- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-27
- Bylos Nr.
- 2A-432-544/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danguolė Nijolė Smetonienė, Ramunė Čeknienė (pran.), Margarita Dzelzienė
- Ieškovas
- A. M.
- Atsakovas
- J. M.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-432-544/2015
Teisėja Loreta Kukelkienė Teisminio proceso Nr. 2-37-3-00847-2014-1
2015 m. gegužės 27 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų: Margaritos Dzelzienės, Danguolės Nijolės Smetonienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. M. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-24-620/2015 pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovei J. M. (Š.) ir atsakovės priešieškinį ieškovui dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, išvadas teikiančios institucijos Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Molėtų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas A. M. prašė nustatyti mažametės A. M. gyvenamąją vietą kartu su tėvu A. M., priteisti iš atsakovės J. M. išlaikymą dukrai po 350 Lt kas mėnesį nuo 2014-11-14 iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, jam pavedant tvarkyti uzufrukto teise A. M. turtą iki jos pilnametystės. Nurodė, kad nesudarius santuokos gyvenant su atsakove 2010-12-27 gimė duktė A. Nuo 2014-06-20 atsakovė su draugu išvyko į Molėtus, o duktė liko gyventi su ieškovu, atsakovė teigė susirasianti darbą ir teiksianti dukrai išlaikymą. Paaiškino, kad dukrą prižiūri ir išlaiko pats, padedamas vaiko senelių. Nurodė, kad dukrai per mėnesį reikalingos maždaug 800 Lt dydžio išlaidos. Atsakovė nurodytu laikotarpiu neišlaikė dukters, todėl prašė priteisti išlaikymo įsiskolinimą.
Atsakovė J. M. (buvusi Š.) su ieškiniu dėl išlaikymo priteisimo sutiko iš dalies ir nurodė, kad išlaikymas turėtų būti priteistas mažesnio dydžio, o išlaikymo įsiskolinimo už praėjusį laikotarpį priteisti nėra pagrindo. Ieškovė pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti nepilnametės A. M. nuolatinę gyvenamąją vietą su ja, pavesti jai vaiko globą ir priteisto išlaikymo lėšų tvarkymą uzufrukto teise iki vaiko pilnametystės, priteisti iš ieškovo išlaikymą dukrai A. M. kas mėnesį po 300 Lt periodinių išmokų, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki dukros pilnametystės. Nurodė, jog ji nuo 2014-07-28 turi nuolatinį darbą, gauna minimalų atlyginimą ir priedą už planų viršijimą, asmeninės nuosavybės teise turi ½ dalį trijų kambarių buto, kurio kita dalis priklauso jos motinai Z. G.. Nurodė, kad su sutuoktiniu A. M. gyvena jo turimoje dalyje gyvenamojo namo, kuriame yra trys kambariai ir virtuvė. Jos vyras sutinka, jog kartu gyventų ir dukra. Paaiškino, jog dukrą tinkamai prižiūrėjo ir auklėjo tris metus tol, kol išvyko ieškoti darbo. Nurodė, kad ieškovas neleidžia nei jai, nei jos artimiesiems net trumpam susitikti su dukra, pažeisdamas ne tik jos, bet ir vaiko teisėtus interesus. Jei dukra gyventų su ja, ji sudarytų normaliais sąlygas dukrai bendrauti su tėvu.
