Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Petkevičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių išmokų skyriaus prašymą pareiškėjui V. A. dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nesutinka su Komisijos Sprendimo teiginiu, kad Socialinių išmokų skyrius dėl VDI pripažinto fakto nepateikė jokio sisteminio vertinimo.

Nurodo, kad nei Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 4 punktas, nei kitas teisės aktas neįpareigoja Socialinių išmokų skyriaus vertinti administracinio nusižengimo protokolų ar teismo sprendimų turinius, inicijuoti jų išreikalavimą iš atsakingų institucijų. Teigia, kad priešingai Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 4 punktas imperatyviai nustato atsakovo prievolę 6 mėnesius neteikti socialinės pašalpos ir kompensacijų ar 6 mėnesiams nutraukti jų teikimą vienam gyvenančiam asmeniui iš nelegalaus darbo kontrolę ir prevenciją vykdančių ar kitų institucijų gavus informacijos apie piniginės socialinės paramos teikimo laikotarpiu nelegaliai gautas ar gaunamas pajamas ir (ar) nelegalų darbą, neteisėtą veiklą, susijusią su pajamų gavimu, kai tuo tarpu Įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos, kad atsakovas turi teisę neteikti socialinės paramos esant šioje Įstatymo dalyje nustatytoms sąlygoms.

Nesutinka su Komisijos Sprendime nurodyta išvada, kad Socialinių išmokų skyriaus priimti 2022 m. gegužės 11 d. Sprendimai iš esmės neatitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijų bei prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, kad Socialinių išmokų skyrius netinkamai įgyvendino prašymo nagrinėjimo procedūrą. Pažymi, kad Socialinių išmokų skyriaus 2022 m. gegužės 11 d. Sprendimai priimti vadovaujantis Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir Aprašo 19 punktu, t. y. pagrįsti teisės aktų normomis, nurodytos socialinės paramos neskyrimo priežastys (gauta informacija apie nelegaliai gautas pajamas ir(ar) nelegalų darbą), aiškiai nurodyta sprendimų apskundimo tvarka.

Taip pat nurodo, kad vadovaujantis Aprašo 19 punktu sprendimai dėl piniginės socialinės paramos skyrimo (neskyrimo, nutraukimo) tvirtinami Socialinių išmokų skyriaus vedėjo įsakymu. Prašymą-paraišką pateikęs asmuo apie sprendimo dėl piniginės socialinės paramos skyrimo (neskyrimo) priėmimą informuojamas pranešimu per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo asmens prašyme-paraiškoje nurodytu informavimo būdu.

Pažymi, kad Socialinių išmokų skyriaus vedėjo 2022 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. A15-778/22(2.1.4E-SOI) „Dėl sprendimų dėl teisės į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijų nenustatymo tvirtinimo“ buvo patvirtinti Socialinių išmokų skyriaus įgalioto tarnautojo (darbuotojo) priimti (įskaitant pasirašymą) 2022 m. gegužės 11 d. Sprendimus, o apie priimtus sprendimus ir apie prašomos socialinės pašalpos ir kompensacijos neskyrimą bei jų neskyrimo priežastis (iš VDI gauta informacija apie pareiškėjo 2021 m. gruodžio 18 d., t. y. piniginės socialinės paramos teikimo laikotarpiu nustatytą nelegalaus darbo faktą). Apie priimtus ginčo sprendimus pareiškėjas buvo informuotas 2022 m. gegužės 22 d. socialinių išmokų skyriaus parnešimu Nr. A737-2460/22(3.3.2.26-SOI).

Mano, kad Komisija neturėjo pagrindo padaryti išvadą, kad Socialinių išmokų skyrius netinkamai įgyvendino prašymo nagrinėjimo procedūrą ir šiuo pagrindu panaikinti minėtus ginčo sprendimus. Taip pat nesutinka su Komisijos teiginiu, kad Socialinių išmokų skyrius prieš priimant ginčo sprendimus privalėjo įvertinti tai, kad darbo sutartis buvo sudaryta ne dėl pareiškėjo kaltės.

Teigia, kad Įstatymo nuostatos neįpareigoja Socialinio išmokų skyriaus, gavus atitinkamų institucijų pranešimą apie nelegalų darbą, atlikti tokį nelegalaus darbo aplinkybių vertinimą. Taip pat nurodo, kad Komisija neatsižvelgė į tai, jog darbo sutartis nebuvo sudaryta raštu dviem egzemplioriais pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintą pavyzdinę darbo sutarties formą, taip, kaip to reikalaujama Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 43 straipsnyje. Pažymi, kad šios aplinkybės konstatuotos darbo byloje Nr. APS -131-24857, iškeltoje pagal pareiškėjo prašymą uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini), kurioje pareiškėjas ginčijo atsisakymą sudaryti (pasirašyti) darbo sutartį. Paaiškina, kad minėta darbo byla yra nutraukta šalims pasirašius taikos sutartį, kurioje darbdavys ir darbuotojas (pareiškėjas) pripažino, kad darbo sutartis apskritai nebuvo sudaryta.

