Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolitos Rasiukevičienės ir Mefodijos Povilaitienės, dalyvaujant pareiškėjui A. R., atsakovo atstovei Ievai Urbanavičiūtei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos skundą dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. R. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui R. M. dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Trečiasis suinteresuotas asmuo R. M. atsiliepimo į skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pareiškėjas 2013-06-14 pateikė paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraišką (toliau – ir paraiška) (VAGK byla, b. l. 4-15), kurioje, be kita ko, kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) lauką Nr. 5 (2,87 ha) deklaravo naudmenos kodu 5PP-2 (daugiametės ganyklos (pievos) (5 m. ir daugiau), skirtos prekinei žolinės produkcijos gamybai). Administracinis ginčas kilo dėl NMA 2014-07-08 sprendimo dalies, kuria konstatuota, kad pareiškėjo 2013 m. paraiškoje netinkamai nurodytas deklaruoto lauko Nr. 5 (kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini)) pasėlio kodas ir, atitinkamai, pareiškėjui pritaikyta sankcija.

Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis numato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Teisėjų kolegija sutinka su VAGK sprendime padaryta išvada, kad skundžiama atsakovo sprendimo dalis yra pagrįsta prielaidomis, o ne faktais, todėl ji neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, o tai yra pagrindas panaikinti skundžiamą atsakovo sprendimo dalį ir atsakovą įpareigoti pareiškėjo paraiškos dalį įvertinti iš naujo bei priimti dėl to teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.

Iš skundžiamo atsakovo sprendimo turinio matyti, kad išvada apie pareiškėjo paraiškoje nurodytą neteisingą lauko Nr. 5 kodą padaryta remiantis vien ta aplinkybe, kad 2012 m. tame pat lauke kitas asmuo (trečiasis suinteresuotas asmuo R. M.) 2,74 ha plote deklaravo pasėlį kodu 5KV-1 (kviečiai (vasariniai)), todėl, atsakovo teigimu, kontrolinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 5 objektyviai negali būti daugiametė ganykla (pieva) (5 m. ir daugiau). Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, ankstesnių metų deklaravimo duomenys atsakovui tik sudarė pagrindą daryti prielaidą apie galimai neteisingą deklaravimą. Atsakovas, siekdamas priimti Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus atitinkantį sprendimą, turėjo vadovautis ne prielaida, bet objektyviai nustatytais faktais. Kaip teisingai nurodė VAGK, paramos paraiška nėra neginčijamus faktus nustatantis dokumentas. Iš Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių,patvirtintų žemės ūkio ministro 2012 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 3D-171 (žemės ūkio ministro 2013 m. gegužės 22 d. įsakymo Nr. 3D-366 redakcija) (toliau – taisyklės), 4 punkte pateikto apibrėžimo matyti, kad paramos paraiška – tai dokumentas, kuriuo prašoma einamaisiais metais skirti tiesiogines išmokas už naudmenų plotus. Nors pagal taisyklių 21.9 punktą paraišką pateikiantis asmuo parašu patvirtina paraiškos duomenų teisingumą, tačiau tai nereiškia, kad paraiškoje pateikti duomenys savaime gali būti prilyginami faktiškai buvusiems duomenims. Pagal taisyklių 31.6 punktą, NMA turi įgaliojimus iki žemės ūkio augalų vegetacijos pabaigos arba iš karto po jos iki tol, kol įmanoma neabejotinai nustatyti deklaruotų naudmenų ir kitų plotų ribas, atlikti patikrą vietoje ir (arba) nuotolinę patikrą. Nagrinėjamu atveju NMA, administruodama pareiškėjo paraišką, 2013 m. spalio 4-16 d. atliko pareiškėjo 2013 m. paraiškoje deklaruotų duomenų patikras vietoje, tačiau jokių pažeidimų, susijusių su lauko Nr. 5 deklaravimu, nenustatė. Iš NMA paraiškos patikros vietoje/nuotolinės patikros ataskaitos matyti, kad atsakovo tikrintojas kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 5 faktiškai aptiko naudmeną, kurios kodas 5PP-2, t. y. tas pats kodas, kurį paraiškoje nurodė pareiškėjas, taigi tikrintojui jokių abejonių dėl naudmenų priskyrimo daugiametei ganyklai (pievai) nekilo (VAGK byla, b. l. 70). Trečiojo suinteresuoto asmens R. M. 2010-2012 m. pateiktų paramos paraiškų patikra vietoje nebuvo atlikta. Kaip teisingai nurodė VAGK, kadangi R. M. paraiškų patikra vietoje nebuvo atlikta, šio asmens 2010-2012 m. deklaruoti kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) pasėliai nebuvo faktiškai nustatyti pareiškėjo 2013 m. deklaruoto lauko Nr. 5 ribose. Esant tokioms aplinkybėms ir atsižvelgiant į taisyklių 31.6 punktą, atsakovas turėjo vadovautis pareiškėjo paraiškos ir jos patikros vietoje duomenimis, o ne išimtinai prioritetą suteikti trečiojo suinteresuoto asmens 2012 m. paraiškos duomenimis. Taisyklių 4 punktas numato, kad daugiametė ganykla arba pieva – užsėtas daugiametėmis žolėmis arba natūralus nenaudojamas sėjomainoje penkerius ar daugiau metų žemės plotas gyvuliams ganyti, žolei ar šienui gauti. Atsakovas administracinio ginčo nagrinėjimo metu nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad pareiškėjo deklaruotas laukas šių požymių faktiškai neatitinka. Atsakovo į VAGK bylą pateikti duomenys iš NMA Supaprastintų tiesioginių išmokų administravimo informacinės sistemos – geografinės informacinės sistemos (STIS-GIS) (VAGK byla, b. l. 97-100) šios aplinkybės taip pat nepatvirtina, kadangi juose apskritai nepateiktas pareiškėjo deklaruoto lauko Nr. 5 vaizdas, tuo labiau, iš šių duomenų nėra matyti, kad šiame lauke 2012 ar ankstesniais metais faktiškai buvo ne daugiametė ganykla ar pieva, o auginamos kitos žemės ūkio kultūros. Be to, nėra aišku, kada darytos iš minėtos sistemos atsakovo pateiktos žemėlapių nuotraukos. Taigi, atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nesurinko objektyvių duomenų apie pareiškėjo tariamai neteisingai deklaruotą ginčo lauką, ir nepagrįstai prioritetą suteikė trečiojo suinteresuoto asmens deklaruotiems, o ne pareiškėjo deklaruotiems ir patikrintiems vietoje duomenims.

