- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-02-12
- Bylos Nr.
- I-5445-244/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05030-2014-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Liudmila Zaborovska (pran.), Jolanta Malijauskienė, Henrikas Sadauskas
- Pareiškėjas
- R. R.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Liudmilos Zaborovskos, teisėjų Jolantos Malijauskienės ir Henriko Sadausko, dalyvaujant pareiškėjui R. R., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. R. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, ir Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. R. skunde (b. l. 32–36) prašo: 1) įpareigoti Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą (toliau – ir Lukiškių TI-K) grąžinti jam pledą; 2) priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 1 500 Lt neturtinę žalą; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Skunde pareiškėjas paaiškino, kad perkeliant jį į drausmės grupę atlikti nuobaudą iš jo buvo paimti daiktai, kurių negalima turėti būnant drausmės grupėje. 2013-07-10 baigus atlikti nuobaudą drausmės grupėje paimti daiktai buvo grąžinti, išskyrus pledą. Kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją su prašymais grąžinti pledą, tačiau ši prašymus atmetė. Kalėjimų departamentas taip pat prašymų netenkino. Su minėtu klausimu kreipėsi į Seimo kontrolierių ir šis konstatavo, kad negrąžinus pledo buvo pažeistos pareiškėjo teisės. Lukiškių TI-K neatsižvelgė į Seimo kontrolieriaus išvadą, o Kalėjimų departamentas pakeitė savo poziciją ir pripažino, kad Lukiškių TI-K negrąžindamas pledo elgėsi neteisėtai, šiais veiksmais pažeidė jo teises. Kalėjimų departamentas sprendime nurodė, kad Lukiškių TI-K administracija atskiru raštu bus įpareigota grąžinti jam pledą, tačiau pledas dar negrąžintas. Dėl minėtų Lukiškių TI-K veiksmų patyrė neturtinę žalą, kurią įvertina 1 500 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepime į skundą (b. l. 47–49) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą atsakovas paaiškino, kad pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 175 punktą Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 96 straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais 173 punkte nurodyti daiktai, išskyrus barzdaskutes ir patalynę, paimami motyvuotu pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu. Vadovaujantis šiuo metu galiojančiais teisės aktais, prašymų leisti perduoti suimtajam (nuteistajam) siuntinį ir smulkų paketą su spauda registro saugojimo terminas yra 3 metai. Šiuo metu įstaigos archyve yra saugomi nuo 2010 m. bei vėlesni asmenų prašymai leisti perduoti suimtajam (nuteistajam) siuntinį ir smulkų paketą, todėl nustatyti, kada tiksliai bei nuo ko nuteistasis R. R. gavo antklodę (pledą), nėra galimybės, nes ankstesni asmenų prašymai leisti perduoti suimtajam (nuteistajam) siuntinį yra sunaikinti teisės aktuose nustatyta tvarka. 2013 m. sausio 9 d. drausmės komisijos nutarimu Nr. 31-1 buvo nutarta teikti siūlymą Lukiškių TI-K direktoriui nuteistajam R. R., turinčiam 30 galiojančių nuobaudų, skirti nuobaudą – perkelti jį į drausmės grupę. 2013 m. sausio 10 d. Lukiškių TI-K direktoriaus nutarimu Nr. 62-31 nuteistajam R. R. buvo skirta nuobauda – 6 mėnesiams perkelti į drausmės grupę, t. y. nuo 2013 m. sausio 10 d. 17 val. 30 min. iki 2013 m. liepos 10 d. 17 val. 30 min. Daiktai, kurių negalima turėti nuteistajam būnant drausmės grupėje, taip pat ir jo turima nuosava patalynė, iš nuteistojo R. R. buvo paimti ir padėti saugoti į įstaigos sandėlį. Kadangi nuteistąjį R. R. perkėlus į drausmės grupę, be kitų daiktų, buvo paimtas ir į sandėlį padėtas jo skunde minimas pledas, atlikus nuobaudą drausmės grupėje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 173 punktu, pledas nuteistajam grąžintas nebuvo. Lukiškių TI-K savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 3 str. 1 d., kurioje nustatyta, kad bausmės vykdomos pagal jų vykdymo metu galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus. Tai reiškia, kad bausmių vykdymo teisėje netaikoma švelnesnio įstatymo galiojimo atgaline data taisyklė. Visos bausmės vykdomos pagal tuo metu galiojančius bausmių vykdymo teisės