- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-07
- Bylos Nr.
- 1A-74-337/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-76-1-00102-2012-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danutė Švitinienė, Algirdas Gaputis, Evaldas Vanagas
- Nuteistasis
- A. P.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų ir Evaldo Vanago (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Švitinienės, Algirdo Gapučio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – Apeliantas) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 str. 1 d. (3 veikos) ir 215 str. 1 d. (3 veikos) ir jam paskirtos bausmės:
- pagal BK 182 str. 1 d. (2011 m. kovo 2 d. nusikalstama veika) 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
- pagal BK 215 str. 1 d. (2011 m. kovo 2 d. nusikalstama veika) 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
- pagal BK 182 str. 1 d. (2011 m. kovo 4 d. nusikalstama veika) 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
- pagal BK 215 str. 1 d. (2011 m. kovo 4 d. nusikalstama veika) 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
- pagal BK 182 str. 1 d. (2011 m. kovo 8 d. nusikalstama veika) 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
- pagal BK 215 str. 1 d. (2011 m. kovo 8 d. nusikalstama veika) 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės pagal BK 182 str. 1 d. (2011 m. kovo 2 d. nusikalstama veika) bei BK 215 str. 1 d. (2011 m. kovo 2 d. nusikalstama veika), subendrinta apėmimo būdu ir A. P. paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės pagal BK 182 str. 1 d. (2011 m. kovo 4 d. nusikalstama veika) bei pagal BK 215 str. 1 d. (2011 m. kovo 4 d. nusikalstama veika), subendrintos apėmimo būdu, ir A. P. paskirta 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės pagal BK 182 str. 1 d. (2011 m. kovo 8 d. nusikalstama veika) bei pagal BK 215 str. 1 d. (2011 m. kovo 8 d. nusikalstama veika), subendrintos apėmimo būdu, ir A. P. paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. bei 4 d., paskirtos subendrintos bausmės: pagal BK 182 str. 1 d. (2011 m. kovo 2 d. nusikalstama veika) bei BK 215 str. 1 d. (2011 m. kovo 2 d. nusikalstama veika); pagal BK 182 str. 1 d. (2011 m. kovo 4 d. nusikalstama veika) bei BK 215 str. 1 d. (2011 m. kovo 4 d. nusikalstama veika); pagal BK 182 str. 1 d. (2011 m. kovo 8 d. nusikalstama veika) bei BK 215 str. 1 d. (2011 m. kovo 8 d. nusikalstama veika), dalinio sudėjimo būdu subendrintos prie griežčiausios iš bausmių, pridedant po minimalią dalį įstatyme nustatytos laisvės atėmimo bausmės ir A. P. paskirta subendrinta – vienerių metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. P. paskirta – 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 3 dalimis, paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2009 m. lapkričio 30 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos vienerių metų 15 dienų laisvės atėmimo bausme, prie jos pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį ir A. P. paskirta galutinė subendrinta – vienerių metų 5 (penkių ) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Į galutinį bausmės laiką įskaitytas A. P. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2018 m. sausio 25 d., 23.25 val. iki 2018 m. lapkričio 23 d., vieną laikino sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai (BK 66 str. 2 d.).
Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
A. P. išteisintas iš kaltinimo pagal BK 207 str. 1 d. (2018 m. kovo 2 d. nusikalstama veika), BK 207 str. 1 d. (2018 m. kovo 4 d. nusikalstama veika), BK 207 str. 1 d. (2018 m. kovo 8 d. nusikalstama veika), nepadarius nusikalstamų veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Teismas tenkino civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo ir iš A. P. priteisė 795,54 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ ( juridinio asmens kodas 302604899) naudai.