Žemesnės instancijos teismas
Rokiškio rajono apylinkės teismas 2015 m. vasario 5 d. sprendimu ieškinį iš dalies patenkino, o priešieškinį patenkino visiškai ir priteisė iš atsakovės J. M. dukrai A. M. 364,92 Eur išlaikymo įsiskolinimą, nustatė nepilnamečio vaiko A. M. gyvenamąją vietą kartu su motina J. M., pavedant jai faktinę dukros globą ir jos turto tvarkymą uzufrukto teise iki jos pilnametystės, priteisė iš ieškovo A. M. išlaikymą dukrai A. M. kas mėnesį po 86,89 Eur periodinių išmokų, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki dukros pilnametystės, išmokas sumokant į atsakovės vardu atidarytą sąskaitą. Likusioje dalyje ieškovo ieškinio netenkino. Nustatė, kad nepilnametė A. M. gyveno kartu su savo tėvais, kol 2014 m. gegužės mėnesio pabaigoje, ieškovui su atsakove susipykus, ji liko gyventi su motina. 2014 m. birželio mėnesio pabaigoje atsakovė paprašė ieškovo prižiūrėti dukrą, nes su draugu (dabartiniu sutuoktiniu) nerado darbo Rokiškio rajone, nori išvykti jo ieškoti į būsimo sutuoktinio gyvenamąją vietą Molėtų rajone ir susikurti naują šeimos aplinką. Teismas nurodė, kad bendravimo klausimas su dukra buvo sprendžiamas tarpininkaujant vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms. Nustatė, kad A. M. nuo 2014-09-01 pradėjo lankyti Obelių lopšelio-darželio ikimokyklinio ugdymo grupę, už darželio paslaugas mokėjo tėvas. Įvertinęs šalių duotus paaiškinimus dėl jų turimų gyvenimo sąlygų, pateiktus rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus, institucijų pateiktas išvadas ir teisme išsakytus argumentus, teismas laikė, kad abu mergaitės tėvai turi tinkamas gyvenimo ir buities sąlygas ir gali užtikrinti dukrai Adrianai tinkamas sąlygas jos fiziniam, protiniam ir doroviniam vystymuisi. Atsižvelgė į tai, kad atsakovė dukters susilaukė būdama nepilnametė, stokojo socialinių įgūdžių, dėl ko jai buvo sunku prisitaikyti prie mažamečio priežiūros, nes jai pačiai tokia pagalba buvo reikalinga. Pažymėjo, kad ieškovas, nusprendęs susilaukti dukters su dar tuo metu nepilnamete atsakove, galėjo numatyti iš to galimai kilsiančias pasekmes, jog gali kilti sunkumų ne tik auginant dukrą, bet ir ruošiant šeimai maistą, todėl turėjo nenusišalinti nuo tokių pareigų, bet ir pats padėti atsakovei, kartu išspręsti šią problemą, o ne išvažiuoti ir pavalgyti pas savo artimuosius. Teismas nenustatė, jog dėl netinkamo maitinimo būtų kilusios pasekmės šalių nepilnametei dukrai, jokių nusiskundimų dėl netinkamos mergaitės priežiūros nepateikta. Pažymėjo, kad atsakovė pažadėjo daugiau dėmesio skirti dukrai, atsakingiau ją prižiūrėti saugant nuo produktų, kuriems ji elergiška, keisti elgesį savo dukters atžvilgiu. Teismas nurodė, kad ir atsakovo elgesys ne visada buvo tinkamas įvertinant atvejį, kai internete buvo patalpinta filmuota vaizdo medžiaga su dukros pasisakymais apie mamą. Nenustatė aplinkybių, kurios patvirtintų ieškovo teiginius dėl 2014-06-20 rastos netvarkos namuose. Sprendė, kad nepilnametei šalių dukrai ir tėvas, ir mama yra emociškai reikšmingi asmenys. Įvertinęs surinktus įrodymus, mažametės A. M. amžių bei tai, kad vaikams aktualu identifikuotis su savo lyties tėvais, o kito iš tėvų dalyvavimas formuoja savęs suvokimą, pasitikėjimą savimi, vėliau - santykius su priešinga lytimi, laikė, kad šalių mažametei dukrai šiuo metu yra reikalinga didesnė motinos globa. Todėl padarė išvadą, kad