- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2015-04-27
- Bylos Nr.
- 1-1327-738/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-1-01068-2014-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Birutė Drozdienė
- Kaltinamasis
- R. S.
Kauno apylinkės teismo teisėja Birutė Drozdienė, išnagrinėjusi prokuroro Vytauto Turauskio pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje
R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kauno rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Kauno rajone, neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) LR BK 222 str. 1 d. padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. S., apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, tai yra, nuo 2003-06-11 iki 2014-07-15 būdamas UAB (duomenys neskelbtini) (įm.k. (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini) Garliava), direktoriumi bei vieninteliu akcininku bei pagal LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 21 str. reikalavimus būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2014-03-11 apgaulingai tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, t.y. pažeisdamas 2001-12-20 Lietuvos Respublikos Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 17str. 1dalies nuostatas „leidžiami atskaitymai yra visos faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti“ , 11str. 4d. nuostatas „ išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, gali būti grindžiamos tik juridinę galią turinčiais dokumentais...“, pažeisdamas 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 12str. kuriame nurodyta, kad „ visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais...“ teikdamas keleivių pervežimo paslaugas, įmonės veiklai užtikrinti iš degalinių įgydavo kurą, tačiau siekdamas sumažinti 2011-2012 metų apmokestinamąjį pelną, mokėtiną PVM iš degalinių UAB „Hungerdina“, UAB „Baltic Petroleum“, UAB „Lukoil Baltija“, UAB „Ventus-Nafta“ papildomai įgijo kuro, kurio realiai nenaudojo įmonės UAB (duomenys neskelbtini) veikloje, įsigijimo kvitus, kuriuos pateikė nieko apie daromą nusikalstamą veiką nežinančiom buhalterėm, laikotarpiu nuo 2009-03-02 iki 2011-05-31 D. S., laikotarpiu nuo 2011-05-31 L. Š., įtraukti į 2011-2012 metų UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, ko pasekmėje į apskaitą buvo įtraukta fiktyviai įgyti degalai iš degalinių UAB „Hungerdina“ 2011m. sumai 20773Lt, 2012m. sumai 23963Lt, UAB „Baltic Petroleum“ 2011m. sumai 15151Lt, 2012m. sumai 15857Lt, UAB „Lukoil Baltija“ 2011m. sumai 4143Lt, 2012m. sumai 16Lt, UAB „Ventus-Nafta“ 2011m. sumai 1110Lt;
Taip pat jis pažeisdamas LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 19 str. „Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų saugojimo tvarka" 1 dalies nuostatas - „ Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą." 2 dalyje nustatyta, kad „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų" neišsaugojo ir tyrimui nepateikė dalies pirminių dokumentų: kelionės lapų, tikslių duomenų apie sunaudoto kuro apskaičiavimą bei nurašymą, nepateikė įsigyto benzino nurašymo aktų, pateikė netikslius registrus.
Dėl šių buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB „Sabaridana“ įsipareigojimų, turto ir struktūros dydžio laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2012-12-31.
Kaltinamasis R. S. kaltas prisipažino visiškai.
Kauno apskrities VMI prie FM specialistė S. Č. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad patikslindama savo anksčiau 2014-08-29 surašytą įmonės UAB (duomenys neskelbtini) patikrinimo aktą Nr.FR0680-592 bei 2014-10-07 sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. 04.3.1-FR0682-581 paaiškina, kad mokestinis patikrinimas buvo atliktas už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2012-12-31, mokesčiai tikrinti už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2011-12-31, kadangi mokesčių mokėtojas buvo pradėtas tikrinti tuo metu kai nebuvo dar prievolės teikti pelno mokesčio deklaracijas, tai yra 2012 metais, tuo metu jis tik už vienuoliktus metus turėjo būti pateikęs deklaracijas, o už 2012 metus prievolės dar nebuvo pateikti, paskutinis terminas deklaracijai pateikti UAB (duomenys neskelbtini) buvo iki 2013-06-01. PVM tikrintas tik už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2012-12-31 – dėl to, kad PVM deklaracijos yra teikiamos kas mėnesį, tai mokesčių mokėtoją buvo galima tikrinti pilnai šiuo klausimu. Dėl įmonės vadovo R. S. suteiktų paskolų įmonei UAB (duomenys neskelbtini) patikrinimo metu buvo nustatyta, kad įmonės vadovas R. S. 2011-01-01 – 2012-12-31 buvo suteikęs 357500Lt paskolų savo įmonei, dėl ko buvo atlikti operatyvūs patikrinimai įsitikinti ar įmonės vadovas galėjo suteikti tokias paskolas iš asmeninių lėšų. Patikrinimai buvo atlikti R. S., sutuoktinės D. S. bei vaikų L. S. ir Š. S., kurių metu buvo nustatyta, kad R. S. turėjo finansinių galimybių skolinti ir suteikti beprocentines paskolas bendrovei (duomenys neskelbtini) Įmonė šių paskolų nedeklaravo, tačiau pagal galiojančią tvarką įmonė turi pateikti ataskaitą FR0711 (juridinių asmenų duomenys apie fiziniams asmenims suteiktas, jų grąžintas, iš fizinių asmenų gautas ir jiems grąžintas paskolas), tačiau jokios mokestinės prievolės įmonė neturėjo dėl to, tai nustatytas pažeidimas, kuris nėra mokestinis ir neturėjo įtakos įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros nustatymui. UAB (duomenys neskelbtini) patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pagal įmonės kuro įsigijimo laikus, kiekius, dažnumą, remiantis vairuotojų paaiškinimais, vairuotojų darbo grafikais, kasos aparato žurnalais buvo nustatyta, kad didžioji dalis dokumentais įformintų ūkinių kuro įsigijimo operacijų realiai vyko ne tarp tų ūkio subjektų, tai yra UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje įtraukusi kuro kvitus, pagal kuriuos ūkinė operacija realiai su tiekėju nevyko. Kiekine prasme buvo nustatyta, kad kuro kiekis, kurį įmonė deklaravo buvo panašiai įmonės išnaudojamas, tai