Utenos apylinkės teismo sprendimas

2022-05-23 · Civilinė byla Nr. e2YT-1837-1005/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-05-23
Bylos Nr.
e2YT-1837-1005/2022
Teisminio proceso Nr.
2-50-3-00423-2022-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimundas Rakauskas
Pareiškėjas
S. Š.
Suinteresuotas asmuo
L. K., G. K., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-1837-1005/2022Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00423-2022-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1. 3.2.6.5. 3.4.5.1. 3.4.5.2. (S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 23 d.Utena
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėjas Raimundas Rakauskas,sekretoriaujant Daivai Drazdauskienei,dalyvaujant pareiškėjui S. Š.,

nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims L. K., G. K. ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui (apie teismo posėdį pranešta tinkamai, gauti prašymai nagrinėti bylą nedalyvaujant),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo S. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje L. K., G. K. ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po savo motinos V. L. K. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą faktiniu valdymu. Pareiškime aiškinama, kad nei pareiškėjas, nei kiti asmenys turintys paveldėjimo teisę, po V.L. K. mirties dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė. V.L. K. iki savo mirties gyveno pareiškėjo namuose, kuriuose ir liko velionei priklausantys kilnojamieji buities daiktai. Šiuos daiktus pareiškėjas ėmė valdyti, kaip savo. V.L. K. priklausantį žemės sklypą pareiškėjas 2021-10-04 išnuomavo ir už jį sumokėjo žemės mokestį. Tokiu būdu pareiškėjas faktiniu valdymu priėmė savo mirusios motinos turtą ir dabar kreipiasi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo siekdamas gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas S. Š. pareiškimą palaikė ir prašė tenkinti. Parodė, kad jo motina mirė (duomenys neskelbtini). Motina iki mirties gyveno jo namuose. Jos daiktai liko pas jį. Iš karto po motinos mirties žemės sklypą, kuris priklausė motinai, jis išnuomojo kaimynui. Kaimynas pats pasikreipė pas jį dėl žemės nuomos, kaip į turto paveldėtoją. Už žemę jis moka mokesčius valstybei. Pas notarą dėl palikimo priėmimo laiku nepasikreipė, todėl dabar prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys byloje L. K. ir G. K. pateikė atsiliepimus į pareiškimą, kuriuose nurodė, kad su pareiškimu sutinka ir prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos skyrius pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad prašo pareiškėjo S. Š. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, jų atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad V.L. K. mirė (duomenys neskelbtini). S. Š. yra V.L. K. sūnus. V.L. K. deklaruota gyvenamoji vieta nuo (duomenys neskelbtini) metų buvo S. Š. gyvenamosios vietos adresu. V.L. K. nuosavybės teise priklausė žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurį S. Š. 2021-10-04 išnuomavo, o 2021-12-23 sumokėjo žemės mokestį valstybei. Iš notaro 2022-03-23 rašto matyti, kad po V.L. K. mirties (duomenys neskelbtini) į notarų biurą niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nėra užvesta, Testamentų registre nėra įregistruotų palikimo priėmimo faktų.

Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po savo motinos V.L. K. mirties palikimą priėmė faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti. Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais.

Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas pradėjus faktiškai jį valdyti arba kreipiantis į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo. Pagal Lietuvos Respublikos CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs kriterijus, kurie yra svarbūs nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-382/2010, Nr. 3K-3-487/2010 ir kt.). Taigi, teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan.

Byloje nustatyta, kad po motinos mirties pareiškėjas S. Š. per Lietuvos Respublikos CK nustatytą trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminą nepadavė pareiškimo dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarui (Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 3 dalis), tačiau užvaldė motinai priklausančius buities daiktus ir registruotiną nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą.

Atsižvelgdamas į pareiškėjo paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad pakanka duomenų, leidžiančių pagrįstai teigti, kad pareiškėjas S. Š. priėmė savo mirusios motinos palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, todėl pareiškėjo pareiškimas nustatyti šį juridinę reikšmę turintį faktą yra pagrįstas ir tenkintinas, nes toks juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra susijęs su pareiškėjo subjektinėmis teisėmis įforminant palikimą.

Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 1 dalis), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Respublikos CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 270, 444, 448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjo S. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio (palikimo priėmimo) fakto nustatymo tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), po motinos V. L. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, per trijų mėnesių laikotarpį faktiškai pradėdamas valdyti paveldėtą turtą.

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po V. L. K. mirties, paveldėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.

Teisėjas Raimundas Rakauskas