenų sumušimo židiniai, susidarė kraujosruva liežuvio raumenyje. Gulinčiam aukštielninkam ant žemės V. B. jis tyčia sudavė ne mažiau vieną smūgį ranka į dešinės akies vokus ir dėl šio traumuojančio-smūginio poveikio susidarė poodinė dešinės akies voko kraujosruva, žievinė galvos smegenų dešinio pusrutulio pamatinio paviršiaus (projekcijoje virš akies obuolio) kontūzija-smegenų sumušimas, išsiliejo kraujas po minkštaisiais dangalais. Be to, jis, A. M., rankomis, o pargriovęs ant žemės nukentėjusįjį – ir keliais, sudavė V. B. ne mažiau kaip po vieną smūgį į dešinį skruostą ir pasmakrę, į krūtinės ląstos priekinio paviršiaus dešinę pusę, į dešinio žasto sritį bei į kairės plaštakos nugarinį paviršių, padarydamas nukentėjusiajam poodines kraujosruvas dešiniajame skruoste, dešinio žasto priekinio paviršiaus viduriniame trečdalyje ir kairės plaštakos nykščio nugariniame paviršiuje bei odos nubrozdinimus pasmakrėje ir krūtinės ląstoje. Dėl traumuojančių-smūginių poveikių į galvą – į kairės pusės kaktos ir smilkinio ribą, į galvos pakaušinę dalį ir į dešinės akies vokus buvo sumuštos galvos smegenys, išsiliejo kraujas po kietuoju bei minkštaisiais dangalais, V. B. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata ir tai pasibaigė nukentėjusiojo mirtimi – dėl išsiliejusio kraujo kaukolės smegeninėje ertmėje buvo suspaustos galvos smegenys, išsivystė sunkėjanti galvos smegenų koma, kuri 2008 m. balandžio 28 d. 1 val. 35 min. baigėsi mirtimi – V. B. mirė Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Taip A. M. nužudė V. B..
Kaltinamasis A. M. kaltu prisipažino iš dalies.
Jis parodė, kad 2009 m. balandžio 24 d., apie 8 val., pas jį į namus užėjo N. E. ir papasakojo, kad ją pas kaimynus J. sumušė V. B., dėl to ji pyko ant V. B., grasino jį užmušti. Po to jis su savo broliu ir N. E. gėrė alkoholinius gėrimus kieme prie savo namų, o paskui visi nuvyko pas N. E., gyvenančią (duomenys neskelbtini)., ir gėrė kieme prie jos namų. Apie 15 val. atvyko girti R. ir M. J. bei N. E. sugyventinis V. B.. V. B. iš namų ėmė nešti ir krauti į traktorių įvairius daiktus, o N. E. ant jo pyko ir su juo barėsi bei stumdėsi. A. M. ramino V. B., juokavo, kad V. B. išsikėlus jis gyvens su N. E.. V. B. ant jo pyko ir keikėsi. Broliai J. su V. B. daiktais išvažiavo, o V. B. pasiliko N. E. kieme kartu su M. ir N. E. gerti naminės degtinės. Jokių sumušimo žymių ant V. B. veido nesimatė. Vakarop jie persikėlė gerti į virtuvę. V. B. pykosi su N. E. ir jie visi ėmė bartis. V. B. pasiūlius, A. M. su V. B. išėjo į lauką ir ten tarpusavyje stumdėsi. Jis, panaudodamas bušido veiksmus, permetė V. B. per save ir šis nukrito ant nugaros ant sumindytos kiemo žolės. Sugrįžę į virtuvę, jie toliau gėrė degtinę ir rūkė, bet ir vėl ėmė pyktis ir V. B. pasiūlius abu išėjo į kiemą, jis parvertė V. B. ant žemės ir priklaupęs jam ant krūtinės užlaužė ranką. V. B. atsistojus, patraukė V. B. už kojos ir šis nugriuvo ant nugaros, nesmarkiai susitrenkdamas galvą į žemę. Gulinčio ant žemės V. B. nemušė, kumščiu jam nesudavė, galėjo netyčia užgauti ausį, nes bandant sugriebti V. B. ranką jo ranka nusprūdo. Nežino, kaip atsirado sužalojimai V. B. pasmakrėje ir krūtinėje. Iš viso su V. B. grumtis į lauką buvo išėjęs tris kartus. Po to abu grįžo į virtuvę. Besėdint prie stalo, V. B. sukniubo, prasidėjo traukuliai, pasirodė iš burnos kraujas ir putos. Jie su broliu išnešė V. B. į lauką ir prie šulinio jį gaivino vandeniu. Po tam tikro laiko V. B. atsigavo, ėmė orientuotis aplinkoje, parėjęs į virtuvę paprašė taurelės degtinės ir parūkyti. Jie su broliu išvyko, o V. B. ir N. E. paliko tarpusavyje besiginčijančius, nes N. E. nenorėjo, kad V. B. pasiliktų jos namuose. Jis V. B. negalėjo sužaloti, nes grūmėsi su juo be pykčio, tik norėdamas išmėginti jėgas. Kodėl mirė V. B., jis nesupranta. Apie tai, kad V. B. išvežtas į ligoninę, sužinojo balandžio 25 dienos rytą.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltė įrodyta ne tik jo daliniu prisipažinimu, bet ir kitais byloje ištirtais įrodymais.