Teismas iš A. P. priteisė 67,80 Eur (šešiasdešimt septynis eurus aštuoniasdešimt euro centų) proceso išlaidų valstybei.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. P. nuteistas už tai, kad jis 2011 m. kovo 2 d., apie 18.00 val., Panevėžio apskrityje, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, naudodamasis kompiuteriu ir internetine prieiga, prisijungė prie kliento paskyros UAB „(duomenys neskelbtini)“ tinklalapyje (duomenys neskelbtini) pasinaudojęs A. J. vardu išduotais AB „(duomenys neskelbtini)“ internetinės klientų aptarnavimo sistemos vartotojo identifikavimo kodais ir slaptažodžiais, užpildė A. J. vardu paraišką 202,73 Eur (700 Lt) dydžio kreditui gauti, o taip pat iš A. J. sąskaitos AB „duomenys neskelbtini“ banke pervedė į UAB „duomenys neskelbtini“ sąskaitą banke 0,003 Eur (0,01 Lt) registracijos mokestį, mokėjimo paskirtyje nurodydamas, kad tvirtina registracijos duomenis ir kredito sutarties bendrąsias sąlygas, taip suklaidino UAB „duomenys neskelbtini“, kuriai pervedus į A. J. sąskaitą AB „duomenys neskelbtini“ banke 202,73 Eur (700 Lt) dydžio kreditą, iš A. J. banko sąskaitos pervedė 202,73 Eur (700 Lt) į savo sąskaitą AB „duomenys neskelbtini“ banke, taip panaudojant apgaulę gavo kreditą bei savo naudai įgijo svetimą, UAB „duomenys neskelbtini“ priklausantį turtą pinigus, t. y. 202,73 Eur (700 Lt), o taip pat sukčiavimo metu neteisėtai, inicijavo finansines operacijas panaudojant svetimus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis – A. J. vardu išduotus AB „duomenys neskelbtini“ internetinės klientų aptarnavimo sistemos vartotojo identifikavimo kodus ir slaptažodžius;
Be to, A. P. nuteistas už tai, kad jis, 2011 m. kovo 4 d., apie 14.00 val., Panevėžio apskrityje, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, naudodamasis kompiuteriu ir internetine prieiga, prisijungė prie kliento paskyros UAB „duomenys neskelbtini“ tinklalapyje ( duomenys neskelbtini )pasinaudojęs L. K. vardu išduotais AB „duomenys neskelbtini“ internetinės klientų aptarnavimo sistemos vartotojo identifikavimo kodais ir slaptažodžiais, užpildė L. K. vardu paraišką 202,73 Eur (700 Lt) dydžio kreditui gauti, o taip pat iš L. K. sąskaitos AB „duomenys neskelbtini“ banke pervedė į UAB „duomenys neskelbtini“ sąskaitą banke 0,003 Eur (0,01 Lt) registracijos mokestį, mokėjimo paskirtyje nurodydamas, kad tvirtina registracijos duomenis ir kredito sutarties bendrąsias sąlygas, taip suklaidino UAB „duomenys neskelbtini“, kuriai pervedus į L. K. sąskaitą AB „duomenys neskelbtini“ banke 202,73 Eur (700 Lt) dydžio kreditą, iš L. K. banko sąskaitos pervedė 202,73 Eur (700 Lt) į savo sąskaitą AB „duomenys neskelbtini“ banke, taip panaudojant apgaulę gavo kreditą bei savo naudai įgijo svetimą, UAB „duomenys neskelbtini“ priklausantį turtą pinigus, t. y. 202,73 Eur (700 Lt), o taip pat sukčiavimo metu neteisėtai, inicijavo finansines operacijas panaudojant svetimus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis – L. K. vardu išduotus AB „duomenys neskelbtini“ internetinės klientų aptarnavimo sistemos vartotojo identifikavimo kodus ir slaptažodžius;