yra įmonė galėjo tiek sunaudoti pagal savo vykdomą veiklą kuro, tačiau lyginant kitas sąlygas, laiką, dažnumo, kiekį kuro kvituose nurodyto pilto kuro bei remiantis įmonės buhalterine apskaita ar vairuotojų paaiškinimais, kuras nebuvo įsigytas pagal pateiktus kuro kvitus. Iš patikrinimo metu nustatytų aplinkybių, buvo padaryta išvada, kad įmonė savo veikloje galėjo naudoti kitomis sąlygomis įsigytą kurą, kuris buvo pateisinamas fiktyviais kuro kvitais. Patikrinimo metu buvo apklausti pasirinktinai tuo metu įmonėje dirbę vairuotojai, kvietimai buvo išsiųsti visiems, tačiau neatvyko visi, buvo apklausti devyni atvykę vairuotojai. Nei vienas vairuotojų nenurodė, kad kada nors būtų pylęs kurą „Baltic Petroleum“ ir šios degalinės kvitų nepateikė. Dėl kolonėlės „Hungerdina“ nurodė, kad ten pagal savo važinėjamą maršrutą pylėsi kurą, tačiau ne taip dažnai kaip nustatyta pagal kuro kvitus. Taip pat nurodė, kad piltasi „Hungerdina“ esančioje degalinėse Ašigalio g., bet ne Marvelės g. 106d., ko pasekoje „Hungerdina“ kolonėlės kuro kvitams buvo išvesta formulė (remiantis ekonominių modelių metodu) atitinkamai patikrinus pasirinktinai kelis mėnesius iš 2011 ir 2012 metų, kada realiai galėjo piltis kurą, kada ne ir pagal tai procentaliai buvo paskaičiuotas kiekis degalų, kada galėjo įmonėje UAB „Sabaridana“ būti įsigyjamas kuras, kada ne. Dėl UAB „Lietuva Statoil“ vairuotojai paaiškinimuose nurodė, kad šiose degalinėse degalų nesipylė, tik vienas iš 9 vairuotojų pateikė paaiškinimą, kad gali būti jo vardu apskaityta šios degalinės kuro kvitų, dėl ko UAB „Lietuva Statoil“ kuro kvitai buvo pripažinti kaip teisingi. Dėl UAB „Lukoil Baltija“ vairuotojai paneigė kuro įsigijimą iš šios degalinės, dėl ko visi kuro kvitai buvo nevertinami ir nebuvo leista jų traukti į atskaitą. Dėl UAB „Ventus-Nafta“ kuro kvitų, kadangi vairuotojai šios kolonėlės neminėjo, sutikrinus jų darbo grafikus, piltą kuro dažnumą, laiką, kiekį bei degalinės dislokacijos vietą šių kuro kvitų taip pat buvo neleista traukti į atskaitą. Įmonės vadovas, R. S., patikrinimo metu nurodė, kad vairuotojai kokius kuro čekius pateikė, tokie ir buvo įtraukti į apskaitą. Patikrinimo metu nebuvo nustatyta, kad įmonė (duomenys neskelbtini) būtų turėjusi ir vairuotojams išdavusi vardines kuro nuolaidų korteles iš degalinių, įmonės apskaitoje nebuvo nustatyta tokių sąskaitų faktūrų, kuriose atsispindėtų kuro įsigijimas pagal vardines įmonių korteles iš degalinių. Patikrinimo metu buvo rašyti paklausimai kolonėlėms UAB „Hungerdina“ ir „Baltic Petroleum“ dėl kuro kvitų. UAB „Hungerdina“ visiškai jokios informacijos neteikė, įmonė nuo 2013-07-26 yra bankrutuojanti, darbuotojai paaiškinimų dėl šios aplinkybės taip pat nėra pateikę. UAB „Baltic Petroleum“ atsakė į paklausimą ir pateikė informaciją, kad sutartis sudaryta nebuvo, pateikė vykdytų sandorių kvitų išklotines už tiriamąjį laikotarpį, taip pat informavo, kad įmonės darbuotojai vykdydami prekybą laikosi kasos aparatų naudojimo taisyklėse įtvirtintų reikalavimų, o išduodami kasos aparato čekį netikrina ir neprivalo tikrinti to pirkėjo sąsajų su jo nurodyta bendrove, kurios vardu pirkėjas prašo išrašyti čekį. Informacijos dėl kuro pylimosi kiekio, dažnumo operatoriai nepaaiškino. Kadangi iš likusių degalinių buvo įsigytas kuras mažareikšmėmis sumomis todėl jiems paklausimai nebuvo siųsti ir rinkta informacija. Dėl nustatytų aplinkybių (visų pažeidimų) PVM apmokestinamų sandorių daliai, kuriai buvo pripažinta negalima PVM atskaita, pelno mokesčio atžvilgiu sąnaudos pripažintos taip pat neleidžiamais atskaitymais. Tai yra buvo papildomai nustatyta mokėtina į biudžetą 85156Lt PVM suma, kuri susidarė iš pardavimo PVM - 4143 Lt dėl susidariusių skirtumų buhalterinėje apskaitoje apskaitytų duomenų ir mokesčių inspekcijai pateiktų deklaracijų, dėl negalimos PVM atskaitos iš kuro įsigijimo iš degalinių UAB „Baltic Petroleum“, UAB „Ventus Nafta“, UAB „Lukoil Baltija“ sumai 36277Lt, dėl kuro įsigijimo iš degalinės UAB „Hungerdina“, kuriai, kaip minėjau mokesčių administratorius pritaikė procentinę išraišką įsigijimo kuro pagal mokesčių administravimo įstatymo 70str. (taikant ekonominių modelių metodą) – tai yra neleidžiama PVM atskaita nustatyta 44736Lt. Įmonė teikė visas reikalingas ataskaitas mokesčių administratoriui, tačiau kadangi pagal nustatytas aplinkybes nebuvo vertinama dalis kuro kvitų, ji nebuvo pripažinta kaip leidžiami atskaitymai, iš to susidarė situacija, kad įmonė teikė neteisingas PVM deklaracijas, metinę pelno mokesčio deklaraciją, gyventojo pajamų mokesčio pelno nuostolio, mėnesines pajamų mokesčio deklaracijas, PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijas, kadangi šios deklaracijos buvo teikiamos pagal įmonės įtrauktus kuro kvitus, kurių dalis buvo nevertinta. UAB „Sabaridana“ į sąnaudas, mažinančias apmokestinamąjį pelną 2011m. buvo įtraukusi sunaudoto 167790Lt kuro sąnaudų, kurios įvertinus patikrinimo metu nustatytus pažeidimus mažinamos 97140Lt (tai yra dėl nepripažįstamų juridinę galią turinčių kuro kvitų „Baltic Petroleum“, „Lukoil Baltija“, Ventus Nafta“) ir 43697Lt (tai yra dėl nepripažįstamų juridinę galią turinčių kuro kvitų UAB „Hungerdina“). Dėl įmonės (duomenys neskelbtini) nepateiktų pirminių dokumentų: 2012m.09-12 veiklos pirkimo pardavimo dokumentų, registrų, dėl ko negalima buvo patikrinti PVM apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo, dėl nesutapimo vairuotojų darbo laiko grafikų ir kasos aparato operacijų žurnaluose užfiksuotais duomenimis, dėl duomenų nesutapimo vairuotojų avansinėse apyskaitose užfiksuotais duomenimis ir pirminiais dokumentais – tai yra kuro įsigijimo kvitais, tai yra kai kurių vairuotojų avansinėse apyskaitose apskaityta kuro suma nesutapo su pagal kuro kvitais apskaityto kuro suma, dėl bendrovės nepateiktų kelionės lapų, tikslių duomenų apie kuro apskaičiavimą ir nurašymą (aktų) - atlikto mokestinio patikrinimo metu turėjo įtakos įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros nustatymui (t.1.,b.l.105-108).
