Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2018-09-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1978-311/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-09-04
Bylos Nr.
1-1978-311/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-64588-2017-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rimantas Grigas
Kaltinamasis
V. D.
Nukentėjusysis
E. J.
Advokatai
Ramutė Budrytė
Kategorijos
  • 1.7.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-1978-311/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-64588-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.7.2.3; (S) 1.2.14.1.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 4 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Rimantas Grigas,sekretoriaujant Birutei Čyžaitei,dalyvaujant :prokurorei Laimai Bereikaitei,gynėjai advokatei Ramutė Budrytei,kaltinamajam V. D.,nukentėjusiajai E. J.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), išsituokęs, pensininkas, teistas Kauno miesto apylinkės teismo 2002 m. sausio 16 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 278 straipsnio 1 dalį 2 MGL (250 litų) bauda, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. D. 2017-12-07 apie 09.30 val. parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), nuo pieno pakuočių pavogė E. J. priklausančią piniginę, kurioje buvo 200 eurų, E. J. vardu išduota asmens tapatybės kortelė, banko „Swedbank“ AB mokėjimo kortelė, O. G. vardu išduota asmens tapatybės kortelė bei banko „Swedbank“ AB mokėjimo kortelė, E. R. vardu išduota asmens tapatybės kortelės, tuo padarydamas E. J. 200 eurų turtinę žalą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis V. D. kaltu neprisipažino visiškai ir parodė, jog jam tokių dalykų niekada nebuvo, jis nieko negali paaiškinti, nieko neatsimena. Į “ (duomenys neskelbtini) ” dažnai užeina. Eina į tą patį skyrių, kur perka nukainuotas prekes. Eina tik į (duomenys neskelbtini) ”. Turi šios parduotuvės kortelę. Kasoje atsiskaito grynais pinigais, jokių banko kortelių nenaudoja. Neprisimena, ar įvykio dieną buvo “ (duomenys neskelbtini) ” parduotuvėje. Neprisimena, kad būtų paėmęs piniginę. Jam jokio vaizdo įrašo, kur jis būtų paėmęs piniginę, niekas nerodė. Kartais parduotuvėje nesumoka, bet paskui išsiaiškina, kad jis yra ligonis ir tada sumoka.

Teisiamojo posėdžio metu peržiūrėjus vaizdo įrašą, kaltinamasis parodė, kad jis savęs vaizdo įraše neatpažįsta. Neatpažįsta, ar jis vaikšto po parduotuvę. Ne jis stovi prie kasos vaizdo įraše.

Nukentėjusioji E. J. parodė, kad įvykio dieną ji atėjo į “ (duomenys neskelbtini) ” apsipirkti. Turėjo tik piniginę, jokios rankinės su savimi neturėjo. Pasidėjo piniginę ant pieno pakuočių. Ten buvo stelažai su pienu. Pasimusį pieną, nuėjo. Ir tik nuėjusi pastebėjo, kad su savimi neturi piniginės. Apsisukusi grįžo, apžiūrėjo, tačiau piniginės nerado. Aplink nieko nebuvo. Tada nuėjo prie apsaugos darbuotojo. Peržiūrėjęs vaizdo įrašą apsaugos darbuotojas jai pasakė, kad jos piniginę paėmė. Kaltinamojo ankščiau nėra mačiusi. Jai padaryta 200 eurų turtinė žala. Nori, kad ši žala jai būtų atlyginta, todėl savo pareikštą civilinį ieškinį palaiko.

Liudytoja N. G. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta tik iš bylos. Ji atliko ikiteisminį tyrimą, apklausinėjo kaltinamąjį. Pastarasis davė parodymus pats. Ji taip pat jam uždavinėjo klausimus. Visą laiką kaltinamasis sakė, kad jis yra ligonis. Jam buvo atlikta ekspertizė. Kai kaltinamasis atvyko pasiimti kaltinamojo akto, jis jo tyčia neėmė, pasakė, kad tegul jį pasiima prokurorė. Kai apklausinėjo nukentėjusiąją, ji paaiškino, kad yra nufilmuotas įvykis parduotuvėje. E. M. nustatė įtariamąjį (kaltinamąjį).

