Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nutartis

institucijos, priėmusios nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, atstovui Ginui Pocevičiui,

teismo posėdyje, židinio proceso tvarka, išnagrinėjo L. N. skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato 2021 m. gruodžio 16 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teiseną byloje ROIK 21152087546.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2021 m. gruodžio 7 d. L. N. pateikė pareiškimą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariatui (toliau – Institucija), kad 2021 m. gruodžio 7 d., apie 10 val., jam atvykus į savo namus, tai yra į jam priklausančią nuosavybę, esančią (duomenys neskelbtini), jis negalėjo patekti į namo vidų, nes jo turimas raktas spynai akivaizdžiai netiko ir neabejotinai susidarė įspūdis, kad yra pakeista lauko durų spyną. Jo sutuoktinė V. N., su kuria jau 2 metus vyksta skyrybų procesas, savavališkai ir neteisėtai, nusižengdama Lietuvos Respublikos įstatymams, viena pati nuo 2019 m. rugpjūčio 16 d. valdo visą santuokos metu įgytą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. Prašė policijos išsiaiškinti, ar V. N. nepažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87, 3.92 straipsnių reikalavimų bei Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnyje įtvirtintos atsakomybės už savavaldžiavimą.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjas Evaldas Každailis 2021 m. gruodžio 16 d. nutarimu nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos byloje ROIK 21152087546 (toliau – skundžiamas nutarimas) nutarė dėl L. N. pareiškime išdėstytų aplinkybių nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nutarimas motyvuojamas tuo, kad tarp sutuoktinių yra atsiradę civiliniai turtiniai santykiai, jog administracinio nusižengimo požymiai V. N. veikoje nenustatyti – tai civilinių teisinių santykių visuma, kylanti iš tarpusavio sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, nagrinėjama civilinės teisės normų, kurie turi būti sprendžiami civiline tvarka.

2022 m. sausio 10 d. teisme gautas L. N. skundas, kuriuo jis prašo panaikinti skundžiamą nutarimą bei nubausti V. N. įstatymo numatytomis priemonėmis. Savo skunde L. N. labai daug dėmesio skiria savo sutuoktinės V. N. apklausų metu duotų parodymų analizei ir vertinimui, teikia atsikirtimus į V. N. parodymus, analizuoja tarp jo ir sutuoktinės susiklosčiusius tarpusavio santykius nuo 2019 m. rugpjūčio 17 d. Tačiau L. N. mažai dėmesio skiria argumentams ir motyvams, kodėl, jo manymu, skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas ir turi būti panaikintas. L. N. tik nurodo, kad skundžiamas nutarimas nėra pagrįstas, jog jį priimant vadovautasi tik vienos V. N. tariamais parodymais, sąmojais, visiškai neteisingais faktų išdėstymais ir akivaizdžiu melavimu. Pasak L. N., jis turi visas teises patekti į savo nuosavybę bet kada, bet kokiu laiku, ir V. N. leidimas jam nėra reikalingas.

Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), registruotas L. N. vardu, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną bylos Nr. 21152087546 medžiaga, b. l. 14-15).

Iš Gyventojų registro išrašo apie asmenį matyti, kad V. N. nuo (duomenys neskelbtini) yra ištekėjusi ir jos santuoka nėra nutraukta (nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną bylos Nr. 21152087546 medžiaga, b. l. 14-15).

