Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas, dalyvaujant pareiškėjo atstovams advokatui Gyčiui Kaminskui, pareiškėjo globėjai J. D., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. D. (R. D.) skundą Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos teritorinei muitinei dėl sprendimų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) 2013-05-27 sprendimu Nr. 1A-189 patvirtino Klaipėdos teritorinės muitinės 2012-03-09 sprendimą Nr. (LM18)-RŽ209-97, 2012-03-19 sprendimą Nr. (LM18)RŽ209-108, 2012-03-20 sprendimą Nr. (LM18)RŽ209-114 ir 2012-03-26 sprendimą Nr. (LM18)RŽ209-117, kuriais pareiškėjui, kaip solidariam skolininkui, įregistruota skola muitinei: 7 671 747 Lt muitas, 101 986 560 Lt akcizas, 24 143 974 Lt PVM, 32 968 218 Lt akcizo delspinigiai, 7 619 027 Lt PVM delspinigiai bei 66 901 142 Lt (50 proc. dydžio) papildomai apskaičiuotų importo mokesčių bauda, nes į Europos Bendrijos teritoriją per Klaipėdos jūrų uostą laikotarpiu nuo 2007-07-02 iki 2011-01-18 neteisėtai buvo įvežtas rūkomasis tabakas, kuris buvo neteisingai deklaruotas kaip tabako žaliava (b. l. 21-50) Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Mokestinių ginčų komisija) 2013-09-04 sprendimu Nr. S-137(7-141/2013) patvirtino šį Muitinės departamento sprendimą (b. l. 66-74).

Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą ir prašo panaikinti: 1) Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013-09-04 sprendimą Nr. S-137(7-141/2013), 2) Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2013-05-28 sprendimą Nr. 1A-189 (nurodytas sprendimo Nr. (4.14)3B-6526 laikytinas rašymo apsirikimo klaida); 3) Klaipėdos teritorinės muitinės sprendimus Nr. (LM18) RŽ209-97, Nr. (LM18) RŽ209-108, Nr. (LM18) RŽ209-114 ir Nr. (LM18)RŽ209-117.

Paaiškino, kad Klaipėdos teritorinės muitinės sprendime Nr. (LM18)RŽ209-108 nurodytos 3 importo deklaracijos, kurių pagrindu apskaičiuota ir įregistruota skola muitinei (10 218 351 Lt). Kituose Klaipėdos teritorinės muitinės sprendimuose (Nr. (LM18)RŽ209-114 ir Nr. (LM18)RŽ209-117) neteisėtas prekių įvežimas konstatuojamas abstrakčiomis prielaidomis, remiamasi tik ikiteisminių tyrimų, atliekamų kaip Lietuvos Respublikoje, taip ir Vokietijos bei Lenkijos atitinkamų institucijų, pateikiamais raštais ir informacija, tačiau ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenys įgyja įrodymų statusą tik teisme išnagrinėjus baudžiamąją bylą. Tiek Muitinės departamento sprendime, tiek Mokestinių ginčų komisijos sprendime nurodoma, kad visas Klaipėdos teritorinės muitinės sprendimuose nurodytas aplinkybes pagrindžia ir įrodo iš Vokietijos Federacinės Respublikos Berlyno-Brandenburgo muitinės kriminalinės paieškos tarnybos, Lenkijos Centrinio tyrimo biuro, Europos kovos su sukčiavimu tarnybos, taip pat Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo institucijų bei kitų šalių teisėsaugos institucijų gauta medžiaga.

Klaipėdos teritorinės muitinės sprendimuose nurodyta, kad neteisėtą rūkomojo tabako įvežimą į Lietuvą bei jo gabenimą vykdė asmenų grupė, kurią sudaro M. G. (M. G.), O. K. (O. K.), A. P. (A. P.), E. K. ir pareiškėjas R. D.. Sprendimuose abstrakčiai nurodyta, kad: „sprendimuose nurodyti asmenys, tame tarpe ir Pareiškėjas, pasiskirstę vaidmenimis dalyvavo neteisėtai įvežant į Bendrijos muitų teritoriją rūkomąjį tabaką“, tačiau kokius konkrečiai veiksmus atliko nurodyti asmenys, tame tarpe ir pareiškėjas, sprendimuose nenurodoma ir įrodymų apie jo dalyvavimą šių asmenų grupės veikloje, įvežant rūkomąjį tabaką, nepateikta. Vadinasi tokių įrodymų muitinės įstaigos neturi ir negali jų pateikti, o priimdamos sprendimus vadovavosi nepatikrinta ir nepatvirtinta informacija, gauta iš kitų valstybių ikiteisminio tyrimo institucijų. Įrodyti pareiškėjo dalyvavimą neteisėtuose veiksmuose yra muitinės įstaigų, kaip mokesčius administruojančių institucijų pareiga.