Liudytojas R. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirbo įmonėje UAB (duomenys neskelbtini) maždaug nuo 2007 metų vairuotojo kontrolieriaus pareigose. Įmonės vadovas buvo R. S.. Važinėjo su maršrutiniu mikroautobusu, kurio numeris buvo 81 numeris ir maršrutas buvo nuo Ringaudų sen. Tabariškių kaimo iki Šiaurės pr. parduotuvės „Iki“. Dirbant su maršrutiniu autobusu patys pildavosi kurą, paprastai kurą pildavosi kolonėlėje „Hungerdina“, nes ji būdavo maršruto gale Šiaurės prospekte ir būdavo patogu geografiškai, pildavosi įvairiai „ kartais prasuki ratą ir užsipili, kartais užsipili daugiau ir nereikėdavo kaskart“ čia jau pildavosi kurą savo nuožiūra. Kartais kurą pildavosi ir Zapyškyje, nes geografiškai patogu buvo važiuojant namo, kadangi su automobiliu važiuodavo namo ir iš namų išvažiavęs tiesiai galėdavo važiuoti į darbą. Už kurą sumokėdavo grynais, kolonėlėje išrašydavo čekį įmonei, kurį vėliau atiduodavo įmonės direktoriui R. S.. Kurą užsipildavo iš pinigų gautų iš žmonių už pravažiavimą. Maršrutas buvo apie 42 kilometrus, jam pravažiuoti reikėdavo apie 3 litrus degalų, nes automobilis, kurį vairavo, „Ford Transit“, sunaudoja nuo 8l iki 10l degalų 100km. Per dieną R. R. nurodė, kad pravažiuodavo penkis ratus – tai yra maršrutą pravažiuodavo penkis kartus, kas sudarydavo apie 20 litrų degalų sunaudojimą. Kurą paprastai pildavosi po ne daug kelis kartus, nes nebūdavo tų pinigų tiek, kad užsipilti visą baką iš karto. Retais atvejais galėjo piltis kurą ir Statoil degalinėse, tai galėjo būti ir Taikos pr. 52, Sukilėlių pr. 120, Baršausko g.57, Kaune, jei važiuojant buvo patogu sustoti, nes šiose kolonėlėse kuras yra geresnis, ypač žiemą, kai mašinos šąla tai yra svarbu, todėl taip galėjo būti. Tačiau pagrinde pildavosi „Hungerdina“ ar važiuojant namo Zapyškyje. Darbo grafikas buvo slenkantis, bet anksčiausiai dirbdavo nuo 6.50 ryte, o vėliausiai baigdavo darbą apie 19.30 vakare. Kodėl jo vardu įmonėje UAB (duomenys neskelbtini) yra apskaitytas neva pirktas kuras 23-24val vakare - tikrai negali pasakyti, nes pats taip niekada nėra pylęsis. Kaip ir nebūdavo taip, kad užsipiltų pilną baką kuro ir važinėtų tris dienas, sistema buvo tokia, kad pildavosi dažniau ir po nepilną baką, tačiau nebuvo taip, kad piltųsi 20 kartų per dieną, nes paprasčiausiai tiek nevažiuodavo. Kuomet dirbo įmonėje, sistema buvo ta pati ir visada pildavosi kurą, kurio čekius perduodavo įmonės vadovui, todėl pradirbus visą mėnesį, o jo vardu nėra kuro čekių – taip būti negalėjo. Kuro „Baltic Petroleum“ Pagirių kaime dirbant UAB (duomenys neskelbtini) niekada nesipylė, net nežino kur toks kaimas yra. Pabrėžė, kad už užsipiltą kurą gautus čekius atiduodavo įmonės vadovui, o kaip jis vykdė jų apskaitą nežino (t.1.,b.l.109-110).
Liudytojas A. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirbo įmonėje UAB (duomenys neskelbtini) maždaug tris metus, vairuotojo kasininko pareigose. Dirbo su maršrutiniu mikroautobusu, kurio numeris buvo 81 numeris ir maršrutas buvo nuo Ringaudų sen. Tabariškių kaimo iki Šiaurės pr. parduotuvės „Iki“ maždaug iki Ašigalio gatvės. Paskutiniu metu važinėjo „Wolsvagen LT28“, su šia mašina apie 30 litrų į dieną išvažinėdavo. Išvažiuodavo apie 6-7 ratus pilnus maršrutus, dirbo pilnu etatu apie 8-9 val. per dieną. Dėl kuro užpylimo paaiškino tai, kad konkrečios tvarkos nebuvo, kurą pildavosi pats, priklausomai kiek išvažinėdavo iš apyvartinių pinigų – tai yra tokių, kuriuos surinkdavo iš žmonių. Pildavosi visaip ir po 20 litrų ir iš karto visai dienai, priklausomai nuo žmonių, nuo poreikio. Paprastai kurą pildavosi anksčiau buvusioje „Hungerdina“, o vėliau pasikeitus savininkams ji pasivadino „Skulas“. Paprastai pildavosi vieną du kartus per dieną benziną ir gale mėnesio atiduodavo direktoriui R. S. visus čekius, o kaip toliau jie buvo apskaitomi nežino. Panašiai būdavo ir su pinigais, surinktais maršruto metu, arba pats paduodavo, ar jis užvažiuodavo pasiimti. Nėra tekę daugiau niekur piltis kuro, kadangi ir pats gyvena Vilijampolėje, tai tik toje benzino kolonėlėje ir pildavosi kurą. Niekada nepylė kuro „Statoil Lietuva“, „Lukoil Baltija“ ar „Baltic Petroleum“. Kaip niekada nepylė po kelis litrus kas 15-30 min, tai visiškai nepraktiška, kaip ir minėjo – užsipildavo kartą du per dieną ir visada toje pačioje benzino kolonėlėje „Hungerdina“, vėliau „Skulas“. Iš darbo išėjo dėl sutrumpinto maršruto, nebuvo žmonių važiuojančių, be to jam mokėjo labai mažą atlyginimą, po išėjimo iš darbo jokių ryšių su R. S. nepalaikė (t.1.,b.l.111-112).
Liudytojas A. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirbo įmonėje UAB (duomenys neskelbtini) maždaug nuo 2006 metų, vairuotojo kasininko pareigose. Vairavo mikroautobusą Nr. 81 - nuo Ringaudų sen. Tabariškių kaimo iki Šiaurės pr. parduotuvės „Iki“ buvo jo maršrutas. Jis dirbo pilnu etatu, nuo 7.20 iki 18.30, pravažiuodavo maždaug 6-7 ratus. Jis vairavo „Ford Transit“, kuris imdavo apie 10 Litrų/100km. Degalus automobiliui reikėjo užsipilti pačiam, juos skirdavo įmonės vadovas iš surinktų pinigų už maršrutus. Pildavosi įvairiai po kelis litrus, 10 litrų, 20 litrų, 30 litrų, taip pildavosi dėl pinigų, kadangi daug neduodavo įmonės vadovas R. S., būtent jis ir paduodavo pinigus avansu kurui. Jis koordinavo degalus, duodavo pinigus. Be to, ne visada vienodai sunaudodavo. Kurą pildavosi įvairiai: Šiaurės pr. „Hungerdinoj“, Jonavos g., kolonėlės neatsimena, kartais Šilainiuose, važiuojant link namų, pavadinimo neatsimena. Galėjo ir Garliavoje užsipilti, nes ten gyvena įmonės vadovas, bet tai buvo pavieniai atvejai. Paaiškinti kodėl jo vardu yra apskaitytas kuras piltas kai kuriomis dienomis kas 20-30 min., nežino, nes taip kuro niekada nepildavo. Per dieną kuro sunaudodavo nuo 25 iki 30 litrų, kaip galėjo būti, kad jo vardu apskaityta, kad kuro per dieną sunaudojo 162 litrus, nežino. Užsipylus degalus čekius atiduodavo direktoriui R. S., kaip tuos čekius apskaitydavo, nežino. Jis buhalterę yra matęs tik kartą dėl jam reikalingos kažkokios pažymos. Jo darbas buvo užsipylus degalus atiduoti kuro čekius. Kodėl jo vardu apskaityta 30 kuro kvitų „Lukoil Baltija“ Veiverių plente, negali paaiškinti, nes ten galėjo piltis kelis kartus labai mažą degalų kiekį. Jis niekada nežinojo kaip yra apskaitomi kuro čekiai įmonės, kurioje jis dirbo (t.1.,b.l.113-114).
