Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2012-03-26 · Byla Nr. Iv-184-561/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Iv-184-561/2012Sprendimas · 2012-03-26Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-09-07Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-03-26
Bylos Nr.
Iv-184-561/2012
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01554-2010-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Arūnas Kaminskas
Pareiškėjas
V. L.
Atsakovas
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ignalinos
Trečiasis asmuo
Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
  • 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-184-561/2012Proceso Nr. 3-61-3-01554-2010-1Procesinio sprendimo kategorija 16.5., 74. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Kaminskas, sekretoriaujant Daliai Švilpienei, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. L. skundą atsakovei Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ignalinos rinktinei dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo (trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos).

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas V. L. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovės Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ignalinos rinktinės (toliau – ir Ignalinos rinktinė) priteisti 2006-2008 m. neišmokėtą 921,87 Lt darbo užmokesčio nepriemoką.

Skunde nurodė, kad atsakovė Ignalinos rinktinė, apskaičiuodama jam 2006-2008 m. darbo užmokestį vadovavosi Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 23 str. 2 dalimi ir taikė bendrą mokamų priedų ir priemokų dydžio ribojimą, numatantį, kad priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. Pareiškėjas paaiškino, kad jo priedų ir priemokų suma viršijo šią ribą, kadangi jis dirbo viršvalandinį darbą, darbą naktį, poilsio ir švenčių dienomis. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu konstatavo, kad VTĮ skyrius „Darbo užmokestis“, ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo VTĮ 23 str. 2 dalyje nustatytą ribą, prieštaravo Konstitucijos 48 str. 1 dalies nuostatai (kiekvienas žmogus turi teisę gauti teisingą apmokėjimą už darbą) ir konstituciniam teisinės valstybės principui. Vadovaujantis Konstitucijos 72 str. 4 dalimi, negali būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujantys Konstitucijai. Sprendimas, taikant VTĮ numatytus priedų ribojimus, nelaikytinas įvykdytu, nes pareiškėjas turi teisę į savo pažeistų teisių gynybą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) nutartis administracinėje byloje Nr. A12-219/2004).

Atsiliepimas

Atsakovė Ignalinos rinktinė atsiliepime teismui su skundo reikalavimais nesutiko ir prašė juos atmesti. Paaiškino, kad išimtinė teisė spręsti, ar įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją, yra suteikta Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui. Kol nėra atitinkamo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymą ar kitą teisės aktą, motyvuodamos šio akto nekonstitucingumu (Konstitucinio Teismo 2004-12-13 nutarimas). LVAT išplėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A5-264/2003 pasisakė, kad pagal Konstitucijos 107 straipsnį Konstitucinio Teismo sprendimų galia dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai yra nukreipiama tik į ateitį. Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 dalyje nustatyta, kad neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Teisės aktai, Konstitucinio Teismo pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai, negali būti taikomi santykiams, atsirandantiems po Konstitucinio Teismo sprendimo dėl šių aktų prieštaravimo Konstitucijai oficialaus paskelbimo, tačiau iki šio momento taikant teisės aktus priimtiems sprendimams šių aktų pripažinimas prieštaraujančiais Konstitucijai reikšmingas tiek, kiek šie sprendimai nėra įvykdyti – nesukėlę realių teisinių pasekmių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato Įstatymų, nustatančių teismo sprendimo priėmimo ir išdėstymo tvarką, taikymo teismų praktikoje apžvalgoje teigiama, kad įstatymas ar kitas Seimo aktas, Lietuvos Respublikos Prezidento, Vyriausybės aktas negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas prieštarauja Konstitucijai arba įstatymams. Vadinasi, toks teisės aktas negalioja tik ateičiai. Todėl teismo sprendimas, kuris buvo priimtas, vadovaujantis įstatymu ar kitu teisės aktu, vėliau Konstitucinio Teismo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai arba įstatymams, yra teisėtas ir pagrįstas ir negali būti dėl šios priežasties naikinamas apeliacine ar kasacine tvarka.

Atsakovė nurodo, kad sprendžiant ginčą taikytinos Darbo kodekso 27 str. 2 dalies ir 298 straipsnio nuostatos. V. L. dalis skundo reikalavimų yra reiškiami praleidus Darbo kodekso 27 str. 2 dalyje nustatytą bendrąjį trejų metų ieškinio senaties terminą, o pareiškėjui priklausančios darbo užmokesčio sumos gali būti priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus. Pareiškėjas į teismą kreipėsi 2010-05-20, todėl jo reikalavimai galėtų būti tenkinami nuo 2010-05-01 iki 2007-04-30 neišmokėtų nepriemokų dalyje, t. y. priteistina suma mažinama 418,05 Lt. Jei teismas priimtų pareiškėjui palankų sprendimą, prašo atsižvelgti į turtinę atsakovės ir Lietuvos valstybės padėtį ir sprendimo vykdymą atidėti vieneriems metams.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) atsiliepime į pareiškėjo skundą su skundo reikalavimais nesutiko, o savo poziciją pagrindė iš esmės tokiais pačiais motyvais kaip ir atsakovė. Taip pat paaiškino, kad pareiškėjo reikalavimui dėl darbo užmokesčio priteisimo taikytini Darbo kodekso 27 str. 2 dalyje ir 298 straipsnyje nustatyti terminai. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi 2010-05-19, priteistinos sumos turi būti mažinamos 2006 m. (307,05 Lt) ir 2007 m. sausio-balandžio mėn. (111 Lt) neišmokėto darbo užmokesčio dalimi. Teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, šios sprendimo vykdymą prašo atidėti vieniems metams.

