Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2018-03-29 · Baudžiamoji byla Nr. T-326-929/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-03-29
Bylos Nr.
T-326-929/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-51274-2016-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Paužaitė
Nuteistasis
T. J.
Kategorijos
Teikimas Nr. T-326-929/2018
Proceso Nr. 1-01-1-51274-2016-1Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. kovo 29 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. kovo 12 d. nutarimo Nr. 59-45 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam T. J., a.k. (duomenys neskelbtini) patvirtinimo klausimą,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. J. nuteistas 2017 m. spalio 11 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 145 str. 1 d., 145 str. 2 d., 149 str. 1 d. ir 309 str. 2 d., vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, 4, 5 d. 1 p. paskirta subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ str. sumažinta trečdaliu ir paskirta galutinė 2 mėtų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia: 2016 m. lapkričio 6 d. Bausmės pabaiga: 2019 m. liepos 6 d.

1/3 bausmės atliko: 2017 m. rugsėjo 26 d.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – ir Komisija) nutarimu Nr. 59-45 nutarė taikyti nuteistajam T. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 str. 2 d. 1 p. Komisija siūlo nuteistajam nustatyti šias pareigas ir baudžiamojo poveikio priemones: 1) neišeiti iš namų tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi iki 2019-07-06; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų iki 2019-07-06.

Komisijos nutarimas priimtas atsižvelgiant į nuteistojo žemą nusikalstamo elgesio riziką – 19 balų, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą, pilnai pripažįstamą kaltę, nusikaltimams nebūdingą modelį, nustatytų Vilniaus pataisos namuo taisyklių laikymąsi, galiojančių nuobaudų neturėjimą, laisvės atėmimo bausmės atlikimą paprastosios grupės sąlygomis, turimą gyvenamąją vietą lygtinio paleidimo atveju (nors ir nuomojamas butas), turimą apdailininko specialybę, turimą darbo vietą lygtinio paleidimo atveju, išieškojimų dėl skolos neturėjimą, turimus socialinius ryšius, gyvenimo stilių – nuteistas pirmą kartą, nusikaltimus įvykdė vienas, pataisos namuose atsiriboja nuo neigiamos aplinkinių įtakos, nepiktnaudžiavimą psichiką veikiančiomis medžiagomis; į mąstymą ir elgesį – geba suvokti veiksmų pasekmes, jas įvardinti, atpažinti, socialines situacijas linkęs vertinti pakankamai teisingai; į nuostatas – supranta teisėsaugos ir įstatymų laikymosi svarbą, sutinka su priežiūrą, remia visuomenės vertybes. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Komisija daro išvadą, kad T. J. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu užtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimą. Prie nutarimo pateikta Komisijos nario Renato Stulgio atskiroji motyvuota nuomonė: siūle netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos T. J., nes Šiaulių tardymo izoliatoriuje jis 8 kartus pažeidė rėžimo reikalavimus, atkreipė dėmesį į padaryti nusikaltimo pobūdį.

Komisijos nutarimas taikyti lygtinį paleidimą netvirtintinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 str. 1 d. nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 str. 2 d. 1 p. nustatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo, gali būti paleisti iš pataisos įstaigų atlikę vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bet ne mažiau, nei keturis mėnesius .

Svarstydamas klausimą dėl Komisijos 2018 m. kovo 12 d. nutarimo lygtinai paleisti T. J. iš pataisos įstaigos tvirtinimo, teismas atsižvelgia į tai, kad T. J. formaliai atitinka BVK 157 str. 1 d. ir 2 d. 1 p. nurodytus kriterijus – jis yra atlikęs daugiau nei trečdalį jam paskirtos 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, nuteistojo socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nuteistasis pateikė prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema. Tačiau pažymėtina, kad įstatyme nurodytų formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo elgesį iki bei po nusikalstamų veikų padarymo, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 str. 2 d.

Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad T. J. Komisijai pristatomas pirmą kartą. Jo prašymas paduotas prašant lygtinai paleisti be intensyvios priežiūros. Nuteistasis šiuo metu atlieka subendrintą 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę už vieną nesunkų (grasinimas nužudyti), du apysunkius (sistemingas bauginimas naudojant psichinę prievartą bei disponavimas pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas iki 18 metų amžiaus) ir vieną sunkų (išžaginimas) nusikaltimus. Iki šių nusikaltimų padarymo T. J. Lietuvoje teistas nebuvo. Pirmą kartą nuteistas būdamas 32 metų amžiaus. Nusikaltimus įvykdė vienas, nusikaltimams nebūdingas modelis, savo kaltę pripažino.