Atmestini kaip nepagrįsti atsakovo argumentai, kad pareiškėjas, deklaruodamas turimas žemės ūkio naudmenas, turėjo įsitikinti, ar deklaruojamas pasėlis kodu 5PP-2 ankstesniais metais taip pat buvo deklaruotas tokiu pat kodu (kaip daugiametė ganykla (pieva)). Teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis taisyklių 21.9, 60 punktais, pareiškėjas turi pareigą teisingai deklaruoti žemės ūkio naudmenas, tačiau ši pareiga nereiškia pareiškėjų pareigos tikrinti, kad einamaisiais metais paraiškoje pateikiami duomenys atitiktų ankstesniais metais kitų asmenų deklaruotus naudmenų duomenis. Kaip teisingai nurodė VAGK, toks reikalavimas taisyklėse nenumatytas ir yra perteklinis. Pareiškėjui deklaravus ir patvirtinus deklaruojamų duomenų teisingumą, būtent NMA tenka pareiga objektyviai nustatyti faktus ir, įtariant neatitikimus, įrodyti galimus pažeidimus.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad VAGK teisingai ir visapusiškai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuriuo nusprendė panaikinti NMA 2014-07-08 sprendimo dalį bei įpareigojo NMA pareiškėjo pateiktą 2013 m. paraišką įvertinti pakartotinai bei priimti teisės aktųreikalavimus atitinkantį sprendimą. VAGK sprendime atsakovo argumentai buvo išsamiai išnagrinėti ir motyvuotai atmesti. Atsakovas skunde naujų argumentų, neįvertintų VAGK sprendime, nenurodo. Todėl atsakovo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 127 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.