Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje M. (M.) J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu. Vadovaujantis BK 65 - 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. J. smurtaudamas sužalojo savo šeimos narį, o būtent: 2024 m. vasario 1 d., apie 21.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sukėlė žodinį konfliktą, kurio metu savo sugyventinei O. K. tyčia tris kartus dešinės rankos delnu sudavė į kairės pusės žandą. Tokiu būdu padarė nukentėjusiajai O. K. poodinę kraujosruvą kairio žando srityje, taip nežymiai sutrikdydamas O. K. sveikatą.

Šiais savo veiksmais M. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas M. J. nurodė, kad kaltės nepripažįsta. 2024 m. vasario 1 d. vakare, po darbo užėjo į parduotuvę, kur nusipirko maisto produktų. Tada grįžo į namus. Namuose buvo O. Ji turėjo klientę, kuriai darė blakstienas, t. y. dirbo su šia kliente kambaryje Nr. 1 iki 19.00 val. Apie 17.30 val. jis nuėjo iki darželio ir parsivedė vaiką ((duomenys neskelbtini) metų dukrą G.). Kai O. baigė savo darbą ir jos klientė išėjo, jie liko trise su vaiku. Po 19.00 val. jam paskambino kaimynas R. M. ir pasiūlė nueiti išgerti alaus. Prie jų namų yra kavinė (duomenys neskelbtini), į kurią su kaimynu užėjo. Maždaug 20.30 val. ėjo iš kavinės. R. jam pasiūlė dar pasėdėti mašinoje, pasakė, kad turi dar alaus su savimi. Jis (M. J.) jam atsakė, kad eitų geriau pas jį. Jis (R. M.) sutiko ir jie dviese užėjo pas jį (M. J.) į namus, kur tuo metu buvo O. su vaiku. Ji su vaiku kažką darė kambaryje Nr. 1, o jie su kaimynu nuėjo į kambarį Nr. 2 ir ten toliau vartojo alų. Greituoju metu O. užėjo pas juos į kambarį Nr. 2 ir pradėjo jam priekaištauti dėl to, kad geria. Jie apsižodžiavo. Vaikas išgirdęs jų balsus atbėgo pas juos į kambarį ir pasakė – „Mama, nerėk ant tėčio“. Kaimynas taip pat pasakė, kad jie nustotų bartis prie vaiko. Tada jis (M. J.) nuvedė vaiką į kambarį Nr. 1. O. liko su kaimynu kambaryje Nr. 2, skundėsi jam dėl jo. Palikęs vaiką kambaryje Nr. 1, po kelių minučių užėjo į kambarį Nr. 2. O. tuo metu stovėjo prie kambario durų. Tarp jų ir toliau tesėsi žodinis konfliktas, kurį matė ir jų kaimynas. Jis tada pagalvojo, kad geriau toliau nesipykti, kadangi yra išgėręs. Geriau pašnekėti rytoj, t. y. 2024 m. vasario 2 d. Tai nusprendęs jis nustojo į ją reaguoti ir toliau sėdėjo su kaimynu. Jie su juo dar užsisakė maisto (vištienos) iš „Bolt“. O. nuėjo pas vaiką į kambarį Nr. 1. Jos tą vakarą daugiau nematė. Apie 23.00 val. kaimynas išėjo namo. Kai jis jį lydėjo, O. išėjo iš kambario Nr. 1 ir kažką jam priekaištingo pasakė. Jis į ją nereagavo. Išeidamas kaimynas pasakė jiems, kad nesipyktų. Išlydėjęs kaimyną jis nuėjo į kambarį Nr. 2 ir ten lovoje užmigo. Su O. niekaip nekonfliktavo, į jos priekaištus nekreipė dėmesio, jos niekaip nelietė bei nebuvo jai nė karto trenkęs delnu. Kai ryte pabudo, 2024 m. vasario 2 d., apie 6:00 val., pamatė O. miegančią tame pačiame kambaryje Nr. 2, ant sofos. Paprastai jie abu su ja miega kambaryje Nr. 3. Vakar, t. y. 2024 m. vasario 2 d., kai po darbo grįžo namo, jie su O. pradėjo aiškintis jų santykius, kalbėti apie skyrybas. Tačiau vakar jie nesipyko, o ramiais tonais kalbėjosi. Po šio pokalbio jis užsakė sau maisto iš „Bolt“ ir nuėjo į kambarį Nr. 2, kur įsijungė televizorių. Tuo metu ji (O. K.) kažkur išėjo, bet jis neklausė kur. Jam vėl paskambino tas pats kaimynas, paklausė kaip jaučiasi po vakar. Jie su juo tik pasikalbėjo, susitikę vakar nebuvo. Jis parašė O. žinutę, kad jeigu ji nuėjo į parduotuvę, tai galėjo nueiti dviese apsipirkti. Ji jam atrašė, kad ne jo reikalas, kur ji eina. Jis atrašė, kad gerai, suprato ir nuėjo miegoti (buvo apie 15:00 val., tačiau jis jautėsi blogai po vakar, 2024 m. vasario 1 d.). Pabudo apie 16.30 val., kai tuo metu atvažiavo policijos pareigūnai. Nei 2024 m. vasario 1 d., nei 2024 m. vasario 2 d. jis O. niekaip nelietė, jos nemušė ir nebuvo jai trenkęs.

