- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-06-27
- Bylos Nr.
- I-2740-289/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00620-2018-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Stankevičius
- Pareiškėjas
- J. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių
- Kategorijos
nedalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės atstovo Šiaulių tardymo izoliatoriaus atstovui,
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo bylą pagal pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmuose 2018 m. kovo 15 d. gautas pareiškėjo patikslintas skundas (b. l. 36-39), kuriuo prašoma priteisti pareiškėjui 9,97 Eur turtinės žalos ir 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimui iš atsakovės Lietuvos valstybės atstovo Šiaulių tardymo izoliatoriaus.
Šalies argumentai
Pareiškėjo skunde (b. l. 2-7) nurodoma, kad pareiškėjas būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje 2016 m. kovo 7 d. buvo padavęs skundą Šiaulių tardymo izoliatoriaus auklėtojui Z. S. rytinio patikrinimo metu dėl 2016 m. kovo 5 d. ir 2016 m. kovo 6 d.; po rytinio pusryčių maitinimo paprašė, kad duotų valymo priemones kamerai susitvarkyti, nes Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 1/01-58 minėtoje dienotvarkėje Šiaulių tardymo izoliatoriuje kameros tvarkymasis numatytas nuo 7:00 iki 7:30 val., bet pareiškėjui niekas neišdavė jokių valymo priemonių, pradėjo elgtis nepagarbiai ir įžūliai. Tuomet pareiškėjas 2016 m. kovo 7 d. rytinio patikrinimo metu įteikė skundą dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūno M. M. nepagarbaus elgesio ir pareiškėjui paprašius neišduotų valymo priemonių kamerai sutvarkyti. Skundas buvo užregistruotas Šiaulių tardymo izoliatoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininko Nr. 71/04-1335. Taip pat pateikė skundą, nes nebuvo išvestas išsimaudyti 2016 m. kovo 4 d. į dušą kartu su kitais nuteistaisiais, nes 2016 m. kovo 4 d. vyko į teismo posėdį Šiaulių apygardos administraciniame teisme. 2016 m. kovo 4 d. grįžęs po teismo apie 10:30 val. kreipėsi į 1-o aukšto budintį pareigūną, kad nuvestų išsimaudyti, nes visi kameroje buvę nuteistieji buvo išvesti sanitariniam švarinimuisi, bet išgirdo tik neigiamą atsakymą, kad nesiruošia po vieną į dušą vedžioti, kadangi kiti jau buvo išvesti. Dėl įvykio irgi buvo parašęs skundą, kad yra diskriminuojamas. Taip pat pareiškėjui būnant Šiaulių tardymo izoliatoriuje 2016 m. kovo 4 d. buvo padavęs prašymą Šiaulių tardymo izoliatoriuje 1-o aukšto auklėtojui su prašymu iškviesti pas daktarą terapeutą ir psichiatrą dėl kankinančių skausmų, bet pareiškėjo taip niekas ir nebuvo išsikvietę. Dėl šio įvykio surašė skundą ir jį įteikė 2016 m. kovo 7 d. rytinio patikrinimo metu 1-o aukšto auklėtojui ir paprašė, kad jį užregistruotų. Būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje padavė prašymą, kad nuvestų pareiškėją nusikirpti į Šiaulių tardymo izoliatoriuje veikiančią kirpyklą. Kirptis atsisakė, nes nuteistasis R. L. yra nekompetentingas, nes nemoka atlikti kirpimo paslaugų. Grįžęs į kamerą surašė skundą ir 2016 m. kovo 7 d. jį įteikė rytinio patikrinimo metu 1-ojo aukšto Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininkui dėl nepagarbaus elgesio su nuteistuoju ir negalėjimo apsikirpti. Nurodė, kad yra baudžiamas be jokios pateisinamos priežasties dėl to, kad rašo skundus ir prašymus, kurie yra nepalankūs Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijai. Pareiškėjo patikslintame skunde (b. l. 36-39) nurodoma, kad turtinę žalą patyrė dėl to, jog vietoje siunčiamų vokų, pašto ženklų, baltų lapų galėjo įsigyti įstaigos parduotuvėje reikalingiausių higienos priemonių, vitaminų, vaistų ar net maisto, bet neturėjo tokios galimybės, nes privalėjo pirkti pašto ženklus, vokus, baltus lapus dėl nepagrįstai skirtų nuobaudų skundimo. Taip pat pažymėjo, kad šios visos paskirtos nuobaudos užkerta kelią lygtinai išeiti anksčiau laiko, gauti pataisos įstaigoje lengvą grupę.
