- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-02
- Bylos Nr.
- 2S-606-864/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03768-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Mikonienė
- Atsakovas
- G. M.
- Kategorijos
- 3.1.14.8Atsisakymas priimti ieškinį
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės G. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 28 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. R. (toliau ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei G. M. (toliau ir atsakovė), prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento civilinės metrikacijos skyriuje 2018 m. rugpjūčio 31 d. gimimo įraše Nr. 629 padarytą įrašą, kad V. R. yra P. M. tėvas. Ieškinys 2022 m. gruodžio 14 d. teisėjos rezoliucija priimtas.
2. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau ir Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje be kita ko nurodė, kad 2022 m. gruodžio 19 d. susisiekė su atsakove G. M., kuri informavo, kad nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio gyvena (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini). Tai, kad atsakovė gyvena (duomenys neskelbtini) nurodyta ir į bylą pateiktame 2022 m. gruodžio 19 d. Tarnybos specialistės tarnybiniame pranešime.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 28 d. nutartimi ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtą.
4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog nagrinėjamu atveju iš į bylą pateiktos Tarnybos išvados ir tarnybinio pranešimo matyti, kad atsakovė su vaiku nuo 2018 metų rugsėjo mėnesio gyvena Anglijoje.
5. Pažymėjo jog, Šeimos teisinių santykių srityje taikomus teisės aktus galima sąlyginai suskirstyti į keturias grupes: 1) Europos Sąjungos reglamentai; 2) tarptautinės daugiašalės sutartys; 3) tarptautinės teisinės pagalbos sutartys; 4) nacionalinės teisės aktai. Pažymėtina, kad Europos Sąjungos reglamentai apskritai neapima tėvystės nustatymo bei nuginčijimo klausimų, be to, Jungtinė Karalystė nebėra Europos Sąjungos narė, o tarp Lietuvos ir Jungtinės Karalystės nėra sudarytų tarptautinių daugiašalių sutarčių ar tarptautinių teisinės pagalbos sutarčių, kurios reglamentuotų bylų nagrinėjimo dėl tėvystės nuginčijimo jurisdikcijos klausimus, todėl taikytinos nacionalinės teisės nuostatos. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 395 straipsnyje įtvirtinta, kad ieškinį dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nagrinėja atsakovo gyvenamosios vietos apylinkės teismas. CPK 782 straipsnyje numatyta, kad bylą nagrinėjantis teismas privalo savo iniciatyva patikrinti, ar byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams. Jeigu teismas jau po bylos iškėlimo konstatuoja, kad byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, pareiškimas paliekamas nenagrinėtas.
6. Atsižvelgdamas į nustatytą aplinkybę ir nurodytą teisinį reglamentavimą, teismas konstatavo, kad byla dėl tėvystės nuginčijimo turi tarptautinį elementą, atsakovė pagal bylos duomenis gyvena Anglijoje (tai patvirtina Tarnybos pateikta išvada bei tarnybinis pranešimas), todėl byla neteisminga Lietuvos Respublikos teismams. Ši aplinkybė paaiškėjo jau iškėlus bylą teisme, todėl ieškinys paliktinas nenagrinėtas (CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktas, 782 straipsnis).
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Atsakovė G. M. (toliau ir apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-14205-1115/2022. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismo nutartis nepagrįsta, byla dėl Lietuvos piliečio prašymo nuginčyti tėvystę kitam Lietuvos piliečiui, kurio kitas tėvas taip pat yra Lietuvos pilietis, panaikinti Lietuvos institucijų padarytą gimimo įrašą, teisminga tik Lietuvos teismams.
8. Atskirasis skundas grindžiamas argumentais, kad, nagrinėjamu atveju nėra nei vieno elementų, numatytų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gruodžio 21 d. Lietuvos Respublikos teismų praktikoje. Anot apeliantės, aplinkybė, kad Lietuvos įmonėje dirbanti atsakovė, kuri bylą veda per atstovą, laikinai yra išvykus iš Lietuvos Respublikos negali būti pagrindu apriboti galimybę ginčyto tėvystę.
9. Be to, teigia, jog teismas, į kurį buvo kreiptasi, turi užduotį įvertinti ne tik savo jurisdikciją, bet ir tai, ar kurios nors kitos valstybės narės teismas turi jurisdikciją tą bylą nagrinėti. Tais atvejais, kai teismas nėra įsitikinęs, kad kurios nors kitos ES valstybės narės teismas turi jurisdikciją pagal atitinkamo reglamento nuostatas, jis turi ieškoti pagrindo savo jurisdikcijai pagrįsti, taikydamas lex fori arba forum necessitatis taisyklę.
10. Apeliantė nurodo, kad sprendžiant dėl ieškovo tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tarptautinėje ir nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, kuris reiškia, kad bet kokie veiksmai ar priimami sprendimai, susiję su vaiku, jo teisėmis ir interesais, turi atitikti vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). P. M. supranta, kad ieškovas negali būti jos biologinis tėvas ir negali būti laikomas jos tėvu, kadangi jų nesieja jokie asmeniniai ryšiai, jie nebuvo susitikę. Jos su ieškovu nesieja jokie ryšiai. Konkrečiomis bylos aplinkybėmis vaiko interesai reikalauja, kad ieškovo tėvystė būtų nuginčyta.