Vertinant nuteistojo asmenybę, iš nuteistojo socialinio tyrimo išvados matyti, kad T. J. Lygtinio paleidimo komisijai pristatomas 1 kartą. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje, pataisos, integracijos į visuomenę, pozityvaus užimtumo programose. Nuteistojo išsilavinimas 9 klasių, jis turi apdailininko specialybę. Iki įkalinimo 15 metų gyveno Ispanijoje, teigia, kad gyvendamas ten jis nuolat dirbo įvairiose srityse. Išėjęs į laisvę planuoja gyventi pas draugą O. Š. adresu (duomenys neskelbtini). Yra gautas atsakymas, kuriame nurodoma, kad O. Š. priims gyventi T. J. minėtu adresu porai dienų, kadangi jis išsinuomojo butą adresu (duomenys neskelbtini), tuo adresu galės gyventi kartu ir T. J.. Taip pat yra gauta pažyma iš UAB (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad T. J. bus įdarbintas įmonėje staliaus padėjėjo pareigose. Bausmės vykdymo įstaigoje nedirba, finansiškai remiamas artimųjų. Įstaiga nuteistojo vardu vykdomųjų dokumentų dėl skolos išieškojimo neturi, duomenų apie kitus nuteistojo ieškinius ar įsiskolinimus nėra. Nuteistasis nevedęs, iš artimųjų turi motiną, brolį, seserį bei 3 vaikus, ryšius su artimaisiais palaiko, bendrauja telefonu bei laiškais. Narkotinių medžiagų vartojimą praeityje neigia, jokių oficialių duomenų, patvirtinančių narkotinių medžiagų vartojimo atvejus praeityje neturima, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu narkotinių medžiagų vartojimo atvejai nefiksuoti. Nuteistojo teigimu, alkoholį laisvėje vartojo retai ir saikingai, duomenų apie alkoholio vartojimo problemas psichologinė tarnyba neturi. Nuteistasis neigia bendravęs su kriminaline praeitį turinčiais ar psichiką veikiančiomis medžiagomis piktnaudžiaujančiais asmenimis, tvirtina, kad labai mėgsta dirbti, laisvalaikio praktiškai neturėjo. Pataisos namuose beveik su niekuo nebendrauja, atsiriboja nuo neigiamos aplinkinių įtakos. Nėra įrodymų, kad nuteistasis susijęs su kriminaline subkultūra, teigia, kad supranta teisėsaugos ir įstatymų laikymosi svarbą, žmonių saugumo užtikrinimą. Sutinka su priežiūra ir supranta, kad ji gali būti naudinga, su prižiūrinčiu personalu nekonfliktuoja. Nuteistasis geba užmegzti artimus emocinius santykius, nėra socialiai atsiskyręs, bendrauja su draugais ir pažįstamais. Palaiko artimus santykius su šeima. Nuteistojo tarpasmeniniai įgūdžiai vertintini kaip pakankami, jie atitinka nuteistojo amžių bei aplinkybes.

Paminėtos aplinkybės T. J. asmenybę charakterizuoja iš esmės teigiamai, dauguma iš šių nuteistojo savybių yra įvardintos ir Komisijos nutarime, kuriuo siūloma nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą. Tačiau teismas pažymi, kad svarstant lygtinio paleidimo galimybę, yra svarbu įvertinti ne tik nuteistojo asmenybę, bet ir jo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, už kurias yra nuteistas, kad būtų galima daryti pagrįstą išvadą, jog nuteistasis pakeitė savo elgesį ir požiūrį ir ateityje nebenusikals. Vertinant šias aplinkybes atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip jau minėta, T. J. šiuo metu atlieka subendrintą laisvės atėmimo bausmę už vieną nesunkų, du apysunkius ir vieną sunkų nusikaltimą. Nors nuteistasis teisme savo kaltę ir pripažino, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek 2017 m. spalio 11 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendyje, kuriuo T. J. buvo nuteistas, tiek 2017 m. gruodžio 18 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi, kuria jo apeliacinis skundas atmestas, nurodyta, kad T. J. tik teismo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, iki tol savo kaltę neigė, savo veiksmais niekaip neparodė, kad gailisi padaręs nusikalstamas veikas. Nukentėjusiosios neatsiprašė, o kad gailisi, formaliai nurodė tik baigiamosios kalbos metu. Teismų sprendimuose pabrėžta, kad vietoj to, kad vietoj, kad T. J. savo elgesį vertintų kritiškai, jis dalį kaltės bandė perkelti pačiai nukentėjusiajai, kas neigiamai apibūdina jo asmenybę. Vertinant, ar nuteistasis bausmės vykdymo metu pakeitė savo požiūrį, pažymėtina, kad T. J. socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad asmuo teigia, jog jam visiškai nėra būdingas agresyvus, smurtinis elgesys, tačiau nuteistojo byloje yra kaltinimai, bet kita ko, ir grasinimu smurtu (grasino peiliu ir rašė grasinančio pobūdžio žinutes nužudyti/susidoroti), kas teikia pagrindo abejoti nuteistojo teiginiais apie jo elgesį. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nuteistasis šių kaltinimų nepripažįsta, teigia, kad jie nėra teisingi. Taip pat socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad pastebimi sunkumai nuteistajam atpažįstant problemas, nuteistasis padaryto nusikaltimo ir dabartinės situacijos priežastis priskiria aplinkiniams, nukentėjusiajai.