Iš 2021 m. gruodžio 14 d. apklausos protokolo matyti, kad apklausus V. N., pastaroji nurodė, kad nuo 2019 m. rugpjūčio mėn. pabaigos su vyru L. N. kartu nebegyvena jų gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini). L. N. išėjo gyventi pas kitą moterį, kur faktiškai sukūrė kitą šeimą, vedė bendrą ūkį. Savo sugyventinei išmokėjo bankui buto paskolą, atliko kapitalinį buto remontą, pakeitė buto šarvuotas duris, supirko baldus, šviestuvus, užuolaidas. 2019 m. gruodžio mėn. L. N. padavė pareiškimą į Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus dėl skyrybų. Šiuo metu vyro iniciatyva vyksta skyrybų procesas. Vykstant skyryboms, vyras prieš ją naudojo fizinį smurtą, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir jam buvo apribota teisė lankytis jos gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini). Vėliau vyrui nebuvo uždrausta ateiti į jos gyvenamą vietą, nes joje buvo jo daiktų ir jo advokatei dalyvaujant, jis pasiimdavo savo daiktus. Kai L. N. išėjo gyventi pas kitą moterį, tai jau treti metai kaip jis negyvena adresu (duomenys neskelbtini). Už visus patarnavimus, už žemę, namo apsaugą moka ji. L. N. prie namo (duomenys neskelbtini) išlaikymo, žemės valdos gerbūvio neprisideda, nei pinigine prasme, nei fiziniu darbu, namų aplinką tvarko ji viena. Ji, gyvendama (duomenys neskelbtini), pro pagrindines laukines duris vaikšto retai, įeidavo į garažą iš namo koridoriaus, sėsdavo į automobilį ir išvažiuodavo, automatiškai pakėlusi vartus. Išvažiavusi iš garažo, vartus automatiškai nuleisdavo. Namo lauko duryse raktas būna įdėtas į spyną iš vidaus ir visą tą laiką, kai pradėjo gyventi viena, rakto iš spynos neišiminėja, nes taip jai saugiau. Ji jokios durų spynos nekeitė ir namo durų spyna yra ta pati, kaip ir buvo. Kadangi L. N. kartu nebegyvena daugiau kaip 2 metai, ji nenori, kad jis lankytųsi jai nesant namuose, nes jis viską, kas įmanoma paimti, neša iš namų. Taip pat, paėmęs daiktus juos negrąžina ir tuos daiktus išneša pas savo sugyventinę. Ji jam nedraudžia lankytis, kai ji yra namuose, ne kartą yra atėjęs su savo advokatu, kai reikėdavo ką pasiimti, taip pat buvo atėjęs su antstoliu. Prieš tai suderinus laiką, ji būdavo informuota ir jokių konfliktų nebūdavo. Kai ji būna namuose, kaip ji supranta, jis pats nenori ateiti, nes tada negalės pasiimti bendrų daiktų, nors per tuos metus, kai ji gyvena viena, yra atsiradę jos naujų asmeninių daiktų. Turtas šiuo metu yra dar teismo nepadalintas, vyksta teismo procesas. L. N. teiginys, kad ji pakeitė durų spyną yra melagingas. 2021 m. gruodžio 7 d., apie 10.00 val., jai į mobilaus ryšio telefoną paskambino nežinomas numeris, atsiliepus išgirdo pažįstamą šaukiantį balsą, kuris šaukdamas pasakė, kad negali patekti į namus. Tai buvo L. N.. Išgirdusi jo šauksmus, ji nieko nesakiusi, telefoną išjungė ir nebendravo. Už kelių minučių gavo žinutę, kurioje buvo nurodyta atvykti jai į (duomenys neskelbtini), atvežti durų naujos spynos raktą. Kadangi ji žinojo, kad spynos nėra keitusi, todėl į L. N. žinutę nereagavo. L. N. pranešimas yra melagingas (nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną bylos Nr. 21152087546 medžiaga, b. l. 25-26).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pagal ANK 641 straipsnį, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius.

L. N. teigia, kad jo sutuoktinės V. N. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, požymiai, nes ji 2021 m. gruodžio 7 d., apie 10 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kuris L. N. ir V. N. priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, duryse iš namo vidaus durų spynoje palikdama raktą ir tokiu būdu jam neleisdama patekti į namus, apribojo L. N. teisę laisvai patekti į namus bei pažeidė CK 3.87 ir 3.92 straipsnius.

ANK 518 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą – savavališką tikros ar tariamos teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadariusį esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Savavaldžiavimo pagrindinis objektas – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, asmuo privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržydamas kitų asmenų teisių ir laisvių, taip pat turi gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Įstatymai draudžia piktnaudžiauti savo teisėmis, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymu saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.137 straipsnis). Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Teisės vykdymo savavališkumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų. Tačiau teismas konstatuoja, kad ne visi įstatymo reikalavimų neatitinkantys veiksmai ar veiksmai, kurie nedera su gera morale, protingumo ir teisingumo principais, ar kuriais yra negerbiamos bendro gyvenimo taisyklės, užtraukia administracinę atsakomybę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai, sprendžiant civilinius ginčus, taikomos baudžiamosios teisės (ar administracinės teisės) normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo padarymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-451/2011, Nr. 2K-P-267/2011, Nr. 2K-P-183/2012).

