Panevėžio apylinkės teismo nutartis

2020-09-25 · Baudžiamoji byla Nr. T-1011-928/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-09-25
Bylos Nr.
T-1011-928/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Odeta Gruodienė
Nuteistasis
R. M.
Kategorijos
Teikimas Nr. T-1011-928/2020Baudžiamosios bylos Nr. 1-02-2-00353-2016-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.1. (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. rugsėjo 25 d.Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Odeta Gruodienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2020 m. rugsėjo 2 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajai R. M. patvirtinimo klausimą,

Teismas, susipažinęs su Komisijos nutarimu ir pateikta nuteistosios asmens byla,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 25 d. nuosprendžiu buvo nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį, bei jai paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirta bausmė sumažinta 1/3 ir R. M. paskirta 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu ir 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrinta bausmių apėmimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 22 d. nuosprendžiu, kuriuo nuteista pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, jai paskirta bausme – 9 (devynių) metų laisvės atėmimu ir jai paskirta galutinė subendrinta bausmė – 9 (devyni) metai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas R. M. bausmės laikas, atliktas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 22 d. nuosprendį. Bausmės atlikimo pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2016 m. spalio 25 d.

Bausmės pradžia – 2016 m. spalio 25 d., bausmės pabaiga – 2024 m. rugsėjo 2 d.

2020 m. kovo 6 d. atliko daugiau nei ½ teismo paskirtos bausmės laiko (½ – 2020 m. kovo 2 d.).

2020 m. rugpjūčio 27 d. faktiškai atliko 4 metus 11 mėnesių 25 dienas paskirtos bausmės.

2020 m. kovo 5 d. Komisija netaikė nuteistajai lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nuteistajai rekomenduota toliau dirbti pataisos įstaigos siūlomus darbus, tęsti mokslą mokykloje bei dalyvauti priklausomų asmenų savitarpio paramos grupės veikloje.

2020 m. rugsėjo 2 d. Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija nutarimu nutarė nuteistajai R. M. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad nuteistoji vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei Komisijos rekomendacijas, kad nuteistosios nusikalstamo elgesio rizika, apsauginiai, riziką mažinantys veiksniai, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad R. M. laikysis įstatymų ir nenusikals.

Atsiliepimas

Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūrai bei nuteistajai buvo pranešta apie teikimo nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka laiką ir vietą. Atsiliepimų, pareiškimų dėl nušalinimo ir kitų prašymų negauta.

Komisijos nutarimas netvirtinamas.

BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo.

Sprendžiant klausimą dėl nuteistosios lygtinio paleidimo būtina atsižvelgti į atliktą tam tikrą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį (t. y. formalųjį pagrindą) bei įvertinti, ar yra materialusis pagrindas – galimybė daryti išvadą, kad nuteistąją įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą, ją mažinant. Pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159, 15.2 punktas).

Iš teismui pateikto Komisijos nutarimo ir nuteistosios asmens bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos matyti, jog nuteistoji R. M. atitinka formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, numatytas BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte, t. y. 2020 m. kovo 2 d. atliko ½ teismo paskirtos bausmės laiko, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, taip pat nustatytas nuteistosios pakartotinio nusikalstamumo rizikos sumažėjimas nuo 61 balų iki 57 balų, remiantis „OASys“ metodika, nors vis tiek nuteistosios pakartotinio nusikalstamumo rizika išlieka vidutinė, kas rodo nuteistosios pavojingumą visuomenei.

Sprendžiant klausimą dėl nuteistosios R. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos būtina atsižvelgti į tai, jog nuteistoji ankščiau buvo teista net 18 kartų ir nors nuteistoji savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažįsta ir nurodo, jog gailisi, tačiau pastebėtina, jog jos daromoms nusikalstamoms veikoms yra būdingas nusikaltimo modelis (vagystės), daromos nusikalstamos veikos sunkėja. Pataisos namuose nuteistoji laisvės atėmimo bausmę atlieka 10 kartą. Šios aplinkybės iš esmės neigiamai charakterizuoja nuteistąją bei liudija apie jos polinkį nusikalsti, atsainų požiūrį į įstatymų laikymąsi bei jai skiriamų laisvės atėmimo bausmių neefektyvumą. Nagrinėjamu atveju vertinant nuteistosios asmens bylos medžiagą, matyti, jog jos elgesys įkalinimo įstaigoje iš dalies yra apibrėžiamas teigiamai, t. y. nuteistoji Panevėžio pataisos namuose dalyvavo įvairiose pataisos programose: suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centro skyriuje mokėsi pradinėje klasėje, šiais mokslo metais savo noru lieka kartoti 4-os klasės kursą, Profesinio rengimo centre įgijo siuvėjo kvalifikaciją, lanko priklausomų asmenų savitarpio paramos grupę, nes pripažįsta turinti priklausomybę nuo narkotikų, dalyvavo renginyje „Myliu vasaros gėles“ bei kitose pozityvaus užimtumo priemonėse. Vykdant integracijos į visuomenę programą, lankė teisinio ir socialinio švietimo užsiėmimus nuteistosioms, rengiamoms paleisti iš laisvės atėmimo vietos. Taip pat, nors nuteistoji bausmės atlikimo metu vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus pažeidė 2 kartus, tačiau jau skirtos nuobaudos jau nebegalioja suėjus senaties terminui, o už nepriekaištingą elgesį, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką nuteistoji buvo paskatinta net 9 kartus (asmens byla, l. 79, 86, 92, 93, 97, 98, 103, 110, 114, 123). Nors visų šių aplinkybių visuma charakterizuoja nuteistąją teigiamai, tačiau pažymėtina, jog toks jos elgesys susijęs tik su bausmės atlikimu laisvės atėmimo vietoje. Nurodytos aplinkybės parodo, kad nuteistoji elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo ir nors ji savo elgesį koreguoja teigiama linkme, tačiau tai dar nesudaro pagrindo tenkinti Komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajai.