Pareiškėjas J. S. 2018 m. gegužės 30 d. teismo posėdyje nurodė, kad pareigūnai, matydami, kad pareiškėjas rašo skundus, surašydavo tarnybinius pranešimus. Už tą patį jam paskyrė dvi nuobaudas. Nuteistajam gavus nuobaudą, jam lygtinis paleidimas netaikomas. Dėl tų nuobaudų jam apribojo galimybę palaikyti ryšius su artimaisiais. Galvojo išeiti anksčiau laiko. Nuobaudos skirtos dėl to, kad pareiškėjas sirgo, jį kėlė šeštą valandą, jis gulėjo užsiklojęs galvą, nors kreipėsi į daktarus, dėl to, kad jam buvo blogai. Paskutinės penkios nuobaudos skirtos nepagrįstai. Kreipėsi į skirtingas institucijas, laukė atsakymų. Gavęs atsakymus, kreipėsi į teismą. Pareigūnai nereagavo į jo rašomus skundus. 2018 m. birželio 25 d. teismo posėdyje pareiškėjas pažymėjo, kad buvo rašytas vienas jo pasiaiškinimas dėl visų tarnybinių. Bylos 141 lape (Aprašo 5.1 punkte) nurodyta, kad suimtasis (nuteistasis) tvarkyti gyvenamąsias patalpas skiriamas tokia tvarka: kiekvieną dieną nuo 8.00 val. iki kitos dienos 8.00 val., o Suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkėje nurodyta, kad kamerų tvarkymas prasideda 7.00 val.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovo Šiaulių tardymo izoliatoriaus atsiliepime (b. l. 63–66) nurodoma, kad pareiškėjas J. S. skundžiasi dėl to, kad atvykęs į Šiaulių tardymo izoliatorių 2016 m. kovo 3 d. nebuvo nuvestas į dušą, dėl to visą savaitę jis turėjo būti purvinas. Teismui pateikta medžiaga, kurioje matyti, kad dėl minėto įvykio pareiškėjas buvo pateikęs skundą įstaigos direktoriui, į kurį buvo išsamiai atsakyta. Skundo nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2016 m. kovo 3 d. J. S. atvyko į Šiaulių tardymo izoliatorių. Įforminus dokumentus ir atlikus asmens kratą bei patikrinus daiktus, Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka, jam, kaip ir kitiems atvykusiems asmenims, buvo suteikta galimybė nusiprausti duše, tačiau pareiškėjas šia teise nepasinaudojo, o atsisakymą patvirtino parašu. Taip pat nustatyta, kad 2016 m. kovo 4 d. pareiškėjas buvo konvojuotas į Šiaulių apygardos administracinį teismą, o tuo metu, pagal dienotvarkę ir nustatytą švarinimo grafiką, kameroje Nr. 7, kurioje buvo laikomas ir pareiškėjas, kalinami asmenys buvo išvesti į dušą. Atkreipia dėmesį, kad įgyvendinant suėmimo vykdymo tvarką ir sąlygas, tardymo izoliatoriuje suteikiama galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę suimtiesiems (nuteistiesiems) nueiti į dušą. Pareiškėjas, būdamas įstaigoje, galėjo pasinaudoti jam suteikta teise vieną kartą per savaitę, o jo atsisakymas pasinaudoti dušu yra suprantamas kaip asmens subjektyvus pasirinkimas. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas J. S. savo skunde teismui nesiskundžia dėl kurios nors konkrečios nuobaudos, o jis reiškia pretenzijas dėl to, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnai, vengdami jo rašomų skundų įstaigos direktoriui ar bandydami atkeršyti už parašytus, specialiai surašydavo jam tarnybinius pranešimus už tariamos dienotvarkės pažeidimą (nustatyto režimo reikalavimo pažeidimą), dėl to jis patyrė ne tik moralinę žalą, bet ir turtinę. Suėmimo vykdymo įstatymo 9 straipsnyje nustatyta, kad suėmimo vykdymo režimas – tai asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygų ir elgesio taisyklių visuma. Suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnyje nustatytos suimtųjų pareigos ir jiems taikomi draudimai. Šio straipsnio 1 dalyje be kitų suimtųjų pareigų nustatytos pareigos vykdyti įstatymo reikalavimus, laikytis tardymo izoliatoriuje nustatytos vidaus tvarkos, vykdyti tardymo izoliatoriaus administracijos reikalavimus. Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriamos šios nuobaudos: 1) papeikimas; 2) pataisos įstaigos patalpų ir teritorijos tvarkymas be eilės; 3) draudimas iki vieno mėnesio pirkti maisto produktų; 4) nuteistųjų perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki penkiolikos parų, o nepilnamečių nuteistųjų – iki dešimties parų. Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 34 straipsnio 1 dalį, suimtiesiems už suėmimo vykdymo režimo pažeidimą gali būti skiriamos šios nuobaudos: 1) papeikimas; 2) pasivaikščiojimo pailginto laiko panaikinimas; 3) teisės apsipirkti tardymo izoliatoriaus parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes) atėmimas iki vieno mėnesio; 4) uždarymas į drausmės izoliatorių iki dešimties parų šio straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais ir tvarka. Suėmimo vykdymo režimas – tai asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygų ir elgesio taisyklių visuma. Suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnyje nustatytos suimtųjų pareigos ir jiems taikomi draudimai. Šio straipsnio 1 dalyje be kitų suimtųjų pareigų nustatytos pareigos vykdyti įstatymo reikalavimus, laikytis tardymo izoliatoriuje nustatytos vidaus tvarkos, vykdyti tardymo izoliatoriaus administracijos reikalavimus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Bausmių vykdymo kodeksą laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam įstatyme nustatytų pareigų (bausmės atlikimo režimo reikalavimų) nevykdymas yra pakankamas pagrindas skirti jam šioje teisės normoje nustatytas nuobaudas (žr., pvz., 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1235/2009; 2010 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1068/2010; 2013 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-942/2013; 2013 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-l262/2013 ir kt.). Atsakovas pažymi, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnai, skirdami nuobaudas už dienotvarkės pažeidimus, vadovaujasi galiojančiais teisės aktais, todėl skiriamos pagrįstai, įvertinus pažeidimo padarymo aplinkybes, įrodymus, paaiškinimus ir kitą surinktą medžiagą. Pareiškėjo teiginiai, jog nuobaudos jam būdavo skiriamos specialiai, yra nepagrįsti, o paremti subjektyvia nuomone ir individualiais interpretavimais. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, turi būti taikomi kriterijai, nurodyti Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, iš jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009). Sprendžiant institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė, t. y. neigiama tokios veikos pasekmė savaime negali būti laikoma pakankamu pagrindu konstatuoti šios veikos neteisėtumą (2007 m. spalio 23 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A1l- 944/2007). Pareiškėjas turi įrodyti žalos faktą ir priežastinį ryšį tarp žalos ir institucijos veiksmų. Įstatymas numato, kad valdžios veikimas ar neveikimas turi tiesiogiai daryti įtaką asmenų teisėms, laisvėms ar interesams (2009 m. kovo 2 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-288/2009). Pareiškėjas neįrodė, kad jam buvo padaryta neturtinė žala, nes Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija veikė taip, kaip privalo elgtis teisės aktų nustatyta tvarka, nepateikta jokių pagrindžiančių pareigūnų kaltę dokumentų, nenustatytas tiesioginis priežastinis ryšys tarp pareigūnų veiksmų ir pareiškėjo nurodomos neturtinės žalos. Atsakovo nuomone, pareiškėjas kreipėsi į teismą galimai siekdamas turtinės naudos, tačiau neįrodė, kad patyrė skunde nurodytus išgyvenimus, fizinius nepatogumus, papildomą diskomfortą bei gyvenimo kokybės pablogėjimą. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sąraše įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo būdų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos būdas, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. v. Lietuva, pareiškimo Nr. 53161/1999; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008; kt.). Pareiškėjas savo skunde prašo teismo priteisti jo patirtas kanceliarines išlaidas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 39 straipsnis numato, kad išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, sąrašas nėra baigtinis, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. sausio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS6-149/2012 konstatavo, kad priteistinos tik: pirma, su bylos nagrinėjimu teisme ir jos pasiruošimu teismui susijusios išlaidos, t. y. tiesiogiai su teismo procesu susijusios išlaidos; antra, priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos. Proceso šalis, prašanti priteisti jai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, turi pateikti konkrečius įrodymus, patvirtinančius, jog ji patyrė atitinkamas išlaidas dėl konkrečių procesinių veiksmų, atliktų toje konkrečioje byloje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-153/2013). Šių reikalavimų nepaisymas gali lemti prašymo dėl išlaidų atlyginimo atmetimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS62-521/2011; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-945/2014).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo J. S. skundas ir patikslintas skundas atmestini kaip nepagrįsti.
Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl valstybės institucijos neteisėtų aktų, atlyginimo. Pareiškėjas turtinės ir neturtinės žalos atsiradimą kildina iš galimai neteisėtų Šiaulių tarymo izoliatoriaus veiksmų skiriant pareiškėjui nuobaudas.
Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo skundu ir patikslintu keliami reikalavimai dėl neturinės ir turtinės žalos atlyginimo, tačiau nekeliami reikalavimai dėl nuobaudų panaikinimo, todėl ginčas teisme nagrinėjamas tik neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo aspektu. Dėl nurodytos priežasties Šiaulių tardymo izoliatoriaus veiksmai, susiję su 2016 m. balandžio 20 d. nuobaudų (Nr. 25/04-694, Nr. 25/04-695, Nr. 25/04-696) skyrimu pareiškėjui, vertintini tik CK 6.271 straipsnio 4 dalies prasme, t. y. ar atsakovo atstovo Šiaulių tardymo izoliatoriaus darbuotojai veikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti (kitaip tariant, ar nebuvo pažeistos tam tikros teisės normos, reglamentuojančios skundžiamos institucijos veiklą) (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-146/2017).
Lietuvos Respublikos CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju – Šiaulių tardymo izoliatoriaus) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei, pagal Lietuvos Respublikos CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
Kaip jau buvo minėta, pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą, viena iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti yra neteisėti veiksmai (CK 6.271 str.), todėl sprendžiant ginčą dėl žalos atlyginimo teismas turi nustatyti, ar atitinkami veiksmai (neveikimas), dėl kurių atsiradusią žalą prašoma atlyginti, yra neteisėti (teisėti).
Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Nustatant priežastinį ryšį, sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Be to, turi būti įvertinti ir nuostolius patiriančio asmens veiksmai, t. y. ar jis buvo pakankamai rūpestingas, ar galėjo numatyti galimas pasekmes ir, kitaip elgdamasis, išvengti nuostolių.
Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2016 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr.25/694 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ (b. l. 79) pareiškėjui skirtas papeikimas, Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2016 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr.25/695 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ (b. l. 82) pareiškėjui skirtas papeikimas, Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2016 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr.25/696 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ (b. l. 85) pareiškėjui skirtas draudimas vienam mėnesiui nusipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarijos prekes).
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. vasario 8 d. sprendime Nr.2S-724 (b. l. 12-13) nurodyta, kad atsižvelgiant į tai, kad nuo pareiškėjo 2017 m. sausio 9 d. skunde nurodytų nuobaudų paskyrimo praėjo daugiau nei vienas mėnuo, nuobaudų paskyrimo pagrįstumas iš esmės nagrinėjamas nebus.
Nutarimai priimti remiantis Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr./01-58, patvirtinusiu Suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkę, Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2016 m. balandžio 13 d. tarnybinio patikrinimo išvadomis Nr. 20/01-2019, Nr. 20/01-2111, Nr. 20/01-2110 bei atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje baustas drausmine tvarka.
Iš 2016 m. balandžio 13 d. tarnybinio tyrimo išvados Nr. 20/01-2011 (b. l. 80-81) matyti, kad 2016 m. kovo 5 d. Šiaulių tardymo izoliatoriuje užregistruotas tarnybinis pranešimas, kuriame korpuso vyresnysis M. M. praneša, kad 2016 m. kovo 5 d. 22.55 val., nuteistasis J. S., gim. 1982 m. vasario 28 d., nemiegojo, vaikščiojo po kamerą. Į daugkartinius teisėtus pareigūnų reikalavimus laikytis nustatytos dienotvarkės pareiškė, kad korpuso vyresnysis gali rašyti nors ir trisdešimt tarnybinių pranešimų, jam visiškai tas pats.
