- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-04
- Bylos Nr.
- ATP-52-360/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-38-3-00357-2014-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Savinijus Katauskas
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs D. J. apeliacinį skundą dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutarimo, kuriuo D. J. , gim. (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalį nubaustas 347,54 Eur (1200 litų) dydžio bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones vieneriems metams dviem mėnesiams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Skuodo rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutarimu D. J. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2014 m. lapkričio 9 d., 09.54 val., (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. 3, (duomenys neskelbtini)., Skuodo r. sav., vairavo jam priklausantį automobilį „AUDI A6 AVANT", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas lengvas neblaivumas (girtumas) - įvertinus matavimo prietaiso galimą paklaidą ±0,017 prom., nustatytas 0,683 promilių girtumas. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 150, 14 p. reikalavimą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu D. J. prašo pakeisti Skuodo rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutarimą – vadovaujantis ATPK 30¹ str. sušvelninti paskirtą nuobaudą.
Apeliaciniame skunde D. J. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, dėl ko skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl turi būti panaikinta. Skunde teigiama, kad surinktus įrodymus teismas vertino šališkai, t. y. institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą naudai. Apeliantas nurodo, kad teismas skundžiamajame nutarime tik formaliai išdėstė pateiktus įrodymus, kurie neanalizuoti ir neįvertinti. D. J. nurodo, jog policijos pareigūnams sustabdžius ir patikrinus jo blaivumą, jis su parodymais nesutiko, prašė patikrinti pakartotinai, pareigūnai atsisakė ir išaiškino, jog jis gali nuvykti į medicinos įstaigą atlikti kraujo tyrimą, pridūrė kad tai kainuoja 250 Lt ir netikslinga ginčyti alkoholio matuoklio parodymų. Apelianto teigimu, pareigūnai neturėjo pagrindo netenkinti jo prašymo dėl pakartotinio patikrinimo, o teismas nurodytų aplinkybių ir pareigūnų elgesio visiškai nevertino. Be to pareigūnai tikrindami jo blaivumą, pažeidė šios procedūros reikalavimus, nes alkotesterio antgalis buvo uždėtas jam nematant ir teismas šios aplinkybės išsamiau nesiaiškino ir netyrė, prieštaravimų tarp pareigūnų parodymų šiuo klausimu nepašalino. Toliau apeliantas teigia, jog perduodant bylą teismui pareigūnai nepateikė alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo, matuoklio naudojimo instrukcijos ir duomenų apie atliktą metrologinę patikrą, teismas savo iniciatyva šių duomenų nepareikalavo. Apeliantas teigia, kad teismas buvo nešališkas, nes spręsdamas atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, padarė išvadą, kad asmuo nepadėjo išaiškinti pažeidimo, o priešingai ieškojo galimų procesinių pažeidimų fiksuojant pažeidimą, kad išvengti atsakomybės. Skunde toliau teigiama, kad apygardos teismui įvertinus, jog jis pažeidimą padarė, būtina įvertinti skundžiamo nutarimo pagrįstumą dėl paskirtos nuobaudos individualizavimo ir adekvatumo padarytam pažeidimui. Apeliantas nesutinka su teismo motyvais dėl ATPK 30¹ str. netaikymo, jo manymu nurodytos aplinkybės, jog jam teisė vairuoti transporto priemones reikalinga, nes jis slaugo sunkiai sergančią mamą, be to yra vienintelis dirbantis šeimoje. Apeliantas tikina, kad baudos sumokėjimas jam turės didelį prevencinį ir auklėjamąjį poveikį, nes sumokėdamas baudą ne tik patirs materialinį nuostolį bet ir jaus moralinę kaltę prieš šeimą, nes sumokėti pinigai galėtų būti panaudoti šeimos interesams tenkinti. Apeliantas teigia, kad teismo paskirta nuobauda nėra adekvati padarytam pažeidimui ir faktinėms aplinkybėms.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities Skuodo rajono policijos komisariato Viešosios policijos viršininkas V. Liaučys, jog apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl turi būti netenkintinas, paliekant galioti skundžiamą nutarimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tai pamatiniai administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo principai.
ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Apygardos teismas susipažinęs su administracinės bylos medžiaga, visiškai pritaria apylinkės teismo vertinimui, apylinkės teismas nutarime nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas, jog D. J. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą pagal ATPK 126 str. 1 d. yra įrodyta. Ta aplinkybė, kad D. J. pateikiami faktai įvertinti kitaip, nei jis mano esant teisinga, nereiškia, kad šis vertinimas neatitinka tai reglamentuojančių LR ATPK 256 straipsnio nuostatų.