Teigia, kad 2022 m. gegužės 11 d. Sprendimai atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio nuostatas, yra motyvuoti, pagrįsti, todėl jų naikinti pareiškėjo skunde nurodytais ar kitais motyvais Komisija neturėjo teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

nagrinėjant bylą nustatyta, kad pareiškėjas Socialinių išmokų skyriui pateikė prašymą skirti socialinę pašalpą, būsto šildymo, karšto ir geriamo vandens išlaidų kompensacijas.

VDI 2022 m. balandžio 15 d. rašte informavo Socialinių išmokų skyrių apie 2022 m. sausio–kovo mėn. nustatytus nelegaliai dirbusius asmenis, įskaitant ir apie pareiškėją. VDI nurodė, kad pareiškėjas 2021 m. gruodžio 18 d. nelegaliai dirbo UAB (duomenys neskelbtini) ir 2022 m. vasario 10 d. pripažino pareiškėjo nelegalaus darbo faktą.

Socialinių išmokų skyrius vadovaudamasis VDI 2022 m. balandžio 15 d. raštu, Įstatymo ir Aprašo nuostatomis 2022 m. gegužės 11 d. priėmė du sprendimus: Nr. 35723 „Dėl socialinės pašalpos skyrimo“ ir Nr. 35229 „Dėl teisės į būsto šildymo, karšto vandens kompensacijas“. Šiais 2022 m. gegužės 11 d. Šiais sprendimais atsakovas nusprendė neskirti pašalpos ir kompensacijos pareiškėjui, t. y. nenustatė pareiškėjui teisės į būsto šildymo, karšto ir geriamo vandens išlaidų kompensacijų už laikotarpį nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d.

Teismas nustatė, kad pagrindinė Socialinio išmokų skyriaus išmokų neskyrimo priežastis – Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 4 punktas (gauta informacija apie nelegaliai gautas pajamas ir (ar) nelegalų darbą).

Apie Socialinių išmokų skyriaus 2022 m. gegužės 11 d. Sprendimus pareiškėjas buvo informuotas 2022 m. gegužės 12 d. pranešimu.

Pareiškėjas, nesutikdamas su 2022 m. gegužės 11 d. Sprendimais, kreipėsi į Komisiją ir prašė juos panaikinti.

Komisija nustatė, kad atsakovas, priimdamas 2022 m. gegužės 11 d. Sprendimus, iš esmės vadovavosi tik nelegalaus darbo nustatymo faktu, tačiau jokių papildomų veiksmų dėl nelegalaus darbo fakto ištyrimo neatliko ir VDI informacijos turinio nesiaiškino. Todėl Komisija 2022 m. birželio 10 d. Sprendimu panaikino Socialinių išmokų skyriaus 2022 m. gegužės 11 d. Sprendimus.

Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Komisijos Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas.

Pagal Įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4 punktą, Savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, privalo 6 mėnesius neteikti socialinės pašalpos ir kompensacijų ar 6 mėnesiams nutraukti jų teikimą vienam gyvenančiam asmeniui iš nelegalaus darbo kontrolę ir prevenciją vykdančių ar kitų institucijų gavus informacijos apie piniginės socialinės paramos teikimo laikotarpiu nelegaliai gautas ar gaunamas pajamas ir (ar) nelegalų darbą, neteisėtą veiklą, susijusią su pajamų gavimu.

Vadovaujantis Įstatymo 21 straipsnio 1 dalimi socialinė pašalpa skiriama 3 mėnesiams nuo prašymo paraiškos pateikimo mėnesio pirmos dienos, jeigu kreipimosi ir sprendimo priėmimo metu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į šią pašalpą.

Teismas pažymi, kad Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 12 punkte nustatyta, kad Savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, turi teisę papildomai apklausti asmenis, kurie kreipiasi dėl piniginės socialinės paramos skyrimo ar gauna šią paramą, tikrinti jų pateiktus dokumentus ir reikalauti papildomų duomenų, įrodančių bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens teisę į piniginę socialinę paramą.