Nukentėjusioji M. U. parodė, kad V. B. buvo jos tėvas, su juo bendravo prieš metus laiko, kai tėvas buvo pas ją atvažiavęs. Tėvas pasakojo, kad kodavosi nuo alkoholizmo. Žino, kad tėvas girtuokliaudavo, neturėjo pastovios gyvenamosios vietos, kartais sugrįždavo pas savo motiną O. B.. Kad jis gyvena su N. E., ji nežinojo. Apie V. B. sužalojimo aplinkybes nieko nežino, kai sužinojusi apie įvykį nuvyko į ligoninę, tėvas buvo be sąmonės ir apie jo sužalojimo aplinkybes nieko nepapasakojo. V. B., nors ir girtaudavo, tačiau buvo ramaus būdo.
Nukentėjusysis L. B. parodė, kad V. B. buvo jo tėvas, su juo jis bendraudavo, nes tėvas buvo linksmas, gero būdo. Dėl tėvo mirties jam labai skaudu. Kai lankė tėvą ligoninėje, tėvas buvo komos būklės, jį buvo sunku atpažinti, nes veidas buvo labai sutinęs.
Nukentėjusioji O. D. B. parodė, kad V. B. buvo jos sūnus, pas ją sugrįždavo, kurį laiką pagyvendavo ir vėl išeidavo. Apie 1,5 metų iki įvykio gyveno pas jaunesnę už jį N. E., sakė, kad ją myli, bet minėjo, kad sugrįš gyventi pas O. B.. Ligoninėje gulintis V. B. buvo labai sumuštas, mirė neatgavęs sąmonės. Kodėl buvo nužudytas V. B., ji nežino.
Specialisto išvadoje Nr. M 247/09(03) konstatuota, kad V. B. 2009-04-24 pavakary dėl ne mažiau kaip vieno traumuojančio-smūginio poveikio į kairės pusės kaktos ir smilkinio sritį susidarė poodinė kraujosruva, odos nubrozdinimas, kraujosruva smilkininiame raumenyje, galvos smegenų kairio pusrutulio sferinio paviršiaus žievinė kontūzija (smegenų sumušimas), įvyko kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje, išsiliejo kraujas po minkštaisiais dangalais, ne mažiau kaip nuo vieno traumuojančio-smūginio poveikio į dešinės akies vokus susidarė poodinė dešinės akies voko kraujosruva, žievinė galvos smegenų dešinio pusrutulio pamatinio paviršiaus (projekcija virš akies obuolio) kontūzija-smegenų sumušimas, išsiliejo kraujas po minkštaisiais dangalais, ne mažiau kaip nuo dviejų traumuojančių-smūginių poveikių į galvos pakaušinę dalį susidarė dvi poodinės pakaušio srities kraujosruvos, išsiliejo kraujas po smegenėlių pakauškauliniu paviršiumi, dešinio galvos smegenų pusrutulio pakausimo paviršiaus-polio dangalais, dėl hidrodinaminio efekto susidarė galvos smegenų sumušimo-žievinės kontuzijos židinys dešinio pusrutulio pakaušinėje skiltyje, buvo sužalota dangalinė kraujagyslė pusrutulio sferiniame paviršiuje – įvyko masyvus kraujavimas ir dešinėje, po kietuoju galvos smegenų dangalu (susidarė itin žymus kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje), o dėl kontrsmūgio efekto galvos smegenų dešinio pusrutulio gilumoje (kaktinėje skiltyje, smilkininėje skiltyje iki požievio) susidarė galvos smegenų sumušimo židiniai. Šie sužalojimai sukėlė V. B. sunkų sveikatos sutrikdymą, pasibaigusį mirtimi. Dėl išsiliejusiu kraujo kaukolės smegeninės dalies ertmėje buvo suspaustos galvos smegenys, išsivystė sunkėjanti galvos smegenų koma ir dėl to V. B. 2009-04-28 1 val. 35 min. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje mirė. Taip pat lavono tyrimo metu nustatyta, kad V. B. buvo 174 cm ūgio, 62,5 kg svorio, menkai maitinosi (b. 1. 30–33).