Iš administracinės bylos medžiagos matyti, kad nustačius pažeidimą D. J. jo neginčijo ( b. l. 4), neginčijo jo ir teisme ( b. l. 14), tačiau prašė nustatyti ar nepadaryti procesiniai pažeidimai nustatant jam neblaivumą ( b. l. 15), be to pateikė prašymą paskirti švelnesnę nuobaudą, taip pat pripažindamas pažeidimą ( b. l. 59). Aukštesnės instancijos teismui adresuotame apeliaciniame skunde D. J. nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurių būtų neįvertinęs Skuodo rajono apylinkės teismas priimdamas nutarimą. Skunde nurodytas argumentas, jog patikrinimo metu nebuvo uždėtas naujas matuoklio antgalis ir dėl to galėjo būti nustatyti neteisingi duomenys, atmesti kaip nepagrįsti, nes byloje nustatyta, kad prieš patikrinimą jam buvo pateiktas matuoklis su naujai uždėtu antgaliu ( b. l. 73), be to net jei ir naujas antgalis nebuvo uždėtas, tai registracijos žurnalo duomenys liudija, kad prieš tikrintų asmenų parodymai buvo 0.00 promilės. (b. l. 23-24). Šį D. J. argumentą apygardos teismas vertina kaip asmens, pripažinto kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, gynybine pozicija.
Apygardos teismas pabrėžia, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir suformuotoje teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją).
Kaip galima spręsti iš apeliacinio skundo turinio, D. J. nekaltumu nėra įsitikinęs ir pats apeliantas, kuris apeliaciniame skunde neatmeta galimybės laikyti įrodytu, jog padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, ir kelia alternatyvų reikalavimą sušvelninti paskirtą bausmę, o šio reikalavimo pagrindimui dėsto aplinkybes jog finansiškai nukentės jis ir jo šeima, nes jis vienintelis išlaiko šeimą, be to rūpinasi sergančia mama.
Iš anksčiau aptartų įrodymų aiškiai matyti, jog D. J. automobilio vairavimo metu buvo neblaivus, esant tokioms aplinkybėms, apylinkės teismas D. J. pagal ATPK 126 str. 1 d. nubaudė pagrįstai, naikinti Skuodo rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais dėl nuobaudos paskyrimo nėra pagrindo.
ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.
Nėra pagrindo nesutikti su apelianto nuomone, kad dėl paskirtos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo –finansiškai nukentės D. J. ir jo šeima, nes jis vienintelis išlaiko šeimą, be to rūpinasi sergančia mama, tačiau šios aplinkybės D. J. atsakomybės, dėl jo padaryto administracinio teisės pažeidimo, už kurį jis nubaustas skundžiamu nutarimu, nesumažina ir negali būti pripažintos išskirtinėmis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir paskirti švelnesnę nei sankcijoje už pažeidimą numatytos nuobaudos. Pasekmes D. J. turėjo numatyti dar prieš darydamas pažeidimą. Suprasdamas, kad teisės vairuoti transporto priemones turėjimas jam yra būtinos ir šios teisės praradimas gali apsunkinti tam tikras gyvenimo sritis, D. J. privalėjo elgtis ypač atidžiai ir rūpestingai, įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes, tačiau jis sąmoningai pasirinko priešingą teisei elgesį, padarė vieną iš šiurkščiausių KET pažeidimų, todėl vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda teisės pažeidėjui turi sukelti atitinkamas neigiamas pasekmes. Apygardos teismo vertinimu, jei papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nagrinėjamu atveju nebus paskirtas, pažeidėjas, ir ateityje tikėdamasis švelnių nuobaudų, gali daryti naujus panašaus pobūdžio pažeidimus, ką ir įrodo pateikta medžiaga, jog ir anksčiau D. J. buvo baustas administracine tvarka už vairavimą esant neblaiviam (b. l. 10).
Skirdamas baudos dydį, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į teisės pažeidimo pobūdį, į girtumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir paskyrė teisingą nuobaudą ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytose ribose, kuri nėra per griežta. Atsižvelgiant į administracinės nuobaudos tikslus, mažesnio dydžio baudos paskyrimas būtų nepagrįstas, švelnesnės nuobaudos paskyrimą būtų galima laikyti netinkamu nuobaudos individualizavimu.
Apygardos teismas konstatuoja, kad pagal nustatytas faktines aplinkybes apylinkės teismas tinkamai ir pagrįstai aiškino bei taikė administracinio teisės pažeidimo įstatymą bei G. J. paskyrė teisingą nuobaudą, todėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nekeistinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas
nutaria:
Skuodo rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutarimą palikti nepakeistą, D. J. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.