Byloje kilęs ginčas dėl 2006-2008 m. laikotarpiu pareiškėjui V. L. neišmokėtos darbo užmokesčio dalies, kuri susidarė dėl tuo laikotarpiu galiojusio VTĮ 23 str. 2 dalyje numatyto priedų ir priemokų ribojimo.

Byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad V. L. ginčui aktualiu laikotarpiu dirbo Ignalinos rinktinėje Specialiosios paskirties būrio vyresniojo pasieniečio pareigose (b. l. 4). Atsižvelgiant į tai, jam, kaip statutiniam valstybės tarnautojui, apskaičiuojant darbo užmokestį yra taikomos VTĮ VI skyriaus (23-26 straipsnių) nuostatos, reglamentuojančios darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką (VTĮ 4 straipsnis).

Remiantis Ignalinos rinktinės pateiktose V. L. asmeninio uždarbio kortelėse už 2006-2008 metus nurodytais duomenimis, nustatyta, kad pareiškėjui dėl priedams ir priemokoms taikomo 70 procentų pareiginės algos ribojimo minėtu laikotarpiu neišmokėta 921,87 Lt darbo užmokesčio (b. l. 5-8).

VTĮ 23 straipsnio redakcijoje, galiojusioje nuo 2002-07-01 iki 2007-10-01, buvo numatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai ir priemokos. Priedų ir priemokų suma negalėjo viršyti 70 procentų pareiginės algos. Nuo 2007-10-01 galiojusioje to paties straipsnio redakcijoje buvo numatyta, kad į šią sumą neįskaitomi VTĮ 25 str. 1 dalies 1 (už tarnybos stažą) ir 5 (vienkartinis) punktuose nustatyti priedai. Nuo 2009-01-01 į darbo užmokestį, apibrėžtą VTĮ 23 straipsnyje, atskira eilute buvo įtrauktas apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimus, o 23 str. 2 dalies nuostata patikslinta, kad į priedų ir priemokų sumą neįskaitomas šis priedas bei 25 str. 1 d. 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai.

Konstitucinis Teismas 2009-12-11 priėmė nutarimą ,,Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriuo pripažino, kad VTĮ VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija; Žin., 2002, Nr. 45-1708) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatytą ribą, prieštaravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui, ir ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 7 d. redakcija) nustatytą ribą, prieštaravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Toks Konstitucinio Teismo sprendimas reiškia, kad paminėtu teisiniu reguliavimu privalėjo būti aptarta, kokiais būdais vidaus tarnybos sistemos pareigūnams turėjo būti atlyginama už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę tais atvejais, kai apskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokestis viršijo nustatytą ribą. Tai galėjo būti papildomų laisvų (nedarbo) dienų suteikimas, kasmetinių apmokamų atostogų pailginimas ar kitoks kompensavimas. To nepadarius, laikytina, kad atsakovė Ignalinos rinktinė iki šiol už faktiškai pareiškėjo V. L. atliktą darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, taip pat už papildomų užduočių, atliktų viršijant nustatytą darbo trukmę, vykdymą nėra tinkamai (pilnai) atsiskaičiusi ir to neneigia.

Teismas, vadovaudamasis Konstitucinio Teismo išvadomis, daro išvadą, kad pareiškėjo V. L. reikalavimas priteisti jam neišmokėtą darbo užmokesčio dalį yra pagrįstas. Sutinkamai su Darbo kodekso 16, 93 straipsniais, įvertinus tai, kad darbo užmokesčio mokėjimas yra asmens, su kuriuo dirbantįjį ar tarnaujantįjį sieja darbo ar tarnybos santykiai, pareiga, darbo užmokestis priteisiamas tiesiogiai iš pareiškėjo darbdavio. Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarime yra pažymėjęs, kad VTĮ 23 str. 2 dalyje (2002-04-23 redakcija) nustatytas priedų ir priemokų bendro dydžio (sumos) apribojimas suponuoja tai, jog ir vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovai ar kiti atsakingi asmenys įstaigos darbą turėjo organizuoti inter alia taip, kad poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu būtų dirbama, papildomos užduotys, atliekamos viršijant nustatytą darbo trukmę, būtų vykdomos paisant šio įstatymo 23 str. 2 dalyje nustatyto apmokėjimo už darbą apribojimo. Tuo remiantis, konstatuotina, kad už netinkamą darbo organizavimą ir darbo neatitinkantį apmokėjimą yra tiesiogiai atsakingi asmenys, kurie turėjo pareigą mokėti darbo užmokestį.

