- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-05-08
- Bylos Nr.
- 2S-324-567/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Švedienė (pirm.), Dalia Višinskienė, Henrichas Jaglinskis
- Pareiškėjas
- S. S., R. K.
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba, S. D.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. vasario 27 d. nutarties, priimtos po proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. N2-7445-541/2006 pagal pareiškėjų R. K. ir R. K. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuoti asmenys Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba, S. D. .
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai R. K. ir R. K. 2006-05-19 pateikė pareiškimą, prašydami nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių sutikimu, po santuokos nutraukimo palikti pavardes K. ir K. bei patvirtinti pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2006-08-29 sprendimu pareiškėjų prašymą tenkino, santuoką, sudarytą tarp R. K. ir R. K. , įregistruotą 1985-12-28 Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 5852, nutraukė, palikdamas po santuokos nutraukimo pavardes K. ir K. , bei patvirtino R. K. ir R. K. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalių numatytomis sąlygomis.
Šalies argumentai
Pareiškėjas S. S. 2007-10-23 pateikė prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. N2-7445-541/2008 dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių sutikimu. Nurodė, kad, nagrinėjant minėtą civilinę bylą R. K. ir R. K. nuslėpė nuo teismo faktą apie turimą įsiskolinimą, t.y., kad R. K. buvo pareiškėjo skolininkas. Paaiškėjus, jog teismas sprendime nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų, yra pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje. Pareiškėjas apie tai, kad šių asmenų santuoka nutraukta, sužinojo tik 2007 m. rugsėjo mėnesį iš antstolio gavęs išrašą apie asmenį. Pareiškėjas 2006 m. kreipėsi į Vilniaus m. 1 apylinkės teismą dėl 26651 Lt skolos, 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš R. K. . Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2006-05-16 išdavė teismo įsakymą dėl skolos išieškojimo, kuris 2006-06-06 teismo nutartimi panaikintas, gavus teisme pranešimą, jog skolininkui R. K. nebuvo įteikti kreditoriaus pareiškimo ir teismo įsakymo nuorašai. Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme 2006-11-08 buvo priimtas teismo įsakymas dėl 26651 Lt skolos, 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš R. K. , kuris R. K. buvo įteiktas (LR CK 3.126 str. 2 d., CPK 365 str., 366 str. 1 d. 7 p. ir 9 p., 539 str. 1 d. 4 p.).
Atsiliepimas
R. K. atsiliepime į prašymą atnaujinti procesą prašė jį atmesti. Nurodė, kad apie pareiškėjo kreditorinį reikalavimą sužinojo tik 2006-11-28, kai buvo įteiktas teismo įsakymas. Teismo išduoto įsakymo pagrindu pagal vykdomąją bylą pareiškėjui moka kas mėnesį.
R. K. atsiliepime į prašymą atnaujinti procesą prašė jį atmesti. Nurodė, kad apie pareiškėjo kreditorinį reikalavimą sužinojo tik gavusi dokumentus iš teismo dėl proceso atnaujinimo. Civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo buvo nustatyta, kad šeimos santykiai iširo dar 1997 metais, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi atskirai, todėl R. K. neturėjo galimybės žinoti apie buvusio sutuoktinio kreditorius ir jų reikalavimus. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jo teisės ir pareigos buvo pažeistos dėl to, kad buvo priimtas ir įsiteisėjęs sprendimas byloje, apie kurią jam nebuvo pranešta. S. S. nepateikė ir įrodymų, patvirtinančių, kad kreditorinio reikalavimo atsiradimo dienai R. K. ir R. K. turėjo bendrą turtą, iš kurio buvo galima patenkinti pareiškėjo kreditorinį reikalavimą. Prašomoje atnaujinti civilinėje byloje santuoka buvo nutraukta, neturint įtakos turto padalijimui, kadangi sutuoktiniai neturėjo bendro turto. Bendro turto neturėjo nuo 2004-01-29 (CK 365 str. 1 d., 366 str. 1 d. 7 p. ir 9 p.).
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba prašė klausimą spręsti teismo nuožiūra.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008-01-08 nutartimi pareiškėjo prašymą tenkino ir atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. N2-7445-541/2006 dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu. Teismas nustatė, kad pareiškėjas įstatyme nustatytų terminų paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo nepraleido. Teismas konstatavo, kad, nagrinėjant bylą dėl santuokos nutraukimo buvo pažeistas vienas pagrindinių sąžiningo teismo principų – teisė būti išklausytam. Teismas padarė išvadą, kad aplinkybės apie kreditorių buvimą turi esminės reikšmės bylai ir šios aplinkybės žinojimas būtų lėmęs sprendimo priėmimą, pareiškėjas, būdamas kreditoriumi, turėjo būti informuotas apie bylos iškėlimą (LR CK 3.126 str., CPK 5 str. 1 d., 236 str., 365 str., 366 str. 1 d. 7 p., 368 str.).
