Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės J. V. atstovui advokato padėjėjui K. Č., atsakovui T. S., jo atstovei advokatei Albinai Cirulienei, išvadą teikiančios institucijos Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Andriui Baranauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. V. ieškinį atsakovui T. S., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, materialinio išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas T. S. teismo posėdyje su ieškiniu sutiko iš dalies, sutiko dėl vaiko gyvenamosios vietos su ieškove nustatymo, mano, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja priteisti materialinį išlaikymą vaikui po 540 Eur, nesutinka ir su ieškovės sumažinta suma po 300 Eur, sutinka mokėti po 170 Eur. Atsiliepime į ieškinį (b.l. 13-15) nurodė, kad su dukra bendrauja per Skype, 2015 m. vežė dukrą pas odontologą, prisidėjo duodamas 180 Eur. Ieškinyje ieškovė neteisingai nurodo, kad materialinio išlaikymo nemoka nuo 2010 m. Faktiškai teikė dukrai išlaikymą duodamas pinigus į rankas ieškovei J. V. nuo 2013 m. pradžios. Maždaug 2013 m. gale Jungtinėje Karalystėje Londono teismas iš jo pagal ieškovės reikalavimą yra priteisęs išlaikymą nepilnametei dukrai K. S. po 10 svarų kiekvieną savaitę, šio išlaikymo nemokėjo, kai grįžo į Lietuvą 2014 m. gruodžio mėn. gale, išlaikymo nemokėjo, nes nedirbo, šiuo metu gali būti įsiskolinimas už 6 mėn. Nurodo, kad atsižvelgiant į savo turtinę padėtį, sutinka mokėti dukros išlaikymą po 150 Eur kas mėnesį iki pilnametystės, išlaikymo įsiskolinimą už 6 mėnesius po 150 Eurų kas mėnesį, iš viso 900 Eurų. Mano, kad ieškovės reikalaujamas dukros K. S. išlaikymas po 540 Eurų kas mėnesį periodinių išmokų iki pilnametystės neatitinka dukros, kuriai šiuo metu yra 6 metai, poreikių ir jo turtinės padėties. Jis yra bedarbis, nedirba nuo 2014 m. gruodžio mėn., pašalpos negauna, jį išlaiko tėvai. Nekilnojamojo ir registruojamo turto neturi. Gyvena su tėvais, padeda jiems ūkyje, turėjo šiek tiek santaupų, pradės dirbti statybose. 2013 m. ir 2014 m. nedirbo. Teismo posėdyje atsakovas sutiko mokėti materialinį išlaikymą vaikui po 170 Eur.

Išvadą teikiančios institucijos Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas Andrius Baranauskas nurodė, kad ieškinys yra pagrįstas, neprieštarauja, jog vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, o materialinio išlaikymo vaikui dydis turėtų būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, šalys nurodo skirtingą informaciją apie teisėtus vaiko poreikius. Išvadoje (b.l. 21-22) nurodė, kad ieškovė kartu su savo nepilnamečiu vaiku gyvena ne Jonavos rajono savivaldybėje, o užsienyje - Jungtinėje Karalystėje. Dėl šių priežasčių skyrius neturi galimybės gauti visos informacijos, kaip ieškinio reikalavimų patenkinimas gali paveikti teisėtus nepilnamečio vaiko interesus. Skyrius neturi galimybės išklausyti užsienio šalyje gyvenančio vaiko nuomonę dėl gyvenamosios vietos nustatymo bei patikrinti gyvenamosios vietos buities bei gyvenimo sąlygas. Duomenų, apie tai, kad ieškovė ar atsakovas netinkamai vykdo pareigas savo nepilnametės dukters K. S. atžvilgiu, skyriuje nėra gauta. Aiškinantis ieškinyje nurodytas aplinkybes, į skyrių buvo iškviestas atvykti atsakovas, tačiau neatvyko, su skyriumi kvietime nurodytu telefonu nesusisiekė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Liudytoja S. S. parodė, kad ieškovė klaidingai teigia, kad atsakovas, jos brolis nepadėdavo išlaikyti dukters. Šiuo metu atsakovas gyvena pas tėvus, pajamų neturi, jį patį išlaiko tėvai, jis padeda tėvams ūkyje. Paskutiniu metu visai negali bendrauti su dukra, atjungtas Skype, mergaitė kiekvieną vasarą viešėdavo pas senelius, ji pati su vyru paimdavo mergaitę, kai gyveno užsienyje. Žino, kad 2013, 2014 m. atsakovas nedirbo, gyveno užsienyje, turėjo pasitaupęs.