Iš 2016 m. balandžio 13 d. tarnybinio tyrimo išvados Nr. 20/01-2010 (b. l. 83-84) matyti, kad 2016 m. kovo 6 d. Šiaulių tardymo izoliatoriuje užregistruoti tarnybiniai pranešimai, kuriuose korpuso vyresnysis S. K. ir prižiūrėtoja G. Č. praneša, kad 2016 m. kovo 6 d. 8.43 val. nuteistasis J. S., gim. 1982 m. vasario 28 d., miegojo užsiklojęs antklodę, pareikalavus keltis ir pasikloti lovą, pareigūnų reikalavimų nuteistasis nevykdė.
Iš 2016 m. balandžio 13 d. tarnybinio tyrimo išvados Nr. 20/01-2019 (b. l. 86-87) matyti, kad 2016 m. kovo 7 d. Šiaulių tardymo izoliatoriuje užregistruotas tarnybinis pranešimas, kuriame vyresnysis prižiūrėtojas E. J. praneša, kad 2016 m. kovo 7 d. 7.15 val. nuteistasis J. S., gim. 1982 m. vasario 28 d., miegojo gulte. Į reikalavimus atsikelti ir nepažeidinėti nustatytos dienotvarkės bei įstaigoje nustatytos tvarkos nereagavo. Neatsikėlė ir nepasiklojo gulto.
Pareiškėjo J. S. 2016 m. kovo 10 d. paaiškinime (b. l. 75) nurodoma, kad jis kovo 5 d. 6 val. 40 min. gulėjo užsiklojęs antklode, kadangi paprašė atnešti valymo priemones kamerai tvarkyti, tai nurodo 4 punktas „7.00 – 7.30 kameros tvarkymasis“, kadangi pareigūnai nuo kovo 4 d. pareiškėją ignoravo, nevykdė pareiškėjo prašomų reikalavimų – valymo priemonių neišdavimas, nebuvo išvestas dėl kreipimosi dėl daktaro, nebuvo išmaudytas ir nebuvo nukirptas, todėl ir nevykdė pareigūnų nurodymų, „kokį pavyzdį rodė jie man, tokį aš jiems“, tai buvo nuo kovo 4 d. iki kovo 7 d.
Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas teismo posėdyje nurodė, jog ginčui aktualiomis dienomis blogai jautėsi, tačiau, aplinkybės, susijusios su šiuo argumentu, pareiškėjo 2016 m. kovo 10 d. paaiškinime (b. l. 75) nebuvo išsamiai nurodytos, paaiškintos.
Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos, to paties straipsnio 2 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus.
Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr./01-58 patvirtinta Suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkė numato nepertraukiamą miegą nuo 22.00 val. iki 06.00 val.
Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2011 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. I/01-205 patvirtinto Suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos aprašo (b. l. 141-142) (toliau – ir Aprašas) 10.2 papunktyje numatyta, kad suimtieji (nuteistieji) privalo dienotvarkėje miegui nenumatytu metu miegamą vietą laikyti tvarkingai paklotą.
Savo paaiškinimuose pareiškėjas neginčija, kad nesilaikė dienotvarkėje numatytos tvarkos (numatančios nepertraukiamą miegą nuo 22.00 val. iki 06.00 val.) ir kartu pažeidė Aprašo 10.2 punktą (dienotvarkėje miegui nenumatytu metu miegamą vietą laikyti tvarkingai), t. y. iš esmės pareiškėjas neginčija šių pažeidimų padarymo fakto.
Pažymėtina, kad pareiškėjo teismo posėdyje nurodytame Aprašo 5 punkte numatytas asmens, gyvenančio gyvenamojoje patalpoje, skyrimas tvarkyti gyvenamąsias patalpas nuo 8 val. iki kitos dienos 8 val. numato pareigų vykdymo laikotarpį (parai), tačiau nepaneigia Dienotvarkėje numatyto rytinio kamerų tvarkymo 7.00-7.30 val., o priešingai - šias valandas (7.00-7.30 val.) numatytas vienos paros budėjimo laikotarpis apima.