Be to, A. P. nuteistas už tai, kad jis, 2011 m. kovo 8 d., apie 14.00 val., Panevėžio apskrityje, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, naudodamasis kompiuteriu ir internetine prieiga, prisijungė prie kliento paskyros UAB „duomenys neskelbtini“ tinklalapyje duomenys neskelbtini pasinaudojęs R. G. vardu išduotais AB „duomenys neskelbtini“ internetinės klientų aptarnavimo sistemos vartotojo identifikavimo kodais ir slaptažodžiais, užpildė R. G. vardu paraišką 202,73 Eur (700 Lt) dydžio kreditui gauti, o taip pat iš R. G. sąskaitos AB „duomenys neskelbtini“ banke pervedė į UAB „duomenys neskelbtini“ sąskaitą banke 0,003 Eur (0,01 Lt) registracijos mokestį, mokėjimo paskirtyje nurodydamas, kad tvirtina registracijos duomenis ir kredito sutarties bendrąsias sąlygas, taip suklaidino UAB „duomenys neskelbtini“, kuriai pervedus į R. G. sąskaitą AB „duomenys neskelbtini“ banke 202,73 Eur (700 Lt) dydžio kreditą, iš R. G. banko sąskaitos pervedė 202,73 Eur (700 Lt) į savo sąskaitą AB „duomenys neskelbtini“ banke, taip panaudojant apgaulę gavo kreditą bei savo naudai įgijo svetimą, UAB „duomenys neskelbtini“ priklausantį turtą pinigus, t. y. 202,73 Eur (700 Lt), o taip pat sukčiavimo metu neteisėtai, inicijavo finansines operacijas panaudojant svetimus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis – R. G. vardu išduotus AB „duomenys neskelbtini“ internetinės klientų aptarnavimo sistemos vartotojo identifikavimo kodus ir slaptažodžius.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu prašoma pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018-12-21 nuosprendį ir A. P. skirti su jam taikytu kardomuoju kalinimu sutampančią galutinę laisvės atėmimo bausmę ir laikyti, jog jis laisvės atėmimo bausmę yra atlikęs. Skunde nesutinkama su teismo nuosprendyje išdėstytais motyvais dėl visiškai atskirų nusikalstamos veikos epizodų išskaidymo atsižvelgiant į nusikalstamų veikų laiką, nukentėjusiuosius asmenis. Nurodoma, kad darydamas nusikalstamas veikas A. P. turėjo vieningą tikslą ir tyčią - gauti pinigines lėšas pasinaudojant jam suteikta prieiga prie elektroninės bankininkystės duomenų. Skunde teigiama, kad veikos padarytos 6 dienų laikotarpiu, o nukentėjusieji vienaip ar kitaip tarpusavyje susiję. Todėl manoma, kad nusikalstamos veikos turi būti kvalifikuojamos kaip viena tęstinė veika, trunkanti laikotarpyje nuo 2011 m. kovo 2 iki kovo 8 dienos. Taip pat skunde nurodoma, kad A. P. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 215 str., padarymą teismas paskyrė griežtesnes bausmes nei už nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 str. 1 d., padarymą, nors BK 215 str. numatyta nusikalstama veika yra tik priemonės (mokėjimo kortelės) tikslui pasiekti panaudojimas. Nurodoma, kad skirdamas A. P. bausmes teismas neatsižvelgė, jog jo nusikalstamos veikos padarytos prieš 8 metus, nėra smurtinio pobūdžio, nusikaltimai nėra sunkūs, jais nebuvo sukeltos sunkios pasekmės ar didelė žala. Teigiama, kad pirmos instancijos teismas neatsižvelgė, jog A. P. kriminalinė praeitis susijusi su jo amžiumi – nusikalstamas veika padarė būdamas nepilnametis. Skunde nurodoma, kad Apeliantas turi susiradęs darbą, turi nepilnametį sūnų, kuriuo reikia materialiai pasirūpinti. Teigiama, kad A. P. atžvilgiu turėtų būti pritaikyta jo padėtį lengvinanti aplinkybė – rizikingas nukentėjusiųjų asmenų elgesys, suponavęs galimybę įvykdyti nusikalstamą veiką. Pažymima, kad nukentėjusieji pažeidė su banku sudarytas sutartis, suteikdami trečiajam asmeniui prieigą prie jų neviešinamų prieigų prie elektroninės bankininkystės sistemos, kas tiesiogiai sudaro galimybę realizuoti BK 215 str. 1 d. sudėtį.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras - atmesti.