Nagrinėjamu atveju būtina atkreipti dėmesį į nuteistosios nusikalstamo elgesio rizikos kriminogeninius veiksnius – ankstesni nusikalstami veiksmai; išsilavinimo, darbinės patirties stoka; pasidavimas kitų įtakai; aplinka, skatinanti nusikalsti; problemų sprendimo įgūdžių stoka, pasekmių neįvertinimas, kurios yra glaudžiai susijusios su jos padarytomis nusikalstamomis veikomis ir gyvenimo būdu ne laisvės atėmimo vietoje. Pažymėtina ir tai, jog nusikalstamo elgesio rizikos kriminogeniniai veiksniai yra žymiai svaresni už nuteistosios apsauginius, riziką mažinančius veiksnius – palaikantys ryšiai su artimaisiais; pozityvus požiūris į darbą, motyvuota įsidarbinti (pataisos namuose nuolat dirba); pozityvus požiūris į profesijos įgijimą (baigė siuvėjo mokymo programą); motyvuota atsisakyti priklausomybės, pataisos namuose dalyvauja priklausomų asmenų savitarpio paramos grupės veikloje. Vien tik nuteistosios pozityvus požiūris į darbą, motyvacija laisvėje įsidarbinti yra nepakankama manyti, kad nuteistoji laikysis įstatymų ir nenusikals, įvertinus prieš tai įvardintų kriminogeninių veiksnių pobūdį, juolab atsižvelgus į tai, jog nuteistoji iki suėmimo niekada nedirbo, legalaus ir pastovaus pragyvenimo šaltinio neturėjo, o pajamas gaudavo iš nusikalstamų veiklų (prekybos narkotinėmis medžiagomis). Taip pat vertinti ir kiti Komisijos nutarime nurodyti duomenys, socialinio tyrimo išvada, kuri apibrėžia nuteistąją ne vien tik teigiamai, bet ir neigiamai, pažymint, kad kalbėdama apie savo įvykdytas nusikalstamas veikas yra linkusi jas pateisinti (asmens byla, l. 59), kas sustiprina išvadą, kad byloje nėra pakankamai patikimų duomenų manyti, kad nuteistoji laikysis įstatymų ir nenusikals.

Svarbu įvertinti ir nuteistosios padarytą pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamumo riziką, kuri šiuo metu yra vidutinė – 57 balai (10 balų - statiniai kriminogeniniai veiksniai, 47 balų - dinaminiai kriminogeniniai veiksniai). Po 2020 m. kovo 5 d. Komisijos nutarimo netaikyti nuteistajai lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, jos nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo 61 balo vertinimo pradžioje. Nors yra pastebimas pakartotinio nusikalstamumo rizikos sumažėjimas, tačiau pažymėtina, jog didžioji dalis pakartotinio nusikalstamumo riziką sudarančių balų yra dinaminiai, t. y. tokie, kurie priklausomai nuo nuteistosios dedamų pastangų mažinti nusikalstamo elgesio riziką. Esant tokiam pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui, lygtinis paleidimas būtų galimas tik jei pažanga mažinant šią riziką būtų akivaizdi, žymi ir leistų pagrįstai tikėtis tinkamo nuteistosios elgesio laisvėje, tačiau bylos duomenys neleidžia daryti tokios išvados. Be to, nors penki komisijos nariai balsavo už šios nuteistosios lygtinį paleidimą, tačiau vienas iš komisijos narių balsavo prieš nuteistosios lygtinį paleidimą, kas taipogi nerodo apie pastarųjų pareigūnų visišką pasitikėjimą ja.

Nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti ir į visuomenės interesą, kad pavojingas nusikalstamas veikas padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, jog jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, nedarytų analogiškų nusikaltimų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, nuteistosios padaryta nusikalstama veika, ankstesni teistumai rodo nuteistosios pavojingumą visuomenei, bei atlikta bausmės dalis, palyginus su paskirtąja bausme, neduoda pagrindo manyti, kad nuteistoji per šį laiką suvokė savo pavojingo visuomenei nusikalstamo elgesio pobūdį bei pasekmes, padarė iš to teisingas išvadas ir, būdama laisvėje, nekels pavojaus visuomenei. Todėl pažymėtina, kad bausmės paskirtis yra ne tik nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas, jo sulaikymas nuo nusikalstamų veikų darymo, paveikimas, jog jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir teisingumo principo įgyvendinimas.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgus į aptartas aplinkybes, siekiant apsaugoti visuomenę nuo akivaizdžiai pavojingo nuteistosios elgesio, darytina išvada, kad nėra pakankamai požymių, kad būdama laisvėje nuteistoji laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl Komisijos 2020 m. rugsėjo 2 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) netvirtinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalimi, 364 straipsniu, BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. rugsėjo 2 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajai R. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Odeta Gruodienė