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai įtariamuoju apklaustas M. J. nurodė, kad po įvykio, kai O. iškvietė pareigūnus ir jis buvo sulaikytas, toliau nežada su ja kartu gyventi. Kai tik bus paleistas iš areštinės, važiuos gyventi pas motiną į (duomenys neskelbtini) rajoną. Ten gyvens tol, kol suras sau nuomai butą. Apie naują adresą iš karto praneš tyrėjai.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas M. J. nurodė, kad kaltę pripažįsta. Sutinka su visomis įtarime nurodytomis aplinkybėmis, o būtent, kad savo sugyventinei O. K., tyčia, tris kartus, dešinės rankos delnu sudavė į kairės pusės žandą ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Pirmos apklausos metu duodamas parodymus išsigando ir davė netikslius ir neišsamius parodymus. Pagalvojo, kad taip jam pavyks išvengti bausmės dėl padaryto nusikaltimo, tačiau praėjus tam tikram laikui suprato, kad turi pasakyti tiesą ir atsakyti už savo padarytus veiksmus. Tarp jo ir O. 2024 m. vasario 1 d. vakare, tai galėjo būti įtarime nurodytu laiku, buvo žodinis konfliktas, kurį sukėlė jis pats, nes buvo neblaivus. O. nepatiko, kad jis su kaimynu atėjo į namus ir ten vartojo alkoholinius gėrimus. Jų žodinio konflikto metu O. buvo pastūmęs, bet nestipriai, taip pat dešinės rankos delnu jai sudavė tris smūgius į jos kairės pusės veido sritį, pataikydamas į žandą. Smūgius sudavė ne vieną po kito, o viso konflikto metu. Labai gailisi kad O. sukėlė fizinį skausmą ir ją sužalojo. Turi bendrą vaiką, yra šeima, kartu gyvena 10 metų. O. atsiprašė. Jis nežino, ar kaimynas matė jų visą konfliktą, kadangi abu su kaimynu buvo neblaivūs. Kažkurio momentu kaimynas išėjo iš buto.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta O. K. nurodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Nurodytas būtas priklauso jai nuosavybės teise. Kartu su ja gyvena jos mažametė dukra G. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir jos tėvas M. J., gim. (duomenys neskelbtini). Su M. J. nėra susituokę, tačiau gyvena jau beveik 9 metus ir veda bendrą ūkį. 2024 m. vasario 1 d. ji buvo namuose nurodytu adresu. Namuose taip pat buvo jos mažametė dukra, sugyventinis M. J. ir jo draugas (jo asmens duomenų nežino). Sugyventinis su nurodytu vyriškiu vartojo alkoholinius gėrimus kambaryje Nr. 2. Apie 21.00 val. jai einant iš virtuvės link kambario, kuriame buvo sugyventinis su savo draugu, M. pasakė „zakroj dveri“, liepė jai išeiti ir pradėjo jos atžvilgiu vartoti necenzūrinius žodžius (kokius tiksliai neatsimena). Ji jam atsakė, jog tikrai iš čia neišeis, nes čia yra jos butas. Tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas. Konflikto metu jis atsistojo ir priėjo prie jos, ko pasekoje su ranka ją pastūmė. Po pastūmimo, jis iš karto trenkė vieną smūgį su savo dešinės rankos delnu jai į veido sritį (kairįjį žandą). Po jo smūgio pajautė fizinį skausmą. Tas momentas vyko koridoriuje ir niekas to nematė. Po jo smūgio, žodinis konfliktas tesiesi toliau. Netrukus ji nuėjo į virtuvę, o M. atėjo iš paskos. Ten jis ją žemino įvairiais savo pasisakymais, po ko ji nuėjo į kambarį, kuriame buvo jos mažametė dukra. Jai būnant su dukra, M. atėjo į kambarį ir sakydamas „ką tu man čia aiškinsi“, jai sėdint ant kėdės, trenkė vieną smūgį dešinės rankos delnu į