Iš L. N. ir V. N. paaiškinimų, Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) esančių duomenų matyti, kad L. N. ir V. N. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, kuri dar nėra nutraukta; ginčo turtas, t. y. gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgytas (duomenys neskelbtini) Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1-2077 pagrindu, vadinasi šis turtas L. N. ir V. N. priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise; šiuo metu Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla dėl L. N. ir V. N. santuokos nutraukimo, byla dar nėra išnagrinėta ir joje dar nepriimtas galutinis sprendimas. Minimoje santuokos nutraukimo byloje, be kitų klausimų, yra nagrinėjamas ir santuokos metu įgyto turto, kuris laikomas bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe, padalinimo klausimas, tame tarpe ir gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), padalinimo klausimas. L. N. patikslintu civiliniu ieškiniu prašo ginčo namą priteisti jam asmeninės nuosavybės teise, o V. N. patikslintu priešieškiniu ginčo namą prašo priteisti jai asmeninės nuosavybės teise.

Byloje nustatyta, kad L. N. nuo 2019 m. rugpjūčio 16 d., t. y. maždaug 2,5 metų, negyvena jam ir V. N. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame name, (duomenys neskelbtini). Kaip nurodė pats L. N., pradžioje jis gyveno pas savo dukrą, o vėliau persikėlė gyventi pas buvusią bendradarbę, kuri jam gyvenimui suteikė vieną kambarį. Per 2,5 metų laiko tarpą, kaip nurodė pats L. N., jis kelis kartus lankėsi ginčo name su advokate, antstoliu, su tikslu nustatyti faktines aplinkybes, kartu pasiėmė keletą jam priklausančių asmeninių daiktų, daugiau jis ginčo name nesilankė, paskutinį kartą name buvo maždaug prieš metus laiko. V. N. nurodė, kad per 2,5 metų laiko tarpą ji įsigijo ir ginčo name laikė nemažai naujų asmeninių daiktų. Po maždaug 2,5 metų, t. y. 2021 m. gruodžio 7 d., apie 10 val., L. N., atvykęs į ginčo namus, savo turėtu raktu negalėjo atsirakinti namo durų, nes, kaip paaiškėjo vėliau, V. N. iš vidaus pusės durų spynoje buvo palikusi raktą, o pati buvo išvykusi į darbą, išvažiuodama automobiliu pro garažą su nuleidžiamais/pakeliamais garažo vartais. V. N. neginčijo fakto, kad durų raktas buvo paliktas durų spynoje iš vidaus, teigė taip besielgianti nuo tada, kai pradėjo gyventi viena, nes jai taip yra saugiau, be to, ji pati nori būti namuose, kai L. N. atvyksta į namus pasiimti savo asmeninių daiktų. V. N. nuosekliai tvirtino, kad ji nedraudžia L. N. atvykti į namus, tačiau nori apie tai būti informuota iš anksto ir nori tuo metu pati būti namuose. 2021 m. gruodžio 7 d., apie 10 val., L. N. dirbo darbe – (duomenys neskelbtini), turėjo klientų, kai jai paskambino L. N. ir nurodė atvykti į namus ir duoti jam naują, pakeistos spynos raktą, prieš tai L. N. su ja nesitarė ir nederino laiko, kada jis planuoja atvykti į namus, esančius (duomenys neskelbtini). 2021 m. gruodžio 9 d., policijos pareigūnui, tyrusiam L. N. pareiškimą, pačiam L. N. ir V. N. atvykus į namus, esančius (duomenys neskelbtini), V. N. įrodė, kad laukinių durų spyna nėra pakeista, o durų spynoje, iš vidaus pusės, yra įkištas raktas. Policijos pareigūnui pasiūlius L. N. pasiimti jam reikalingus daiktus iš namo, pastarasis atsisakė tai padaryti, teigdamas, kad kai jam reikės daiktų, tada jis ir atvyks jų pasiimti.

