- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-12
- Bylos Nr.
- 2S-1150-656/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01139-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Ignotas
- Pareiškėjas
- M. L.
- Suinteresuotas asmuo
- UAB „Būsto paskolų draudimas“, AB SEB bankas, N. L.
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (apelianto) M. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-1831-647/2014 pagal pareiškėjo M. L. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys – UAB „Būsto paskolų draudimas“, AB SEB bankas, N. L..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas M. L. kreipėsi į teismą prašydamas jam iškelti bankroto bylą, bankroto administratoriumi skirti M. T.. Nurodė, kad pastovus darbas ir reguliariai gaunamos pajamos sudarė sąlygas gauti kreditą būsto, kuriame jis galėtų gyventi su šeima, įsigijimui. 2007 m. gegužės 3 d. su AB SEB bankas sudarė kredito sutartį, pagal kurią jam buvo suteikta 250000 Lt kredito suma. 2014 m. vasario 19 d. pareiškėjas gavo UAB „Būsto paskolų draudimas“ raštą dėl priverstinio skolos išieškojimo. Pareiškėjo įsiskolinimas pagal Mokėjimų draudimo susitarimą Nr. BPD 034321-1/0215 pranešimo pateikimo dieną sudaro 8140,86 EUR. Pareiškėjo įsiskolinimas pagal sutartį BPD 034321 sudaro 69720,02 EUR. Pareiškėjo tvirtinimu, dėl pablogėjusios sveikatos būklės jam nustatytas 30 % darbingumo lygis, dėl ko galimybės dirbti yra menkos. Atsižvelgiant į aptartą pareiškėjas neturi realių galimybių įvykdyti įsipareigojimų kreditoriams.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 11 d. nutartimi iškėlė pareiškėjui bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė A. S. (bankroto administratoriaus pažymėjimas Nr. 1057, išduotas 2012-06-07). Teismas konstatavo, kad yra pagrindas iškelti pareiškėjui bankroto bylą, nes pareiškėjas yra nemokus ir nenustatytos FABĮ 5 str. 8 d. numatytos aplinkybės. Teismas, skirdamas suinteresuoto asmens pasiūlytą bankroto administratoriaus kandidatūrą, atsižvelgė į tai, kad abu administratoriai atitinka įstatyme numatytus reikalavimus, abiejų administratorių administravimo išlaidų suma skiriasi nežymiai, tuo tarpu suinteresuoto asmens pasiūlytas administratorius nekels nepasitikėjimo kreditoriams, sudarys sąlygas užtikrinti teisingą skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą. Teismas patvirtino 2100 Lt lėšų sumą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos. Pareiškėjas prašė patvirtinti 1467 Lt sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį būtiniesiems poreikiams tenkinti. Teismas šią sumą sumažino ir patvirtino 1000 Lt pareiškėjui kiekvieną mėnesį reikalingą piniginių lėšų sumą (FABĮ 4 str. 4 d. 9 p.). Įvertinęs išlaidų pagrindimą, teismas pažymėjo, kad išlaidos aprangai ir avalynei yra nepagrįstai didelės, taip pat nurodomos nepagrįstai didelės išlaidos už mobiliojo ryšio paslaugas, televizijai, buto išlaikymui, kurios mažintinos atsižvelgiant ir į tai, jog pareiškėjas turi sutuoktinę, su kuria vedamas bendras ūkis. Įvertinus pareiškėjo nurodomą sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį būtiniesiems poreikiams tenkinti, nustatytas aplinkybes, 1000 Lt sumą teismas pripažino optimalia ir protinga.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
Apeliantas M. L. atskiruoju skundu prašo pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 11 d. nutartį dalyje dėl bankroto administratoriaus kandidatūros skyrimo ir piniginių lėšų sumos, skirtos būtinųjų pareiškėjo poreikių tenkinimui, dydžio nustatymo.
Šalies argumentai
1. Teismas paskyrė administratoriaus kandidatūrą neatsižvelgdamas į teisinį reguliavimą bei į šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką. Skundžiamoje nutartyje nepateikti argumentai, kodėl pareiškėjo siūloma bankroto administratoriaus kandidatūra galėtų kelti nepasitikėjimą kreditoriams, kuo vadovaudamasis teismas nusprendė, kad kreditoriaus siūloma bankroto administratorė labiau užtikrins tiek kreditorių, tiek pareiškėjo interesus. Pareiškėjo siūlomas bankroto administratorius turi aukštesnę kvalifikaciją bei didesnę darbo patirtį šioje srityje, todėl šis administratorius labiau užtikrintų fizinio asmens bankroto tikslus. Be to, teismui nustačius, kad abu administratoriai atitinka FABĮ reikalavimus, teismas turėjo pirmenybę suteikti pareiškėjo pasiūlytai kandidatūrai, nes tokiu būdu būtų efektyviausiai įgyvendinta fizinių asmenų bankroto paskirtis – atkurti fizinio asmens mokumą, išvengiant priešpriešos tarp bankroto proceso dalyvių.
2. Teismas nepagrįstai, remdamasis vien prielaidomis, sumažino būtinų poreikių tenkinimui skirtą sumą. Teismas neatsižvelgė į pareiškėjo išdėstytas aplinkybes dėl jo sveikatos būklės bei būtinybę kas mėnesį pirkti brangius vaistus bei atlikti diagnostinius tyrimus.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti.
