- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-07
- Bylos Nr.
- 1A-178-315-2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Kisielius (pirm.), Teresėlė Kazlauskienė, Sigita Bieliauskienė
- Nuteistasis
- E. N.
- Advokatai
- Kristupas Ašmys
Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Kisieliaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą
pagal nuteistojo E. N. ir jo gynėjo advokato Kristupo Ašmio apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio, kuriuo E. N. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 259 straipsnio 2 d. ir nuteistas dvidešimt septyniomis paromis arešto.
Vadovaujantis LR BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunkčiu, prie Vilniaus apygardos teismo 2004-05-06 nuosprendžiu paskirtos bei neatliktos vienerių metų dviejų mėnesių aštuoniolikos dienų laisvės atėmimo bausmės, dalinio bausmių sudėjimo būdu pridėta šiuo nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės dalis – dešimt parų ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – vieneri metai dveji mėnesiai dvidešimt aštuonios dienos laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. N. nuteistas už tai, kad jis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, esančioje Lukiškių g. 6, Vilniuje, tyrimo tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įsigijo nedidelį kiekį 0,2947 g narkotinės medžiagos - kanapių (ir jų dalių), bei jas laikė iki 2010-02-04, apie 9 val., kol Laisvės atėmimo vietų ligoninės pareigūnai pastarojo asmens gydymosi vietoje, Laisvės atėmimo vietų ligoninės Chirurginio skyriaus intensyvios priežiūros palatoje Nr. 5, neplaninės kratos metu jam priklausančios striukės kairės rankovės kišenėje rado ir paėmė nurodytą kiekį narkotinės medžiagos - kanapių (ir jų dalių).
Šalies argumentai
Nuteistasis E. N. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nuosprendį ir bylą nutraukti. Nurodo, kad byloje nėra jokių jo kaltę patvirtinančių įrodymų. Pirmosios instancijos teismas nuosprendį pagrindė vien suinteresuoto liudytojo M. K. parodymais. Teigia, kad visi kiti apklausti liudytojai patvirtina apelianto nurodytas bylos aplinkybes, o jį išteisinančias bylos aplinkybes teismas nemotyvuotai ignoruoja. Apeliantas nurodo, kad 2010-01-29 buvo atvežtas į laisvės atėmimo vietų ligoninę. Po apžiūrėjimo ir patikrinimo buvo konvojuotas į Vilniaus greitos pagalbos ligoninę, kur buvo skubiai operuotas ir vėliau gydomas intensyvios slaugos sąlygomis. Apelianto teigimu, su juo nuolat buvo bent 2 apsaugos ir priežiūros pareigūnai, o su jokiais pašaliniais asmenimis jis susitikęs nebuvo. Byloje nustatyta, kad daiktus Pravieniškių pataisos namuose jam sudėjo V. L., o atnešė pareigūnas G. R. su nuteistaisiais A. S. ir M. K.. Jis pats tuo metu nejudėjo, prie daiktų nesilietė ir dėl pritaikyto gydymo iš karto užmigo. Nuteistasis pažymi, kad kitą rytą, t.y. 2010-02-04 kratos metu pareigūnai rado nedidelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių. Striukę, kurioje buvo rasto narkotinės medžiagos, į nurodytą vietą pareigūnų akivaizdoje padėjo liudytojas M. K.. Pažymi, kad narkotinės medžiagos buvo rastos jam nepasiekiamoje vietoje, o M. K. vienintelis nuolat tvarkė apelianto rūbus. Ant narkotinių medžiagų pakuotės nėra jokių nuteistąjį identifikuojančių ženklų. Visi kiti liudytojai nurodo narkotinių medžiagų suradimo aplinkybes, tačiau nė vienas iš jų nenurodo, kad minėtos medžiagos priklauso nuteistajam. Be to, atlikti narkotinių medžiagų testai patvirtino, kad nuteistasis narkotikų nevartoja. Teismas taip pat neįvertino to, kad narkotinės medžiagos negalėjo patekti už kojos tvarsčių dėl nuolatinės pareigūnų kontrolės bei daromų kratų.