Įstatymo 21 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad sprendimas dėl piniginės socialinės paramos skyrimo priimamas nurodant šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies sąlygą (sąlygas), kuriai (kurioms) esant paskirta piniginė socialinė parama, ne vėliau kaip per mėnesį nuo prašymo-paraiškos ir visų reikalingų dokumentų gavimo dienos savivaldybės administracijos nustatyta tvarka. Taip pat pagal to paties įstatymo 15 dalį, prašymą-paraišką pateikęs asmuo apie priimtą sprendimą dėl piniginės socialinės paramos skyrimo ar neskyrimo yra informuojamas asmens prašyme-paraiškoje nurodytu informavimo būdu ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu piniginė socialinė parama neskiriama, nurodoma neskyrimo priežastis ir šio sprendimo apskundimo tvarka. Pateikti dokumentai grąžinami prašymą-paraišką pateikusiam asmeniui, o jo byloje paliekamos šių dokumentų kopijos.

Taigi, pagal minėtas Įstatymo nuostatas socialinės paramos teikimas gali būti ribojamas nustačius nelegalaus darbo faktą. Tokiu atveju Savivaldybės administracija privalo 6 mėnesius neteikti socialinės pašalpos ir kompensacijų ar 6 mėnesiams nutraukti jų teikimą vienam gyvenančiam asmeniui iš nelegalaus darbo kontrolę ir prevenciją vykdančių ar kitų institucijų gavus informacijos apie piniginės socialinės paramos teikimo laikotarpiu nelegaliai gautas ar gaunamas pajamas ir (ar) nelegalų darbą, neteisėtą veiklą, susijusią su pajamų gavimu. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad atsisakius skirti socialinę paramą, turi būti nurodytos aiškios neskyrimo priežastys.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas nusprendė neskirti pareiškėjui teisės į būsto šildymo, karšto ir geriamo vandens išlaidų kompensacijų už laikotarpį nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d., nes gavo VDI 2022 m. balandžio 15 d. raštą, kuriame buvo nustatytas pareiškėjo nelegalaus darbo faktas.

VDI 2022 m. balandžio 20 d. pateikė Socialinių išmokų skyriui raštą, kuriame sudarytas asmenų nelegaliai dirbusių sąrašas, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas V. A. 2021 m. gruodžio 18 d. nelegaliai dirbo, o 2022 vasario 10 d. buvo patvirtintas nelegalaus darbo faktas. Taip pat UAB (duomenys neskelbtini) vadovui surašytas protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį ir įmonei pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – UĮ) 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Taigi, teismas netirs nelegalaus darbo (ne)buvimo fakto, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

UĮ 55 straipsnyje numatyta, kad nelegalaus darbo, nedeklaruoto darbo ir nedeklaruotos savarankiškos veiklos prevenciją vykdo, patikrinimus, grindžiamus rizikos vertinimu, ir skaidriai dirbančių asmenų identifikavimo kontrolę atlieka VDI, Valstybinė mokesčių inspekcija, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir policija, vadovaudamosi jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. Pagal to paties įstatymo 56 straipsnio 1 dalį, nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą (1 punktas); dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos (2 punktas).

Komisijos Sprendime pažymėta, kad atsakovas priimdamas 2022 m. gegužės 11 d. Sprendimus išimtinai rėmėsi tik VDI pateikta informacija, tačiau jokių papildomų veiksmų dėl nelegalaus darbo fakto ištyrimo neatliko ir pačios VDI pateiktos informacijos turinio nesiaiškino. Atsakovas su tokia Komisijos pozicija nesutinka ir nurodo, kad nei Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 4 punktas, nei kitas teisės aktas neįpareigoja Socialinių išmokų skyriaus vertinti administracinio nusižengimo protokolų ar teismo sprendimų turinius, nei inicijuoti jų išreikalavimą iš atsakingų institucijų. Teigia, kad priešingai - Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 4 punktas imperatyviai nustato atsakovo prievolę 6 mėnesius neteikti socialinės pašalpos ir kompensacijų ar 6 mėnesiams nutraukti jų teikimą vienam gyvenančiam asmeniui iš nelegalaus darbo kontrolę ir prevenciją vykdančių ar kitų institucijų gavus informacijos apie piniginės socialinės paramos teikimo laikotarpiu nelegaliai gautas ar gaunamas pajamas ir (ar) nelegalų darbą, neteisėtą veiklą, susijusią su pajamų gavimu, kai tuo tarpu Įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos, kad atsakovas turi teisę neteikti socialinės paramos esant šioje Įstatymo dalyje nustatytoms sąlygoms.