Liudytojas K. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis įsidarbino įmonėje UAB (duomenys neskelbtini) kurios direktorius buvo R. S., maždaug nuo 2006 metų, jo pareigos buvo vairuotojas - konduktorius. Dirbo įvairiai: ir visu, ir nepilnu etatu, tačiau paskutiniu metu dirbo nepilnu etatu – 0,5 arba 0,75 etato. Darbo užmokestis buvo maždaug 400-500 Lt. Vairavo mikroautobusą „Ford Tranzit“, maršrutu Nr. 81, nuo Ringaudų seniūnijos iki Šiaurės pr. Dalinosi mašina su R. R.. Per dieną pravažiuodavo maždaug šešis kartus maršrutą, kuriam pravažiuoti sunaudodavo degalų labai įvairiai, nuo 18 iki 24 litrų. Degalus automobiliui reikėjo užsipilti pačiam, pildavo iš surinktų pinigų iš keleivių už važiavimą. Kuro galėdavo piltis nuo 1 iki 4 kartų per dieną, bet ne daugiau. Paskui atsiskaitydavo su įmonės vadovu, jis matydavo kiek pagal kasos aparatą yra surinkta pinigų ir kiek užsipildavo kuro, už jį pateikdavo čekius. Kurą pildavosi paprastai kolonėlėje Šiaurės pr. „Hungerdina“, vėliau pavadinimas pasikeitė į „Skulas“, kartais Aleksote „Lukoil Baltija“, daugiau niekur kitur kuro nesipildavo. Kuro čekius atiduodavo įmonės direktoriui R. S.. Kaip R. S. apskaitydavo surinktus kuro kvitus nežino. Kokia buvo apskaita, kodėl K. L. vardu yra apskaityti kvitai jam nedirbant ar kolonėlėse, kuriose nesipylė kuro – paaiškinti negali. Iš darbo išėjo dėl uždaryto maršruto, daugiau su įmonės vadovu nebendravo (t.1.,b.l.115-116).
Liudytojas A. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirbo įmonėje UAB (duomenys neskelbtini) maždaug nuo 2010 metų vairuotojo - kontrolieriaus pareigose. Įmonėje direktoriumi buvo R. S.. Jis važinėjo su maršrutiniu mikroautobusu, kurio numeris buvo 81, jam teko važiuoti maršrutu Ringaudai – Šiaurės prospektas. Jis dirbo su „Ford Transit“ automobiliu, baigus darbą jis automobilį statydavo aikštelėje Garliavoje ir važiuodavo namo savo asmeniniu automobiliu. Su jo vairuojamu mikroautobusu važinėdavo tik pats, jei nedirbdavo, mašina stovėdavo aukštelėje, nebent atostogaujant kažkas važiuodavo jo automobiliu. Jis dirbo pilnu etatu, kasdien iki pietų arba po pietų dirbdavo. Jis pravažiuodavo per dieną apie 150 km. Kurą pravažiavimui pildavosi pats, už kurą apmokėdavo iš to, ką surinkdavo iš bilietų už žmonių vežimą. Baigęs darbą perduodavo čekį už užpiltą kurą. Pildavosi maždaug kartą per dieną, tai būdavo apie 15 litrų, kartais ir kas antrą dieną, pildavosi pagrinde kolonėlėje „Skulas“, anksčiau vadinosi „Hungerdina“, kadangi ten buvo maršrutas. Kartais užsipildavo „Lukoil Baltija“, bet čia būdavo retai. Užsipilant kurą kolonėlėje nurodydavo operatoriui įmonės UAB (duomenys neskelbtini) pavadinimą, jis turėjo tos kolonėlės nuolaidų kortelę ir kolonėlėje jau būdavo įvesti visi jo įmonės duomenys ir jam atspausdindavo čekį su įmonės pavadinimu, įmonės kodu. Jis čekį su surinktais pinigais ir kelionės lapu atiduodavo direktoriui, kartais buhalterei, bet jos vardo ir pavardės neatsimena. Direktorius, R. S. niekada nepildavo jo automobiliui kuro, užsipildavo jis pats. Kaip vėliau buvo apskaitomi kuro kvitai kuriuos atiduodavo, jis nežino. Iš darbo išėjo rugsėjo mėnesį (t.1.,b.l.117-118).
Liudytojas E. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirbo įmonėje UAB (duomenys neskelbtini) maždaug 1,5-2,5 metus, vairuotojo-konduktoriaus pareigose, tiksliai darbo laiko neatsimena. Įmonės vadovas buvo R. S.. Jis dirbo su maršrutiniu mikroautobusu „Ford Transit“, maršrute Nr. 81. Dirbo visu etatu, tai yra apie 20 dienų nuo 6 val. ryto iki 19 val., pravažiuodavo virš 300 km. per dieną, gal apie 320 km. Automobilis visada būdavo pas jį, baigus darbą su juo grįždavo į namus. Jis laikydavo automobilį prie gyvenamos vietos R.Kalantos gatvėje, kurą pildavosi pats, kai turėdavo pinigų – tai yra kiek surinkdavo iš mikroautobusu važiuojančių žmonių, tiek ir užsipildavo. Nei vadovas, nei kiti asmenys nepildavo kuro jo važinėjamu automobiliu. Jis pildavosi labai įvairiai, jei nebūdavo surenkamų pinigų, tai užsipildavo kelis kartus per dieną, kartais ir visą baką, tai priklausydavo nuo žmonių srauto. Jis pildavosi kurą kolonėlėje „Skulas“, anksčiau ji vadinosi „Hungerdina“, kadangi ten jis turėjo nuolaidų kortelę. Kitur kuro beveik nesipildavo, nors turėjo ir „Lukoil Baltija“ nuolaidų kortelę, tai yra tekę užsipilti ir ten kuro, kuri yra Žukausko gatvėje, tai yra netoli Šiaurės pr. žiedo, tačiau tai buvo pavieniai atvejai, kitur kuro nesipylė. Pilantis kurą jis nurodydavo įmonės (duomenys neskelbtini) rekvizitus, kurie būdavo atspausdinami čekyje. Gale mėnesio visus surinktus pinigus, kuro čekius, kelionės lapus atiduodavo direktoriui R. S.. Kaip toliau būdavo apskaitomi kvitai jis nežino. Kažkokiose ataskaitose reikėdavo pasirašyti, lyg dėl kuro, tačiau tiksliai jis neatsimena, juos atveždavo įmonės vadovas R. S., tačiau jis nesigilino, ką pateikdavo, pasirašydavo ir tiek. Iš darbo išėjo dėl žlugusio maršruto, kai uždarė rajoninius maršrutus (t.1.,b.l.119-120).