Nuteistojo gynėjas adv. K. Ašmys skundu prašo Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nuosprendį panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Pažymi, kad LR BPK 145 str. 3 d. nustato, kad neatidėliotinais atvejais krata gali būti daroma ir ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimu, tačiau šiuo atveju per tris dienas nuo kratos atlikimo turi būti gaunamas ikiteisminio tyrimo teisėjo patvirtinimas dėl kratos darymo teisėtumo. Jeigu ikiteisminio tyrimo teisėjo patvirtinimas per minėtą terminą negaunamas, visi kratos metu paimti daiktai, vertybės ir dokumentai turi būti grąžinami asmenims, iš kurių jie paimti, o kratos rezultatais tolesniame procese negali būti remiamasi kaip įtariamojo ar kaltinamojo kaltumą pagrindžiančiais duomenimis. Vertinant tai, kad M. K. pranešė I. Š., kad neva E. N. į savo striukės kišenę įsidėjo narkotinę medžiagą – „žolę“, I. Š. privalėjo nedelsiant atlikti ikiteisminį tyrimą, priimti nutarimą atlikti kratą ir vėliau per tris dienas šį nutarimą sankcionuoti. Be to, pagal BPK 149 str. pareigūnai privalo rašyti kratos protokolą, surastus daiktus parodyti dalyvaujantiems asmenims, protokolą duoti pasirašyti, suteikti teisę pareikšti pretenzijas, o vieną egzempliorių palikti asmeniui, pas kurį daryta krata. Atsižvelgiant į tai, kad nurodyti veiksmai atlikti nebuvo, kratos rezultatai negalėjo būti naudojami. Pats narkotinių medžiagų suradimo faktas traktuotinas kaip neteisėtai gautas, todėl pagal BPK 20 str. negali būti laikomas įrodymu.
Gynėjo teigimu, iš kitų liudytojų pateikiamų duomenų negalima daryti išvados, kad kaltinimo akte ar teismo nuosprendyje išdėstytos aplinkybės yra patikrintos ir be abejonių. Teisme apklaustas liudytoju O. Š. iš viso negalėjo nurodyti nei apklausos dienos, nei valandos, nurodė, jog apklausa vyko gal 10 minučių (apklausos protokole nurodyta, kad apklausa vykdyta 1,5 val.), jis su kolega surado visai ne žalios spalvos medžiagą, o maišelį su baltos spalvos milteliais. Analogiškai nieko negalėjo patvirtinti ir kitas prižiūrėtojas A. V., kartu atlikęs kratą. Minėti pareigūnai nurodė, kad jiems paskambino I. Š., kuri jau buvo iš esmės supildžiusi apklausos protokolus ir jiems tereikėjo pasirašyti. Teisme apklaustas M. K. taip pat patvirtino analogiškas aplinkybes, jog jis nežino, ką reiškia jo apklausoje nurodytos frazės „APS prižiūrėtojas“, kad jis nežino savo tikslių pareigybių ir jų apklausoje nenurodė. Tokius M. K. parodymus būtina vertinti kritiškai ir dėl to, jog jis iš esmės yra priklausomas nuo Laisvės atėmimo vietų ligoninės pareigūnų, nes, anot nuteistojo, dėl savo darbų pobūdžio liudytojas priklauso žemiausiajai nuteistųjų „kastai“ ir neteikiant pareigūnams palankių parodymų būtų išsiųstas atgal į pataisos namus. Be to, gynėjas pažymi, kad tiek M. K., tiek kiti liudytojai (prižiūrėtojai) visose apklausose teigė, jog neva nuteistasis narkotikus išsitraukė iš kojos gipso, tačiau jo kojos nebuvo sugipsuotos, o apsuktos tvarsčiu, tiesiog apvyniotu ant kojų. Teismas taip pat nepagrįstai nurodo, jog pagal visuotinai žinomus pasitaikančius atvejus nuteistieji sugeba įgyti draudžiamų daiktų laisvės atėmimo vietose, todėl preziumuojama, kad narkotikai nuteistajam buvo ne „pakišti“, o jis juos atsivežė iš Vilniaus greitosios pagalbos ligoninės. Tokie teiginiai negali būti laikomi pagrįstais, nes jie nėra susiję su bylą, neaišku, kokiais duomenimis jie yra grindžiami ir negali būti pripažįstami leistinais pagal BPK 20 str.