Liudytojai M. ir R. J. parodė, kad naktį iki įvykio pas juos namuose buvo V. B. ir N. E.. V. B. ir N. E. pykosi, nes N. E. varė V. B. iš J. namų, bet V. B. neklausė, rytą V. B. N. E. išvarė. 2009 m. balandžio 24 d. per pietus jie kartu su nukentėjusiuoju V. B. traktoriumi buvo atvažiavę pas N. E. pasiimti V. B. daiktų, nes jis nebenorėjo su N. E. gyventi. Kieme prie medžio sėdėjo N. E. ir M. J. kaimynai – kaltinamasis ir jo brolis V. M., ir gėrė alkoholinius gėrimus. V. B. pasiėmė televizorių, magnetofoną, patalynę ir pasidėjo į traktorių. N. E. jam netrukdė. Kai jie važiavo namo, V. B. su jais nevažiavo, nors jie įkalbinėjo jį važiuoti kartu, jis nutarė dar pasilikti. Kas sumušė V. B., jie nematė ir nežino, jiems būnant pas E., V. B. niekas nemušė. Žmonės kalbėjo, kad V. B. sumušė M.. V. ir A. M. yra mušeikos, o V. B. buvo gero, ramaus būdo, niekada nesimušdavo.
Liudytojas V. M., kaltinamojo brolis, parodė, kad 2009 m. balandžio 24 d. ryte, kai jie su broliu kaltinamuoju A. M. prie savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), statė malkinę, į kiemą atėjo N. E., kuri gyvena gretimame (duomenys neskelbtini). Apie 10 val. su savo broliu A. M. ir N. E. išgėrė butelį vyno ir butelį alaus, kuriems nupirkti pinigų davė N. E.. N. E. guodėsi, kad yra V. B. sumušta, sakė, kad yra po operacijos, o jai V. B. spyrė į pilvą, ėjo sunkiai, susilenkusi. Jie pasisiūlė N. E. parvežti namo, nes į tą kaimą turėjo važiuoti parsivežti šiferio. Jie visi trys arkliu kinkytu vežimu apie 11–11.30 val. nuvyko pas N. E. į namus ir ten kieme vėl gėrė nusipirktus 2 litrus naminės degtinės ir du litrus alaus. Apie 15 val. traktoriumi atvažiavo broliai M. ir R. J. ir V. B., kuris atvyko pasiimti savo daiktų. V. B. atvažiavo girtas, tačiau jokių sumušimo žymių nesimatė. V. B. su N. E. apsižodžiavo, po to N. E. leido V. B. pasiimti savo daiktus. Matė, kaip V. B. nusinešė į traktoriaus priekabą televizorių. Sunešęs daiktus į priekabą, V. B. prisėdo išgerti, jie neprieštaravo. Apie 16 val. J. išvyko, o V. B. pasiliko ir toliau kartu su jais gėrė degtinę. Begeriant V. B. vis pykosi su N. E., virtuvėje daužė elektros lemputes. Bebūnant kieme vienu momentu V. B., paėmęs už kojų stovintį kaltinamąjį A. M., parvertė ant žemės ir laikė prispaudęs, po to paleido. Abu juokdamiesi atsistojo. Po to kaltinamasis pervertė V. B. per šoną, apsižergęs kojomis palaikė prispaudęs, sakė pasiduoti. Trečią kartą vėl viskas vyko juokais. Jie visi gėrė virtuvėje ir V. B. su A. M. išėjo į lauką parūkyti, o jie su N. E. liko viduje. N. E. pasakius, kad vėl vyksta grumtynės, atsisuko ir pro