Muitinės kriminalinė tarnyba, kurios išvadomis remiamasi Muitinės departamento sprendime, nėra surinkusi įrodymų dėl pareiškėjo dalyvavimo įvežant rūkomąjį tabaką, organizuojant jo įvežimą ir/ar išvežimą bei kitų veikų, dėl kurių būtų galima pareiškėjui taikyti atsakomybę, taip pat ir muitų teisės aktų prasme. Todėl nėra vieno iš būtinųjų teisės pažeidimo elementų - objektyviosios pažeidimo pusės. Sprendimuose apsiribojama bendromis nuostatomis ir frazėmis, tačiau nepateikti ir aiškiai nekonkretizuoti kiekvieno iš asmens, tame tarpe ir pareiškėjo, veiksmai, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadas apie subjektyvų žinojimą ar dalyvavimą nusikalstamoje veikoje.

Nors Sprendimuose fragmentiškai pateikiama situacijos faktinė pusė, nenurodomos jokios aplinkybės, kodėl pareiškėjas laikytinas dalyvavusiu neteisėtai įvežant prekes ir žinojusiu ar galėjusiu žinoti apie tai, kad prekės įvežtos neteisėtai. Taigi nėra pateikiama jokių duomenų kaip pasireiškė pareiškėjo dalyvavimas, kokie konkretūs pareiškėjo veiksmai buvo atlikti, t.y. nėra paaiškintos ir įrodymais pagrįstos būtinosios sąlygos siekiant asmenį pripažinti skolininku pagal Bendrijos muitinės kodekso 202 str. 3 d. antrą įtrauką.

Ginčo sprendimuose nepasisakyta ir nepateikta jokių įrodymų dėl subjektyvaus elemento pareiškėjo veiksmuose buvimo, t.y. nenustatytas pareiškėjo „sąmoningas dalyvavimas“ prekių įvežimo veiksmuose, ir tai, kad pareiškėjas žinojo ar galėjo žinoti apie tai, kad prekės įvežamos neteisėtai.

Be to, pareiškėjas Vilniaus 1 apylinkės teismo 2011-12-27 sprendimu pripažintas neveiksniu dėl progresuojančio lėtinio psichikos sutrikimo, o to paties teismo 2012-01-31 sprendimu jam skirta globa. Vertindamas Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.5 straipsnio 1 d. nuostatą, kad tik veiksnus asmuo gali įgyvendinti teises ir įgyti pareigas, daro išvadą, kad neveiksnus asmuo negalėtų įgyti pareigos padengti skolą muitinei.

2013-04-25 skunde kaip vienas iš argumentų buvo pateiktas ginčo prekių muitinės vertės nustatymo klausimas, tačiau Muitinės departamentas savo sprendime pasisakydamas dėl skundo argumentų dėl prekių muitinės vertės apsiribojo abstrakčiais teiginiais, kad Klaipėdos teritorinė muitinė prekių muitinę vertę nustatė teisingai, tačiau į iškeltus klausimus (kodėl prekių muitinė vertė žymiai skiriasi, kodėl nepateikti atitinkami dokumentai ir pan.) neatsakė.

Pažymėjo, kad nuo apskaičiuotos prekių muitinės vertės priklauso visų kitų mokestinių prievolių dydis muitinei, o tai suponuoja Klaipėdos teritorinės muitinės pareigą tinkamai apskaičiuoti ir įrodymais pagrįsti keliamus reikalavimus. Nors pagal sprendimus apskaičiuota ir iš asmenų reikalaujama sumokėti baudos suma sudaro 66 901 142 Lt, nėra pateikta jokių objektyvių paaiškinimų, argumentų ir motyvų realiai pagrindžiančių būtinybę skirti didžiausią sankciją - 50 % baudą. Tokiu būdu skiriant baudą buvo pažeistos tiek Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ), tiek 2007-03-28 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko įsakymu Nr. VA-25 patvirtintos Baudų skyrimo ir delspinigių skaičiavimo metodikos (toliau - Metodika) nuostatos. Metodikos 18 punkte yra aiškiai nurodyta, kad „nenustačius jokių baudą didinančių ar mažinančių aplinkybių, turi būti skiriama 30 % bauda“. Klaipėdos teritorinė muitinė nepateikia jokių realių duomenų, įrodymų ir paaiškinimų kuo pasireiškė pareiškėjo „veikimas grupėje“ ir „pakartotinumas“, nebuvo analizuota kitų atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

