- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2012-08-16
- Bylos Nr.
- A2.6.-947-899/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-07-3-00613-2012-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Bronius Vinciūnas
- Pažeidėjas
- E. L.
- Kategorijos
- 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
išnagrinėjęs E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) , Šiauliuose,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato įgaliotas pareigūnas 2012-03-24 E. L. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 126 straipsnio 1 dalį, kuriame nurodė, kad E. L. 2012-03-24 apie 18.03 val., Šiaulių mieste, ties Ežero ir Tilvikų g. sankryža vairavo automobilį „F. M.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus - alkoholio matuokliu „Alcotest 7410“ jam nustatytas lengvas – 0,94 prom. girtumas.
E. L. teismo posėdžio metu kaltu neprisipažino. Teismui parodė, kad 2012-03-24 vairavo blaivus, alkoholį vartojo anksčiau. Prieš sustabdant pareigūnams su žmona buvo kavinėje, pavakarieniavo, išgėrė 50 g vyno, už valandos sėdo prie vairo. Jam skaudėjo dantį ir žmona pasiūlė gurkšnį brendžio su miksu. Vyną gėrė apie 16.00 val. Nuo keturių iki šešių išgėrė gurkšnį brendžio su miksu, apie 20-30 g. Gurkšnį išgėrė prieš sustabdant automobilį, apie šeštą valandą. Vairavo jis pats. Kartu važiavo žmona J. L.. Nuo išgėrimo iki pūtimo į alkoholio matuoklį praėjo minutė, gal dvi. Pareigūnui sakė, kad gėrė vyną ir miksą. Pasitikrino, nes netikėjo, kad gali būti tokie parodymai. Už panašius atvejus baustas nebuvo. Į ligoninę nuvyko 18.30 val. Žmona buvo išgėrusi 200 g, jis tik 50 g. Į ligoninę nuvežė draugas. Narkologė patikrino, viskas buvo gerai. Narkologei minėjo, kad buvo išgėręs. Pareigūnas sustabdęs neklausė, ar jis sutinka tikrintis, ar gėrė ir kada.
Liudytojas policijos pareigūnas M. M. teismui parodė, kad situaciją pamena, tikslios datos ne. Buvo tikrinamas blaivumas, stabdomos transporto priemonės ir kolega, sustabdęs automobilį, pranešė, kad tikrins alkoholio matuokliu. Patikrinus buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis. Nuo sustabdymo iki pūtimo praėjo kelios minutės. L. paminėjo, kad buvo vartojęs mikso, sakė, kad kavinėje gėrė vyno. Suprato, kad miksą išgėrė prieš važiavimą. Kad išgėrė vairuojant kalbos nebuvo. Prieš išvažiavimą „Tilžėje“ gėrė vyno. Alkoholio matuokliu rekomenduojama nesitikrinti, jei asmuo vartojo 15 minučių prieš įpūtimą. Promilės nustatytos nemažos. Buvo paaiškinta, kad per valandą gali kreiptis į medicinos įstaigą patikrinimui. Alkoholio matuoklio patikros dokumentai yra VPK. Patikra atliekama kas pusę metų. Medikai nustato savais būdais, ar žmogus apsvaigęs, ar ne. Iš praktikos gali pasakyti, kad žmogus per valandą išblaivėja 0,20-0,30 promilių. Tokio didelio promilių kiekio mažai išgėrus nebūtų. Jei važiuojant gurkšnotų, tuomet galėtų pripūsti. Jei būtų papasakota situacija dėl danties, būtų palaukta 15 minučių. Sustabdė kolega. Asmuo sustabdytas nieko nesakė, sutiko tikrintis blaivumą. Sustabdymo metu aiškinosi su kolega.