veido sritį (kairįjį žandą). Po jo smūgio pajautė fizinį skausmą. Po smūgio ji jam pradėjo sakyti, jog jis jos netrankys, taip pat nurodė, jog kvies policiją. Netrukus ji pradėjo rengtis su tikslu pasiimti dukrą išeiti iš namų bei iškviesti policiją. Jai besirengiant, M. J., koridoriuje priėjęs prie jos, trenkė vieną smūgį su savo dešinės rankos delnu į veido sritį (kairįjį žandą). Po jo smūgio pajautė fizinį skausmą. Dukra tuo metu buvo savo kambaryje ir smūgio nematė. Netrukus ji aprengė savo dukrą, apsirengė pati ir su dukra išėjo į lauką. Ji jam ir jo draugui pasakė, jog pranešė policijai, tačiau iš tikrųjų pamelavo, siekiant juos išgąsdinti. Pabuvusi su dukra lauke apie 10 minučių, grižo atgal į butą. Sugyventinis M. su savo draugu toliau vartojo alkoholinius gėrimus. Sugyventinis M. dar bandė kabinėtis prie jos žodžiu visaip žemindamas, tačiau ji nesivėlė į žodinį konfliktą ir tuo viskas pasibaigė. Į policiją iš karto įvykio metu nesikreipė, kadangi jau buvo vakaras ir nenorėjo psichologiškai žaloti savo mažametės dukros. Į medikus ji nesikreipė. Nori paminėti, jog jos sugyventinis M. J. dažnai vartoja alkoholinius gėrimus, ne kartą buvo kviečiami policijos pareigūnai. Jis pastovai konfliktuoja, grasina, jog ją sumuš, taip pat įvairiais būdais ją žemina. Ji nenori su juo gyventi, tačiau jis nepalieka jos ramybėje. Dėl įvykio ji patyrė fizinį skausmą. Jai padaryta fizinė žala.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas R. M. nurodė, kad O. K. ir M. J. yra jo kaimynai, juos pažįsta tris ar keturis metus. Kartais su jais bendrauja, susitikdavo prie namų, pasikalbėdavo, į jų namus buvo atėjęs gal penkis kartus. Jam 2024 m. vasario 1 d., apie 18.00 val., paskambino M. ir pasiūlė nueiti su juo į barą atsigerti alaus, jis sutiko. Jie bare pabuvo porą valandų, ten dar nusipirko alaus išsinešimui. Išėjo iš baro apie 20.00 val. M. pasiūlė nueiti pas jį į namus dar pasėdėti. Pas M. sėdėjo pagrindiniame kambaryje, gėrė alų. Praėjus maždaug valandai į kambarį atėjo O. ir pradėjo šaukti, kad M. iškvies policiją. Jis nežino dėl ko ji taip pasakė, gal dėl to, kad jie per daug garsiai kalbėjo, gal dėl to, kad M. vartojo alkoholį. Galbūt ji norėjo, kad jis (R. M.) išeitų iš buto. Tuomet jis (R. M.) nenorėdamas dalyvauti jų konflikte, apsirengė ir išėjo namo. Nežino kelinta tai buvo valanda, bet pas M. sėdėjo apie valandą, kai nusprendė išeiti. M. ir O. žodinio konflikto metu girdėjo, tik kaip O. sakė, kad iškvies policiją, o M. jai sakė, kad ji nusiramintų, nerėktų. Jo akivaizdoje jie išėję iš kambario nebuvo. Tuo metu kai jie konfliktavo, M. sėdėjo ant sofos, o O. stovėjo nuo jo apie 2 metrai atstumu. Kol buvo pas juos namuose nematė, kad M. O. suduotų kokius nors smūgius. Jis neatkreipė dėmesio, ar ant O. kūno buvo akivaizdžių sužalojimų. Jeigu būtų matęs, būtų atsiminęs. Jis išėjo iš jų namų apie 21.00 val., tikslaus laiko nurodyti negali. Nežino kas ten toliau vyko. Po įvykio su M. bendravo parėjus gal trims dienoms. Jis jam sakė, kad pradėtas tyrimas, dėl to, kad jis sumušė O., bet tai netiesa. Taip jam sakė pats M. Jam atrodo, kad pas M. namuose prabuvo apie valandą, bet tai galėjo būti ir ilgiau. Buvo išgėręs alaus, todėl gali tiksliai ir neprisiminti (buvo išgėręs apie 5 bokalus alaus po puse litro).