Nuteistojo gynėjas prašė jo ir nuteistojo apeliacinius skundus tenkinti, o prokuroras – prašė nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai atmestini.
Dėl nuteistojo E. N. skundo argumentų
Nors nuteistasis nurodo, kad byloje nėra jokių jo kaltę patvirtinančių įrodymų, teismas nuosprendį pagrindė vien suinteresuoto liudytojo M. K. parodymais, šie apelianto argumentai atmestini kaip nepagrįsti. E. N. kaltę jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymu patvirtina byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetas.
Kaip matyti iš skundžiamo teismo nuosprendžio, liudytojas M. K. parodė, kad atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę bei yra paskirtas atlikti ūkio darbus Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Nuo 2010-01-25 iki 2010-04-01 jis dirbo Chirurgijos skyriaus intensyvios palatos Nr. 5 palatiniu sanitaru. Pagal pareigas privalėjo prižiūrėti palatos ligonius bei palatą tvarkyti. 2010-02-03 į palatą Nr. 5 buvo paguldytas E. N.. Tą dieną apie 17 val. jis kartu su prižiūrėtoju G. R. ir nuteistuoju A. S. atnešė E. N. priklausančius daiktus. Liudytojas parodė, kad matė, kaip A. S. E. N. akivaizdoje aprašė jam minėtus daiktus, o G. R. patikrino visus atneštus daiktus bei rūbus. Taip pat buvo patikrinta ir E. N. priklausanti striukė, kurią E. N. paprašė pakabinti ant metalinio stovo, stovinčio palatoje. Liudytojo teigimu, tą dieną draudžiamų daiktų pas E. N. rasta nebuvo. Kitą dieną, jis ryte atėjo į palatą Nr. 5 ir E. N. paprašė paduoti ant metalinio stovo kabančią striukę. Nurodė, kad kažką parsivežė iš Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės. Liudytojas padavė E. N. minėtą striukę, o pastarasis išsitraukė iš sugipsuotos kojos kažkokį maišelį ir įdėjo į striukės kairės pusės kišenę. Liudytojas apie tai pranešė I. Š., kurios pavedimu vėliau buvo atlikta krata E. N. palatoje ir rastas maišelis su narkotine medžiaga – kanapėmis. Byloje nėra įrodymų, kad M. K. turėtų suinteresuotumą apkalbėti nuteistąjį, nes nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme tokių duomenų nebuvo gauta. Liudytojo M. K. parodymai nėra nuginčyti ir paneigti kita bylos medžiaga, priešingai – juos vienu ar kitu aspektu pagrindžia kitų liudytojų parodymai bei kita bylos medžiaga. Liudytojai A. V. ir O. Š. parodė iš esmės analogiškas aplinkybes. Jie nurodė, kad 2010-02-04, apie 9 val., Laisvės atėmimo vietų ligoninės Chirurginio skyriaus intensyvios priežiūros palatoje Nr. 5 atliko kratą ir nuteistojo E. N. akivaizdoje, jam palatoje esant vienam, atsegė pastarajam priklausančios striukės kairės rankovės kišenės užtrauktą, kur rado maišelį. Paklausus E. N., kas tai per maišelis, jis atsakė, kad nežino. Minėtą maišelį nunešė Vidaus tyrimų tarnybos pareigūnei I. Š.. Vėliau dėl šio radinio surašė tarnybinius pranešimus. Minėtų liudytojų parodymus iš dalies patvirtina ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės prižiūrėtojo G. R. parodymai. G. R. parodė, kad kartu su nuteistuoju A. S. 2010-02-03 nunešė E. N. priklausančius daiktus į palatą Nr. 5, kur pastarasis buvo gydomas. Ten A. S. aprašė E. N. priklausančius daiktus, o jis atliko visų atneštų daiktų ir rūbų kratą. Patikrinus E. N. striukę, draudžiamų daiktų rasta nebuvo. Liudytojas parodė, kad atlikti viso E. N. kūno patikros nebuvo galimybės, nes abi pastarojo kojos buvo sugipsuotos. Kaip matyti iš bylos medžiagos, liudytoju apklausta D. U. parodė, kad jis dirba Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės gydytoju. Atvežto į skyrių E. N. būklė buvo sunki, abi jo kojos buvo lūžę, todėl jis buvo skubiai operuotas. Jam buvo padaryta vietinė nejautra. Tai iš dalies patvirtina, kad galimybės atlikti visą E. N. kūno apžiūrą nebuvo objektyvių galimybių.
