Panevėžio apygardos teismo nutartis

2014-05-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-474-185/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-05-29
Bylos Nr.
1S-474-185/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Pranas Šimkus
Nuteistasis
A. S.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-474-185/2014
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. gegužės 29 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistosios A. S. (buvusios B.) skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutarties, kuria nepatvirtintas Panevėžio pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2014-04-15 nutarimas Nr. 01/7-1009 dėl A. S. lygtinio paleidimo iš pataisos namų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) nuteista Kauno miesto apylinkės teismo 2012-12-10 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 str. 3 d., 260 str. 1 d., 259 str. 2 d., 63 str. 1 d., 5 d. 2 p. ketverių metų laisvės atėmimo bausme. Į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2011-07-14 iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos – 2013-04-09.

Kauno miesto apylinkės teismo 2013-07-03 nutartimi 2012-01-20 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinus su 2012-12-10 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – ketveri metai trys mėnesiai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2013-04-09, bausmės pabaiga – 2015-04-09.

2013-08-29 nuteistoji atliko 1/2 teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės, 2014-04-10 faktiškai atliko 2 metus 8 mėnesius 27 dienas paskirtos bausmės.

Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija), apsvarsčiusi nuteistosios A. S. prašymą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, remdamasi socialinio tyrimo išvada, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio, įvykusio 2014-04-10 Panevėžio pataisos namuose, protokolu Nr. 01/7-980, įvertinusi tai, kad nuteistoji įvykdė Komisijos rekomendacijoje nurodytas priemones dėl socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio mažinimo bei individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, 2014-04-15 priėmė nutarimą Nr. 01/7-1009, kuriuo nusprendė nuteistajai taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 2 d. 2 p., nes, Komisijos nuomone, nuteistosios nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog A. S. laikysis įstatymų ir nenusikals. Komisija siūlė teismui nuteistajai nustatyti šias auklėjimo ar baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) BK 75 str. 2 d., 3 d. numatytas pareigas: per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laikotarpį neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programose.

Skundžiama 2014 m. balandžio 30 d. nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismas atsisakė patvirtinti Komisijos 2014-04-15 nutarimą Nr. 01/7-1009 dėl A. S. lygtinio paleidimo iš pataisos namų, motyvuodamas tuo, kad nors nuteistoji formaliai gali būti paleidžiama lygtinai iš įkalinimo įstaigos, tačiau kitos aplinkybės kol kas neleidžia manyti, jog nuteistoji ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals, be to, nėra praėjęs pakankamas laiko tarpas, leidžiantis A. S. atlikti bausmę neizoliuotai nuo visuomenės.

Šalies argumentai

Skundu nuteistoji A. S. prašo tenkinti Komisijos 2014-04-15 nutarimą ir ją lygtinai paleisti į laisvę. Nurodo, kad iš jai paskirtos ketverių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmės jau yra atlikusi dvejus metus devynis mėnesius laisvės atėmimo, t. y. yra atlikusi daugiau negu pusę jai skirtos bausmės ir įvykdžiusi visus Panevėžio pataisos namų komisijos nurodymus. Teigia, jog bausmės atlikimo metu nėra pažeidusi vidaus tvarkos taisyklių, lankė anoniminių narkomanų grupės užsiėmimus ir nuo 2013-05-20 dirba jai pasiūlytą darbą Pravieniškių valstybinėje įmonėje prie pataisos namų. 2014-04-17 gavo paskatinimą už nepriekaištingą elgesį, stropų darbą, dalyvavimą soc. reabilitacijos programoje. Jos elgesio rizikos vertinimo balai yra 45. Mano, kad gali būti lygtinai paleista BVK 157 str. 2 d. 2 p. numatytu pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

BVK 157 str. 1 d. numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Lygtinis paleidimas taikomas teismui įvertinus aplinkybes ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Nagrinėjant skundą pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą ar ne, yra teismo teisė, bet ne pareiga.

Aukštesnės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes, kurios reikšmingos darant išvadas apie tai, ar yra pagrindas nuteistosios atžvilgiu taikyti BVK 157 str. nuostatas, t. y. įvertino nuteistosios asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu, charakteristiką, socialinio tyrimo išvadą, nusikalstamo elgesio riziką, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, pobūdį, neatliktos bausmės dalį ir kitas reikšmingas aplinkybes, ir padarė pagrįstą išvadą, su kuria visiškai sutinka ir skundą nagrinėjantis teismas, jog nuteistoji A. S. kol kas negali būti lygtinai paleista iš pataisos namų.