Liudytojas policijos pareigūnas H. P. teismui parodė, kad važiuojantį L. sustabdė Ežero gatvėje, formino dokumentus dėl blaivumo. Automobilį stabdė ir neblaivumą tikrino jis. Sustabdžius ir priėjus iš automobilio sklido didelis alkoholio kvapas. Paklausus, ar vairuotojas negėrė, atsakyta, kad gėrė žmona. L. įpūtė 0,94 promiles. Pats sakė, kad negėrė, nors atrodė šiek tiek išgėręs, buvo alkoholio kvapas, akys pavargusios ir blizgios. Koks praėjo laiko tarpas nuo sustojimo iki įpūtimo, nepamena. Paskui sėdėdamas policijos automobilyje L. sakė, kad prieš pusę valandos gėrė vyną. Paklausus, ar negėrė iš vakaro, atsakė, kad alaus. Jei prieš 30 minučių būtų išgerta, tai tikrinimui nebūtų kliūtis. Jei būtų gerta prieš 15 minučių, tai jau būtų kliūtis. Paaiškino L., kad turi kuo skubiau nuvykti į ligoninę pasitikrinti, jei nesutinka su alkoholio matuoklio parodymais. Kad alkoholio matuoklis rodytų netiksliai, praktikoje nėra buvę. Per pusvalandį išsiblaivyti įmanoma vartojant vaistus. Kad gėrė brendį su kokteiliu, neminėjo.
Liudytoja J. L. teismui parodė, kad E. L. yra jos vyras. Po darbo abu važiavo į kavinę, esančią prekybos centre „Tilžė“. Užsisakė maisto. Vyras užsisakė 100 ml vyno, ji - 150 ml. Kol laukė patiekalų, vyras išgėrė gurkšnį vyno, o likusį atidavė jai. Išgėrė apie 16.00 val., paskui stipriai pavalgė ir ėjo pasivaikščioti po parduotuves. Užtruko apie valandą. Nusipirko brendžio „fleškutę“, mikso. Važiuojant ji įsipylė mikso, o paskui į miksą brendžio. Vyrui suskaudo dantį. Jis prasiskalavo burną alkoholio gurkšniu. Jis sėdėjo prie vairo, bet nevairavo. Tikslaus laiko negali pasakyti. Dirbo iki 14.00 val. Ji gal stiklelį įpylė į miksą. Vyras jo išgėrė gerą gurkšnį. Prasiskalavo, nurijo ir abu važiavo į namus. Už trijų metrų sustabdė pareigūnai. Vyras padavė dokumentus. Automobilio draudimo polisas buvo kitoje vietoje ir kol ji ieškojo draudimo dokumentų, vyrui buvo pakištas alkoholio matuoklis. Pareigūnas pasakė „teisių nebeturit“. Abu sakė, kad išgėrusi ji. Automobilyje kvapas buvo nuo mikso. Su pareigūnais bendravo kartu. Netikėjo, kad nuo gurkšnio tiek galima įpūsti. Sustabdė apie 18.00 val. Buvo jų vestuvių metinės.
Liudytoja gydytoja J. K. teismui parodė, kad atliko ekspertizę. Darbo stažas nuo 1987 metų, 25 metai. E. L. apžiūrą pamena, nes situacija nebuvo eilinė. Jis atvažiavęs pasakė, kad žmona ragavo kokteilį, davė gurkšnį jam paragauti. Buvo praėję virš valandos. Jie minėjo, kad apie 17.00 val. paragavo gurkšnį. Asmuo turi prisistatyti per valandą. Jos, kaip ekspertės, tikslas yra įvertinti, ar pilietis yra blaivus, ar ne. Siūlo kraujo tyrimą pasidaryti. 18.55 val. apžiūros pradžia. Dokumentų spausdinimas ir pildymas užtrunka apie 10 minučių. Apžiūra užtrunka įvairiai. Šio asmens apžiūra maždaug užtruko apie 45 minutes, nes daromas Tašeno mėginys. Apžiūrima išvaizda, sužalojimai, kaip atrodo rūbai. Veidas buvo paraudęs, liežuvis švarus, prakaituoti delnai ir paraudusios akių gleivinės, žmogus buvo susijaudinęs, susinervinęs ir be abejo tokie dalykai gali būti. Toliau vertinamas pulsas, kraujospūdis, kvėpavimas. Ji visą laiką atžymi, kada buvo pirmas įpūtimas policijoje ir parašo laiką, kiek promilių pripūtė. Paskui žiūrima eisena, laikosi krypties ar nesilaiko, kaip