Liudytojas E. M. parodė, kad jis yra tyrėjas. Dabar jam kaltinamasis jau yra žinomas. Su kaltinamuoju bendravo. Buvo nuvykęs peržiūrėti vaizdo įrašą į parduotuvę. Kaltinamąjį nustatė parduotuvės apsaugos darbuotojai. Jie jau žinojo kaltinamojo asmenybę, nes jie ir anksčiau jį buvo sulaikę.

Iš 2017 m. gruodžio 18 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – parduotuvė „(duomenys neskelbtini)“, esanti (duomenys neskelbtini) (b. l. 5-7).

Iš 2018 m. sausio 8 d. apsaugos darbuotojo G. B. savanoriško daiktų pateikimo protokolo matyti, kad buvo pateiktas CD disku su vaizdo įrašu (b. l. 20-21).

Iš vaizdo įrašo apžiūros protokolo matyti, jog jame nurodyta, kad CD diske patalpinti keturi vaizdo įrašai. Atsidarius pirmą vaizdo įrašą, matosi, kad yra filmuojama parduotuvė, pieno skyrius. Matosi kaip pro šį skyrių praeina galimai V. D., jis kažką praeidamas įsideda į parduotuvės krepšį. Atsidarius antrą filmuotą vaizdo įrašą, matosi kaip V. D. eidamas pro pieno skyrių, praeina pro pieno pakuotes. Pamatęs ant pakuočių padėtą kažkokį daiktą juodos spalvos, galimai piniginę, jis paeina kelis žingsnius atgal ir paėmęs tą daiktą, galimai piniginę, įsideda į parduotuvės krepšį ir nueina. Atsidarius trečią filmuotą vaizdo įrašą, matosi, kad yra filmuojama parduotuvės kasa. Tuo metu prie kasos už prekes moka kažkokia nepažįstama moteris, už jos stovi galimai V. D., jo veido nesimato, tik, kad tai jis, galima spręsti iš rūbų. Matosi, kaip galimai V. D. kažką dešine ranka įsikiša į dešinę kišenę. Atsidarius ketvirtą filmuotą vaizdo įrašą, matosi, kaip prie kasos už prekes moka V. D., jis pinigus ima iš juodos spalvos vyriškos piniginės (b. l. 22-24).

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas pagrobė svetimą turtą.

Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikaltimo sudėtis, esanti kaltinamojo V. D. veikoje, visiškai įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, nes kaltinamasis neteisėtai, neturėdamas turto savininko sutikimo, pagrobė svetimą-nukentėjusiajai E. J. priklausantį turtą-piniginę su joje buvusiais pinigais-200 eurų bei įvairiais dokumentais, kuriuo galėjo disponuoti savo nuožiūra.

Kaltinamojo V. D. parodymus, kad jis nieko nepavogė, teismas vertina kritiškai, kaip neobjektyvius, neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių, t.y. vertina kaip jo gynybinę poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikaltimą.

Kaip matyti iš vaizdo įrašo, 2017-12-07 vyriškis, visualiai panašus į kaltinamąjį V. D., vaikšto po prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ prekybos salę, po to pamato ant pakuočių padėtą juodos spalvos piniginę, ją pasiima ir nueina. Kad vaizdo įraše užfiksuotas būtent kaltinamasis V. D., patvirtino ir liudytojas E. M., kuris parodė, kad kaltinamąjį nustatė parduotuvės apsaugos darbuotojai, kurie jau iš anksčiau žinojo kaltinamojo asmenybę, nes jie ir anksčiau jį buvo sulaikę.