Įvertinęs šiuos duomenis, teismas daro išvadą, kad geros moralės ir bendro gyvenimo taisyklių negerbė ne V. N., o pats pareiškėjas L. N., nes jis, 2,5 metų negyvendamas namuose, galėjo susitarti su V. N. dėl atvykimo į namus pasiimti savo asmeninių daiktų, juolab, kad jis tik prieš maždaug metus paskutinį kartą lankėsi namuose, ir lankėsi ne vienas, o su advokate ir antstoliu. V. N. ir L. N. yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai ir jų kaip bendraturčių teisės į minėtą objektą bei jo priklausinius nėra pasibaigusios, todėl visi ginčai dėl valdymo, naudojimosi ir disponavimo bendru turtu turėtų būti sprendžiami bendru sutarimu, o jo nepasiekus – teisme civilinio proceso tvarka. Kaip jau buvo minėta anksčiau, be to, tai patvirtino ir L. N. bei V. N., Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose nuo 2019 m. gruodžio mėn. yra nagrinėjama L. N. ir V. N. santuokos nutraukimo byla, esant nesutarimams tarp šalių dėl valdymo, naudojimosi ir disponavimo bendru turtu, šalys galėjo teisme nusistatyti naudojimosi bendru turtu tvarką, tačiau tai nebuvo padaryta. Esant civiliniams teisiniams santykiams, administracinio nusižengimo teisena negali būti pradėta ir vykdoma. Administracinių nusižengimų bylų teisena nėra skirta turtiniams ginčams spręsti. Ji nepakeičia ir pagal savo prigimtį negali pakeisti civilinio proceso įstatymų, specialiai skirtų civilinių, darbo, šeimos ir kitų bylų dėl privatinių teisinių santykių nagrinėjimui. Taip pat pažymėtina, kad savavaldžiavimo faktas negali būti pagrįstas vien asmens, laikančio save nukentėjusiu, pareikštomis pretenzijomis (reikalavimais), tokio nusižengimo sudėtis turi būti nustatoma, įvertinus visus byloje surinktus duomenis.

Administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina veiką, kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jeigu nėra bent vieno iš minėtų požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties. Šiuo atveju V. N. atliktas veiksmas – rakto palikimas laukinių durų spynoje iš namo vidaus, nesudaro pagrindo konstatuoti jos kaltę – veikimą tyčia, siekiant sukelti pareiškėjui kokią nors žalą, piktnaudžiauti jai priklausančiomis turtinėmis teisėmis. V. N. nežinojo, kad 2021 m. gruodžio 7 d., apie 10 val., L. N. atvyks į namus, esančius (duomenys neskelbtini), pasiimti asmeninių daiktų, todėl elgėsi įprastai – dėl saugumo laukinių durų spynoje iš vidaus pusės paliko raktą, o iš namų išvyko automobiliu pro garažą. Nesant objektyvių įrodymų, patvirtinančių V. N. tyčią pareiškėjo nurodyto turto atžvilgiu veikti teisei priešingu būdu, nėra būtinojo subjektyviojo savavaldžiavimo požymio – tyčios, todėl atsakomybė pagal ANK 518 straipsnį negalima. Pažymėtina, jog savavaldžiavimo faktas negali būti paremtas vien asmens, laikančio save nukentėjusiu, pareikštomis pretenzijomis, tokio pažeidimo sudėtis turi būti nustatoma byloje surinktais objektyviais įrodymais. Teismo vertinimu, L. N. pats išprovokavo susidariusią situaciją, o jos sprendimui pasirinko netinkamą galimai pažeistų teisių gynimo būdą. Duomenų, kad L. N. būtų apsunkintos galimybės ginti savo galimai pažeistas teises civilinio proceso tvarka, nėra.

Taigi, atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad Institucija priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną ir naikinti jo L. N. skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

netenkinti L. N. skundo.

Palikti galioti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo Evaldo Každailio 2021 m. gruodžio 16 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną byloje ROIK 21152087546 nepakeistą.

Ši nutartis per dvidešimt dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per nutartį priėmusį apylinkės teismą.