Pareiškėjui paskirtos baudos dydis yra nepagristas vien jau dėl to, kad su mokesčiais susijusių priskaičiuotų sumų (netesybų), t.y. akcizų delspinigių, PVM delspinigių ir baudos suma siekia beveik 110 milijonų litų. Priskaičiuota netesybų suma artima nurodomai pagrindinei mokestinei prievolei. Akcentavo ir tai, kad vien tik bauda kaip sankcija sudaro beveik 67 milijonus litų ir daugiau nei 300 kartų viršija maksimalią pagal Baudžiamąjį kodeksą fiziniam asmeniui galimą skirti baudą (pagal BK 47 str. 1 d. maksimali bauda sudaro 1500 MGL už sunkų nusikaltimą) ir 10 kartų viršija maksimalią pagal Baudžiamąjį kodeksą net juridiniam asmeniui galimą skirti baudą (pagal BK 47 str. 2 d. maksimali bauda sudaro 50 000 MGL). Tai rodo, kad tokia mokestinė (administracinė) sankcija yra neproporcingai griežtesnė nei būtų skiriama sankcija pagal baudžiamojo kodekso normas, o tokia situacija negali būti toleruojama.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovai prašė skundą patenkinti jame išdėstytais argumentais.

Atsakovas Muitinės departamentas su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti. Atsiliepime (b. l. 125-128) paaiškino, kad Bendrijos muitinės kodekso 202 str. 3 d. antra įtrauka nereikalauja įrodyti, kad asmuo tikrai žinojo, jog dalyvauja neteisėtame prekių įvežime, pakanka nustatyti, kad yra protingas pagrindas manyti, jog asmuo turėjo žinoti, kad dalyvauja neteisėtai įvežant prekes. Bylos medžiaga neabejotinai patvirtina, kad pareiškėjas ir kiti Klaipėdos teritorinės muitinės sprendime nurodyti asmenys, pasiskirstę vaidmenimis, dalyvavo neteisėtai įvežant į Bendrijos muitų teritoriją rūkomąjį tabaką ir žinojo arba, yra pagrindo manyti, turėjo žinoti, kad toks prekių įvežimas neteisėtas. Iš Vokietijos Federacinės Respublikos Berlyno-Brandenburgo muitinės kriminalinės paieškos tarnybos 2011-09-05 atsakymo bei prie jo pateikto 27 epizodų dokumentų santraukos dėl tabako transportavimo per Lietuvą ir kitų dokumentų matyti, kad pareiškėjas buvo tas asmuo, kuris neabejotinai žinojo, kad rūkomasis tabakas muitinės deklaracijose bus deklaruotas kaip tabako žaliava ir, kad visuose epizoduose neteisėtai įvežant į Bendrijos teritoriją rūkomąjį tabaką buvo naudojamasi Lietuvos įmonės UAB „Nemuno banga“ paslaugomis, kuri muitinei pateiktuose dokumentuose buvo nurodoma kaip prekių gavėja, o vėliau ir pardavėja Armėnijos įmonei „SHAHUMYAN-VIN“ LLC. Ši Armėnijos įmonė niekuomet tabako negaudavo, nes faktiškai jis buvo paliekamas Lenkijoje veikusiame, nelegaliame cigarečių gamybos fabrike. Vykdant kito solidaraus skolininko M. G. telefoninių pokalbių kontrolę, paaiškėjo, kad jis nuolat bendrauja su pareiškėju, kuris vadinamas „Andzej“. Bylos medžiaga neabejotinai patvirtina, kad pareiškėjas ženkliai prisidėjo prie rūkomojo tabako neteisėto įvežimo, nelegalaus cigarečių gamybos fabriko finansavimo, gamybos palaikymo ir nelegaliai pagamintų cigarečių realizavimo. Paminėti pareiškėjo veiksmai ir aplinkybės, susijusios su rūkomojo tabako įvežimu į Bendriją, neabejotinai patvirtina, kad pareiškėjas žinojo ar galėjo žinoti, kad prekės yra įvežamos neteisėtai. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjas pagrįstai pripažintas solidariu skolininku, atitinkančiu Bendrijos muitinės kodekso 202 str. 3 d. antroje įtraukoje nustatytą tiek objektyvųjį, tiek subjektyvųjį skolos muitinei atsiradimo elementą.