Liudytojas V. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirbo įmonėje UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2013-06-12 iki 2014-09-05. Tačiau tai nebuvo pagrindinė jo darbovietė. Jo pagrindinė darbovietė yra Radviliškio vagonų depas, kur jis dirba iki šiol. Bet darbo pobūdis yra toks, kad nuo trijų savaičių iki dviejų mėnesių jis išvyksta į Rusiją, Vidurinę Aziją ir dirba su kroviniais. Jam grįžus iš kelionės, gaudavo laisvo laiko tiek laiko, kiek buvo išvykęs. Todėl ieškojo darbo tam laikui, kai būdavo Lietuvoje, susirado įmonę UAB (duomenys neskelbtini). Dirbo su savo mašina „Ford Transit“, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pradžioje tuo laiku, kai buvo išvykęs, jo mašina dirbdavo kiti vairuotojai, bet pamatęs, kad vairuotojai nesąžiningi, nes reikėjo po jų remontuoti mašiną, nuo 2014m. sausio su savo mašina važinėdavo tik pats, o išvykus ji stovėdavo. Automobiliui buvo suforminta nuomos sutartis, kuri buvo patvirtinta pas notarą, dėl mašinos nuomos įmonei UAB (duomenys neskelbtini) Jam išvykus dirbti į reisus būdavo forminamos nemokamos atostogos, grįžus vėl galėdavo dirbti. Maršrutas buvo Ringaudai, važiuojant pro Žemės ūkio akademiją, iki Šiaurės pr., viso ratas sudarė apie 40 km., jis pravažiuodavo 6-7 ratus, per dieną išvažinėdavo apie 300 km., sunaudodavo apie 24-26 litrus degalų, kas kainuodavo 100-110Lt (28,96-31,86€). Kurą paprastai pildavosi vieną kartą per dieną, kartais mikroautobuso stovėjimo vietoje, kolonėlėje „Hungerdina“ (dabartinis „Skulas“), o paprastai „Neste“ kolonėlėse, dažniausiai esančioje Raudondvario plente, kartais Šiaurės prospekte. Kadangi mašina buvo asmeninė nuosavybė niekada nepylė kuro ne iš kolonėlės ir tokių pasiūlymų niekada nebuvo gavęs iš įmonės vadovo R. S.. Benzino kolonėlėje nurodydavo įmonės rekvizitus, kuriuos atspausdindavo čekiuose ir vėliau juos atiduodavo įmonės vadovui. Su įmonės buhaltere, kuri kaip suprato buvo įmonės vadovo žmona, bendravo kelis kartus. Jis visus kvitus ir kelionės lapus perduodavo direktoriui, įmonės vadovas atveždavo ir darbo užmokestį, už jo gavimą turėdavo pasirašyti algalapyje. Įmonėje dabar nedirba dėl to, kad įmonė buvo uždaryta, nes savivaldybė sutarties nepratęsė. Daugiau su įmonės vadovu R. S. nebendrauja (t.1.,b.l.121-123).
Liudytojas S. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad įmonėje UAB (duomenys neskelbtini) jis dirbo vairuotojo - kasininko pareigose iki 2013 metų pabaigos, jis dirbo maždaug du metus. Įmonės vadovas dirbant įmonėje buvo R. S.. Jis dirbo su maršrutiniu taksi „Ford Transit“, kuri priklausė nuosavybės teisėmis S. S. ir panaudos sutartimi buvo išnuomota įmonei UAB (duomenys neskelbtini), dabar automobilio numerių neatsimena, nes automobilis jau yra parduotas. Jo maršruto numeris buvo 81, jis važiavo maršrutu Ringaudai Tabariškės – Šiaurės prospektas. Jis įmonėje dirbo pusę etato, kadangi dirbo su broliu D. S. kartu su jo mašina, tai grafikas buvo įvairus, kartais iki pietų, kartais visą dieną, o kita diena būdavo laisva. Automobiliu per dieną pravažiuodavo apie 250-280 km., kas sudarė 6-7 ratus. Paprastai automobilis stovėdavo stovėjimo aikštelėje ne darbo dienomis Šiaurės prospekte, retais atvejais, kai būdavo išeiginės UAB (duomenys neskelbtini) įmonės kieme Garliavoje. Kurą paprastai pildavosi patys Šiaurės prospekte „Hungerdina“ esančioje kolonėlėje, kartais užsipildavo G. V. gatvėje, neatsimena dabar kolonėlės pavadinimo, kur nuvažiuodavo pas vadovą atsiskaityti. Kartais užsipildavo ir šiaip kažkur pakeliui patogioje vietoje. Kurą pildavosi labai įvairiai, pildavosi kurą priklausomai pagal žmonių skaičių ir surinktus pinigus, kadangi kurą pildavosi iš surinktų pinigų. Galėjo būti nuo vieno iki penkių kartų per dieną. Kolonėlėje „Hungerdina“ pasakydavo įmonės pavadinimą, kodą ir išduodavo čekį su įmonės rekvizitais ir pritaikyta nuolaida, kiek atsimena buvo ir įmonės vardu išduotos nuolaidų kortelės. Pats turėjo nuolaidų korteles ir savo vardu ir taip pritaikydavo nuolaidas kolonėlėse. Per dieną išvažinėdavo apie 27-30 litrus degalų. Nei vadovas, nei kiti asmenys iš įmonės nepildavo kuro jo važinėjamam automobiliui. Vadovas nėra niekada siūlęs užpilti kuro pats, patys vairuotojai važinėjo ir pylėsi kurą. Gale mėnesio važiuodavo pas įmonės vadovą į Garliavą atsiskaityti už kurą bei atiduoti surinktus pinigus iš maršruto, kuro čekius, kelionės lapus, jei mašiną reikėdavo remontuoti, tai sąskaitas už remontus. Taip pat jis gaudavo darbo grafikus, kuriuose atsižymėdavo, kas kada dirba, jei kas susikeičia, juos taip pat atiduodavo mėnesio gale įmonės vadovui. Tiek jo, tiek brolio kvitai, kelionės lapai būdavo renkami ir dedami atskirai, nebent atiduodavo viską vienu metu. Dėl gaunamo atlyginimo ir atiduodamų dokumentų, pinigų jis pasirašydavo žurnaluose kaip ir visose įmonėse, detaliai kur jis pasirašydavo neatsimena. Su įmonės buhaltere mažai teko bendrauti, pagrinde visas bendravimas buvo su įmonės vadovu R. S.. Kaip toliau būdavo apskaitomi kuro kvitai jis nežino, tai nebuvo jam įdomu ir jis nesigilino (t.1.,b.l.124-126).