aktus, neatsižvelgiant į tai, ar jie švelnesni (griežtesni), nei prieš juos galioję teisės aktai. Iki įsigaliojant Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių pakeitimams, patalynės sąvoka nebuvo aiškiai apibrėžta, todėl įstaigoje laikomi asmenys galėjo gauti ir naudotis perduotais pledais. Pataisos įstaigose bausmę atliekantys nuteistieji be pledo galėjo turėti ir neribotą kiekį kompaktinių diskų bei atminties laikmenas neribojant jų talpos, turėjo teisę turėti šaldytuvus, galėjo naudotis didesniais nei 51 cm įstrižainės televizoriais, turėti daugiau nei 30 kg (nuteistiesiems, atliekantiems bausmę iki gyvos galvos, – 50 kg) asmeninių daiktų ir pan. Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, Lukiškių TI-K administracija pledais bei anksčiau minėtais daiktais, kuriais buvo leidžiama naudotis iki įsigaliojant Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių pakeitimams, neleidžia naudotis įstaigoje laikomiems asmenims, vadovaudamasi Bausmių vykdymo kodekso 6 str., kuriame reglamentuota, jog „taikant bausmių vykdymo įstatymus, vadovaujamasi principu, kad visi nuteistieji lygūs nepaisant jų kilmės, lyties, socialinės ar turtinės padėties, tautybės ar rasės, politinių pažiūrų ir partiškumo, išsilavinimo, kalbos, religinių ar kitokių įsitikinimų, genetinių savybių, neįgalumo, seksualinės orientacijos, veiklos rūšies ir pobūdžio, gyvenamosios vietos ir kitų nenumatytų Lietuvos Respublikos įstatymuose aplinkybių“. Mano, kad taikant skirtingą teisinį reguliavimą tuo pačiu metu bausmę atliekantiems nuteistiesiems būtų nesilaikoma teisės aktų reikalavimų bei pažeidžiamos įstaigoje laikomų asmenų teisės. Pažymi, kad Lukiškių TI-K administracija šiuo metu negali suteikti nuteistajam R. R. teisės naudotis nuosavu pledu, kol nesulauks Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ar Kalėjimų departamento rekomendacijų dėl nuteistųjų teisės naudotis nuosavais pledais ir vienodos praktikos taikymo visose laisvės atėmimo vietose. R. R. savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo. Būtina įrodyti, kad tam tikri pareiškėjo skunde minimi įstaigos trūkumai turėjo tiesioginės įtakos besiskundžiančiam asmeniui ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes. Lukiškių TI-K nuomone, šiuo atveju nėra priežastinio ryšio tarp pareiškėjo skunde minimų teiginių ir to, kad jis galėjo patirti tam tikrą neturtinę žalą, kurią prašo atlyginti. Tam tikras suimtųjų / nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigimai išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, dėl kurio ir pateko į laisvės atėmimo vietą. R. R. reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita. Nagrinėjamu atveju nėra būtinos CK 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Šioje byloje ginčas kilo dėl Lukiškių TI-K veiksmų (atsisakė grąžinti pareiškėjui pledą) teisėtumo ir pagrįstumo ir dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų institucijos veiksmų.
Pareiškėjas teigia, kad buvo teisėtai įsigijęs pledą, tačiau atlikus nuobaudą šis pledas jam negrąžinamas, motyvuojant, kad pagal dabar galiojantį teisinį reglamentavimą nuteistiesiems negalima turėti pledų.
Atsakovė teigia, kad šiuo metu galiojančių Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 17 p. išsamiai išaiškinta patalynės sąvoka ir pledai į ją neįeina, tačiau prieš įsigaliojant šiems pakeitimams patalynės sąvoka nebuvo aiškiai apibrėžta, todėl įstaigoje laikomi asmenys galėjo gauti bei naudotis perduotais pledais. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 173.16 p. išaiškinta patalynės sąvoka pradėta taikyti tik įsigaliojus ir tik į įstaigą atvykusiems suimtiesiems ar nuteistiesiems, kurie dėl padarytų drausmės pažeidimų perkelti į drausmės grupę.
Atsakovo Lukiškių TI-K administracija nurodo, kad kitiems nuteistiesiems pledais, kurie įsigyti iki teisės aktų normų pakeitimo, naudotis leidžiama.
Seimo kontrolierius 2014-05-14 pažymoje Nr. 4D-2013/1-1351 pateikė išvadas dėl pareiškėjo teisės naudotis pledu (apklotu) ir konstatavo, kad minėtoje įstaigoje turi būti laikomasi nuteistųjų lygybės principo ir kadangi kiti nuteistieji teisėtai įsigytais pledais naudojasi, pareiškėjui pledas taip pat turi būti grąžintas (b. l. 18–20).
Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2014-09-20 rašte Nr. 2S-4658 nurodė, kad išnagrinėjo pareiškėjo 2014-07-21 skundą dėl to, kad Lukiškių TI-K direktorius 2014-07-02 raštu Nr. 96-1 atsisakė leisti naudotis jam priklausančiu pledu, paimtu 2013-07-10 perkeliant į drausmės grupę, ir konstatavo, kad pareiškėjas pledą įgijo teisėtai, todėl, baigus atlikti nuobaudą, teisėtai įgytas daiktas turėjo būti jam grąžintas (b. l. 23–24).
Byloje nustatyta, kad nors Seimo kontrolierius nustatė, kad pledu (apklotu) pareiškėjas naudojosi nuo 2008 metų, tačiau Lukiškių TI-K nesaugomi duomenys apie anksčiau nei iki 2010 metų nuteistiesiems perduotus daiktus, todėl atsakovė nepateikė jokių duomenų apie pareiškėjo neteisėtą įsigijimą arba naudojimąsi pledu (apklotu). Taigi teismas daro išvadą, kad šį daiktą pareiškėjas įsigijo teisėtai.
Lukiškių TI-K administracija patvirtino, kad kitiems nuteistiesiems, kurie pagal anksčiau galiojusį teisinį reglamentavimą buvo gavę įvairių giminaičių perduotų daiktų, taip pat ir pledų (apklotų), leidžiama jais naudotis, tačiau pareiškėjui jo teisėtai įgytas daiktas baigus atlikti nuobaudą nebuvo grąžintas.
Teisės teorijoje pripažįstamas principas lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja). Tai teisės norminiams aktams keliamas reikalavimas, kad juose įtvirtintos teisės normos negali būti taikomos juridiniams faktams ir teisinėms pasekmėms, įvykusioms dar iki šio akto įsigaliojimo (išimtis daroma tada, kai baudžiamojoje ar administracinėje teisėje panaikinamas veikos baudžiamumas ar sušvelninama atsakomybė).
Lukiškių TI-K administracija privalo visiems įstaigoje laikomiems vienodos kategorijos asmenims taikyti vienodus reikalavimus ir vienodas sąlygas. Lukiškių TI-K nurodė, kad kitiems nuteistiesiems leidžia naudotis jų teisėtai įsigytais pledais (apklotais), o pareiškėjui – ne. Kadangi pareiškėjas pledą įgijo teisėtai, todėl baigus atlikti nuobaudą jam teisėtai įgytas daiktas turėjo būti grąžintas.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjui jo daiktas negrąžinamas nepagrįstai, todėl skundo reikalavimas įpareigoti Lukiškių TI-K grąžinti jam pledą yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
Dėl žalos atlyginimo
CK 6.271 straipsnis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo privalo būti tenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010). Taigi šiuo atveju neturtinės žalos atsiradimo faktas turi būti konstatuojamas nustačius pareiškėjo nurodytos institucijos (šiuo atveju Lukiškių TI-K) neteisėtus veiksmus.
Pareiškėjas teigia, kad dėl Lukiškių TI-K veiksmų (pledo negrąžinimo) patyrė neturtinę žalą, kurią įvertino 1 500 Lt.
Reikalavimas priteisti žalą negali būti pripažintas pagrįstu atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju atsakovo veiksmus iš dalies lėmė (žalos atlyginimo instituto taikymo požiūriu) nepakankamai aiškus ginčo santykių teisinis reglamentavimas, neturtinės žalos priteisimas šiuo atveju nebūtų teisingas. Todėl tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo teisė naudotis pledu nebuvo laiku realizuota ne dėl atsakovų institucijų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, o iš dalies dėl to, kad iškilo teisinis ginčas. CK 6.271 straipsnio 4 dalies taikymo požiūriu tai reiškia, kad nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad nurodytoje situacijoje atsakovo institucijos neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Kartu konstatuotina, kad pagrindas atlyginti pareiškėjo nurodytą neturtinę žalą atsakovui neatsirado, be to, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad patyrė žalą.
Remdamasis ištirtų rašytinių įrodymų visuma, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skundo reikalavimas atlyginti žalą yra nepagrįstas.
Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė teismui jokių tai patvirtinančių įrodymų, todėl šis jo reikalavimas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1, 2 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjo R. R. skundą tenkinti iš dalies.
Įpareigoti Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą per vieną savaitę nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti pareiškėjui R. R. pledą.
Atmesti kitą pareiškėjo R. R. skundo dalį kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.