Skundžiamų sprendimų turinys yra pakankamai aiškus, nurodytos visos aplinkybės, kuriomis remiantis nustatyta neteisėtai įvežtų prekių muitinė vertė. Nagrinėjamu atveju, prekių muitinė vertė buvo nustatyta remiantis Bendrijos muitinės kodekso 31 str. nuostatomis, t.y. duomenimis kuriuos galima gauti Bendrijoje. Vokietijos muitinės pateikti dokumentai (2011-10-19 raštas kartu su priedais) pripažintini Bendrijoje gautais duomenimis, todėl pagrįstai buvo naudoti nustatant neteisėtai įvežtų prekių muitinę vertę. Bendrijos muitinės kodekso taikymo požiūriu nagrinėjamai situacijai negalėjo būti taikomos nei šio kodekso 29 str., nei 30 str. nuostatos, todėl muitinė vertė pagrįstai buvo nustatyta taikant Bendrijos muitinės kodekso 31 str. 1 d., kurioje nurodyta, kad jeigu importuojamų prekių muitinės vertės neįmanoma nustatyti vadovaujantis 29 arba 30 str., ji nustatoma remiantis duomenimis, kuriuos galima gauti Bendrijoje.

Sprendžiant dėl pareiškėjui paskirtos 50 procentų dydžio baudos pagrįstumo, buvo tinkamai įvertintas tiek padaryto pažeidimo pobūdis (į Bendrijos muitų teritoriją kontrabandos būdu įvežtas labai didelis kiekis rūkomojo tabako), tiek pareiškėjo mokesčių įstatymo pažeidimo nepripažinimas, tiek nebendradarbiavimo faktas, todėl muitinės paskirta 50 procentų dydžio bauda yra adekvati padarytam pažeidimui ir neprieštarauja MAĮ 139 str. 1 d. įtvirtintoms baudos skyrimo taisyklėms.

Muito skolos išnykimo pagrindus nustatančiame Bendrijos muitinės kodekso 4 skyriuje nėra numatyta, kad muito skola išnyksta asmeniui tapus neveiksniu. MAĮ 93 straipsnyje, kuris nustato atvejus, kuomet pasibaigia mokestinė prievolė, nėra numatyta, kad mokestinė prievolė pasibaigia asmeniui tapus neveiksniu ar jam paskyrus globą. Pažymėjo, kad netgi asmeniui mirus, vadovaujantis MAĮ 93 straipsnio 1 dalies 7 punktu, mokestinė prievolė pasibaigia tik tuo atveju, kai nėra galimybės padengti mokestinės nepriemokos iš mirusio asmens palikimo, o pagal MAĮ 92 straipsnį, mirusio asmens mokestinę nepriemoką privalo padengti jo turto paveldėtojai. Todėl nėra pagrindo atleisti pareiškėją nuo mokestinės prievolės įvykdymo.

Atsakovo, trečiojo suinteresuoto asmens atstovai teismo posėdyje nedalyvavo. Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnis).

Šioje byloje ginčas kilęs dėl pareiškėjo apmokestinimo importo mokesčiais, kaip solidaraus skolininko, pagrįstumo.

Bylos dokumentais nustatyta, kad Muitinės departamento 2013-05-28 sprendimu Nr. 1A-189 patvirtintais Klaipėdos teritorinės muitinės 2012-03-09 sprendimu Nr. (LM18)-RŽ209-97, 2012-03-19 sprendimu Nr. (LM18)RŽ209-108, 2012-03-20 sprendimu Nr. (LM18)RŽ209-114 ir 2012-03-26 sprendimu Nr. (LM18)RŽ209-117 pareiškėjui, kaip solidariam skolininkui, įregistruota skola muitinei: 7 671 747 Lt muitas, 101 986 560 Lt akcizas, 24 143 974 Lt PVM, 32 968 218 Lt akcizo delspinigiai, 7 619 027 Lt PVM delspinigiai bei 66 901 142 Lt (50 proc. dydžio) papildomai apskaičiuotų importo mokesčių bauda (b. l. 21-50) už neteisėtai įvežtą rūkomąjį tabaką į Lietuvos Respubliką. Mokestinių ginčų komisija 2013-09-04 sprendimu Nr. S-137(7-141/2013) patvirtino šį Muitinės departamento sprendimą (Mokestinių ginčų komisijos byla, t. 1, b. l. 41-59).