Liudytojas R. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirbo įmonėje UAB „Sabaridana“ vairuotoju –kasininku maždaug tris metus iki 2013 metų rugsėjo mėnesio. Iš darbo išėjo dėl to, kad nebeapsimokėjo dirbti, nes nebuvo žmonių tuo maršrutu. Jis dirbo su automobiliu „Ford Transit“, kurio valst. Nr. nebeatsimena. Tas automobilis priklausė jam, tačiau išėjus iš darbo šioje įmonėje jį pardavė. Dirbant įmonėje (duomenys neskelbtini) automobilis buvo nuomojamas, vadovas dirbant įmonėje buvo R. S.. Maršruto numeris buvo 81, kuris važiavo iš Ringaudų į Šiaurės prospektą. Įmonėje jis dirbo visu etatu, grafikas buvo keturios dienos darbo ir dvi išeiginės, nebent dėl vairuotojų ligos ar kitų aplinkybių reikėjo susikeisti. Jo darbo laikas buvo nuo 6-7 valandos ryto ir važinėdavo iki 6-7 valandos vakaro. Per darbo dieną pravažiuodavo 6-7 ratus (maršrutus). R. V. automobilio bako talpa buvo apie 70 litrų, 100km jam reikėdavo 10-11 litrų degalų, darbo dienomis pravažiuodavo apie 300 kilometrų – kas sudarydavo apie 30-35 litrus degalų. Kurą paprastai pildavosi „Hungerdina“, nes ji buvo patogioje vietoje pagal maršrutą, tačiau pildavosi ir „Statoil Lietuva“, važiuojant pas įmonės vadovą užsipildavo ir Garliavoje kuro, žiūrėdavo kur pigiau tuo metu. Kitų kolonėlių kur galėjo piltis neatsimena. Kurą pildavosi priklausomai pagal surenkamus pinigus, kartais 10 litrų, kartais jei skubi pagal maršruto grafiką būdavo ir 5 litrus – toks „žaidimas“ nedideliais kiekiais buvo „Hungerdina“ kolonėlėje, kitur jei buvo pilamas kuras, jo pildavosi jau, žinoma, kad daugiau. Per dieną galėdavo piltis kuro ir 3 kartus. Įmonė (duomenys neskelbtini) turėjo nuolaida „Hungerdina“ kolonėlėje, tai ten ir pildavosi dėl to kurą, „Hungerdina“ vadovas, kurio vardo pavardės neatsimenu, buvo išdavęs vairuotojams nuolaidų korteles, kad ten piltųsi kurą, kadangi ten buvo maršrutas, tai ten ir pildavosi kurą. Įmonės vadovas niekada nenurodė kur piltis kurą, pats kuro nepildavo tik jis reikalavo atiduoti kuro čekius. Jis nurodė, kad niekada nesipylė kuro kitur nei degalinėse, kurias nurodė apklausoje ir jis nežino atvejų, kad kiti vairuotojai būtų pylę kurą be dokumentų, o vėliau tik rinktų kuro kvitus. Vadovui reikėdavo mėnesio gale atiduoti su įmonės rekvizitais kuro čekius ir kelionės lapus. Kartais važiuodavo mėnesio gale pas įmonės vadovą į Garliavą įmonės registracijos adresu, Darbininkų gatvėje, numerio neatsimena. Kartais R. S. pats atvažiuodavo susirinkti dokumentus. Kaip toliau buvo apskaitomi kuro kvitai ir vedama apskaita jis nežino, niekada tokių ataskaitų niekas neteikė vairuotojams. Buhalterės jis nėra matęs, tik girdėjo, kad gal jo žmona buvo buhalterė, bet tai tik kalbų lygyje, nes vadovas „mėgdavo užgerti“, tai gal žmona tuo metu viską sužiūrėdavo. Jis bendraudavo tik su R. S., nes atlyginimą išmokėdavo taip pat vadovas grynais ir dėl gautų pinigų jis pasirašydavo kažkokiuose dokumentuose (t.1.,b.l.126-129).
Liudytojas A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirbo įmonėje UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju – ekspeditorium apie 8-10 metus, kurios direktoriumi buvo R. S.. Iš darbo jis išėjo dėl krūvio ir amžiaus, nes darėsi sunku per kamščius važinėti. Jis važinėjosi 81 maršrutu – Ringaudai – Šiaurės prospektas. Dirbant UAB (duomenys neskelbtini) jis turėjo savo nuosavą automobilį „Ford Transit“, kurį šiuo metu yra pardavęs. Jo automobilis buvo nuomojamas įmonei, niekas kitas nevažiuodavo jo automobiliu be A. K., nebent reikėdavo remontuoti, bet tai buvo pavieniai atvejai. Darbo laikas buvo nuo 6-7 valandos ryto ir važinėdavo iki maždaug 21 valandos vakaro. Per darbo dieną pravažiuodavo apie 10 ratų, (maršrutų. Jis pravažiuodavo apie 400 km. per dieną išdegindavo apie 25-27 litrus kuro. Kurą jis pirkdavo labai įvairiai iš surenkamų pinigų už keleivius, pagrinde, kuras pilamas buvo „Hungerdina“ kolonėlėje, gal ir pylėsi kažkur kitur, bet neatsimena, pildavosi įvairiai ir kelis kartus per dieną – priklausomai pagal surenkamus pinigus už keleivius, visus čekius rinkdavo ir gale mėnesio atiduodavo direktoriui su kelionės lapais, kaip toliau buvo apskaitomi tie kelionės lapai, kuro kvitai jis nežino. Viską kartu atiduodavo direktoriui. Direktorius gan dažnai vartodavo alkoholį, būdavo dvi savaites negeria, dvi geria, savaitę negeria, vėl geria, kartais tekdavo dėl to pačiam važiuoti parsivežti sau ir kitiems vairuotojams kelionės lapus, kuriuos duodavo direktoriaus žmona D. S.. Išėjus iš darbo jis pardavė automobilį ir jis nebebuvo nuomojamas UAB (duomenys neskelbtini) Daugiau jokių reikalų neturėjo su šia įmone (t.1.,b.l.130-132).
Liudytojas V. P. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis įmonėje (duomenys neskelbtini) dirbo vairuotoju maždaug penkis mėnesius, nes vėliau keleiviai dingo ir nebeapsimokėjo važiuoti, tada įmonė nutraukė veiklą. Įmonės direktorius buvo R. S.. Jis savo mašinos neturėjo, dirbo su įmonės mašina, praktiškai dirbo vienas su ta mašina. Dirbo vairuotoju, kaip buvo įdarbintas ar visu etatu, ar puse – nežino. Dirbo su automobiliu „Ford Tranzit“, valstybinių numerių neatsimena. Jis dirbo maršrutu, kurio numeris - 81, šis maršrutas buvo nuo Ringaudų iki Šiaurės prospekto, o nuo 2014-07-01 buvo iki Kauno pilies, tačiau tada veikla nutrūko, nes nebeapsimokėjo vežti keleivių. Jis dirbo pamainomis, labai įvairiai ir savaite dirbo, savaite ne, jei kas sugesdavo – važiuodavo, jei kam išeiginių reikėdavo, važiuodavo, todėl nebuvo pastovaus grafiko. Dirbdavo nuo 6.30 iki 18.30, tuo metu pravažiuodavo apie 6 ratus, kas sudarydavo virš 200 km. Kurą pildavosi Šiaurės prospekte esančioje „Hungerdina“ kolonėlėje, nes ten turėjo nuolaidų kortelę, kortelė buvo palikta prieš tai dirbusio vairuotojo mašinoje ir ją P. L. rado, kadangi ten buvo patogu piltis kurą, tai ten ir pylėsi. Visada pildavosi kurą tik toje kolonėlėje kol maršrutas buvo iki Šiaurės prospekto, kai maršrutas sutrumpėjo pačioje pabaigoje kelis kartus pylėsi prie Kauno pilies esančioje „Statoil“ kolonėlėje. Jis nenurodydavo įmonės rekvizitų kolonėlėje, jis tik pasiimdavo čekius ir atiduodavo juos vadovui. Kurą pildavosi maždaug už 70-80 Lt, nes pravažiuodavo per visą darbo dieną apie 220 km., kam reikėdavo apie 20 litrų kuro, gal buvo mažiau, kad užsipiltų, dabar neatsimena jau. Kurą pildavosi iš tų pačių surenkamų pinigų iš keleivių. Kurą užsipildavo ir gautus čekius pridėdavo prie pildomo kelionės lapo ir atiduodavo direktoriui R. S. arba į daiktadėžę mašinoje, nes mašiną palikdavo UAB (duomenys neskelbtini) aikštelėje Darbininkų g., už „mėsos kombinato“, o pasiimdavo iš ten savo asmeninę ir grįždavo namo. Direktorius pasiimdavo pats iš mašinos kelionės lapą su kuro kvitais, kai palikdavo viską mašinoje, nes jo dažnai nebūdavo. Teko girdėti, kad jis gerdavo, nors pats asmeniškai nebuvo to matęs. Su kelionės lapu atiduodavo ir surinktus pinigus iš keleivių. Tada vadovas pateikdavo ir algalapį pasirašyti dėl darbo užmokesčio, tačiau tai buvo formalumas, nes dalimis tą darbo užmokestį pasiimdavo iš surenkamų pinigų maršruto metu. Jis buhalterės nematė, ir nebendravo, kas dirbo tokiose pareigose jis nežino. Išėjęs iš UAB (duomenys neskelbtini) daugiau vadovo nematė ir su juo nebendravo (t.1.,b.l.133-135).