Nors nuteistoji A. S. atitinka formalius lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos kriterijus, numatytus BVK 157 str., t. y. yra atlikusi reikiamą dalį paskirtos bausmės laiko, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, ką pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė ir apylinkės teismas, tačiau formalių kriterijų atitikimas tėra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Darant išvadą apie tai, ar asmuo būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals, privalu įvertinti ir nuteistosios elgesį bausmės atlikimo metu, jos ankstesnius teistumus, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį bei kitas reikšmingas aplinkybes.

A. S. paskutiniu teismo nuosprendžiu nuteista ir atlieka bausmę už kelių tyčinių nusikaltimų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, padarymą, iš kurių viena veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai ir pasižymi itin dideliu pavojingumu, nes susijusi su narkotinių medžiagų platinimu, be to, šį nusikaltimą nuteistoji įvykdė su organizuotos grupės nariais. Pažymėtina, kad A. S. buvo teista ir anksčiau, įskaitant ir už analogišką nusikalstamą veiką, susijusią su psichotropinių medžiagų disponavimu turint tikslą jas platinti, kas rodo, jog ji, būdama laisvėje, yra linkusi nusikalsti ir išvadų nedaro. Bausmės atlikimo metu nuteistoji yra skatinta tik vieną kartą jau po Komisijos nutarimo dėl jos lygtinio paleidimo iš pataisos namų priėmimo, ir net du kartus yra pažeidusi vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus, ir nors jai už tai nebuvo taikytos drausminės nuobaudos, jos elgesys bausmės atlikimo metu negali būti vertinamas kaip nepriekaištingas. Iš teismui pateiktos medžiagos taip pat matyti, kad iki pakartotinio svarstymo nuteistosios nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas sumažėjo vos keliais balais (nuo 49 iki 45 balų). Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistoji save vertina daugiau teigiamai, yra linkusi pateisinti savo elgesį, lygindama jį su kitais, stokoja kritiškesnio savo elgesio vertinimo. Nuteistoji identifikuoja problemines sritis (neneigia praeityje vartojusi narkotines medžiagas), tačiau nežino konkrečių žingsnių, kuriuos reikia atlikti sprendžiant sunkumus, ne visada apgalvoja savo veiksmų pasekmes, ignoruoja ilgalaikes problemas, sunkiai priima kitų požiūrį, linkusi kritikuoti aplinkinius. Jos tikslai nekonkretūs, linkusi gyventi šia diena. Iš socialinio tyrimo išvados taip pat matyti, kad nuteistoji iki bausmės atlikimo niekur nedirbo, jos teigimu, turi apie šešerius metus bendro darbo stažo, darbinė patirtis remiasi skirtingo pobūdžio darbais. Nuteistoji turi du vaikus, tačiau motinos valdžia vaikų atžvilgiu neterminuotai apribota. Aukštesniojo teismo nuomone, paminėtos aplinkybės bei kriminogeninių veiksnių (pasidavimas kitų įtakai, piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis problemos, neadekvatus savęs vertinimas stokojant kritikos) buvimas ir jų įtaką pakartotiniam nusikalstamumui kol kas nesuteikia pagrindo manyti, jog nuteistosios probacija šiuo metu būtų įmanoma jai taikant lygtinį paleidimą ir kad probacija būtų sėkminga.

Be to, skundą nagrinėjantis teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, bet ir nubausti jį už padarytą nusikaltimą, atimti bei apriboti jam galimybę daryti naujus nusikaltimus, paveikti nusikaltimą padariusį asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str.). Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurių turinys nėra neteisingas. Kaip ne kartą konstatuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (pvz., Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apibendrindamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų bylas, yra nurodęs, kad kuo sunkesnis nusikaltimas, už kurį asmuo yra nuteistas, tuo didesnė bausmės dalis turi būti atlikta. Nors šiuo metu nuteistoji yra atlikusi daugiau nei 1/2 dalies jai skirtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau, kaip pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė apylinkės teismas, atliktos bausmės dalis kol kas nėra proporcinga jos padaryto nusikaltimo (BK 25 str. 3 d., 260 str. 1 d.) pavojingumui (sunkumui), nes sąlyginai trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali A. S. suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo, o tai gali būti viena iš prielaidų ateityje vėl nusikalsti.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas pataisos procesui reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą, kuriuo buvo nutarta nuteistajai A. S. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Šiuo metu paleidus A. S. lygtinai iš laisvės atėmimo vietos ir taikant jai intensyvią priežiūrą, nebūtų įgyvendinta bausmės paskirtis, būtų pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesas, susijęs su piliečių saugumo užtikrinimu. Esant pirmiau aptartoms aplinkybėms darytina išvada, kad apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p., 9 d. teismas

nutarė:

Nuteistosios A. S. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Pranas Šimkus