langą matė, kaip V. B. ir A. M. juokdamiesi grumiasi tarpusavyje. Grumtynės tęsėsi apie dvi minutes. Matė, kaip A. M. vieną kartą permetė V. B. per save. Po to vėl visi girtavo virtuvėje ir maždaug po valandos V. B. nuo kėdės be sąmonės nuvirto ant grindų, jo liežuvis buvo sukąstas, iš burnos bėgo kraujas. Jie visi išnešė V. B. prie šulinio ir gaivino. Kai V. B. atsigavo, parėjo su juo atgal į virtuvę, V. B. atsisėdo prie stalo. Jie su broliu A. M. išvažiavo, o V. B. pasiliko, sakydamas, kad eis miegoti, nors N. E. pyko ir sakė, kad pas ją miegoti jam neleis, grasino jį užmušti. Dėl brolio veiksmų V. B. mirti negalėjo.
Liudytoja N. E. parodė, kad 2009 m. balandžio 23 d. ir 2009 m. balandžio 24 d. gėrė alkoholinius gėrimus, buvo labai girta, todėl mažai ką prisimena. 2009 m. balandžio 23 d. vakare ir per naktį ji su V. B. buvo pas J. Vakare kartu visi gėrė alkoholinius gėrimus, ji buvo nusinešusi butelį viskio. Rytą ją V. B. išvarė namo. Išėjusi ji eidama namo užsuko pas M. ir su A. ir V. M. išgėrė butelį vyno, o po to, kadangi A. ir V. turėjo iš jos kaimynų parsivežti šiferio, visi trys parvyko pas ją į namus, parsivežė du litrus naminės degtinės bei alaus ir visi trys girtavo kieme. Pamenanti, kad į jos namus atvyko du broliai J. ir jos sugyventinis V. B.. Taip pat prisimena pro virtuvės langą mačiusi, kaip A. M. grūmėsi kieme su V. B., bet kuris kurį pargriovė, nepamena. Prisimena, kad prie šulinio vandeniu A. ir V. M. gaivino V. B., kurį traukė traukuliai. V. B. epilepsija nesirgo ir jokių traukulių anksčiau nebūdavo. Vakare prabudusi rado V. B. gulintį kieme netoli šulinio be sąmonės, todėl iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Išvakarėse V. B. jos sumušęs nebuvo, ji blogai jautėsi dėl to, kad neseniai jai buvo padaryta operacija.
Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) N. E. gyvenamosios sodybos kieme, jame rasta vieta su numestu buteliu nuo alkoholio, išmėtyti stalo įrankiai, numestas puodelis, ir tai iš dalies patvirtina, kad kieme galėjo būti girtaujama ( t. 1, b. 1. 6–9).
Nors kaltinamasis bei jo brolis liudytojas V. M. teigia, kad dėl panaudotų imtynių veiksmų V. B. negalėjo būti sužalotas, V. B. galėjo sužaloti kokie nors kiti asmenys, teismas šią gynybos versiją atmeta. Nei kaltinamasis, nei apklausti nukentėjusieji ar liudytojai neparodė, kad V. B. būtų atvyko pas N. E. būdamas sužalotas. Įvykio metu tiek kaltinamasis, tiek liudytojas V. M. buvo girti, todėl negalėjo blaiviai įvertinti smūgių stiprumo ir pavojingumo, be to, akivaizdžiai siekiama sumenkinti A. M. prieš nukentėjusįjį pavartoto smurto pobūdį.