Šalies argumentai
Atsiliepimo argumentai:
1. Byloje nesant abejonių dėl administratorių šališkumo, pirmosios instancijos teismas turėjo diskrecijos teisę parinkdamas bankroto administratorių. Nesutiko su atskirojo skundo argumentu, kad pirmenybė turėtų būti suteikta pareiškėjo pasiūlytai bankroto administratoriaus kandidatūrai, nes tokio prioriteto nenumato Fizinių asmenų įstatymas. Tokio prioriteto suteikimas diskriminuotų kreditorius bei pažeistų įstatyme numatytą jų teisę siūlyti bankroto administratoriaus kandidatūrą.
2. Nesutiko su argumentu, kad būtinųjų išlaidų suma sumažinta nepagrįstai.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį dalyje dėl administratoriaus kandidatūros parinkimo bei piniginių lėšų sumos, skirtos būtinųjų pareiškėjo poreikių tenkinimui, dydžio nustatymo. Todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl skundžiamos nutarties atskirojo skundo ribose.
Atskirajame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl administratoriaus paskyrimo argumentuojant tuo, kad prioritetas turi būti suteikiamas pareiškėjo pasiūlytai administratoriaus kandidatūrai, be to, atsižvelgtina į pareiškėjo siūlomo administratoriaus aukštesnę kvalifikaciją bei didesnę darbo patirtį šioje srityje.
Remiantis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 11 straipsnio 1 dalimi bankroto administratorių skiria teismas. Bankroto administratoriaus kandidatūrą teismui turi teisę pasiūlyti tiek fizinis asmuo, kuris inicijuoja savo bankroto procesą, tiek ir kreditorius (kreditoriai) (FABĮ 11 str. 2 d.), tačiau diskrecijos teisė spręsti dėl administratoriaus kandidatūros suteikta teismui.
Tuo atveju, kai administruoti fizinius asmenis pretenduoja keli asmenys, atitinkantys įstatymo reikalavimus, ir nėra priežasčių, dėl kurių jie negalėtų teikti fizinių asmenų bankroto administravimo paslaugų (FABĮ 11 straipsnio 3, 4, 5 dalys), teismui tenka pareiga iš konkuruojančių administratorių parinkti vieną. Atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką, kuri pagal analogiją taikytina nagrinėjant fizinių asmenų bankroto bylas, laikomasi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria paskirtas bankrutuojančios įmonės administratorius, gali būti naikinama tuo atveju, jei paskirtas administratorius neatitinka ĮBĮ nustatytų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-350/2009, 2009 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1626/2009).
Kaip matyti iš bylos duomenų, pirmosios instancijos teismo paskirta bankroto administratoriaus kandidatūra atitinka FABĮ 11 str. 3 d. reikalavimus, pateikta pažyma apie bankroto administratoriui reikalingų bankroto procedūroms atlikti lėšų sumą (FABĮ 4 str. 7 d.), kuri pirmosios instancijos teismo sumažinta ir dėl kurios ginčo byloje nekilo. Apeliantas nepateikė įrodymų, kurie leistų abejoti paskirto bankroto administratoriaus suinteresuotumu bylos baigtimi, taip pat nenurodė konkrečių argumentų, iš kurių būtų galima konstatuoti, jog teismo paskirtas administratorius dėl kokių nors priežasčių negalės tinkamai vykdyti FABĮ jam pavestų funkcijų. Aplinkybė, kad paskirtas asmuo turi šiek tiek mažesnę darbo patirtį šioje srityje, taip pat nesudaro pagrindo spręsti, kad kitas administratorius šioje byloje užtikrintų sklandesnį bankroto procedūrų vykdymą.
Pažymėtina ir tai, kad bankroto administratoriaus veiklą fizinio asmens bankroto proceso metu prižiūri Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija (FABĮ 13 str. 9 d.), be to, administratorius gali būti atstatydintas FABĮ 14 straipsnyje nustatyta tvarka. Todėl pareiškėjui išlieka galimybė kontroliuoti administratoriaus veiklą ir vėliau imtis priemonių ginti savo teises, inicijuojant administratoriaus atstatydinimą.
Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjo atskirojo skundo argumentai dėl galimai netinkamai parinktos administratoriaus kandidatūros atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino jo prašomą 1467 Lt sumą, reikalingą vieno mėnesio pareiškėjo būtiniems poreikiams tenkinti. Apeliacinės instancijos teismas šį argumentą atmeta kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Pirmosios instancijos teismas patvirtino pareiškėjui 1000 Lt sumą, skirtą kiekvieno mėnesio pareiškėjo poreikiams tenkinti iki bus patvirtintas planas. Nors pareiškėjas tvirtina, kad patvirtinta suma neužtikrins visaverčio gyvenimo, jis neišgalės sumokėti mokesčių, įsigyti maisto bei reikalingų medikamentų, tačiau šiai aplinkybei pagrįsti nepateikė jokių duomenų. Pastebėtina, kad apeliantas nepagrįstai tvirtina, kad teismas neatsižvelgė į pareiškėjo sveikatos būklę, būtinybę įsigyti medikamentus. Pareiškėjo lėšų pagrindime nurodytos 120 Lt sumos medicininėms paslaugoms bei 150 Lt sumos vaistams teismas nemažino. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos išvadomis, kad išlaidos aprangai ir avalynei yra nepagrįstai didelės, taip pat nurodomos nepagrįstai didelės išlaidos už mobiliojo ryšio paslaugas, televizijai, buto išlaikymui, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas veda bendrą ūkį kartu su sutuoktine ir ši mokestinė našta dalintina dviem asmenims.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu ginčijamai nutarties daliai panaikinti, nenustatyta, todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 320 str., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.