Apeliacinis atmestinas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d. nuostatomis apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma paduotame apeliaciniame skunde.
Išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, įvertinusi byloje esančius įrodymus apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino įstatymo nustatyta tvarka gautus duomenis bei juos tinkamai išanalizavęs pagrįstai A. P. pripažino kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 str. 1 d. (3 veikos) bei 215 str. 1 d. (3 veikos) ir už jų padarymą buvo paskirtos teisingos bausmės. Esminių BPK pažeidimų tiriant ir vertinant įrodymus bei nuteistajam skiriant bausmes ir galutinę subendrintą bausmę nenustatyta.
Motyvuojamoji dalis
Dėl tęstinės nusikalstamos veikos
Apeliaciniame skunde nesutinkama su nusikalstamų veikų kvalifikavimu teigiant, kad A. P. padarė tęstines nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 str. 1 d. ir 215 str. 1 d., o ne atskiras veikas, kaip tai nustatyta nuosprendyje. Lietuvos A. T. praktikoje tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieningos tyčios. Pagrindinis tęstinės nusikalstamos veikos požymis, skiriantis tęstinę veiką nuo pavienio nusikaltimo, yra vieningas kaltininko sumanymas, kuris sujungia keletą veiksmų, kurių kiekvienas atskirai, nesant vieningo sumanymo pagrobti apibrėžto dydžio svetimą turtą, galėtų sudaryti atskirus pavienius nusikaltimus. Kitaip tariant, tęstinė veika yra tada, kai kaltininkas veikia turėdamas konkretų sumanymą siekdamas pagrobti (sukčiavimo atveju apgaule įgyti) apibrėžto dydžio svetimą turtą, tačiau dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių tai įgyvendina ne iš karto, o per kelis etapus (Lietuvos A. T. 2015 m. sausio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-59/2015). Skundžiamu nuosprendžiu A. P. nuteistas dėl trijų nusikalstamų veikų, kvalifikuotų kaip sukčiavimas, padarymo, taip pat dėl trijų nuskalstamų veikų, kvalifikuotų kaip neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimas. Apygardos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo argumentus, įvertinusi skundžiamame nuosprendyje nustatytas aplinkybes, laiko, kad nuteistojo skundo argumentai dėl A. P. padarytų nusikaltimų kvalifikavimo kaip vienos tęstinės nusikalstamos veikos yra nepagrįsti. Skunde nurodoma, kad nuteistasis nusikalstamas veikas padarė per trumpą laiko tarpą, t. y. laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 2 iki kovo 8 dienos, veikimo metodas, apgaulės mechanizmas nukentėjusiųjų atžvilgiu iš esmės buvo analogiški, tačiau šių aplinkybių buvimas nėra pakankamas pagrindas laikyti, kad A. P. padarė tęstines nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 str. 1 d. bei 215 str. 1 d. Kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad A. P., turėdamas tikslą apgaulės būdu užvaldyti svetimą turtą, veikė vieninga tyčia, turėdamas vieną sumanymą. Asmens duomenų panaudojimas bei sukčiavimas buvo įvykdytas kelių asmenų atžvilgiu ir ne vienu metu, o skirtingomis dienomis, nusikalstamos veikos buvo vykdomos tiek, kiek leido aplinkybės, t. y. pavykus pasinaudoti A. J. banko internetinės kliento sistemos vartotojo identifikavimo kodais ir slaptažodžiais ir taip apgaulės būdu gauti kreditą savo naudai buvo sumanyta pradėti veiką vykdyti L. K., o po to ir R. G. atžvilgiu. Iš nuteistojo A. P. teisme duotų paaiškinimų visumos taip pat galima spręsti, kad kiekviena nusikalstama veika buvo vykdoma atskirai, t. y. sėkmingai įvykdžius vieną nusikaltimą, būdavo daroma kita nusikalstama veika. Pirmos instancijos teismo posėdžio metu A. P. nurodė, kad paėmus kreditą A. J. ir L. K. vardu buvo surastas kitas asmuo, t. y. R. G., kurio asmens duomenimis taip pat buvo pasinaudota pasiimant kreditą savo naudai. Kolegijos vertinimu, paminėtos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad darydamas pirmą nusikaltimą A. P. jau turėjo susiformavusį sumanymą ir dėl kitų nusikalstamų veiksmų. Nenustačius vieningo kaltininko sumanymo, jungiančio nusikalstamas veikas, padarytas skirtingu laiku, A. P. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip atskiros nusikalstamos veikos, o ne kaip vienos tęstinės nusikalstamos veikos epizodai.