Kad vyko ne draugiškas galynėjimasis, kaip teigia A. M., iš dalies parodė V. M., patvirtina aplinkybė, kad įvykio metu buvo sužalotas ir kaltinamasis. Specialisto išvadoje Nr. G 659/09(03) nustatyta, kad A. M. nustatyti sužalojimai – poodinės kraujosruvos krūtinės ląstos kairėje pusėje, dešinio peties sąnario šoniniame paviršiuje, dešinio dilbio ir kairės šlaunies priekiniame paviršiuje bei odos nubrozdinimai dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje, galėjo būti padaryti 2009-04-24 grumtynių metu. Sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (b. 1. 70). A. M. patvirtino, kad šiuos sužalojimus patyrė grumtynių su V. B. metu.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis, kai po įvykio buvo praėję nedaug laiko, išsamiau parodė konflikto su V. B. aplinkybes, neteigė, kad jie tik draugiškai rungėsi tarpusavyje, norėdami pasitikrinti vienas kito jėgas, bet aiškino, kad buvo susipykę, nes V. B. pyko dėl N. E., manydamas, kad A. M. ketina su N. E. gyventi, be to, V. B. N. E. bute ėmė daužyti elektros lemputes. Parodė, kad būnat kieme jis, V. B. sugriebęs abiem rankomis už rūbų krūtinės srityje, įrėmęs koją į V. B. krūtinę, metė jį per save. V. B. apsivertęs ore nukrito ant žemės, o jis užlipęs keliais V. B. ant krūtinės, užlaužė rankas, V. B. pradėjus šaukti, jį paleido. Toliau persikėlus iš kiemo girtauti į virtuvę, vėl kilo konfliktas tarp jo ir V. B., jie vėl išėjo į kiemą. Jis, pagriebęs abiem rankomis V. B. už kojos, patraukė ją į priekį, dėl to V. B. griuvo, pakaušiu atsitrenkdamas į žemę. Po to, griebdamas dešine ranka už kairės rankos gulinčiam ant nugaros B., nepataikė sugriebti, ranka prasprūdo ir dėl to pataikė delnu į galvą, lyg ir į dešinę ausį. Vėl užšokęs keliais ant krūtinės, pasuko rankomis V. B. galvą, kol šis pradėjo šauktis pagalbos. Atsistojęs V. B. kibo į jo dešinę ranką ir ją pradrėskė, dėl to V. B. abiem rankomis pastūmė į krūtinę, V. B. vėl griuvo pakaušiu atsitrenkdamas į žemę. Užlaužęs V. B. ranką, apvertė jį ant pilvo ir laikė, kol jis pradėjo šaukti. Po to vėl visi girtavo virtuvėje ir tuo metu V. B. pasidarė bloga, jis prarado sąmonę, nuvirto nuo kėdės ant grindų, iš burnos bėgo kraujas. Jie išnešė V. B. į kiemą prie šulinio, pylė ant jo vandenį ir V. B. atsigavo. Vėl visi parėjo į virtuvę, tačiau degtinės nebegėrė, nes V. B. blogai jautėsi, gulėsi į lovą. Jis su broliu išvyko į namus (b. 1. 73, 74, 76, 77, 79, 80).
Iš A. M. parodymų patikrinimo vietoje protokolo bei vaizdo medžiagos, esančios prie šio protokolo, matyti, kad dalyvaujant gynėjai A. M. įvykio vietoje visiškai patvirtino šiuos savo parodymus, su žmogaus kūną imituojančiu modeliu parodė, kaip per save permetė V. B. ir kaip šis, persivertęs ore, nukrito galva atsitrenkdamas į žemę, kaip V. B. pargriovė ant nugaros, patraukdamas jo kairę koją į priekį, o po to parodė, kaip rankos delnu sudavė gulinčiam B. į veidą ir kaip pastūmė B. rankomis į krūtinę ir pargriovė jį dar kartą ant nugaros (t. 1, b. 1. 81–82 su kompiuterine laikmena).