Klaipėdos teritorinė muitinė 2012-03-09 sprendime Nr. (LM18)-RŽ209-97 nustatė, kad 2010-06-14 laivu iš Brazilijos į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą konteineriais Nr. SUDU6586388, Nr. CADU7024184 ir Nr. SUDU6787356 atgabentas krovinys (tabako žaliava), kurio svoris 34 560 kg. Krovinys deklaruotas laikinajam saugojimui (bendrosios deklaracijos Nr. (BD) Nr. 100614LU95006003-005. 2010-06-16 krovinys deklaruotas muitinio deklaravimo procedūrai (elektroninė importo deklaracija Nr. 10LTVK3000IM001271). 2011-03-08 užbaigus muitinio sandėliavimo procedūrą pagal įformintas TIR knygeles Nr. DX66539165 (tranzito lydinčio dokumento Nr. 11LTVK300011F0A512), Nr. XB66536459 (tranzito lydinčio dokumento Nr. LTVK300011F0A697), Nr. MX67074171 (tranzito lydinčio dokumento Nr. 11LTVK3000111F0A322 deklaruotas krovinys (tabako žaliava) iki 2011-03-08 turėjo būti pristatytas į paskirties muitinės įstaigą (PL302060), iš ten nugabentas į Ukrainą. 2011-03-02 UAB „Cautor“ muitinės sandėlyje tabakas pakrautas į Ukrainos įmonei „Datex“ priklausančias transporto priemones, prekių siuntėjas UAB „Nemuno banga“, prekių gavėjas – „SHAHUMYAN-VIN“ LLC, (Armėnija), užplombuotas muitinės plombomis Nr. G126203, G129904, G126202. 2011-03-03 Lietuvos-Lenkijos pasienyje šios transporto priemonės sustabdytos patikrinimui, po prekių apžiūros ir dokumentų patikrinimo sulaikytos, paimti tabako mėginiai priduoti Muitinės laboratorijai. Sulaikymo metu plombos buvo nepažeistos, sulaikyta 34 560 kg tabako. 2011-03-24 Muitinės laboratorijos pateiktoje specialisto išvadoje Nr. 1C0012 nurodyta, kad gabenta prekė yra ne tabako žaliava kaip nurodyta dokumentuose, o perdirbtas (apdorotas) rūkomasis tabakas, kuris yra akcizų objektas, tai aiškiai patvirtina specialisto išvada (Mokestinių ginčų komisijos byla, t. 2, b. l. 2-4).

2012-03-19 sprendime Nr. (LM18)RŽ209-108 Klaipėdos teritorinė muitinė nustatė, kad 2011-12-03 laivu į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą atgabentas krovinys, kuris Malkų įlankos jūrų uosto poste pateiktas laikinajam saugojimui (bendroji deklaracija Nr. 110203LU95035001-003. Kiekviename iš konteinerių Nr. TRLU7182136, Nr. INKU2625787, Nr. ECMU95881666 atgabenta po 11 520 kg neto svorio krovinio, deklaruoto kaip tabako žaliava, prekių kilmės šalis – Zimbabvė. Užbaigus Bendrijos/bendrąją tranzito procedūrą krovinys deklaruotas muitinio sandėliavimo procedūrai (importo deklaracijos Nr. 11LTLR1000IM003DFI (2011-02-08), Nr. 11LTLR1000IM003FD3 (2011-02-09), Nr. 11LTLR1000IM004107 (2011-02-10). Muitinės sandėlyje UAB „Baltlanta“ 2011-03-04 prekės sulaikytos, paimtas prekių mėginys. Muitinės laboratorijos specialisto išvadoje (2011-04-13 tyrimo protokolai Nr. 1T1055, Nr. 1T1056, 1T1057) nurodyta, kad sulaikyta prekė yra rūkomasis tabakas, prekės kodas – 24031090, kuriai taikomi akcizo mokesčiai. Dėl šio įvykio Muitinės kriminalinėje tarnyboje pradėtas ikiteisminis tyrimas (b. l. 25-28).

Muitinės kriminalinė tarnyba 2011-12-23 raštu Nr. 3R-7.4/13-3577 patvirtino, kad pareiškėjas su kitais asmenimis (M. G., O. K., E. K., A. P. ir kompanija „AREAL S.A.“) laikytini skolininkais muitinei, dalyvavusiais neteisėtai įvežant į Europos bendriją smulkintą rūkomąjį tabaką bei galėjusiais žinoti, kad šios prekės įvežtos neteisėtai.