Išanalizavęs teisinį reguliavimą, teismas daro išvadą, jog tai, kad ne viso darbo užmokesčio mokėjimo V. L. metu dar nebuvo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl priedų ir priemokų dydžio ribojimo taikymą numatančių teisės aktų pripažinimo prieštaraujančiais Konstitucijai, nepaneigia pareiškėjo teisės į neišmokėto darbo užmokesčio priteisimą. Jeigu asmuo kreipiasi į teismą įstatymo nustatytais terminais, jis turi teisę į tai, kad būtų atsižvelgiama ir į vėliau priimtą Konstitucinio Teismo nutarimą dėl ginčo teisiniams santykiams taikytinų teisės normų konstitucingumo. Įvertinus šiuos nagrinėjamos bylos duomenis ir tai, kad atsakovė Ignalinos rinktinė už pareiškėjo atliktą darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliktų viršijant nustatytą darbo trukmę, nėra tinkamai (pilnai) atsiskaičiusi, pripažintina, kad yra pagrindas pareiškėjo V. L. skundą tenkinti, priteisiant iš atsakovės Ignalinos rinktinės pareiškėjui neišmokėtą darbo užmokesčio dalį.

Atsiliepimas

Atsakovė Ignalinos rinktinė atsiliepime teismui nurodė, kad V. L. praleido ieškinio senaties terminą skundo reikalavimų dalyje dėl neišmokėtos darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo už 2006 m. (307,05 Lt) ir 2007 m. sausio-balandžio mėn. (111 Lt), t. y. dėl 418,05 Lt priteisimo. Toks atsakovės argumentas grindžiamas tuo, kad, nagrinėjamu atveju, turi būti taikomas Darbo kodekso 27 str. 2 dalyje nustatytas bendrasis trejų metų ieškinio senaties terminas, kuris skaičiuojamas nuo skundo padavimo dienos.

LVAT ne kartą yra konstatavęs, kad laikotarpis, už kurį pareiškėjams turi būti priteisiama nesumokėto atlyginimo dalis, turi būti nustatomas, vadovaujantis Darbo kodekso 298 straipsniu (2009 m. sausio 23 d. nutartis adm. byloje Nr. A822–790/2009; 2009 m. rugpjūčio 24 d. nutartis adm. byloje Nr. A756–859/2009). Pagal nurodytą įstatymo nuostatą, darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus. Taigi, Darbo kodekso 298 straipsniu imperatyviai apribojama teismo galimybė priteisti darbuotojo, kurio teisės ar teisėti interesai buvo pažeisti, naudai jam priklausantį darbo užmokestį ar kitas su darbo santykiais susijusias išmokas trejais kalendoriniais metais.

LVAT administracinėje byloje Nr. A1-638/2005 pažymėjo, kad valstybės tarnautojų reikalavimams dėl nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo taikytinas Darbo kodekso 27 str. 2 dalyje nustatytas trejų metų senaties terminas.

Nagrinėjamu atveju, V. L. į teismą dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo kreipėsi 2010-05-28 (b. l. 1-2). Taigi, vadovaujantis Darbo kodekso 27 str. 2 dalies nuostatomis, pareiškėjo skundo reikalavimas toje dalyje, kurioje prašoma priteisti darbo užmokesčio nepriemoką už 2006 m. (307,05 Lt) ir 2007 m. sausio-balandžio mėn. (111 Lt), t. y. viso dėl 418,05 Lt neišmokėto darbo užmokesčio dalies, pareikštas praleidus Darbo kodekso 27 str. 2 dalyje nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus nurodytas aplinkybes, V. L. skundo reikalavimas tenkintinas iš dalies ir pareiškėjui iš Ignalinos rinktinės priteistina 2007 m. gegužės - 2008 m. gruodžio mėn. neišmokėta darbo užmokesčio dalis, t. y. 503,82 Lt (921,87 Lt – 418,05 Lt = 503,82 Lt).

Atsakovė Ignalinos rinktinė ir trečiasis suinteresuotasis asmuo Tarnyba prašė atsižvelgti į sunkią Lietuvos valstybės finansinę padėtį ir sprendimo vykdymą vieniems metams.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 str. 1 dalyje numatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančiųjų byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti. Tačiau, nagrinėjamu atveju, atsakovė nepateikė jokių duomenų, kurie liudytų jos motyvų pagrįstumą. Lėšų neturėjimo faktas yra ne visuotinai žinoma, o įrodinėtina aplinkybė. Nesant įrodymų, šis faktas negali būti nustatomas. Be to, pareiškėjui V. L. priteisiama suma nėra didelė, todėl Ignalinos rinktinės ir Tarnybos prašymas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 str. 4 punktu, 127 ir 129 straipsniais, teismas

nusprendė:

pareiškėjo V. L. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti V. L. iš atsakovės Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ignalinos rinktinės 503,82 Lt (penkis šimtus tris litus 82 ct) neišmokėto darbo užmokesčio.

Kitoje dalyje V. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjas Arūnas Kaminskas