Panevėžio apygardos teismo nutartis

Teisėja Jolanta Gasparavičienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-178-719/2013

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

2013 m. kovo 15 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Artūro Ridiko (pranešėjas), teisėjų Algirdo Gapučio ir Ričardo Gilio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2013-01-08 nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 str. 2 d. (dvi veikos) bei pagal BK 285 str. 2 d. paskiriant galutinę subendrintą bausmę – 70 (septyniasdešimties) parų areštą. Šiuo nuosprendžiu, vadovaujantis BK 66 str., į A. P. paskirtos bausmės laiką įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2012-05-14 iki 2012-05-15. Be to, iš A. P. priteista turtinei žalai atlyginti: D. T. A. 4000 Lt; Utenos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybai 68,40 Lt; Anykščių rajono ugniagesių tarnybai 119,51 Lt.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. nuteistas už tai, kad 2012 m. balandžio 6 d., apie 17.00 val., degtuku padegė D. T. A. 4000 Lt vertės negyvenamą namą, esantį (duomenys neskelbtini) ir taip tyčia visuotinai pavojingu būdu jį sunaikino.

Taip pat jis nuteistas už tai, jog 2012 m. balandžio 8-9 dienomis (tiksli data nenustatyta), apie 15.00 val., pro lentų tarpą įmetė degantį degtuką į D. T. A. 2000 Lt vertės ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), vidų, ir tyčia visuotinai pavojingu būdu jį sunaikino.

Taip pat jis nuteistas ir už tai, kad 2012 m. gegužės 10 d., apie 13.33 val., paskambinęs Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos bendrajam pagalbos centrui, melagingai pranešė apie visuomenei gresiantį pavojų – (duomenys neskelbtini) degantį negyvenamą namą, dėl ko buvo iškviestos specialios tarnybos – Utenos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Anykščių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos budinti pamaina bei Anykščių rajono ugniagesių tarnybos Kavarsko ir Kurklių komandos.

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas dėl teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms ir priimtinas naujas nuosprendis (BPK 329 str. 2p.) Pabrėžiama, kad A. P. nuteistas už dviejų apysunkių nusikaltimų, numatytų BK 187 str. 2 d. ir vieno baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 285 str. 2 d. padarymą, o Anykščių rajono apylinkės teismas už padarytus nusikaltimus parinkdamas bausmės rūšį bei nustatydamas jų dydžius atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų padarymo stadijas (padaryti du baigti tyčiniai apysunkiai nusikaltimai), atsakomybę lengvinančią aplinkybę (visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi) bei ją sunkinančių aplinkybių nebuvimą, tinkamai įvertino A. P. asmenybę (nusikalstamas veikas padarė būdamas neteistas, administracine tvarka nebaustas, charakterizuojamas teigiamai, niekur nedirbantis), tačiau teismas neįvertino tos aplinkybės, kad abu apysunkiai nusikaltimai padaryti visuotinai pavojingu būdu – padegant kaltinime nurodytus pastatus, be to visi inkriminuotieji nusikaltimai padaryti per mažesnį nei vieno mėnesio laikotarpį, tarp nusikaltimų padarymo esant bent trijų dienų laiko tarpui, kuris yra pakankamas suvokti bei įvertinti savo veiksmus. Apeliaciniame skunde taip pat pastebima, jog Anykščių rajono apylinkės teismo 2013-01-08 nuosprendžiu konstatuotų ir neginčijamai nustatytų faktinių aplinkybių, po A. P. padaryto pirmojo apysunkio nusikaltimo sekė dar vienas analogiško pobūdžio nusikaltimas, bei baudžiamasis nusižengimas, siekiant suklaidinti ir apsunkinti jo padarytų apysunkių nusikaltimų išaiškinimą, kas rodo A. P. įvykdytų nusikalstamų veiksmų pavojingumą. Todėl, teismas pagrįstai konstatavęs nusikalstamų veikų pavojingumą turėjo padaryti išvadą, kad jokiomis kitomis bausmėmis kaip tik laisvės atėmimu pasiekti BK 41 str. numatytų bausmės tikslų nėra įmanoma.

Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, o apeliantas ir jo gynėja apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Skirdamas bausmę, teismas pirmiausia turi vadovautis bausmės paskirtimi. BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia reiškia tai, kad skiriama bausmė yra adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Tinkamas teisingumo principo įgyvendinimas užtikrinamas individualizuojant bausmes. BK 54 str. numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytą sankciją, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į minėtas turinčias reikšmės bausmei skirti aplinkybes, paskiria kaltinamajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Kaip matyti iš skundžiamo Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendžio, skiriant A. P. bausmę buvo atsižvelgta ir įvertinta tai, jog šis asmuo padarė du apysunkius nusikaltimus (BK 187 str. 2 d.) bei vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 285 str. 2 d.), veikos tyčinės, baigtos, yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, bei nėra sunkinančių aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė ir įvertino tai, jog A. P. niekur nedirba ir nesimoko, gyvenamojoje vietoje charakterizuojamas patenkinamai, administracine tvarka nėra baustas, gailisi dėl savo padarytų veikų, yra jauno amžiaus, gyvena nepilnoje šeimoje bei teisiamas pirmą kartą (91 b.l.). Be to, kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, A. P. nuteistas pagal BK 187 str. 2 d., 187 str. 2 d. bei 285 str. 2, kas rodo, jog priimant apkaltinamąjį nuosprendį buvo įvertinta, jog vienas iš BK 187 str. 2 d. numatyto nusikaltimo kvalifikuojančių požymių yra visuotinai pavojingas būdas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinio skundo argumentai, jog priimant skundžiamą nuosprendį nebuvo įvertina ir atsižvelgta į tai, jog dvi iš trijų įvykdytų nusikalstamų veikų buvo įvykdytos visuotinai pavojingu būdu, yra atmestini, kaip nepagrįsti.

Be to, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, Anykščių rajono apylinkės teismas taikydamas A. P. BK 55 str. nuostatas, nepažeidė baudžiamojo įstatymo. Pažymėtina, jog BK 55 str. vartojamas žodis „paprastai“ rekomenduoja teismui asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Tai reiškia, kad su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė yra tipinė bausmė asmeniui, kuris yra pirmą kartą teisiamas už nesunkaus ar apysunkio nusikaltimo padarymą, leidžianti įgyvendinti BK 41 str. įtvirtintą bausmės paskirtį. Vadovaujantis suformuota teismų praktika pirmą kartą teisiamas asmuo – tai toks asmuo, kuris pirmą kartą gyvenime stoja prieš teismą kaip kaltinamasis. Jis gali būti kaltinamas ir vienos, ir kelių nusikalstamų veikų padarymu. Asmuo laikomas pirmą kartą teisiamu, jei teismo kaltinamas viename procese dėl visų veikų, kaip yra ir nagrinėjamu atveju, kuomet A. P. Anykščių rajono apylinkės teismo 2013-01-08 nuosprendžiu dėl visų trijų įvykdytų nusikalstamų veikų yra nuteistas pirmą kartą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinio skundo argumentai dėl skundžiamo nuosprendžio ydingumo, taikant BK 55 str. nuostatas, yra atmetami.

Apeliacinio skundo argumentai, jog skundžiamame nuosprendyje nebuvo tinkamai paskirtos bausmės A. P., kadangi bausmės tikslai šiam asmeniui gali būti pasiekti tik paskyrus galutinę realaus laisvės atėmimo bausmę, taip pat yra atmetami, atsižvelgiant į tai, kad, kaip jau minėta, nors A. P. tyčia padarė du apysunkius nusikaltimus bei vieną baudžiamąjį nusižengimą, niekur nesimoko ir nedirba, tačiau praeityje nebuvo baustas administracine tvarka, neteistas, yra jauno amžiaus, gyvena nepilnoje šeimoje, prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, kas buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, o taip pat nebuvo nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamu Anykščių rajono apylinkės teismo 2013-01-08 nuosprendžiu A. P. paskirtos bausmės yra adekvačios bei proporcingos padarytoms nusikalstamos veikoms bei atitinka teisingumo bei protingumo principus.

Be to, pastebėtina ir tai, jog iš esmės apeliaciniu skundu yra nesutinkama su Anykščių rajono apylinkės teismo paskirta bausme A. P.. Tačiau apeliaciniame skunde prašoma taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 329 str. 2 p. bei 3 p. Pabrėžtina, jog BPK 329 str. 2 p. numatyta, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis panaikinamas ir priimamas naujas nuosprendis, jeigu pirmosios instancijos teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, jog reikia priimti apkaltinamąjį nuosprendį, o BPK 329 str. 3 p. nurodyta, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis panaikinamas ir priimamas naujas nuosprendis, jeigu pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu nutraukė baudžiamąją bylą, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, kad reikia priimti apkaltinamąjį arba išteisinamąjį nuosprendį. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismo pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio pakeitimo pagrindai dėl netinkamai paskirtos bausmės ar nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms įvirtinti BPK 328 str. 2 p. ir 3 p. Kadangi skundžiamu nuosprendžiu asmuo nebuvo išteisintas, taip pat nebuvo nutraukta baudžiamoji byla, apeliaciniame skunde nurodomas prašymas taikyti BPK 329 str. 2 p. bei 3 p. yra nelogiškas.

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros apeliacinio skundo teiginiai dėl Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendžio yra nepagrįsti, kas rodo, jog naikinti ar keisti skundžiamą Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą atmesti.