2012-03-20 sprendime Nr. (LM18)RŽ209-114, 2012-03-26 sprendime Nr. (LM18)RŽ209-117 Klaipėdos teritorinė muitinė nustatė, kad pagal Muitinės kriminalinės tarnybos pateiktus duomenis matosi, jog pareiškėjas ir kiti solidarieji skolininkai laikotarpiu nuo 2007-07-02 iki 2011-01-18 iš Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių tranzitu per Lietuvos Respubliką į Lenkiją gabeno perdirbto susmulkinto rūkomojo tabako siuntas, kurios įvežtos neteisėtu būdu – muitinės deklaracijose buvo nurodomas neteisingas prekės kodas vietoj rūkomojo tabako, kuriam taikomi akcizo mokesčiai, buvo deklaruojama tabako žaliava, kuriai akcizo mokesčiai netaikomi. Pažymėta, kad Klaipėdos teritorinei muitinei kartu su 2011-12-23 raštu Nr. 3R-7.4/13-3577 pateiktoje medžiagoje nurodytos rūkomojo tabako įvežimo į Europos Bendriją bei tolimesnio gabenimo aplinkybės, nusikaltimai, kuriais įtariami pareiškėjas ir kiti asmenys, šių asmenų vaidmenys darant nusikaltimus. Tabakas neteisėtai į Lietuvos Respubliką buvo įvežamas ne vieną kartą ir dideliais kiekiais. Tabakas buvo pakraunamas į Ukrainos įmonei „Datex“ priklausančias transporto priemones, įforminant TIR operaciją su TIR knygele, kad jį tariamai nuvežtų į Odesą, Ukrainą. Kaip žaliavinis tabakas deklaruotas rūkomasis tabakas buvo skirtas Armėnijos kompanijai „Shahumyan – Vin LLC“. Lenkijoje vykdavo nelegalaus rūkomojo tabako iškrovimas, jis būdavo panaudojamas nelegaliai cigarečių gamybai fabrike. Vietoj rūkomojo tabako Lenkijoje būdavo pakraunamos tabako atliekos ir kitokios augalų liekanos ir išvežamos į Odesos uostą, o iš ten į Belgiją tolimesniam kompostavimui (b. l. 30-34, 47-50).

Su ginčo sprendimais pareiškėjas nesutinka teigdamas, kad neteisėtas prekių įvežimas konstatuojamas abstrakčiomis prielaidomis, remiamasi tik ikiteisminių tyrimų atliekančių institucijų pateikiamais raštais ir informacija, tačiau ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenys įgyja įrodymų statusą tik teisme išnagrinėjus baudžiamąją bylą; sprendime remiamasi abstrakčiais teiginiais, tačiau kokius konkrečiai veiksmus atliko pareiškėjas, sprendimuose nenurodoma ir įrodymų apie jo dalyvavimą asmenų grupės veikloje, įvežant rūkomąjį tabaką, nepateikta; nėra nustatyta objektyvioji ir subjektyvioji pažeidimo pusė.

Ginčo klausimą reglamentuoja Mokesčių administravimo įstatymas, Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas, Akcizų įstatymas, 1992-10-12 Tarybos Reglamentas Nr. 2913/92, nustatantis Bendrijos muitinės kodeksą (toliau – ir Bendrijos muitinės kodeksas).

Bendrijos muitinės kodekso 4 straipsnyje nustatyta, kad skola muitinei apibrėžiama kaip asmens prievolė sumokėti pagal galiojančias Bendrijos nuostatas atitinkamoms prekėms taikomų importo muitų (importo skola muitinei) arba eksporto muitų (eksporto skola muitinei) sumą; importo muitai – tai muitai ir muitams mokamiems už importuojamas prekes lygiaverčio poveikio privalomieji mokėjimai; skolininkas – bet kuris asmuo (fizinis asmuo, juridinis asmuo, asmenų bendrija, neturinti juridinio asmens teisinio statuso), privalantis sumokėti skolą muitinei.

Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 1 dalies a punkte numatyta, kad importo skola muitinei atsiranda neteisėtai įvežant į Bendrijos muitų teritoriją importo muitais apmokestinamas prekes. Nagrinėjamu atveju nustatyta, ko neginčija ir pareiškėjas, kad rūkomasis tabakas neteisėtai buvo įvežtas į Lietuvos Respubliką, tuo pačiu ir į Bendrijos muitų teritoriją, dėl kurio atsirado importo skola muitinei.

Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalies antroje įtraukoje numatyta, kad importo skolos muitinei atsiradimo atveju skolininku laikomi inter alia asmenys, dalyvavę neteisėtai įvežant prekes ir žinoję arba, yra pagrindo manyti, turėję žinoti, kad toks prekių įvežimas yra neteisėtas.