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008-02-27 nutartimi nutarė pareiškėjo S. S. prašymą dėl 2006-08-29 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimo pakeitimo atmesti. 2006-08-29 teismo sprendimu nutraukus santuoką tarp R. K. ir R. K. , buvo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 7 p. nurodyta, kad po 1997 metų atsiradę skoliniai įsipareigojimai perkelti sutuoktiniui R. K. . Teismas konstatavo, kad pareiškėjas apie bylos nagrinėjimą informuotas nebuvo, kaip kreditorius savo nuomonės pareikšti negalėjo, nors 2004-11-22 buvo paskolinęs R. K. pinigų. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas prašė 2006-08-29 teismo sprendimą pakeisti dalyje dėl turtinių prievolių, nurodant, kad sutuoktiniai santuokoje atsiradusius įsiskolinimus turi padengti solidariai. Teismas nenustatė pagrindų teismo sprendimui pakeisti. Teismas konstatavo, kad 2004-11-22 paskolos sutartis buvo sudaryta tik tarp pareiškėjo ir R. K. . Aplinkybė, jog kreipdamasis į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo pareiškėjas nurodė tik vieną skolininką R. K. , o šis nustatyta tvarka gavęs teismo įsakymą jo neginčijo ir neįtraukė savo sutuoktinės dalyvauti byloje skolininke, įrodė, kad tiek paskolos sutarties sudarymo metu, tiek vėliau skola šalių, t.y. kreditoriaus ir skolininko, buvo vertinama kaip asmeninė. Teismas pažymėjo, kad jau 2006-05-19 pareiškime dėl santuokos nutraukimo R. K. , kaip vieną šeimos iširimo priežasčių, nurodė sutuoktinio įsiskolinimus tretiesiems asmenims ir tai, kad R. K. gautas lėšas naudodavo savo verslo ir asmeniniams tikslams, apie tai nepranešdamas sutuoktinei. Teismas pažymėjo, kad buvo įpareigojęs pareiškėją pateikti įrodymus, kad jo paskolintos lėšos buvo naudojamos Kriaučionių šeimos reikmėms, tačiau tokie įrodymai nebuvo pateikti. Teismas netenkino pareiškėjo prašymo atidėti bylos nagrinėjimą iki bus gautas atsakymas į pareiškėjo užklausimą VSAT prie LR VRM su prašymu pateikti informaciją apie tai, ar R. K. ir R. K. kartu kirto Lietuvos Respublikos sieną laikotarpiu nuo 1997 metų iki 2006-08-29. Teismas konstatavo, kad minėtų asmenų vykimas per valstybės sieną nei patvirtina, nei paneigia tos aplinkybės, kad R. K. , skolindamasis iš pareiškėjo pinigus, panaudojo juos šeimai. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog R. K. tėvo vardu įgyto nekilnojamojo turto pirkimui galėjo būti panaudoti paskolos pinigai, gali būti atskiro ieškinio pagrindu. Teismas padarė išvadą, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006-08-29 sprendimas pareiškėjo teisių ir įstatymo saugomų interesų nepažeidė. Teismas nustatė, kad dėl 2004-11-22 paskolos 2006-11-08 buvo priimtas ir įsiteisėjo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo įsakymas, kuris yra vykdomas. Aplinkybė, jog pareiškėjo netenkina teismo įsakymo vykdymo sparta, nėra pakankama teismo sprendimo panaikinimui. Teismas pažymėjo, kad 2006-08-29 sutuoktiniai jokio turto nesidalijo. Teismas konstatavo, kad prievolės perkėlimas tam sutuoktiniui, kuris panaudojo gautą paskolą asmeninėms reikmėms, vertinamas kaip kito sutuoktinio ir nepilnamečių vaikų teisių ir įstatymo saugomų interesų apsauga. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nepateikė ir duomenų apie R. K. sutikimą imti paskolą iš pareiškėjo (LR CK 3.96 str., 6.66 str., 6.67 str., CPK 366 str. 1 d. 7 p., 370 str. 4 d., 371 str. 1 d. 1 p.).
Šalies argumentai
Pareiškėjas S. S. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-02-27 nutartį ir tenkinti pareiškėjo prašymą – pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006-08-29 sprendimą, nurodant, kad visi skoliniai įsipareigojimai, atsiradę santuokos metu po 1997 metų tenka sutuoktiniams solidariai. Teismo nutartis nepagrįsta, kadangi teismas nevisapusiškai išanalizavo bylos aplinkybes ir netinkamai taikė materialinės teisės normas. Atskirojo skundo argumentai:
1) Teismas nepagrįstai konstatavo, kad skola šalių buvo vertinama kaip asmeninė. Pinigus R. K. skolinosi, kadangi šeimoje buvo susidariusi sunki finansinė padėtis. Tiek R. K. , tiek R. K. patvirtino, kad turėjo didelių finansinių sunkumų, todėl jiems abiems tekdavo skolintis pinigų iš įvairių asmenų. Paduodant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, R. K. ir R. K. dar nebuvo nutraukę santuokos, todėl priteista suma būtų iš jų išieškoma solidariai. R. K. ir R. K. santuokos nutraukimo procesą pradėjo tik pareiškėjui pradėjus skolos išieškojimo procesą, t.y. jų santuoka faktiškai nėra iširusi, o buvo nutraukta tik siekiant išvengti įsiskolinimų grąžinimo. Šią aplinkybę netiesiogiai patvirtino kreditorių neįtraukimas į santuokos nutraukimo procesą. Aplinkybė, kad pareiškėjas iki kreipimosi į teismą ne kartą mėgino geranoriškai susitarti su R. K. dėl skolos grąžinimo, kad buvo pradėti siųsti procesiniai dokumentai iš teismo, paneigė sutuoktinių argumentus, jog jie buvo pamiršę apie skolą.
2) Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad sutuoktinių vykimas kartu į užsienio valstybes nepatvirtino fakto, kad paskola buvo panaudota bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Aplinkybė, kad sutuoktiniai kartu vyko į užsienį po 1997 metų, patvirtino pareiškėjo įrodinėjamą aplinkybę, jog santuokiniai ryšiai po 1997 metų nebuvo iširę ir iki šiol nėra iširę, kadangi R. K. ir R. K. kartu atostogauja ir keliauja. Be to, R. K. vis dar gyvena ir yra deklaravęs gyvenamąją vietą buvusios sutuoktinės R. K. tėvui priklausančiame bute. Ši aplinkybė netiesiogiai patvirtino, kad santuokiniai ryšiai faktiškai nėra nutrūkę, o santuokos nutraukimo procesas buvo apsimestinis. Visos šios išdėstytos aplinkybės įrodė, kad pareiškėjo paskolinti pinigai buvo panaudoti sutuoktinių šeimos poreikiams tenkinti. Pareiškėjas atsakymą iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM gavo tik 2008-02-28, kuriame atsisakyta teikti informaciją be asmens duomenų subjekto sutikimo.
Atsiliepimas
R. K. ir R. K. atsiliepimuose į atskirąjį skundą prašė jį atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą.
Atskirasis skundas atmestinas. Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas proceso atnaujinimą išnagrinėtoje civilinėje byloje, nustatė, kad atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai. Įstatymų leidėjas nustatė, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku pateikti teismui įrodymus.
Byloje nėra duomenų dėl teismo šališkumo, visos bylai reikšmingos aplinkybės, susijusios su prašymo atnaujinti procesą pagrindu, kurį nurodė pareiškėjas S. S. , išnagrinėtos tinkamai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra įrodymų, sudarančių teisinį pagrindą pakeisti įsiteisėjusį sprendimą civilinėje byloje Nr. N2-7445-541/2006.
Motyvuojamoji dalis
Kolegija pažymi, kad pats pareiškėjas S. S. , kreipdamasis į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo ir nurodydamas skolininku tik R. K. ir neprašydamas solidariai paskolą priteisti iš abiejų sutuoktinių, sukūrė teisines pasekmes, tuo patvirtindamas, kad kreditorius šią paskolą suteikė asmeniškai skolininkui R. K. . Ta aplinkybė, kad, paduodant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, R. K. ir R. K. dar nebuvo nutraukę santuokos, savaime nereiškia solidarios prievolės buvimo.
Tai, kad S. S. mano, kad R. K. ir R. K. santuokos nutraukimo procesą pradėjo pareiškėjui pradėjus skolos išieškojimo procesą, nesudaro teisinio pagrindo pakeisti įsiteisėjusį 2006-08-29 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą. Tai, kad S. S. , būdamas kreditoriumi, save laiko privilegijuotu teisinių santykių dalyviu, nereiškia, kad galima pakeisti įsiteisėjusį sprendimą, kai kreditorius nepateikė įrodymų, kad paskola buvo panaudota bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Apeliacinės instancijos teismo išreikalauti duomenys apie R. K. ir R. K. vykimą į užsienį nuo 1997 metų iki 2006-08-29 (b.l. 109-112) patvirtina, kad R. K. ir R. K. vyko kartu tik 2000 – 2002 metais, o S. S. paskolos suteikimo metu 2004-11-22 R. K. ir R. K. vykimo kartu į užsienį duomenų nėra. Tokiu būdu R. K. ir R. K. vykimo į užsienį duomenys neįrodo, kad S. S. paskola buvo panaudota bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad įsiteisėjęs 2006-08-29 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimas nepažeidžia S. S. , kaip kreditoriaus teisių, nes patvirtinta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių nebuvo dalinamas sutuoktinių turtas.
Kolegija nevertina kitų atskirojo skundo argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui, nes po proceso atnaujinimo byla nagrinėjama ribose, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindas.
Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta, nes byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006-08-29 sprendimą (LR CK 3.126 str., CPK 7 str., 177 str. – 179 str., 185 str., 313 str., 314 str., 320 str., 338 str., 366 str. 1 d. 7 p., 370 str. 4 d., 371 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 p., kolegija
nutarė:
Palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. vasario 27 d. nutartį nepakeistą.