Dėl bausmės individualizavimo
Nuteistasis A. P. apeliaciniame skunde taip pat kelia bausmės individualizavimo klausimą, prašo bausmę švelninti. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai nurodyti BK 54 str. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 str. 2 d. 1–8 punktai). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 str. 1, 2 dalys).
Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, apelianto nurodytus argumentus, kuriais jis grindžia prašymą švelninti bausmę, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. P. bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, taip pat ir galutinę subendrintą bausmę, paminėtų bausmės skyrimo nuostatų nepažeidė. Nuosprendyje atsižvelgta į tai, kad padaryti trys tyčiniai baigti apysunkiai ir trys tyčiniai baigti nesunkūs nusikaltimai. Nusikaltimus nuteistasis padarė turėdamas neišnykusį teistumą, Lietuvos Respublikoje teistas net 5 kartus, visus kartus už padarytus nusikaltimus nuosavybei, kartą jam taikyta griežčiausios rūšies bausmė – terminuotas laisvės atėmimas. A. P. taip pat ne kartą teistas ir užsienio šalyse. Šių aplinkybių visuma rodo, kad A. P. teigiamų išvadų dėl savo elgesio nedaro, savo nusikalstamo gyvenimo būdo keisti nesistengia, yra linkęs pažeisti įstatymus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės nebus efektyvios siekiant BK 41 str. apibrėžtų bausmės tikslų. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė aiškius tiek bausmės rūšies parinkimo, tiek bausmės dydžio nustatymo motyvus. Su jais apygardos teismo teisėjų kolegija sutinka. Iš skundžiamame nuosprendyje nurodytų bausmės skyrimo motyvų matyti, kad sprendimą skirti griežčiausios rūšies bausmę – terminuotą laisvės atėmimą – lėmė neigiamai A. P. asmenybę charakterizuojantys duomenys, susiję su jo ankstesniais teistumais ir taikytų bausmių neefektyvumu. Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas bylos aplinkybes, A. P. sveikatos būklę, taip pat jo atsakomybę lengvinančią bei ją sunkinančių aplinkybių nebuvimą, konstatuotina, kad už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kurios yra artimos sankcijose numatytų laisvės atėmimo bausmių minimaliam dydžiui, kolegijos vertinimu, savo dydžiu nėra aiškiai per griežtos ar akivaizdžiai neteisingos. Skirtos bausmės subendrintos nepažeidžiant BK 63 straipsnio nuostatų. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį už atskiras nusikalstamas veikas, tinkamai įvertino visas faktines bylos aplinkybes ir teisingai taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą pagal nuteistojo apeliacinį skundą, nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą paskirtą bausmę dar labiau švelninti ar juolab taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Atmetant A. P. apeliacinį skundą atsižvelgtina ir į tai, kad apylinkės teismas, įvertinęs nuteistojo prisipažinimą dėl padarytų veikų bei aplinkybę, kad byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, nuteistojo atžvilgiu taikė BK 64¹ str. nuostatas, kurių pagrindu galutinę subendrintą A. P. paskirtą vienerių metu trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažino vienu trečdaliu. Bendrindamas A. P. už skirtingas nusikalstamas veikas paskirtas bausmes apylinkės teismas parinko ir jam palankesnius apėmimo bei dalinio sudėjimo bendrinimo būdus, todėl vertinti pirmosios instancijos teismo paskirtą galutinę bausmę kaip aiškiai per griežtą bei neteisingą taip pat nėra pagrindo.