Taigi Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalies antroje įtraukoje nustatytos dvi būtinosios sąlygos asmenį pripažįstant skolininku muitinei, t. y. asmenys turi dalyvauti neteisėtai įvežant prekes į Bendrijos muitų teritoriją bei žinoti arba, yra pagrindo manyti, turėję žinoti, kad toks prekių įvežimas neteisėtas. Vadinasi, Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalies antra įtrauka nereikalauja įrodyti, kad asmuo tikrai žinojo, jog dalyvauja į Bendrijos teritoriją neteisėtame prekių įvežime. Sąvoka „turėjo žinoti“ vertintina tuo aspektu, ar pareiškėjas, dalyvaudamas įvežant prekes, galėjo pasirinkti tokį elgesio variantą, kuris garantuotų teisėtą prekių įvežimą arba atsisakyti dalyvauti įvežant minėtas prekes.

Teismo vertinimu byloje esanti medžiaga neabejotinai patvirtina, kad pareiškėjas ne tik žinojo, bet ir dalyvavo neteisėtai įvežant importo muitais apmokestinamas prekes į Bendrijos muitų teritoriją. Berlyno prokuratūros pateikta 27 epizodų dokumentų santrauka dėl Tabako transportavimo per Lietuvą, Berlyno žemės teismo sprendimas (b. l. 75-107), kuriuo O. K. kaip grupuotės narys nuteistas už cigarečių kontrabandą, kiti dokumentai patvirtina, kad yra protingas pagrindas manyti, kad pareiškėjas žinojo apie nelegaliai įvežamą tabaką į Lietuvos Respubliką: M. G. skambino pareiškėjui R. D. ir susitarė, kad firma Spedition Datex pasiims tabaką iš UAB „Cautor“ sandėlių Varėnoje 2010-02-08; Spedition Datex krovininiai automobiliai 2010-02-09 paėmė tabaką kaip buvo sutarta (16 epizodas) (Mokestinių ginčų komisijos byla, t. 2, b. l. 52-78); Berlyno – Brandenburgo muitinės paieškos tarnybos surinktais duomenimis vienas iš solidariųjų skolininkų M. G. telefonu bendraudavo su pareiškėju R. D., kuris buvo vadinamas „Andrzej“ ir tokiu būdu galimai prisidėjo prie nelegalaus cigarečių gamybos fabriko Lenkijoje finansavimo, gamybos palaikymo (Mokestinių ginčų komisijos byla, t. 2, b. l. 83-85); R. D. palaiko glaudžius ryšius su kitais asmenimis, kurie įtariami esantys tarptautiniu mastu veikiančios gaujos nariais, kuri pirkdavo visas cigarečių gamybai reikalingas medžiagas, įskaitant ir supjaustytą rūkomąjį tabaką, vėliau gamindavo nelegalias cigaretes ir jas pardavinėdavo (Mokestinių ginčų komisijos byla, t. 2, b. l. 91-95). Bylos dokumentai paneigia pareiškėjo skunde dėstomus argumentus dėl įrodymų nebuvimo apie jo dalyvavimą/žinojimą neteisėtai įvežant tabaką ir dėl objektyviosios ir subjektyviosios pažeidimo pusės nenustatymo. Šiuo atveju, abi sąlygos, nustatytos 202 straipsnio 3 dalies antroje įtraukoje, kad asmuo dalyvavo neteisėtai įvežant prekes ir apie tai žinojo yra išpildytos, todėl vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio nuostatomis pareiškėjas pagrįstai laikomas skolininku ir jam pagrįstai už neteisėtai įvežtas į Bendrijos muitų teritoriją prekes (rūkomąjį tabaką) įregistruota importo mokesčių skola muitinei. Pagal Bendrijos muitinės kodekso 213 straipsnį jei vieną skolą muitinei privalo sumokėti keli asmenys, jie solidariai atsako už tokią skolą. Nagrinėjamos bylos kontekste, pareiškėjas, pagrįstai Bendrijos muitinės kodekso 203 straipsnio 3 dalies 2 įtraukos prasme pripažintas skolininku muitinei, todėl atsakomybė nedalijama, neindividualizuojama ir laikoma solidaria.

Pareiškėjas nesutinka su nustatyta prekių muitine verte. Pagal Bendrijos muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalį, importuojamų prekių muitine verte laikoma sandorio vertė, tai yra kaina, faktiškai sumokėta arba mokėtina už prekes, parduotas eksportui į Bendrijos muitų teritoriją, o pagal šio kodekso 30 straipsnio 1 dalį - jeigu muitinės vertės neįmanoma nustatyti vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 29 straipsniu, ji turi būti nustatoma paeiliui taikant 30 straipsnio 2 dalies a, b, s ir d. punktus iki pirmojo punkto, pagal kurį šią vertę įmanoma nustatyti. Bendrijos muitinės kodekso 31 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, jog jeigu importuojamų prekių muitinės vertės neįmanoma nustatyti vadovaujantis 29 arba 30 straipsniu, ji nustatoma remiantis duomenimis, kuriuos galima gauti Bendrijoje. Muitinė pagrįstai nesant galimybių prekių muitinę vertę nustatyti 29, 30 straipsniuose nustatyta tvarka prekių muitinę vertę nustatė remdamasi Bendrijoje gautais dokumentais (Vokietijos muitinės pateiktais dokumentais), t. y. vadovaudamasi Bendrijos muitinės kodekso 31 straipsnyje įtvirtinta tvarka. Pareiškėjas skunde argumentavo, kad prekių vertė yra apskaičiuota netinkamai, tačiau nustatytą vertę paneigiančių aplinkybių nepateikė, nenurodė, kaip ta vertė turi būti apskaičiuota.