atlieka posūkius, paskui piršto nosies judesiai kaip atliekami, sulėtinti, simetriški ar asimetriški, yra paklaida, kadangi natūralu, kad žmogus susijaudinęs. Žiūrima vyzdžių reakcija, į šviesą reakcija buvo normali. Sukimasis apie savo ašį, jis tai atliko normoje. Dėl sveikatos nusiskundimų neturėjo, tuos požymius pažymi. Vyksta apklausa, taip žiūrima somatinė būklė. Tikrinama psichinė būklė, elgsena, nuotaika. Apžiūros metu jokių požymių nebuvo, net kvapo nebuvo. Nedavė burnos praskalauti, ką paprastai atlieka. Vyro elgesys abejonių nesukėlė. Vyras buvo labai sujaudintas, nerimastingas, dirglus, prislėgtas, jo būklė sumišus. Sakė „negi aš galėjau tiek pripūsti nuo gurkšnio“. 18.57 val. alkotesteris rodė nulius, kraujas paimtas. Pirmiausiai atvykus atliekamas testas, imamas kraujas ir išoriškai apžiūrima. Ligoninės alkoholio matuoklis tikslus. Kraujo tyrimas buvo švarus. Patikra galioja šešis mėnesius, užrašo alkotesterio numerį. Galiojo nuo 2012 m. vasario mėnesio. Alkoholio rasta nebuvo. 2012-04-04 išvadoje parašyta, kad kraujyje alkoholio nerasta. Kraujas yra užplombuojamas ir patalpinamas į talpą, vairuotojas veža jį ekspertams. Jei ekspertizė daroma darbo dieną ryte, tai veža vakare, jei būna šeštadienis, atiduodama pirmadienį. Kraują saugo ilgai. Apžiūros metu asmuo buvo blaivus, vairuoti galėjo. Per valandą alkoholis gali išsisklaidyti įvairiai. Būna, kad alkoholio matuoklis rodo vienaip, jai atrodo kitaip, o kraujas parodo dar kitaip. Jei tuo metu išgėrė alkoholio apie 30 ml, galėjo pripūsti daugiau, jam reikėjo praskalauti burną. Rezultatas galėjo būti nuo užsilikusio alkoholio burnoje. Alkoholį įsisavina įvairiai, tai priklauso nuo organizmo.
Liudytojas R. R. teismui parodė, kad su E. L. yra draugai, bendradarbiai. Įvykio dienos nepamena. Vakare apie 18.30 val. sulaukė E. L. skambučio. Situacija buvo tokia, kad draugą sulaikė išgėrusį ir jam reikia išsitirti dėl girtumo. Nuvykęs prie laidojimo biuro ir sutikęs E. L., nuvežė jį į ligoninę duoti tyrimui kraujo. Nuvykę į ligoninę pasakė, kad atvyko dėl girtumo. Važiuojant į ligoninę E. L. sakė, kad išgėrė 50 ml alkoholio. Pamatęs draugą, pagalvojo, kad girtas, nes buvo persigandęs, išbalęs. Jo kalba buvo normali.
Motyvuojamoji dalis
Byla nutrauktina.
Patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn galima tik tada, kai byloje surenkami įrodymai, patvirtinantys visus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus: tiek objektą (vertybę, į kurią kėsinamasi pažeidimu), tiek objektyviąją pusę (pačią veiką, jos išorinį pasireiškimą), tiek subjektą (pažeidimą padariusį asmenį) ir subjektyvinę pusę (asmens psichinį santykį su veika - kaltės formą).
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Pagal ATPK 10 straipsnį administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti.
Kaip matyti iš teismo posėdyje ištirtų įrodymų E. L. neigia 2012-03-24 vairavęs automobilį būdamas neblaivus, pripažįsta, jog vartojo nedidelį kiekį – 50 g alkoholio, tačiau tai darė kavinėje iki sėdant vairuoti automobilį, o automobilyje alkoholio kokteiliu tik praskalavo skaudantį dantį. Netrukus po praskalavimo buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Šias aplinkybes patvirtino ir jo sutuoktinė liudytoja J. L..