Atsižvelgiant į tai, negalima konstatuoti, kad tarnybiniai patikrinimai gavus Šiaulių tardymo izoliatoriaus korpuso vyresniojo M. M. 2016 m. kovo 5 d. užregistruotą tarnybinį pranešimą, Šiaulių tardymo izoliatoriaus korpuso vyresniojo S. K. 2016 m. kovo 6 d užregistruotą tarnybinį pranešimą, Šiaulių tardymo izoliatoriaus prižiūrėtojos G. Č. 2016 m. kovo 6 d. užregistruotą tarnybinį pranešimą, Šiaulių tardymo izoliatoriaus vyresniojo prižiūrėtojo E. J. 2016 m. kovo 7 d. užregistruotą tarnybinį pranešimą buvo pradėti nepagrįstai.
Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį.
Pareiškėjas savo skunde ir patikslintame skunde nurodo faktines aplinkybes, susijusias su Šiaulių tardymo izoliatoriaus pasirinktu elgesio modeliu ginčui aktualiu laikotarpiu (tam tikrų pareiškėjo prašomų veiksmų neatlikimu), tačiau šios administracinės bylos ribos nenumato galimybės įvertinti pažeidimo padarymo aplinkybes, skirtų nuobaudų proporcingumą vertinant kitas, papildomas (taip pat ir pareiškėjo nurodomas) aplinkybes. Pareiškėjo 2016 m. kovo 10 d. paaiškinime pateiktų argumentų vertinimas atliekant tarnybinius tyrimus dėl trijų paskirtų nuobaudų, nuobaudos pobūdis / proporcingumas nerevizuotinas šioje administracinėje byloje.
Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per dešimt parų nuo pažeidimo atskleidimo dienos, o jei dėl pažeidimo buvo atliekamas tyrimas, – nuo tyrimo pabaigos dienos, bet ne vėliau kaip per du mėnesius nuo pažeidimo padarymo dienos. Konstatuotina, kad nuobaudos pareiškėjui buvo skirtos nepažeidžiant Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio 4 dalyje numatytų terminų.
Pareiškėjas taip pat nurodo, kad jam paskirtos nuobaudos du kartus už tą patį nusižengimą.
Įvertinus ginčui aktualiu laikotarpiu surašytus pareigūnų tarnybinius pranešimus ir paskirtas nuobaudas, matyti, kad be papeikimų, skirtų už 2016 m. kovo 5 d. (22.55 val.) ir 2016 m. kovo 6 d. (8.43 val.) bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus, ir draudimo iki vieno mėnesio apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes) už 2016 m. kovo 7 d. (7.15 val.) bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, buvo „atlikti“ du pokalbiai dėl 2016 m. kovo 5 d. (6.43 val.) ir 2016 m. kovo 6 d. (6.49 val.) bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimų.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-756-143-12 nurodoma, kad Drausmės komisijos posėdžio metu „buvo nutarta apsiriboti pokalbiu, kuris laikytinas auklėjamojo pobūdžio prevencine priemone. Toks pokalbis nėra viena iš nuobaudų, kurios, vadovaujantis BVK 142 straipsnio nuostatomis, gali būti skiriamos laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą.“
Taigi negalima konstatuoti, kad už 2016 m. kovo 5 d. ir 2016 m. kovo 6 d. bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus pareiškėjui buvo paskirtos nuobaudos du kartus už tą patį nusižengimą.
Iš turimų rašytinių įrodymų negalima konstatuoti, kad atsakovo atstovo Šiaulių tardymo izoliatoriaus atlikti tyrimai buvo neišsamūs, jog nebuvo tirtos aplinkybės, aktualios sprendimų dėl nuobaudų skyrimo priėmimui, taigi nenustatyta esminių procedūrinių pažeidimų. Taip pat pareiškėjui nebuvo skirtos nuobaudos du kartus už tą patį nusižengimą.
Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands).
Taigi įvertinus aukščiau nustatytas faktines aplinkybes, ginčo ribas šioje administracinėje byloje bei ginčui taikytinas teisės normas, negalima konstatuoti, kad Šiaulių tardymo izoliatorius būtų atlikęs neteisėtus veiksmus, iš kurių pareiškėjas kildina galimai patirtą neturinę ir turtinę žalą. Nenustačius vieno iš civilinės atsakomybės elemento – neteisėtų veiksmų – teisė į neturtinės ir turtinės žalos atlyginimą eliminuojama.
Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir nurodytas teisės normas, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas dėl l9,97 Eur turtinės žalos ir 1000 Eur neturtinės žalos priteisimo iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 107–108 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo J. S. skundą ir patiksliną skundą atmesti kaip nepagrįstus.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.