Teismas sutinka su atsakovo pozicija. Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad Savivaldybės administracija privalo 6 mėnesius neteikti socialinės pašalpos ir kompensacijų ar 6 mėnesiams nutraukti jų teikimą vienam gyvenančiam asmeniui iš nelegalaus darbo kontrolę ir prevenciją vykdančių ar kitų institucijų gavus informacijos apie piniginės socialinės paramos teikimo laikotarpiu nelegaliai gautas ar gaunamas pajamas ir (ar) nelegalų darbą, neteisėtą veiklą, susijusią su pajamų gavimu. Taigi, Įstatymo 23 straipsnio 1 dalis nustato imperatyvias pareigas atsakovui. Komisijos teiginiai, kad atsakovas turėjo pagal teisinį reglamentavimą atlikti gautos informacijos iš VDI apie nelegalaus darbo faktą vertinti iš naujo, o ne ja besąlygiškai vadovautis, yra teisiškai nepagrįsti.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į Komisijos išvadą, kad atsakovas galėjo papildomai rinkti informacija, apklausti asmenis ir pan., yra teisiškai nepagrįsta. Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 12 punkte nustatyta Savivaldybės administracijos teisė, o ne pareiga, kad Savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, papildomai apklaustų asmenis, kurie kreipiasi dėl piniginės socialinės paramos skyrimo ar gauna šią paramą, tikrintų jų pateiktus dokumentus ir reikalautų papildomų duomenų, įrodančių bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens teisę į piniginę socialinę paramą.

Sutiktina su Komisijos išvada, kad VDI vykdo nelegalaus darbo kontrolę ir teikia informaciją atsakovui, tačiau teismas nesutinka su Komisijos vertinimu, jog vien tik VDI pateiktos informacijos gavimas, nevertinat susiklosčiusios individualios situacijos byloje, rodo, kad atsakovė netinkamai įgyvendino jai priskirtas funkcijas.

Pabrėžtina, kad pareiškėjas ir UAB (duomenys neskelbtini) sudarė taiko sutartį, kurioje susitarė, kad darbo sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta, vien tai jau įrodo nelegalaus darbo faktą.

Be to, pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinių išmokų nuostatus patvirtintus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu (toliau – Nuostatai), Socialinių išmokų skyrius priima ir teisės aktų nustatyta tvarka nagrinėja asmenų prašymus dėl piniginės socialinės paramos, priima sprendimus dėl išmokos skyrimo, neskyrimo, mokėjimo stabdymo, mokėjimo nutraukimo, mokėjimo perskaičiavimo, išmokų permokų nustatymo ir jų grąžinimo ar išskaičiavimo bei vykdo priimtų prašymų, dokumentų ir priimtų sprendimų dėl išmokų skyrimo, neskyrimo, mokėjimo sustabdymo, nutraukimo, mokėjimo perskaičiavimo ir permokų nustatymo ir grąžinimo ar išskaičiavimo teisėtumo ir teisingumo tikrinimą ir pan. Nuostatuose, nėra numatytos pareigos atsakovui iš naujo vertinti ir tirti VDI surinktą informaciją, todėl Komisijos Sprendime numatyta pareiga iš naujo išnagrinėti pareikėjo prašymą yra nepagrįsta.

Pagal VAĮ 10 straipsnio 5 dalį administraciniame sprendime, be kita ko, turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 punktas) ir administracinio sprendimo motyvai (6 punktas). Teismas, įvertinęs Socialinių išmokų skyriaus 2022 m. gegužės 11 d. Sprendimus, pripažįsta, jog šie individualūs administraciniai sprendimai atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus – yra pagrįsti nustatytais faktais ir teisės aktų normomis.

Teismas taip pat nenustatė ir kitų Socialinių išmokų skyriaus 2022 m. gegužės 11 d. Sprendimų naikinimo pagrindų, t. y. to, kad juos būtų priėmęs nekompetentingas administravimo subjektas ar jų priėmimo metu būtų pažeistos pagrindinės procedūros, todėl sprendžia, kad Komisijai nebuvo pagrindo naikinti Socialinių išmokų skyriaus 2022 m. gegužės 11 d. priimtų sprendimų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Komisija netinkamai įvertino Socialinių išmokų skyriaus 2022 m. gegužės 11 d. Sprendimų priėmimo aplinkybes, todėl nėra pagrindo laikyti teisėtu Komisijos Sprendimą. Atsakovės prašymas tenkintinas, Komisijos Sprendimas naikintinas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132, 133 straipsniais, teismas

nusprendžia:

atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinių išmokų skyriaus prašymą patenkinti.

Panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2022 m. birželio 10 d. sprendimą Nr. 21R-322(AG-290/04-2022).

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.