A. M. gyvenamosios vietos nustatymas kartu su jos motina J. M. geriau atitinka mažametės teisėtus interesus ir tenkino atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl dukros gyvenamosios vietos nustatymo kartu su ja ir kitus papildomus reikalavimus. Teismas nustatė, kad nepilnamečio vaiko būtiniausiems poreikiams tenkinti, atsižvelgiant į jo amžių, reikalinga ne mažesnė kaip 600 Lt suma kas mėnesį ir ją turėtų dengti abu tėvai vienodai. Todėl ieškovo teiktino išlaikymo dydžio po 300 Lt per mėnesį nustatymas nepilnametei dukrai atitinka įstatyme įtvirtintą proporcingumo principą. Nustatęs, kad A. M. nuo 2014 m. birželio pabaigos faktiškai gyveno su ieškovu ir buvo jo išlaikoma, atsakovė pripažino, jog tuo metu išlaikymo dukrai neteikė, teismas ieškovo reikalavimo dalį dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nuo 2014-06-21 iki 2014-11-13 iš dalies patenkino ir priteisė 364,92 Eur (1 260 Lt).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas A. M. prašo panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį patenkinti visiškai - dukros A. M., gim. 2010 m. gruodžio 27 d., gyvenamąją vietą nustatyti su juo, priteisti iš atsakovės jo prašomą išlaikymą dukrai bei visas bylinėjimosi išlaidas. Teigia, kad skundžiamame sprendime neteisingai vertinamos aplinkybės, neteisingai traktuojami kai kurie faktai. Tvirtina, kad tarp jų buvo susitarta, jog dukra gyvens su juo ir jokio ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nebuvo, todėl jam nereikėjo reikšti ieškinio dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Nurodo, jog atsakovės pirminiai ketinimai buvo palikti dukrą ieškovui, o pačiai išvažiuoti pas naująjį draugą ir su juo gyventi, dukros jai nebereikėjo, duktė buvo tik kliuvinys. Teigia, kad nebuvo atsižvelgta į tai, jog atsakovė nenorėjo susigrąžinti dukros, nes, jei labai to būtų norėjusi, tai būtų kreipusis į Vaiko teisių apsaugos tarnybą. Nurodo, jog, prasidėjus teisminiams procesams, atsakovė skambina vos pora kartų per dvi savaitės, o iki to laiko, kol nesikreipė į teismą, ji vos kartą per mėnesį skambindavo dukrai. Teigia, kad teismas neatsižvelgė į liudytojų parodymus apie atsakovės žalingus polinkius, o atsakovės kaltinimai jo dėl smurto prieš dukrą nepagrįsti. Mano, jog teismas neatsižvelgė į vaiko interesus, o vertino tik tai, kad atsakovė yra motina. Paaiškino, kad vykdė savo kaip tėvo pareigą šeimos atžvilgiu, viskuo rūpindavosi, padėdavo maisto ruošos metu, tačiau atsakovei vaikas buvo kliūtis, nes jai visur vaikas maišydavo ir trukdydavo, tingėdavo vaikui daryti valgyti ir laukdavo, kol tai padarys jos mama. Atsakovės teiginiai dėl jauno amžiaus įgūdžių trūkumo nepagrįsti, nes įgūdžių įgyti ji nesiekė. Pažymėjo, jog nebuvo vertinti atsakovės motinos veiksmai dėl atsakovės neatsakingumo vaiko atžvilgiu bei kreipimosi į ieškovą dėl vaiko priežiūros. Paaiškino, kad duktė grįždavo iš atsakovės serganti, jam tekdavo imti nedarbingumo lapelį. Netiki, jog atsakovė ateityje daugiau dėmesio skirs dukrai ir atsakingiau ją prižiūrės, ne ji tokių pastangų nedėjo ir nesidomėjo vaiku. Nurodo, kad pas jį dukrai suteiktas pastovumas, o jei ji gyventų pas motiną svetimoje aplinkoje su svetimais žmonėmis, tai jai toks rūpestis ir priežiūra nebūtų suteiktas, nes gyventų su atsakovės vyru, kurio gerai net pati atsakovė nepažįsta, ir su vyro motina. Atsakovės argumentai apie jos naujos šeimos aplinkos paieškas abejotini, liudytojos Z. G. parodymai apie tai buvo netinkamai įvertinti, o liudytojos D. J. parodymus reikėjo vertinti juos patikslinant taip, kaip jis nurodo apeliaciniame skunde.