Teisiamajame posėdyje dalyvavęs teismo medicinos ekspertas patvirtino, kad V. B. sužalojimus, kurie sukėlė jo mirtį, galėjo patirti tokiu būdu, kuris nurodytas kaltinime – permetant kaltinamajam V. B. per save bei pargriaunant, šiam griūnant su inercija atsitrenkiant galva į suplūktą kiemo žemę bei patiriant smūgius į galvą. Be to, ekspertas davė išvadą, kad priepuolis, kurio metu V. B. prarado sąmonę ir nuo kėdės nuvirto ant žemės, buvo pasekmė patirtų sunkių galvos sužalojimų dėl išsiliejusio kraujo nukentėjusiojo smegenyse. Po patirtų sužalojimų V. B. tam tikrą laiką galėjo atlikti aktyvius veiksmus, kol išsivystė sunkios pasekmės. Be to, ekspertas paneigė, kad tokius sužalojimus V. B. galėjo patirti griūdamas nuo kėdės.
Byloje nėra jokių įrodymų, kad kas nors kitas būtų sužalojęs V. B.. Kad vartojo smurtą prieš V. B., pripažino pats kaltinamasis, patvirtino liudytojai V. M. ir N. E.. V. B. sunkaus sveikatos sutrikdymo pasekmės (epilepsijos priepuolis su sąmonės praradimu) pasireiškė po A. M. pavartoto smurto ir tai patvirtina, kad V. B. sunkų sveikatos sutrikdymą, sukėlusį mirtį, padarė kaltinamasis, o ne kokie nors kiti asmenys, kaip spėlioja kaltinamasis, po jo išvykimo namo.
Veikos kvalifikavimas
Kaltinamojo nusikalstama veika visiškai įrodyta. Byloje nėra jokių duomenų, kad A. M. turėjo tikslą nužudyti V. B.. Kad kaltinamasis nesiekė V. B. mirties, patvirtina ir aplinkybė, kad jis kartu su kitais vandeniu gaivino praradusį sąmonę V. B.. Tačiau grumtynių metu panaudodamas kovinius veiksmus – permesdamas V. B. per save bei jį apversdamas (kaip jis pats nurodo, panaudodamas „bušido“ veiksmus), kai V. B. smarkiai su pagreičiu krito ant žemės, atsitrenkdamas į ją galva, bei smūgiuodamas kaltinamasis sunkiai sutrikdė jo sveikatą ir taip šiais tyčiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiojo V. B. mirtį. A. M. V. B. nužudė veikdamas netiesiogine tyčia. Kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 129 str. 1 d., nes jis kilusio konflikto metu tyčia nužudė kitą žmogų.
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia, kad A. M. padarė labai sunkų nusikaltimą, sukėlusį labai sunkias, nepataisomas pasekmes – žmogus neteko gyvybės.
Kaltinamojo A. M. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkina, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai neabejotinai turėjo reikšmės nusikaltimo padarymui.
A. M. 2006-11-06 teismo teistas už vagystę, teistumas neišnykęs, iki šiol šiuo nuosprendžiu paskirtos 500 Lt baudos nėra sumokėjęs. Ši aplinkybė A. M. charakterizuoja neigiamai.
Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia, kad nužudymas padarytas netiesiogine tyčia, kaltinamasis nukentėjusiojo mirties tiesiogiai nesiekė. Nukentėjusysis V. B. girtavo su kaltinamuoju, įvykio metu buvo girtas (specialisto išvadoje Nr. T-A 725/09(03) nustatyta, kad iš V. B. 2009-04-24 21 val. 10 min. buvo paimtas kraujo mėginys ir jame rasta 2,93 promilės etilo alkoholio) (b. 1. 25) ir tai taip pat galėjo turėti reikšmės nukentėjusiojo neadekvačiam aplinkybėms elgesiui, kai jis primygtinai kviečiamas namo nevyko, net ir po pavartoto prieš jį smurto nepasišalino, toliau gėrė alkoholinius gėrimus ir konfliktas tęsėsi toliau. Atsižvelgiama ir į A. M. sveikatos būklę (t. 1, b. l. 108, 113). Atitinkamai bausmė švelninama.
Civiliniai ieškiniai.
Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė 9 561,58 Lt civilinį ieškinį, prašydama atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas, išleistas nukentėjusiojo V. B. gydymui (t. 1, b. l. 149–154).
Nukentėjusieji pateikė civilinį ieškinį dėl 9 992,20 Lt turtinės ir 120 000 Lt (po 40 000 Lt kiekvienam) neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 42–45, 157–162).