Liudytoja L. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirbo buhaltere įmonėje UAB (duomenys neskelbtini), kurios direktorius buvo R. S.. Įmonėje ji pradėjo dirbti nuo 2007 metų ir dirbo iki 2014m. spalio mėnesio. Iš darbo išėjo, nes įmonė sustabdė veiklą dėl pakeistų mikroautobusų važinėjimo sąlygų, nes visi maršrutai buvo Kauno rajone, o juos uždraudė. Ji dirbo visą laiką savo namuose, gyvenamoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini) Garliavoje. Apie atliktą mokestinį patikrinimą ji žino, aktą skaitė. Tvarka buvo tokia įmonėje, kad kiekvieno mėnesio iki 20 dienos direktorius atveždavo vairuotojų kelionių lapus, kurie būdavo įmautėje ir įmautėse būdavo primesta visa eilė kuro čekių, kuriuos L. Š. ir įtraukdavo į apskaitą. Kelionės lapai buvo pildomi vairuotojų pačių, jie būdavo įmautėse ir toje pačioje įmautėje prie kiekvieno vairuotojo čekiai. Sistema buvo tokia, kad buvo atskiros įmautės kiekvienam vairuotojui ir ten prie kiekvieno jau buvo pridėti kuro čekiai, kuriuos ji ir įtraukdavo į apskaitą. Vairuotojai niekada nėra patys vežę kelionės lapų ar kuro čekių, visada atveždavo tik direktorius. Kuro čekiuose visada būdavo nurodyti UAB (duomenys neskelbtini) kodas, jei tarp čekių pasitaikydavo be įmonės rekvizitų, tokių ji net ir neįtraukdavo į apskaitą. Kaip tie čekiai ir iš kur buvo pateikiami direktoriaus niekada neklausė, tiesiog tai buvo direktoriaus pateikti dokumentai, kuriuos kaip darbuotojas privalėjo įtraukti į apskaitą. Per savo praktiką gal ir yra mačiusi vieną vairuotoją, tačiau tiesioginio kontakto su jais ji neturėjo, kadangi ji dirbo namuose. Kaip jie dažnai ir kur pildavosi kurą ji nežino, galėjo spręsti tik pagal gaunamus čekius, be to, direktorius tokių dalykų nepasakodavo. Laikotarpiu nuo 2009-03-02 iki 2011-05-31 ji nedirbo, nes buvo vaiko auginimo atostogose, tuo metu buhaltere dirbo R. S. žmona, D. S., kuri įmonėje buvo ir direktoriaus pavaduotoja. Realiai ji ir tvarkė buhalteriją, nebent kartais paklausdavo kaip ką kažkokiu klausimu daryti, L. Š. grįžus po vaiko auginimo atostogų ji toliau tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą. Kadangi vairuotojų kelionių lapai buvo pilni, matydavo tik kiek kuro piltasi ir kad jis padengtų jų kelionę, tačiau netikrino kokiu paros metu jie pilti, ar tai laikas kai vairuotojai dirbo, ar jų atostogų metu, nes kiekis kuro kvitų buvo didžiulis kiekvieno vairuotojo, to padaryti fiziškai neįmanoma, be to – juos pateikdavo įmonės vadovas ir visi būdavo priskirti prie kiekvieno vairuotojo atskirai. Dėl mokestinio akto su direktoriumi nediskutavo, tuo metu įmonė veiklos nebevykdė, tik suruošė dokumentus pridavimui bankroto administratoriui, faktiškai juos atidavė direktoriui, o jau jis perdavė visus įmonės dokumentus bankroto administratoriui. Įmonei sustabdžius veiklą visi dokumentai buvo perduoti įmonės vadovui R. S., be atskiro dokumentų perdavimo akto surašymo (t.1.,b.l.136-138).
Liudytoja D. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirbo įmonėje kaip direktoriaus pavaduotoja mažu krūviu, funkcijos buvo įdarbinti žmones, sutvarkyti su tuo susijusius dokumentus, atleidimus, taip pat darbų saugos darbai jai priklausė. Sutuoktinis, R. S. buvo įmonės vadovas. Įmonė turėjo vieną kabinetą adresu Darbininkų g. 32A, Garliavoje, Sabaliauskų gyvenamos vietos adresu, ten buvo laikomi įmonės dokumentai, priimami ir atleidžiami žmonės. Laikotarpiu, kai įmonės buhalterė L. Š. buvo vaiko auginimo atostogose, D. S. ją pavadavo. L. Š. konsultavo, o D. S. tvarkė buhalterinę apskaitą, nes neturėjo buhalterinio išsilavinimo, tačiau buvo susitarimas išlaikyti buhalterei jos darbo vietą. L. Š. konsultavo visais klausimais susijusiais su buhalterija. Visada ji dirbo Garliavos PSPC, ten - pagrindinė jos darbovietė, todėl tik padėdavo atlikti einamu momentu reikalingus darbus. Kad įmonė buvo tikrinama Valstybinės mokesčių inspekcijos ji žinojo, tačiau dėl neatitikimų kuro kvitų nieko negali pasakyti, nes nieko nežino. Sutuoktinis pateikdavo maišelyje autobusų kelionės lapus ir vietinio susisiekimo kontrolės lapus bei kuro kvitus atskirai prie kiekvieno vairuotojo. Kas būdavo sudėta, tą ir suvesdavo, pati nieko neskirstė, tiesiog padėjo atlikti tuos darbus kol nebuvo buhalterės. Kokia buvo tvarka, kaip skirstomi kuro čekiai, kas pildavo kurą, patys vairuotojai ar jiems jis buvo užpiltas, kokiose kolonėlėse ji nežino, sutuoktinis R. S. tokios informacijos jai nesakė. Su vairuotojais tokiom temomis taip pat nekalbėjo, padėdavo tik dėl įdarbinimo, atleidimo sutvarkyti savo vyrui. Jokių įmonės dokumentų gyvenamos vietos adresu nėra, visi buvo perduoti įmonės bankroto administratoriui (t.1.,b.l.139-141).