Taigi, kaip matyti iš šių socialinio tyrimo išvadoje nurodytų aplinkybių, nuteistasis laisvės atėmimo bausmės metu savo požiūrio į padarytą nusikalstamą veiką iš esmės nepakeitė, vis dar nėra linkęs jos vertinti kritiškai, nepripažįsta dalies aplinkybių ir bando dalį kaltės perkelti nukentėjusiajai. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad dalis T. J. padarytų nusikalstamų veikų iš esmės susijusios su nepilnamečių seksualiniu išnaudojimu, kaltinamasis padarytais nusikaltimais kėsinosi į itin pažeidžiamų asmenų – vaikų – seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, taip pat jis naudojo psichinę prievartą prieš tuo metu dar nepilnametę nukentėjusiąją. Tokių nusikaltimų pavojingumas vertintinas kaip didelis. Nuteistojo nepakankamai kritiškas požiūris į padarytus nusikaltimus nesuteikia teismui pagrindo daryti išvadą, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu jau pakankamai pakeitė savo požiūrį ir elgesį, ir kad paleistas į laisvę vėl nepadarys panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertina ir nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu. Nuteistasis, būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, bausmės atlikimo metu režimo reikalavimus pažeidė 8 kartus, tačiau paskutinis kartą pažeidimas padarytas 2017 m. birželio 30 d., nuo to laiko naujų pažeidimų nepadarė, galiojančių nuobaudų neturi. Vilniaus pataisos namuose nebaustas, neskatintas, bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Tai, kad paskutinis pažeidimas padarytas daugiau nei prieš pusę metų, rodo, kad pastaruoju laikotarpiu T. J. elgesys nukreiptas teigiama linkme ir jis daro tinkamas išvadas dėl visuomenėje priimtų taisyklių laikymosi. Visgi, kaip jau minėta, bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistojo iš esmės nepasikeitęs požiūris į padarytus nusikaltimus teikia pagrindą abejoti tuo, kad nuteistasis ir išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nebenusikals. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad nors nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra žema – 19 balų, tačiau iš jų 10 balų yra kintamieji, yra galimybė juos mažinti. Kintančiais veiksniais įvardinami tokie dalykai kaip nuteistojo konfliktų sprendimo įgūdžių stoka, smurto naudojimas, sunkumai atpažįstant problemas ir nuteistojo požiūris į save – būtent tie nuteistojo požymiai, kurie teikia pagrindo teismui manyti, kad išėjęs į laisvę jis gali pakartotinai daryti panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas, už kurias yra nuteistas.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, įvertinus nuteistojo įvykdytų nusikaltimų pobūdį, nuteistojo požiūrį į juos, nustatytas jo asmenines savybes, jo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, taip pat įvertinus santykinai nemažą neatliktos bausmės dalį (beveik pusė paskirtos bausmės), taip pat į tai, kad Komisijos nutarimas nebuvo vienbalsis, teismas daro išvadą, kad šiuo metu nėra pagrindo tvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. kovo 12 d. nutarimo Nr. 59-45 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam T. J..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 str. 2 d., 364 str.,

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. kovo 12 d. nutarimą Nr. 59-45 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam T. J..

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rasa Paužaitė