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl apeliantės atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
13. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas ar Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 28 d. nutartimi pagrįstai pripažino, jog nagrinėjama byla dėl tėvystės nuginčijimo turi tarptautinį elementą, atsakovė pagal bylos duomenis gyvena Anglijoje, todėl byla neteisminga Lietuvos Respublikos teismams, bei pagrįstai ieškinį paliko nenagrinėtą.
Dėl atskirojo skundo dalyko
14. Apeliantė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-14205-1115/2022. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismo nutartis nepagrįsta, byla dėl Lietuvos piliečio prašymo nuginčyti tėvystę kitam Lietuvos piliečiui, kurio kitas tėvas taip pat yra Lietuvos pilietis, panaikinti Lietuvos institucijų padarytą gimimo įrašą, teisminga tik Lietuvos teismams.
Dėl nutarties (ne)teisėtumo.
15. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. CPK normos numato taisyklių sistemą, pagal kurią nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija. Taigi, kreipdamasis į teismą su ieškiniu, asmuo privalo laikytis įstatyme nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų. Kiekvienu atveju teismas ex officio privalo patikrinti, ar jis yra kompetentingas nagrinėti šį ieškinį, t. y. teismas turi nustatyti, ar įstatymai ir kiti teisės aktai suteikia teismui teisę nagrinėti tam tikros kategorijos bylą, ar ji priskirtina ir teisminga konkrečiam teismui. CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys yra neteismingas tam teismui.
16. Teismas, nagrinėdamas bylą su tarptautiniu elementu, privalo savo iniciatyva patikrinti, ar byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams. Jeigu teismas, jau po bylos iškėlimo konstatuoja, kad byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, pareiškimas paliekamas nenagrinėtas (CPK 782 straipsnis). CPK 395 straipsnyje nustatyta, kad ieškinį dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nagrinėja atsakovo gyvenamosios vietos teismas. CPK 785 straipsnio 1 dalis numato, jog Lietuvos Respublikos teismai išimtinai nagrinėja tėvų ir vaikų teisinių santykių, įvaikinimo teisinių santykių bylas, jeigu nors viena iš šalių yra Lietuvos Respublikos pilietis arba asmuo be pilietybės ir tos šalies nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. Jeigu abiejų šalių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, jų bylas, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje, nagrinėja išimtinai Lietuvos Respublikos teismai (CPK 785 straipsnio 1 dalis).
17. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė ir vaikas šiuo metu gyvena Jungtinėje Karalystėje ir dėl šios faktinės aplinkybės tarp šalių ginčo nėra. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad nagrinėjamu atveju kilo būtinybė nustatyti bylos teismingumą, įvertinant ar šioje nagrinėjamoje byloje yra tarptautinis elementas.
18. CPK 376 straipsnio 3 dalyje esant įtvirtintam aktyvaus teismo vaidmens šeimos bylose. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje, be to, pažymėta, kad CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ir visų byloje pareikštų reikalavimų apimtimi. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams šeimos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010). Tačiau vertintina ir tai, kad siekiant nustatyti tarptautinio elemento egzistavimo faktą ir jo reikšmę bylos teismingumo nustatymo klausimui spręsti, prireikus teismas turi pareikalauti iš ieškovo pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad jis pagrįstai kreipiasi į Lietuvos, o ne į užsienio valstybės teismus. Jeigu yra galiojanti Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis, kurioje išspręsti teismingumo klausimai, turi būti taikomos tarptautinės sutarties nuostatos, o ne teismingumo taisyklės, nustatytos Lietuvos vidaus teisėje (CPK 780 straipsnis). Taigi, bylą nagrinėjantis teismas pirmiausia turi nustatyti, koks teisės aktas (Lietuvos vidaus teisė, tarptautinė dvišalė sutartis, tarptautinė daugiašalė sutartis, Europos sąjungos teisės aktai) reglamentuoja nagrinėjamos bylos teismingumo klausimą.
19. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepasinaudojo įstatymu nustatyta pareiga, todėl neišsiaiškino svarbios aplinkybės, kad atsakovė nėra deklaravusi išvykimo iš Lietuvos. Iš Gyventojų registro duomenų matyti, kad atsakovės deklaruota gyvenamoji vieta adresu - (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos temas prieina prie išvados, kad vaiko ir jo motinos (atsakovės) nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje.
20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, abiem ginčo šalims esant Lietuvos Respublikos piliečiais, gyvenančiais Lietuvoje, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo konstatuoti tarptautinio elemento būvimą šioje byloje, todėl šiuo atveju ieškinio priėmimo klausimas spręstinas pagal CPK bendrąsias teismingumo taisykles.
21. Kadangi kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, teismas dėl jų nepasisako.
Dėl procesinės baigties
22. Taigi, nurodytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias teismingumo taisykles civilinių ginčų, kylančių iš šeimos teisinių santykių, neatsižvelgė į teismų formuojamą praktiką šiuo klausimu, dėl ko nepagrįstai atsisakė priimti pareiškimą kaip neteismingą Lietuvos teismams. Remdamasis aukščiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, o ieškinio priėmimo klausimas perduotinas spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutarė:
apeliantės G. M. atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-14205-1115/2022 ir V. R. ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.