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė J. M. prašo palikti galioti skundžiamą teismo sprendimą. Nurodo, kad apeliantas nenurodo jokių naujų pagrindų teismo sprendimo pakeitimui. Paaiškina, jog ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo atsirado po 6 dienų nuo vaiko laikino palikimo tėvui. Nurodo, kad jos asmeninis gyvenimas neturi jokios reikšmės ginčo tarp jų sprendimui ir paaiškina, kad, nutrūkus santykiams, privalėjo savo ir dukters labui rasti išeitį iš susidariusios situacijos. Teigia, jog dėl ieškovo ji pastojo ir sutinka, kad trūko tinkamų šeimininkavimo įgūdžių. Nurodo, kad su dukros darželio auklėtojomis dažniau bendrauti neturi galimybės dėl didelio atstumo. Mano, jog ieškovas sąmoningai nesuteikia galimybės bendrauti su dukra. Apelianto argumentai dėl dukros apsigyvenimo pas ją sąlygų, dėl to, kad dukrai bus pakeista įprasta vaiko gyvenamoji aplinka, nesudaro pagrindo teismo sprendimo pakeitimui, nes, dukrai liktus gyventi su tėvu, ji pradės lankyti mokyklą, pats ieškovas ieško kito buto, todėl gyvenamoji aplinka vaikui vis tiek keistųsi. Atsakovo elgesys netinkamas, jis trukdo bendrauti su dukra, dėl to kreipėsi su skundu. Prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 str. 1 d. 1 p.). Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1-2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Atsakovė pareiškė prašymą bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kurią apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.), taip pat įvertinusi šios konkrečios bylos aplinkybes, konstatuoja, kad žodinis šios bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka nėra būtinas, nėra poreikio taikyti CPK 322 straipsnyje numatytą išimtį ir skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka. Byloje yra pakankamai duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes ir šių duomenų pagrindu galima įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai (CPK 320 str. 1 d.).
Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.156 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad abiejų tėvų teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, negalima teikti privilegijų tėvui ar motinai dėl lyties, rasės, kalbos, tautybės, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų (Konstitucijos 29 str. 2 d.). Taikant šias nuostatas būtina atsižvelgti į tai, kad ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Teismas, priimdamas byloje sprendimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, taip pat panaudojant valstybės teikiamą paramą; kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; vaiko norus ir pažiūras. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, artimųjų giminaičių, kiekvieno tėvo dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, tėvų požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, tėvų dalyvavimą vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, vaiko ir kiekvieno iš tėvų santykius, galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas ir kitas turinčias reikšmę aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-242/2005; 3K-3-320/2006; 3K-3-513/2007 ir kt.).