Dėl nuteistojo gynėjo adv. K. Ašmio skundo argumentų
Nuteistojo gynėjo teigimu, Vidaus tyrimų tarnybos pareigūnė I. Š. privalėjo nedelsiant atlikti ikiteisminį tyrimą, priimti nutarimą atlikti kratą ir vėliau per tris dienas šį nutarimą sankcionuoti. Be to, pagal BPK 149 str. pareigūnai privalo rašyti kratos protokolą, surastus daiktus parodyti dalyvaujantiems asmenims, protokolą duoti pasirašyti, suteikti teisę pareikšti pretenzijas, o vieną egzempliorių palikti asmeniui, pas kurį daryta krata. Atsižvelgiant į tai, kad nurodyti veiksmai atlikti nebuvo, kratos rezultatai negalėjo būti naudojami.
Kolegija pažymi, kad šie skundo argumentai yra nepagrįsti ir todėl atmestini. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistojo E. N. krata buvo atlikta nepradėjus ikiteisminio tyrimo, o vadovaujantis Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. 4/07-130 patvirtinta Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija. Šios instrukcijos 147.3 punkte numatyta, kad suimtųjų ir nuteistųjų dalinė krata atliekama pagal laisvės atėmimo vietos direktoriaus budinčiojo padėjėjo, kitų apsaugos ir priežiūros bei vidaus tyrimų tarnybų pareigūnų nurodymą ar suimtajam arba nuteistajam padarius drausmės pažeidimą. Be to, vadovaujantis instrukcijos 142 p., suimtųjų ir nuteistųjų, laisvės atėmimo vietų teritorijų ir patalpų kratos ir apžiūros gali būti planinės ir neplaninės. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, E. N. krata buvo neplaninė, atlikta I. Š. nurodymu, jai gavus informacijos, kad nuteistasis gali turėti draudžiamų daiktų. Be to, buvo surašyti įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolai. Iš išdėstytų aplinkybių akivaizdu, kad E. N. buvo atlikta teisėtai ir tinkamai.
Gynėjo teigimu, iš kitų liudytojų pateikiamų duomenų negalima daryti išvados, kad kaltinimo akte ar teismo nuosprendyje išdėstytos aplinkybės yra patikrintos ir be abejonių. Šie gynėjo skundo argumentai nepagrįsti, nes, kaip jau nurodyta aukščiau, nuteistojo kaltė įrodyta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, kurie patvirtina ir pagrindžia nuteistojo kaltę.
Teismas taip pat nepagrįstai nurodo, jog pagal visuotinai žinomus pasitaikančius atvejus nuteistieji sugeba įgyti draudžiamų daiktų laisvės atėmimo vietose, todėl preziumuojama, kad narkotikai nuteistajam buvo ne „pakišti“, o jis juos atsivežė iš Vilniaus greitosios pagalbos ligoninės. Tokie teiginiai negali būti laikomi pagrįstais, nes jie nėra susiję su byla, neaišku, kokiais duomenimis jie yra grindžiami ir negali būti pripažįstami leistinais pagal BPK 20 str. Kolegija pažymi, kad pats nuteistasis iš esmės pripažino, kad laisvės atėmimo vietose nėra sudėtinga įsigyti narkotikų, net ir prižiūrint pareigūnams. Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nuteistojo kaltę pagrindė surinktų ir ištirtų įrodymų, o ne prezumpcijos apie padarytą nusikalstamą veiką pagrindu.
Esant nurodytoms aplinkybėms, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai E. N. pripažino kaltu padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 259 str. 2 d. ir paskyrė jam tinkamą bausmę, atitinkančią BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, todėl naikinti skundžiamą Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nuosprendį, apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo E. N. ir jo gynėjo advokato Kristupo Ašmio apeliacinius skundus atmesti.