Ištyrus byloje surinktus ir nuosprendyje aptartus įrodymus bei įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo PROCESO kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio nustatyta tvarka, darytina išvada, jog teisiamojo posėdžio metu neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis V. D. 2017 m. gruodžio 7 d. apie 09.30 val. parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), nuo pieno pakuočių pavogė nukentėjusiajai E. J. priklausančią piniginę, kurioje buvo 200 eurų, E. J. vardu išduota asmens tapatybės kortelė, banko „Swedbank“ AB mokėjimo kortelė, O. G. vardu išduota asmens tapatybės kortelė bei banko „Swedbank“ AB mokėjimo kortelė, E. R. vardu išduota asmens tapatybės kortelės, tuo padarydamas E. J. 200 eurų turtinę žalą. Nusikaltimas baigtas, nes kaltinamasis užvaldė svetimą turtą ir taip įgijo galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti šiuo turtu pagal savo valią. Kaltinamojo nusikalstama veika pagal BK 178 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai, kadangi nustatyta, jog jis, suvokdamas savo neteisėtų veiksmų pobūdį bei pavojingumą, neatlygintinai užvaldė svetimą, jam nepriklausantį turtą. Tuo tarpu kaltinamojo pozicija nepripažįstant savo kaltės laikytina jo gynybine versija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Kaltinamasis V. D. yra kaltas ir baustinas.

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmes, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, jų stadijas, kaltinamųjų asmenybes, jų atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis BK 54-61 str. nuostatomis.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 str.. Šio straipsnio 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis V. D. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, kuris yra tyčinis ir baigtas. Vertinant kalnamojo asmenybę, pažymėtina, kad jis praeityje teistas vieną kartą, teistumas išnykęs (b. l. b. l. 50); administracine tvarka nebaustas (b. l. 51); psichiatrinis gydymas, įskaita: V. D. 17 kartų gydėsi VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje (b. l. 55), Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 83TPK-231/2018 nustatyta, kad V. D. konstatuojamas psichikos sutrikimas: (duomenys neskelbtini). Nusikaltimo padarymo metu jis galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, duoti objektyvius paaiškinimus, stoti prieš teismą. Šiuo metu V. D. konstatuojamas psichikos sutrikimas: Organinis asmenybės sutrikimas (duomenys neskelbtini). Dėl to jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, duoti objektyvius paaiškinimus, stoti prieš teismą, V. D. taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones nereikalinga (b. l. 83-85); priklausomybėsligų gydymas – neregistruotas (b. l. 54); šeiminė padėtis – išsituokęs; pensininkas.

Atsižvelgus į aukščiau nurodytas kaltinamąjį V. D. charakterizuojančias aplinkybes, jo baudžiamąją atsakomybę lengvinačių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už 178 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtina šio straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, jos dydį nustatant artimą minimaliam (BK48 str. 2 d.). Bausmės vykdymo laikotarpiu kaltinamjam nustatytini BK 48 straipsnio 6 dalies 1,2 puonktuose nustatyti įpareigojimai.

Dėl civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnyje numatyta, jog kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Nukentėjusoji-civilinė ieškovė E. J. pareiškė civilinį ieškinį dėl 200 eurų turtinės žalos atlyginimo (b. l. 16, 17).

Išnagrinėjus baudžiamąją bylą neginčijamai nustatyta, jognukentėjusiajai E. J. turtinę žalą savo veiksmais padarė būtent kaltinamasis V. D. savo neteisėtais veiksmais, todėl tenkintinas visiškai (BPK 109 str. 1 d., 115 str. 1 d., CK 6.263 str. 2 d., 6.246-6.248 str.).

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas šioje byloje netaikytas. Proceso išlaidų nėra.

V. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o bausmę prdėjus vykdyti – naikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas (CD) su vaizdo įrašu, esantis byloje (b. l. 21), paliktinas byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 straipsniais, 301 straipsniu, 302 straipsnio 1 dalimi, 303 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 307 straipsnio 3 dalimi, 5 dalimi, 7 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

V. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, ir jį nuteisti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigojant:

1) nuo 23 val. iki 7.00 val būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu;

2) per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika nukentėjusiajai E. J. padarytą turtinę žalą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

V. D. išaiškinti, kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, o taip pat nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus; jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Civilinį ieškinį tenkinti visiškai, iš kaltinamojo V. D. priteisti 200 (du šimtus) Eurų turtinės žalos atlyginimą nukentėjusiosios E. J. naudai.

Ikiteisminio tyrimo metu V. D. parinktą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktą – kompaktinį diską (CD) su vaizdo įrašu, esantį byloje, palikti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Rimantas Grigas