Byloje nustatyta, kad šalims gyvenant ne santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė duktė A. M. (1 t., b. l. 3). Pagal šalių bei liudytojų teiktus paaiškinimus ieškovas ir atsakovė nuo 2014 m. gegužės mėn. kartu nebegyveno, o iki 2014-06-20 mažametė A. M. gyveno kartu su motina J. M. (Š.) ( 2 t., b. l. 11-16). Šalys neginčija, kad nuo 2014-06-20 A. M. gyvena su ieškovu (1 t., b. l. 1-2, 31-32; 2 t., b. l. 11-16). Apeliaciniame skunde ieškovas A. M. tvirtina, kad atsakovė J. M. neketino auginti dukros A., o pareikštas priešieškinys buvo sąlygotas siekio išvengti mokėti išlaikymą vaikui. Analizuojant ir vertinant ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ištakas, nėra pagrindo vienareikšmiškai pritarti apelianto teiginiams dėl tariamo atsakovės nenoro auginti dukrą (CPK 185 str.). Nustatyta, kad 2014-06-20 šalių mažametė duktė A. buvo palikta tėvo, ieškovo A. M. priežiūroje, kol atsakovė laikinai bus išvykusi. Kolegija neturi pagrindo atsakovės nenaudai vertinti jos veiksmus, kai ji susirado kitą vyrą A. M., su juo išvyko gyventi į Molėtų rajoną ir 2014-11-15 sudarė santuoką (1 t., b. l. 101). Atsakovė, kaip ir ieškovas, yra jauno amžiaus ir turi teisę kurti naują gyvenimą su kitu asmeniu. Ginčo šalys neginčija, kad tarpusavio santykiai nesusiklostė, dėl ko ieškovas 2014 m. gegužės mėnesį išsikraustė iš atsakovės buto (CPK 182 str.). Patikimų ir objektyvių duomenų, kad iki 2014-06-20 atsakovės elgesys būtų priešingas viešajai tvarkai, gerai moralei, kad ji būtų palikusi mažametę dukrą be priežiūros ar netinkamai priežiūrai byloje nenustatyta. Tiek iš šalių, tiek iš liudytojų paaiškinimų matyti, jog iki A. M. išėjimo gyventi atskirai nuo atsakovės ir dukters, ginčo šalių gyvenimo pajamas sudarė ieškovo darbinės pajamos iš Obelių vaikų globos namų ir atsakovės gauta našlaitės pensija (2 t., b. l. 60, 66). Kolegija daro išvadą, jog atsakovės teiginiai dėl 2014-06-20 išvykimo tikslo ieškoti ir darbo laikytini logiškais ir atitinkančiais atsakovės veiksmus – nuo 2014-07-28 atsakovė įsidarbino UAB „Templari“ (1 t., b. l. 39; 2 t., b. l. 65). Šiuo atveju negali būti neigiamai vertintinas atsakovės elgesys, paliekant dukrą ieškovo globoje, iki pati atsakovė ras galimybę įsidarbinti ir išlaikyti save bei savo dukrą. Tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovė darbo neieškojo Rokiškio rajone, nepatvirtina atsakovės nenoro auginti dukrą ir ja rūpintis. Nors apeliantas nurodo, kad atsakovė nereguliariai bendravimo su dukra telefonu, tačiau tai nepagrįsta pakankamais ir leistinais įrodymais (CPK 178 str.), o atsakovė nurodo priešingai – kad ieškovas nenorėdavo atsiliepti telefonu jai skambinant dukrai (2 t., b. l. 47). Iš bylos duomenų matyti, kad 2014 m. rugpjūčio mėnesį atsakovė buvo atvykusi pasiimti bendravimui dukrą A., tačiau pats ieškovas nesutiko jos atiduoti (2 t., b. l. 34). Kolegija, atsižvelgdama į šioje byloje nustatytas aplinkybes, neturi pagrindo pripažinti, kad atsakovės J. M. noras nustatyti mažametės dukters A. gyvenamąją vietą kartu su ja yra sąlygotas norų, priešingų vaiko interesams (CPK 185 str.). Apeliantas skunde akcentuoja atsakovės menką gebėjimą, įgūdžių trūkumą rūpinti vaiku. Nustatyta, kad atsakovė dukters susilaukė būdama nepilnamete, tai žinojo ir turėjo įvertinti ir ieškovas. Todėl kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog, gimus