Liudytojas N. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis yra įmonės UAB (duomenys neskelbtini) direktorius – bankroto administratorius, įgaliotas atstovauti BUAB (duomenys neskelbtini) Dėl bankroto bylos iškėlimo maždaug spalio ar lapkričio mėnesį kreipėsi pats įmonės UAB (duomenys neskelbtini) vadovas ir akcininkas R. S., jo kreipimusi Kauno apygardos teismo nutartimi 2015-12-15 buvo iškelta bankroto byla. R. S. sprendimas kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo buvo motyvuotas Kauno savivaldybės tarybos sprendimu nuo 2014-07-01 pakeitus Kaune kursavusių mikroautobusų grafikus, tapo nepelninga teikti tokias paslaugas, todėl įmonė veiklos kurį laiką nebevykdė. Įmonės vadovas kaip kreditorius nurodė save bei M. K. sąrašas dar nėra patvirtintas, tačiau terminai kreiptis dėl pripažinimo kreditoriumi baigėsi. R. S. nesikreipė dėl kreditorinio reikalavimo, 2015-01-29 Valstybinė mokesčių inspekcija raštu kreipėsi dėl finansinio reikalavimo pateikimo sumai 38961,07€. Kiek teko susipažinti su dokumentais, tai įmonė turi ilgalaikio turto už 13 Lt, bei kasos likutis yra 2050Lt. Visi įmonės dokumentai yra įmonėje UAB (duomenys neskelbtini) tačiau galutinai nėra įvertinti dokumentai, tačiau atlikus pirminę apžiūrą matyti, kad tvarkingi. Visus dokumentus pateikė R. S.. Įmonėje mašinos, kiek teko įsigilinti (tuo tikslu užsiklausė ir „Regitrą“) nuo 2011-01-01 buvo naudojamos pagal panaudos sutartis, įmonė savo nuosavybėje pagal „Regitros“ pažymą turi dvi transporto priemones „Ford Transit FT100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1989m. ir „Wolsvagen LT 28“ valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) 1993m. Šie automobiliai bankroto administratoriui nebuvo perduoti, jie automatiškai buvo išregistruoti iš VĮ „Regitra“ eksploatuojamų automobilių sąrašo. Paklausus apie šių transporto priemonių buvimą įmonės savininkas atsakė, kad šios transporto priemonės yra priduotos į metalo laužą, tai patvirtinančius dokumentus savininkas įsipareigojo pateikti iki vasario 27d. Daugiau naudojamų keleivinių mikroautobusų ar kitų automobilių neturėjo, brangaus turto įmonėje per tris metus nenustatyta. Požymių dėl galimo turto iššvaistymo, sukčiavimo einamu momentu, kiek jau yra įvertinti dokumentai, nėra nustatyta. Kiek bankroto administratoriui teko bendrauti su pačiu įmonės vadovu perduodant dokumentus, įmonės vadovas paaiškino, kad įmonės veikla tapo nuostolinga po priimto Kauno savivaldybės tarybos sprendimo dėl naujos mikroautobusų tvarkos, sutrumpėjo maršrutas ir nebeapsimokėjo vežti keleivių. R. S. minėjo, kad atsiskaitė savais pinigais su darbuotojais ir jiems skolų nėra, likusi skola tik Valstybinei mokesčių inspekcijai. Šiuo metu bankroto byla yra eigoje, tikrinami įmonės turėti sandoriai, jei nebus nustatyti įtartini sandoriai ar kitų galimai neteisėtų veiksmų, bus kreipiamasi dėl supaprastintos bankroto procedūros taikymo, bus šaukiamas kreditorių susirinkimas, jei bus nustatyta kažkokių įtartinų sandorių, bus inicijuojami civiliniai procesai dėl galimai neteisėtai atliktų veiksmų. Prie apklausos pridėtas įgaliojimas, kuriuo N. S. yra įgaliotas įmonės „Lexuna“ atstovauti BUAB (duomenys neskelbtini) (t.1.,b.l.142-149).
Motyvuojamoji dalis
Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo aktu 2014-08-29 Nr. FR0680-592, kuriame nustatyta, kad „ 2011-2012m. UAB (duomenys neskelbtini) negalėjo įsigyti tiek daug degalų iš degalinės Hungerdina pagal į buhalterinę apskaitą įtrauktus kuro kvitus, t.y. teikiant PVM deklaracijas bendrovė pateikė nepatikimus duomenis apie patirtas bendrovės išlaidas, t.y. nepagrįstai išdidino įgijimus, siekė mokestinės naudos, t.y. sumažino mokėtiną PVM sumą...“ (t.1, b.l. 20) „UAB (duomenys neskelbtini) realiai nevykdė sandorių su UAB „Baltic Petroleum“, o sandoriai tik formaliai buvo įforminti kuro kvitais“ (t.1, b.l. 21/2) „UAB „Sabaridana“ į buhalterinę apskaitą įtraukusi kuro kvitus iš Lukoil Baltija degalinių, tačiau jo realiai bendrovė neįgijo ir nenaudojo bendrovės ekonominėje veikloje“ (t.1, b.l. 23) „Kadangi UAB (duomenys neskelbtini) mokestinio patikrinimo metu pateikė ne visus pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus, netikslius registrus, todėl ūkinės komercinės veiklos rezultatą galima nustatyti iš dalies.“ (t.1, b.l. 25).
Sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimu 2014-10-07 Nr. 04.3.1-FR0682-581 „Patikrinimo metu nustatyta, kad pagrindinė bendrovės vykdyta veikla – keleivių vežimas autobusais mieste ar priemiestyje, t.y. 81 maršruto mikroautobusu (Kaunas „IKI“ Šiaurės pr. – Ringaudai- Tabariškės) ir keleivių vežimas mokslo metų laikotarpiu.“ (t.1, b.l. 44) „Patikrinimo metu išanalizavus mokėtojo pateiktus kuro kvitus, kvitų įsigijimo laiką, kiekius, dažnumą, remiantis vairuotojų paaiškinimais, mokesčių administratorius nustatė, kad didžioji dalis dokumentais įformintų kuro įsigijimo operacijų realiai įvyko ne tarp tų ūkio subjektų, t.y. UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje užfiksavo kuro kvitus, pagal kuriuos ūkinė operacija realiai nevyko. Iš kokių degalinių bendrovė įsigydavo kurą veiklai vykdyti – nenustatyta.“ (t.1, b.l. 45/2)
Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma įrodo ir leidžia neabejotinai teigti, kad R. S. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą ir jo veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 222 str. 1 d.
Prokuroras siūlė užbaigti bylą baudžiamuoju įsakymu ir paskirti kaltinamajam bausmę – baudą, taikyti LR BK 64 ¹ str. ir bausmę sumažinti vienu trečdaliu.
R. S. sutikus, surašytas protokolas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis suprato galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko baigti procesą šia tvarka, jam suprantama tokio proceso tvarka ir pasekmės dėl siūlomos 40 MGL (1506.40 eurų) baudos dydžio pareiškė, kad turi invalidumą, prašo skirti mažesnę baudą ir ilgesnį baudos sumokėjimo terminą (t.1.,b.l. 172).
Kaltinamasis savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi, tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (LR BK 59 str. 1 d. 2), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, kadangi tokia bausmė visiškai atitinka jos skyrimo paskirtį ir pagrindus. Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos trukmę, motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkiems tyčiniams nusikaltimams, R. S. anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka, psichiatrijos ir priklausomybės ligų įskaitose neregistruotas yra neįgalus, darbingumas 40 proc. (b.l.166, 167, 169, 171,173).
Teismas, atsižvelgdamas į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 418 str. 1 d. pagrindams mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.
Kaltinamajam paskyrus sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, taikytinas LR BK 64¹ str. bauda mažintina trečdaliu.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikintina.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
R. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 222 str. 1 d. ir nubausti jį 40 MGL (1506.40 eurų) bauda.
Vadovaujantis LR BK 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. S. 27 MGL (1016,82 eurų) baudą.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinti.
Baudą privaloma sumokėti per du mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, (AB banke ,,Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801).
Laiku nesumokėjus baudos, ji išieškoma priverstinai.
Sumokėtos baudos kvitą privaloma pateikti Kauno apylinkės teismo raštinės tarnautojui (Laisvės al. 103, Kaunas, kabinetas Nr. 120).
Kaltinamasis, nesutikdamas su baudos paskyrimu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos, turi teisę raštu prašyti Kauno apylinkės teismo surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Išaiškinti kaltinamajam, kad išnagrinėjus bylą ir pripažinus kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.