Kauno apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant pareiškėjai D. Z. K., suinteresuotiesiems asmenims: A. K., R. Š., suinteresuotojo asmens valstybės įmonės Turto bankas atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. Z. K. pareiškimą suinteresuotiesiems asmenims – A. K., R. Š. bei valstybės įmonei Turto bankas – dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškimas grindžiamas šiais jame išdėstytais bei pareiškėjos atstovės teismo posėdžio metu patvirtintais argumentais: D. Z. K. gyveno santuokoje, sudarytoje (duomenys neskelbtini), su A. K., turėjo du vaikus: dukterį R. Š. ir sūnų A. K., įtrauktus į bylą suinteresuotaisiais asmenimis. Kitų suinteresuotų asmenų byloje nėra. Su vyru pareiškėja turėjo žemės sklypą ir sodybą, esančius (duomenys neskelbtini). Su A. K. pareiškėja gyveno nepertraukiamai jiems priklausančioje sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu pareiškėja yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą nuo 1970 m. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos vyras A. K. mirė. Jam mirus per nustatytą laiką niekas nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Po palikėjo mirties D. Z. K. priėmė palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti. Ji aktyviais veiksmais rūpinosi likusiu vyro turtu, sutvarkė likusius asmeninius jo daiktus, nuotraukas, dokumentus, surūšiavo ir sudėjo mirusiojo drabužius bei kitus daiktus; nepertraukiamai gyveno bendrame name, mokėjo mokesčius, tvarkė, rūpinosi aplinka. Galima teigti, jog su A. K. turtu pareiškėja elgėsi kaip paveldimo turto savininkė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėjos D. Z. K. paaiškinimais pareiškime, suinteresuotųjų asmenų – A. K. ir R. Š. – atsiliepimuose, pareiškėjos atstovės teiginiais teismo posėdyje, rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos sutuoktinis A. K. (b. l. 9, 12). Po jo mirties atsirado paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai, nes byloje nėra duomenų, kad A. K. būtų sudaręs testamentą. D. Z. K. yra įstatyminė A. K. įpėdinė, nes nei mirusiojo vaikai – A. K. ir R. Š. (b. l. 11, 14), nei kiti asmenys įstatymo numatytu terminu nepateikė notarui prašymo priimti A. K. palikimo, nepriėmė jo faktiniu valdymu, būdami įstatyminiais įpėdiniais A. K. mirties dieną. Pareiškėja ir kiti įstatyminiai įpėdiniai po A. K. mirties į notarą įstatymo numatytu terminu dėl palikimo priėmimo nesikreipė, po jo mirties palikto turto įstatymo nustatyta tvarka nei vienas iš įstatyminių įpėdinių neįformino – iš Kaišiadorių rajono 2-ojo notaro biuro notarės Vidos Bietkienės liudijimo nustatyta, kad Kaišiadorių rajono 2-ojo notaro biuro archyvuose nuo 2000 m. liepos 5 d. iki 2015 m. birželio 22 d. ir Kaišiadorių rajono 1-ojo notaro biuro archyvuose nuo 1998 iki 2008 m. (notarė R. A.) paveldėjimo byla po A. K. mirties (duomenys neskelbtini)nebuvo pradėta ir paveldėjimo liudijimas neišduotas (b. l. 13).

Pareiškėjos pareiškimas dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu nagrinėtinas remiantis 2000 m. Civilinio kodekso nuostatomis, nes pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. nuostatą, 2000 m. Civilinio kodekso penktosios knygos ,,Paveldėjimo teisė” normos taikomos paveldėjimo santykiams tada, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui, tai yra nuo 2001 m. liepos 1 d. Kaip jau buvo minėta, A. K. mirė (duomenys neskelbtini). Pagal 1964 m. liepos 7 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK, galiojusio iki 2001 m. liepos 1 d.) 587 str. 2 d. laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą (pagal CK, galiojusio iki 2001 m. liepos 1 d., 587 str. 3 d. nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos). Taikant normą, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą, tuometėje teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad įpėdinis priėmė palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdė, naudojo ir disponavo, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius). Pagal šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.51 str. 1 d. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Taip pat įpėdinis priėmusiu palikimą laikomas, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 str. 2 d.). Neleidžiama palikimo priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 str. 1 d.). Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (CK, galiojusio iki 2001 m. liepos 1 d., 587 str. 2 d.). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK, galiojusio iki 2001 m. liepos 1 d., 569 str. 1 d.). Nuo palikimo atsiradimo momento (mirties datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 6 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK, galiojusio iki 2001 m. liepos 1 d., 587 str. 3 d.). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.

Teismui pateiktame pareiškime D. Z. K. nurodė, kad ji po sutuoktinio mirties palikimą priėmė faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti per įstatymo numatytą terminą palikimui priimti. Iš pareiškėjos, jos atstovės, suinteresuotųjų asmenų paaiškinimų bei rašytinių įrodymų, matyti, kad D. Z. K. faktinis turto valdymas, jo naudojimas ir disponavimas pasireiškė tuo, kad ji rūpinosi likusiu vyro turtu, sutvarkė asmeninius jo daiktus, nuotraukas, dokumentus, mirusiojo drabužius bei kitus daiktus; nepertraukiamai gyveno bendrame name, esančiame Kaišiadorių r. sav., Žaslių sen., Papartėlių k., kur nuo 1970 m. sausio 2 d. yra deklaruota jos gyvenamoji vieta (b. l. 15), mokėjo mokesčius, tvarkė, rūpinosi aplinka.

Įvertinus pareiškėjos, jos atstovės bei suinteresuotųjų asmenų paaiškinimų bei rašytinių įrodymų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėja D. Z. K. po sutuoktinio A. K. mirties per įstatymo nustatytą šešių mėnesių terminą išreiškė savo valią įgyti A. K. palikimą, t. y. atliko anksčiau aptartus aktyvius veiksmus dėl rūpinimosi ir naudojimosi turtu, kurį laikė savo sutuoktinio palikimu, kas sudaro pagrindą išvadai, jog ji palikimą priėmė pradėjusi paveldimą turtą faktiškai valdyti. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardinti) palikto turto kiekio, jo dalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 29 d. Senato nutarimo Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“ 13 punktas).

Paminėtų aplinkybių pagrindu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja D. Z. K. priėmė palikimą, atsiradusį po jos sutuoktinio A. K. mirties (duomenys neskelbtini), faktiniu valdymu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 str. 2 d. 8 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265-270, 444 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškėjos D. Z. K. pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. Z. K., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.