dukrai, atsakovė stokojo socialinių įgūdžių, patirties ir jai pačiai buvo reikalinga pagalba (CPK 185 str.), o ieškovas kilusias problemas dėl maitinimosi ir kitų ūkio darbų ne visada spręsdavo su atsakove savo šeimos rate, o kitų asmenų (artimųjų) pagalba. Šiuo atveju sprendžiant dėl atsakovės gebėjimo rūpintis mažamete dukra suabsoliutinti tinkamos mitybos įgūdžių stoką nėra pagrįsta. Duomenų, kad apie netinkamą vaiko priežiūrą, tame tarpe – ir maitinimą, būtų informuotos atitinkamos institucijos, byloje nenustatyta. Taip pat nenustatyta ir tai, jog ieškovas, matydamas jo manymu, netinkamą dukters priežiūrą, būtų ėmęsis atitinkamų veiksmų dar iki 2014-06-20. Nustatyta, kad mažametė A. M. vieną kartą svečiavosi pas atsakovę laikotarpiu nuo 2014-12-22 iki 2015-01-04 (1 t., b. l. 118). Ieškovas, grįsdamas savo teiginius dėl atsakovės menkų gebėjimų rūpintis vaiku, akcentuoja dukros grįžimo po ilgesnio susitikimo su motina aplinkybes: vaikas grįžo sergantis (2 t., b. l. 41). Įvertinus tai, kad byloje nėra duomenų, jog šalių duktė A. būtų kelis kartus išvykusi pas atsakovę ir nuolat grįždavusi serganti, kolegija neturi pagrįsto ir teisėto pagrindo pripažinti atsakovės J. M. gebėjimo rūpintis dukra akivaizdžią stoką (CPK 185 str.). Pagal bylos duomenis vienkartinis vaiko sveikatos sutrikimas, įvertinus žiemos laikotarpį, vienareikšmiškai nepaneigia pirmiau paminėtos išvados. Byloje taip pat nustatyta, kad šalių dukra nuo 2014-09-01 pradėjo lankyti Rokiškio rajono Obelių lopšelį-darželį (1 t., b. l. 70; 2 t., b. l. 40). Nors ieškovas A. M. tvirtina, kad atsakovė tik du kartus buvo atvykusi į darželį pasiteirauti apie A., tačiau turi būti įvertinta tai, jog atsakovė J. M. gyvena Molėtų rajone ir dirba Širvintų rajone, kas neabejotinai turi įtakos atsakovės kelionėms. Iš Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisų apsaugos skyriaus ir Molėtų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadų matyti, kad abi ginčo šalys gali užtikrinti tinkamas nepilnametės A. M. gyvenimo sąlygas, atitinkančias jos interesus ir poreikius (1 t., b. l. 58-60, 88-89). Atsakovės sutuoktinis A. M. neprieštarauja ir sutinka, kad ginčo šalių duktė gyventų kartu su juo bei atsakove (1 t., b. l. 37). Kaip vieną iš apeliacinio skundo argumentų, ieškovas pateikia vaiko faktinės gyvenamosios vietos pasikeitimą ir galimą jos įtaką vaiko interesams. Kaip nustatyta, ginčo šalių duktė A. nuo gimimo iki 2014-06-20 gyveno kartu su savo motina J. M. jos nuosavybės teise valdomame bute Obelių m., o po 2014-06-20 gyvena su ieškovu nuomos pagrindu valdomame bute Obelių m. Apeliantas neįrodinėja, kad šis gyvenamosios vietos pakeitimas daugiau, negu tai tokioje situacijoje įprasta, neigiamai įtakojo vaiko interesus. Įvertinus Obelių lopšelio-darželio paaiškinimus dėl vaiko adaptacijos bei pačios mergaitės amžių, pripažinti, kad, pakeitus vaiko gyvenamąją vietą, dėl to vaikui gali atsirasti neigiamas poveikis, nėra pagrįsto pagrindo (1 t., b. l. 6, 78-79). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog vaikas jau lankėsi pas atsakovę jos gyvenamojoje vietoje, Molėtų r., o vaizdo įrašė girdėti, kad vaikui pas mamą patinka ir įdomu, todėl atsakovės gyvenamoji vieta jai nėra nežinoma ir visiškai neįprasta (CPK 185 str.). Ieškovas nepateikė leistinų įrodymų, leidžiančių teigti, kad atsakovė ketina keisti gyvenamąją vietą, nebegyventi šeimoje ar kad vaiko nebus kam prižiūrėti jai neinant į darželį (CPK 12 str., 178 str.). 