Apeliaciniame skunde nuteistasis A. P. taip pat nurodė, kad skirdamas bausmę teismas nepagrįstai nepripažino jo padėtį lengvinančia aplinkybe rizikingą nukentėjusiųjų asmenų elgesį, suponavusį galimybę jam įvykdyti nuskalstamas veikas. Nurodoma, kad pastarieji pažeidė su bankais sudarytas sutartis, suteikdami trečiajam asmeniui prieigą prie internetinės klientų aptarnavimo sistemos, kas A. P. sudarė galimybę realizuoti BK 215 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėtį. Aukštesnės instancijos teismas atmeta šį skundo argumentą. Kolegija pažymi, jog byloje nenustatyta jokių duomenų, kurie duotų pagrindą nukentėjusiųjų elgesį vertinti kaip rizikingą. Kasacinio teismo yra nurodyta, kad BK 59 str. 1 d. 6 p. numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys) nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius ar rizikingus nukentėjusiojo veiksmus (Lietuvos A. T. 2016-11-30 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-135-648/2016). Bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis iš asmeniškai nepažystamų asmenų gavęs jų elektroninės bankininkystės identifikavimo kodus ir slaptažodžius paėmė jų vardu didesnės sumos kreditą nei jiems nurodė, pervedė pinigus trečiajam asmeniui, kurie vėliau buvo išgryninti. Taigi, būtent dėl nuteistojo panaudotos apgaulės, o ne dėl pačių nukentėjusiųjų rizikingo elgesio, kuris galėjo išprovokuoti nuteistąjį padaryti nusikalstamą veiką, nukentėjusieji patyrė žalą. Nuteistasis nusikalstamą veiką buvo apgalvojęs iš anksto ir tam jokios įtakos neturėjo pačių nukentėjusiųjų veiksmai. Skunde tikinama, kad skirdamas bausmę A. P. teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad nusikaltimai buvo padaryti prieš aštuonerius metus. Aukštesnės instancijos teismas atmeta ir šį skundo argumentą. Visų pirma pažymėtina, jog tai, kad nuosprendis A. P. atžvilgiu buvo priimtas beveik po aštuonerių metų nuo nusikalstamų veikų padarymo, lėmė paties nuteistojo veiksmai. A. P. tuoj po nusikalstamų veikų padarymo pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, 2013-10-09 apylinkės teismo nutartimi jam buvo skirtas suėmimas ir paskelbta jo tarptautinė paieška. A. P. buvo sulaikytas tik 2018-01-25 (2 t. 53 b. l.). Po jo sulaikymo ikiteisminis tyrimas buvo baigtas pakankamai greitai ir jau 2018-12-21 apelianto atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis.
Taip pat atmetant nuteistojo teiginius, jog paskyrus jam terminuotą laisvės atėmimo bausmę jis negalės rūpintis savo šeima, dėl ko nukentės ne tik jo paties, bet ir jo mažamečio sūnaus interesai, atkreiptinas dėmesys į tai, jog nusikaltimą padariusio asmens gyvenime kilę neigiami padariniai, susiję su jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymu, siejami su šeimos narių priežiūra ir pan., priešingai nei tai suvokia apeliantas, nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės individualizavimo. Akivaizdu, kad darydamas nusikalstamą veiką apeliantas prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką, todėl dėl jam paskirtos bausmės jo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto nusikaltimo rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats ir negali lemti švelnesnės bausmės paskyrimo ar nuteistojo teisinės padėties švelninimo.
Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018-12-21 nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinių bei procesinių teisės normų ir jį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
Nuteistojo A. P. apeliacinį skundą atmesti.