Vertinant aplinkybes susijusias su baudos paskyrimu pažymėtina, kad pareiškėjui baudos dydį Klaipėdos teritorinė muitinė nustatė vadovaudamasi MAĮ 139 straipsnio 1 dalimi, pagal kurį bauda gali būti skiriama nuo 10 iki 50 procentų nuo nesumokėtos mokesčio sumos dydžio, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, į aplinkybes, ar mokesčių mokėtojas bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, ar pripažino mokesčių įstatymų pažeidimą ir kitas aplinkybes, kurias mokesčių administratorius pripažįsta svarbiomis skirdamas didesnę ar mažesnę baudą. Skiriant baudą sunkinančiomis aplinkybėmis laikyta tai, kad prekės gabentos dideliais kiekais ne vieną kartą, skolininkai veikė grupėje, lengvinančių aplinkybių nebuvo nustatyta.

Pareiškėjas teigia, kad nebuvo atsižvelgta į lengvinančias aplinkybes, tačiau teismui jokių išskirtinių aplinkybių nenurodė. Skunde nurodytas pareiškėjo argumentas, kad šiuo atveju mokestinė (administracinė) sankcija yra neproporcingai griežtesnė nei būtų skiriama sankcija pagal baudžiamojo kodekso normas yra nepagrįstas, nes šios atsakomybės negali būti tapatinamos. LVAT yra suformavęs aiškią praktiką, kad mokesčių mokėtojo prievolė mokėti įstatymų nustatytus mokesčius ir mokestinė atsakomybė už mokesčių nesumokėjimą įstatymų nustatytu laiku (delspinigiai ir bauda) negali būti tapatinami su atsakomybe už (šiuo atveju baudžiamosios teisės taikymo požiūriu) neteisėtą veiką, kadangi iš esmės skiriasi šių nusižengimų objektai bei objektyviosios pusės ir atsakomybės rūšys yra skirtingos bei tarpusavyje nesusijusios (LVAT administracinėse bylose: Nr. A143-1720/2008; A575-1815/2010). Atsižvelgdamas į bylos aplinkybes teismas sprendžia, kad mokesčių administratorius pagrįstai skyrė maksimalią 50 procentų baudą nuo apskaičiuotos mokesčių sumos.

Byloje, be kita ko, nustatyta, kad pareiškėjas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-12-27 nutartimi pripažintas neveiksniu (b. l. 112), 2012-01-31 nutartimi pareiškėjui paskirta nuolatinė globa, jo globėja ir turto administratore paskirta sutuoktinė J. D. (b. 113). Šios faktinės aplinkybės nesąlygoja mokestinės prievolės išnykimo. Asmens tapimas neveiksniu nėra pagrindas muito skolos išnykimui, kuriam sąlygos nustatytos Bendrijos muitinės kodekso 4 skyriuje, ar mokestinės prievolės išnykimui, pagal MAĮ 93 straipsnį. Įvertindamas tai teismas sutinka su atsakovo pozicija, kad nėra teisinio pagrindo atleisti pareiškėją nuo mokestinės prievolės įvykdymo apeliuojant į jo neveiksnumą. Pareiškėjas tinkamai buvo atstovaujamas advokato ir globėjos.

Teismui įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (ABTĮ 57 str. 1 d.). Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 57 str. 6 d.). Tai reiškia, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip materialios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Byloje surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjo dalyvavimą neteisėtai įvežant rūkomąjį tabaką į Lietuvos Respublikos teritoriją ir žinojimą apie prekių įvežimo neteisėtumą, jo pripažinimą solidariu skolininku ir įsiskolinimą muitinei, todėl pareiškėjo atžvilgiu priimti ginčo sprendimai yra teisėti, nėra pagrindo jų naikinti skunde išdėstytais argumentais.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85?87 str., 88 str. 1 p., 127 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

atmesti R. D. skundą kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos Respublikos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.