2015-01-22 teismo posėdžio metu liudytoja Z. G. teikė paaiškinimus, susijusius su nagrinėjamu ginču (2 t., b. l. 11-16). Kolegija, susipažinusi su minėto teismo posėdžio protokolu, iš dalies sutinka su ieškovo prašymu minėtos liudytojos parodymus vertinti kritiškai dėl jos giminystės ryšių su atsakove, tačiau Z. G. parodymus dėl 2014-06-20 socialinės darbuotojos iškvietimo aplinkybių patvirtino ir kita liudytoja D. J., kuri ir buvo toji socialinė darbuotoja. Kartu kolegija pažymi, jog liudytojos D. J. 2015-01-22 teismo posėdyje teiktų parodymų negali vertinti taip, kaip ieškovas nurodo apeliaciniame skunde, nes ieškovas juos interpretuoja išimtinai savo naudai. Teismas priima sprendimą remdamasis tik ta įrodymų visuma ir aplinkybėmis, kurios visapusiškai, pilnai ir objektyviai buvo ištirtos teismo posėdyje (CPK 192 str., 263 str. 2 d.). Kadangi byloje nenustatyta, kad atsakovės J. M. elgesys yra netinkamas ir priešiškas vaiko interesams ir poreikiams, įvertinus tai, kad nepilnametė duktė A. nuo gimimo iki 2014-06-20 gyveno kartu su atsakove, atsižvelgiant į didesnį nei tėvo motinos rūpesčio bei globos reikalingumą ginčo šalių mažametei 4 metų dukrai, A. M. gyvenamosios vietos nustatymas kartu su motina J. M. labiau atitinka vaiko interesus (CPK 185 str.). Pripažintina, kad ieškovas nepateikė įrodymų ir nenurodė aplinkybių, galinčių paneigti vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su atsakove pagrįstumą ir teisėtumą (CPK 12 str., 178 str.).
Ieškovas A. M. apeliaciniu skundu iš esmės neginčija teismo priteisto išlaikymo dydžio, nepateikia argumentų bei įrodymų, pagrindžiančių kad išlaikymo dydis nustatytas neteisingai (CPK 12 str.). Kadangi ieškovas skundu nereiškia prieštaravimų dėl priteisto išlaikymo įsiskolinimo dydžio, kolegija, įvertinusi viešąjį interesą ir byloje esančius įrodymus bei aplinkybes, sprendžia, kad priteistas išlaikymo dydis yra nustatytas tinkamai (CPK 185 str., CK 3.192 str., 3.196 str.). Nustatyta, kad ieškovas A. M. dirba Obelių vaikų globos namuose ir jo darbines pajamas sudaro apie 463,08 Eur (neatskaičius mokesčių) (2 t., b. l. 60). Byloje esantys viešųjų registrų duomenys patvirtina, kad A. M. vardu yra registruotas automobilis VW Jetta, 1991 m. gamybos, kito nekilnojamojo ar kilnojamo registruotino turto ieškovas neturi (2 t., b. l. 59, 61). Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė J. M. dirba, jos gaunamas pajamas sudaro vidutiniškai 290,88 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestis (2 t., b. l. 65). Viešo registro duomenimis, J. M. (buvusios Š.) vardu registruotas nekilnojamasis turtas – ½ buto, (duomenys neskelbtini), kito nekilnojamo ar kilnojamo turto registruoto atsakovės vardu nėra (2 t., b. l. 61-64). Atsakovės sutuoktinis A. M. dirba, jo vardu yra registruotas nekilnojamas ir kilnojamas turtas (2 t., b. l. 68-77). Duomenų, kad šalių duktė A. turėtų specialiųjų poreikių, kas sąlygotų didesnes išlaikymo išlaidas, byloje nėra. Paminėti duomenys leidžia konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino šalių turtinę padėtį ir, atsižvelgdamas į atsakovės reikalavimą, pagrįstai priteisė iš ieškovo mažametės dukters išlaikymui po 86,89 Eur periodinių išmokų (CPK 185 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.