CK 6. 263 str. 2 d. yra numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas už ją asmuo. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 str.).
Kadangi nustatyta, jog V. B. nužudė kaltinamasis A. M., jis privalo atlyginti padarytą žalą.
Ieškinys dėl turtinės žalos grindžiamas pateiktais dokumentais. Priteistina suma mažintina 252 Lt, nes, kaip matyti iš sąskaitos (t. 1, b. l. 45), už šią sumą buvo pirkti alkoholiniai gėrimai. Kita ieškinio dalis yra įrodyta, pagrįsta pateiktais dokumentais, padarytos išlaidos yra būtinos laidojant asmenį ir nėra aiškiai per didelės. Nukentėjusieji parodė, kad V. B. už savo lėšas laidojo M. U., prašo laidojimo išlaidas priteisti jai, o paminklo pastatymo išlaidas, kadangi paminklas pastatytas už O. D. B. lėšas, prašo priteisti O. D. B..
Neturtinės žalos samprata pateikta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.250 str. 1 d., kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.
Dėl V. B. žūties nukentėjusieji – jo motina, sūnus ir duktė, be abejonės patyrė skaudžius išgyvenimus – sielvartą ir kitas dvasines kančias, ir patyrė didelę neturtinę žalą.
Tačiau pažymėtina, kad teismas atsižvelgia ir į kitas bylos aplinkybes, turinčias reikšmės neturtinės žalos dydžiui.
A. M. nusikaltimą padarė netiesiogine tyčia, nedirba, tik padeda žemės ūkiu užsiimantiems tėvams, vertingo turto neturi. Bet taip pat atsižvelgiama, kad jis yra jauno amžiaus, darbingas, gali įsigyti specialybę, susirasti darbą bei turi galimybę, nors ir per ilgesnį laiką, sumokėti priteistą žalos atlyginimą. Taip pat nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama, kad nukentėjusysis V. B. ne visai tvarkingai gyveno, glaudžių ryšių su motina ir vaikais nepalaikė, girtavo, įvykio dieną, nors primygtinai buvo kviečiamas išvykti, pasiliko gerti alkoholinių gėrimų, nors ir pykosi su kaltinamuoju bei buvusia sugyventine.
Įvertindamas aptartų kriterijų visumą bei laikydamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, teismas konstatuoja, kad civilinio ieškinio dydis dėl neturtinės žalos atlyginimo mažintinas iki 30 000 Lt dydžio kiekvienam nukentėjusiajam.
Yra kvitas, kad M. B. (U.) už atstovavimą baudžiamojoje byloje advokatui sumokėjo po 3 000 Lt (t. 2, b. l. 30). Šias išlaidas kaltinamasis privalo nukentėjusiajai atlyginti (BPK 106 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendž i a:
A. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d., ir nuteisti laisvės atėmimu devyneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos – 9 561,58 Lt Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas, išleistas nukentėjusiojo V. B. gydymui;
O. D. B. – 6 500 Lt turtinės žalos atlyginimo;
M. U. – 3 240,2 Lt turtinės žalos atlyginimo;
O. B., L. B. ir M. U. kiekvienam po 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo;
M. U. – 3 000 Lt atstovavimo išlaidas.
Du vokus su kairės ir dešinės rankos V. B. nagų su panagių turiniu, voką su V. B. DNR mėginiu bei V. B. kelnes, marškinius, sportinius batelius, saugomus Klaipėdos apskrities VPK Šilutės rajono PK daiktinių įrodymų saugojimo kameroje (Šilutė, Lietuvininkų g. 31), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Įvykio vietos apžiūros ir daiktų apžiūros nuotraukų skaitmeninę laikmeną bei A. M. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo skaitmeninę laikmeną saugoti prie bylos.
Kardomąją priemonę suėmimą palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Į bausmės laiką A. M. įskaityti suėmimo laiką nuo 2009 m. balandžio 26 d. iki 2009 m. balandžio 28 d. bei suėmimo laiką nuo 2009 m. spalio 6 d.
Nuosprendis per 20 dienų, o kaltinamojo per 20 dienų nuo nuosprendžio kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.