Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Erika Tamošaitienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys E. P., O. P., antstolis Jonas Petrikas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Prašymas nagrinėjamas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, pranešus apie posėdį byloje dalyvaujantiems asmenims (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 443 straipsnio 5 dalis, 593 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

antstolis Jonas Petrikas vykdo vykdomąją bylą Nr. 0172/09/00375 pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 27 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. A5-1216-792/2008 dėl 405 Eur skolos išieškojimo iš skolininko E. P. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI prie FM) naudai. 2020 m. sausio 6 d. turto arešto aktu Nr. B20-153 antstolis areštavo skolininkui ir jo sutuoktinei O. P. bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausantį turtą (vykdomosios bylos b. l. 187). Antstolis 2020 m. vasario 25 d. patvarkymu pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

Išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiant kreditorių prašymus pagal CPK 667 straipsnį, vyksta ne turto padalijimas, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios gali būti vykdomas išieškojimas.

Sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas pagal įstatymą arba pagal sutartį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87, 3.101 straipsniai). Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad skolininkas E. P. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su O. P.. Pažymėtina, jog jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kuris reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktus bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikomas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, taip pat pajamos gautos iš darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. Turtas, iš kurio negali būti išieškoma, išvardytas CPK 668 straipsnyje.

Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis, 3.100 straipsnis). Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų apie vedybų ar povedybinės sutarčių sudarymą, turto padalijimo faktų nėra įregistruota, todėl turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 straipsnis). CK 3.117 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK numatytais atvejais.

Pagal teismui pateiktus duomenis nustatyta, kad skolininkas E. P. ir jo sutuoktinė per antstolio nustatytą terminą nepateikė antstoliui CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, kurie paneigtų turto bendrumo ir lygių dalių prezumpcijas, nenustatyta aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo lygių dalių principo, pareiškėjos prašymas tenkintinas, nustatytina, kad skolininkui E. P. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine O. P. priklauso ½ dalis sutuoktinės O. P. vardu atidarytose AB „Swedbank“ ir UAB „Revolut Payments“ sąskaitose esančių ir/ar patenkančių piniginių lėšų (CPK 667 straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 291 straipsniais, 593 straipsnio 6 dalimi, 667 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

prašymą tenkinti.

Nustatyti, kad skolininkui E. P. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine O. P. priklauso ½ dalis piniginių lėšų, esančių ir/ar patenkančių į sutuoktinės O. P. vardu atidarytą AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), ir UAB „Revolut Payments“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0172/09/00375 grąžinti antstoliui Jonui Petrikui.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.