2024 m. vasario 2 d. protokolas-pareiškimas, kuriame nurodyta, kad 2024 m. vasario 2 d., apie 21.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), O. K. sugyventinis M. J., gim. (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu tris kartus su savo dešinės rankos delnu trenkė jai į veido sritį, dėl ko ji pajautė fizinį skausmą. Dėl įvykio jai padaryta fizinė žala.

2024 m. vasario 3 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad M. J. pateikė apžiūrai savo naudojamą telefoną su jame matomomis SMS žinutėmis (rusų kalba), kuriuose yra matyti, kad vakar (2024 m. vasario 2 d.) 13.19 val. kontaktui (duomenys neskelbtini) išsiųsti SMS: „Kur tu išėjai į parduotuvę?“, „Jeigu į parduotuvę norėjau kartu nueiti reikia apsipirkti tuščias šaldytuvas“. Atsakyta SMS žinute - „Kur noriu ten einu man tavo leidimo nereikia“. Apžiūrėjus kontaktą (duomenys neskelbtini) matosi telefono numeris (duomenys neskelbtini) – nukentėjusiosios O. K. kontaktinis telefono numeris.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 460/2024(01), kurioje nurodyta, kad O. K. padaryta poodinė kraujosruva kairio žando srityje, kieto buko daikto poveikyje, kurio identifikuoti negalima. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu, galimai sudavus kitam asmeniui smūgį. Tačiau kategoriškai neatmetama galimybė, kad ši kraujosruva galėjo būti padaryta ir pačiai nukentėjusiajai susižalojant. Kraujosruva galėjo būti padaryta užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku, t. y. 2024 m. vasario 2 d. Kraujosruva atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, jos padarymas sukėlė fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nurodyti veikų objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį baudžiamojo kodekso straipsnį.

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo M. J. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta.

Kaltinamasis M. J. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad tarp jo ir O. 2024 m. vasario 1 d. vakare buvo žodinis konfliktas, kurį sukėlė jis pats, nes buvo neblaivus. Jų žodinio konflikto metu buvo nestipriai pastūmęs O., taip pat dešinės rankos delnu jai sudavė tris smūgius į jos kairės pusės veido sritį, pataikydamas į žandą. Smūgius sudavė ne vieną po kito, o viso konflikto metu. Kaltinamojo parodymus apie buvusį smurtą patvirtina nukentėjusiosios O. K. bei liudytojo R. M. paaiškinimai ikiteisminio tyrimo metu, specialisto išvada bei kita byloje esanti rašytinė medžiaga.

Taigi, atsižvelgiant į šiuos duomenis darytina išvada, jog kaltinamasis panaudojo prieš nukentėjusiąją fizinį smurtą. M. J., dešinės rankos delnu suduodamas savo partnerei į kairės pusės veido sritį, turėjo suvokti nusikalstamos veikos pobūdį bei numatyti, kad dėl tokio fizinio kontakto galėjo sukelti nukentėjusiajai O. K. fizinį skausmą, todėl jis veikė tiesiogine tyčia.

Taip pat pažymėtina, jog šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnis yra BK XXXIV skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui“, tačiau teismų praktikoje BK 248 straipsnyje pateikta šeimos nario sąvoka remiamasi ir bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2013, 2K-487/2013). BK 248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Šioje byloje nustatyta, kad nukentėjusioji yra kaltinamojo partnerė, su kuria kaltinamasis turi bendrą vaiką, veda bendra ūkį, be to dar palaiko artimus santykius, todėl ji laikytina šeimos nariu.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, jog kaltinamajam pagrįstai inkriminuotas BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas.

Dėl teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo

Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, M. J. tam pritarė ir sutiko su siūlomos bausmės rūšimi bei dydžiu.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BPK 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, sprendžia, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Dėl skirtinos bausmės

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas vienas nesunkus tyčinis nusikaltimas prieš šeimos narį – partnerę. M. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį M. J. – teistas (teistumas išnykęs), penkerių metų laikotarpyje administracine tvarka baustas, baudos sumokėtos, dirbantis. Byloje nėra duomenų, kad M. J. anksčiau gydytas psichiatrinėse ligoninėse ar įrašytas į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti M. J. už nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje paskyrus prokuroro siūlomą 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, paskiriant įpareigojimus, padėsiančius įgyvendinti bausmės paskirtį. Teismo vertinimu, pagal kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos apibūdinančias aplinkybes būtent tokia bausmė atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežta.

Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Ikiteisminio tyrimo metu M. J. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2024 m. vasario 2 d. 16.43 val. iki 2024 m. vasario 3 d. 11.49 val. (vieną dieną). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

M. J. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintinos.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

M. (M.) J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant:

1) dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį);

3) per 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, M. J. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti jam galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant:

1) dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį);

3) per 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti M. J. laikiname sulaikyme nuo 2024 m. vasario 2 d. 16.43 val. iki 2024 m. vasario 3 d. 11.49 val. išbūtą laiką (vieną dieną), kai viena laikino sulaikymo diena prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms.

M. J. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuteistieji, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, tel. 867288430).

4) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų baudžiamojo poveikio priemonių įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

5) jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.