Liudytojai policijos pareigūnai M. M. ir H. P. nurodė, kad jiems buvo žinomos aplinkybės apie nedidelio kiekio alkoholio vartojimą kavinėje. Pareigūnas M. M. žinojo apie gurkšnį alkoholinio kokteilio, tačiau jam nebuvo žinoma, kad tą gurkšnį E. L. išgėrė jau sėdėdamas automobilyje prieš pat sustabdant patikrai. Policijos pareigūnai teismo posėdyje nurodė, kad alkoholio matuokliu nerekomenduojama tikrinti, jei asmuo vartojo alkoholį 15 minučių prieš tikrinimą. Kaip teisme teigė pareigūnas M. M., jei būtų papasakota situacija dėl danties, būtų palaukta 15 minučių ir tik tada tikrintas asmens blaivumas. Alkoholio matuokliu „Alcotest 7410“ (Nr. 0508, patikros Nr. 1027875), kurio patikros sertifikatas esantis byloje patvirtina, jog prietaisas techniškai tvarkingas ir tinkamas naudoti, E. L. nustatytas lengvas – 0,94 prom. girtumas. (3, 23 b. l.). Nors E. L. pasirašė, kad sutinka su alkoholio matuoklio rodmenimis, iš bylos duomenų matyti, kad E. L. norėjo pasitikrinti dar kartą, abejojo prietaiso rodmenimis. Pareigūnas E. L. informavo, kad nesutinkant su alkoholio matuoklio parodymais, jis turi kuo skubiau nuvykti į ligoninę pasitikrinti (7 b. l., tarnybinis pranešimas).
Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, jog laikas, kada atliekama medicininė apžiūra, yra reikšmingas nustatant, ar asmuo buvo neblaivus tam tikru momentu, nes laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, be to, asmuo iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. Medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis paprastai neatspindi to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą (žr. administracinė byla N62-3686/2008).
Nagrinėjamu atveju, pareigūnų tikrinimo ir atlikto kraujo tyrimo rezultatai nustatyti skirtingu laiku, žymiai skiriasi. Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 29 pateikė visiškai priešingą išvadą – E. L. blaivus, vairuoti gali (12 b. l.).
Liudytoja gydytoja J. K. teismui parodė, kad apžiūros metu jokių girtumo požymių nebuvo, net kvapo nebuvo, E. L. elgesys abejonių nesukėlė, taip pat medikė paaiškino, kad 0,94 promilės rezultatas galėjo būti nuo užsilikusio alkoholio burnoje, kai iki tikrinimo praėjo labai mažai laiko.
2012-04-04 specialisto išvada rodo, kad E. L. kraujyje etilo alkoholio nerasta (45 b. l.).
Esant prieštaringiems duomenims, siekiant išsklaidyti visas abejones dėl bylai reikšmingų faktų, teismas 2012-05-21 nutartimi skyrė teismo psichiatrijos ekspertizę. 2012-07-09 teisme gautas teismo psichiatrijos ekspertizės aktas Nr. 80TPK-G-55/2012, kuriame teigiama - kadangi laike valandos gautos gana prieštaringos išvados apie E. L. būklę, ekspertas negali atsakyti ar 2012-03-24 18.03 val. E. L. kraujyje buvo etilo alkoholio, bei koks buvo jo kiekis.
Teismui vertinant aplinkybę, ar per valandos laiko tarpą nustatytas alkoholio kiekis galėjo taip žymiai skirtis, policijos pareigūnas M. M. nurodė, kad, kiek rodo jo praktika, žmogus per valandą išblaivėja 0,20-0,30 promilių. Liudytoja medikė J. K. teismui parodė, kad alkoholį žmogaus organizmas įsisavina įvairiai, tai priklauso nuo organizmo. Atsižvelgiant į tokius prieštaringus bylos duomenis, teismas mano, kad E. L. versija apie nedidelio kiekio alkoholio vartojimą prieš pat policijos patikrą, yra tikėtina.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų jo kaltę pagrindžiančių įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą pagrįsti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, jog traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes.
Teismas, siekdamas nustatyti įvykio aplinkybes ir pašalinti byloje egzistuojančius prieštaravimus, apklausė administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, pažeidimą užfiksavusius policijos pareigūnus bei tiesiogiai įvykį stebėjusius liudytojus, taip pat tyrė kitus byloje esančius duomenis. Teismas ėmėsi visų būtinų priemonių byloje esantiems prieštaravimams pašalinti, tačiau jokie neabejotini E. L. kaltę pagrindžiantys duomenys nebuvo nustatyti. Be to, paneigti administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N663-156/2007). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad iš teismui pateiktų įrodymų ir asmenų parodymų bei kitų byloje esančių duomenų negalima spręsti, jog E. L. padarė ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.
Teismas, ištyręs bei įvertinęs byloje esančius duomenis, konstuoja, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių E. L. kaltę padarius jam inkriminuotą pažeidimą. Administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina, nes E. L. veikoje nėra ATPK 126 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 293 straipsniu, teismas
nutaria:
E. L. atžvilgiu iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 1 d. nutraukti, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių miesto apylinkės teisme.