Šalių, jų atstovų paaiškinimais bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais - vaiko gimimo liudijimu AA Nr. 607274, nustatyta, kad K. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra ieškovė J. V. ir atsakovas T. S.. Trumpalaikės garantuotos nuomos sutartimi dėl gyvenamojo būsto nuomos, nustatyta, kad ieškovė su dukra ir piliečiu D. P. nuomojasi butą adresu, (duomenys neskelbtini), už buto nuomą moka 1150 svarų sterlingų. Mergaitė nuo 2014-01-27 lanko netoli namų esančią mokyklą „The Alderton Infant School“. Ieškovė dirba bendrovėje „Professional Project Catering“, kur jos darbo užmokestis sudaro apie 1120 Eur/mėn, priklausomai nuo išdirbto valandų skaičiaus tą mėnesį, taip pat gauna valstybės teikiamą pašalpą, kuri lygi 1322 Eur. Remiantis VĮ „Registrų centras“ pateiktais duomenimis, ieškovei nuosavybės teise Lietuvos Respublikoje nepriklauso joks nekilnojamasis turtas. VĮ „Regitra“ pažymoje nurodyta, kad ieškovės vardu registruotų transporto priemonių nėra. Darbo ieškančio asmens atmintine nustatyta, kad atsakovas yra bedarbis, pašalpos negauna, jį išlaiko tėvai. Nekilnojamojo ir registruojamo turto neturi.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Tėvų atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes nustatyta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 str. 2 d.. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 str. 2 d. įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Ši teisės aktuose įtvirtinta abiejų tėvų pareiga materialiai išlaikyti vaikus yra vienoda, jos vykdymo tvarka detalizuota LR CK trečiosios knygos antrame skirsnyje. Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (LR CK 3.155 str. 1 d., 3.156 str.). Abu tėvai privalo teikti išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai (LR CK 3.192 str. 3 d.). Tėvų prievolė išlaikyti vaikus yra turtinė, absoliuti ir asmeninė (lot. intuitu personae), todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010). Tuo atveju, jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (LR CK 3.194 str.).

Pareigos rūpintis vaikais, auklėti juos ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės ir absoliučios prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Jei tėvai savo noru neteikia vaikui protingo išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka tokios formos ir dydžio, kokį parenka kiekvienoje konkrečioje byloje teismas, prioritetiškai atsižvelgdamas į vaiko interesus, jo poreikius. Siekiant, jog suaugęs vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Nustatomo išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Todėl jei būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymui išlaikymą priteisti objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, toks pakankamas vaikui išlaikymas ir turi būti priteisiamas.

Tėvų sunki turtinė padėtis įprastomis aplinkybėmis vertintina kaip priežastis, dėl kurios priteistinas mažesnis išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), kuris neturėtų būti mažesnis už minimalų gyvenimo lygį (MGL). Tačiau nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Orientaciniais kriterijais, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog teismų praktikoje dažnai taikoma analogija su CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (LR CK 1.8 str. 1 d.), 2015 m. birželio 17 d. Nr. 615 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2015 m. liepos 1 d. nustatyta minimali mėnesinė alga 325 Eur. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, priteisiant vaikui išlaikymą, būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas.

Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikų atžvilgiu, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas reiškia, kad, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikų atžvilgiu turi būti lygios. Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatyminė pareiga tėvams išlaikyti vaiką suponuoja pareigą teikti įrodymus apie realią jų turtinę padėtį. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai. Kita vertus nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje A. L. v. V. L., byla Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje V. K. v. A. B., byla Nr. 3K-3-189/2009).

Išlaikymas turi būti skirtas kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti, tinkamoms sąlygoms vaiko fizinei ir protinei būklei vystytis sudaryti, kad jis užaugtų pasiruošęs savarankiškam gyvenimui. Ieškovė ieškinyje prašė priteisti dukters išlaikymui iš atsakovo po 540 Eur, teismo posėdyje sutiko su 300 Eur suma. Nurodė, kad per mėnesį dukters maistui išleidžia 66 Eur, vaistams (vitaminams, odontologų paslaugoms) 4 Eur, higienos priemonėms 13 Eur, avalynei vasarai 5 Eur, avalynei žiemai 11 Eur, avalynei rudeniui/pavasariui 8 Eur, striukei 6 Eur, viršutiniams drabužiams 37 Eur, apatiniams drabužiams 5 Eur, buitinės apyvokos reikmenims 5 Eur, laisvalaikiui 5 Eur, darželiui/mokyklai 425 Eur, būsto nuomai ir komunaliniams mokesčiams (1 asmeniui) 490 Eur, iš viso 1080 Eur, todėl mano, kad iš kiekvieno tėvo vaiko išlaikymui priklauso po 540 Eur.

Duomenų apie ieškovės ir atsakovo kitus išlaikytinius teismui nėra pateikta. Teismas, remdamasis ieškovės paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, mano, jog ieškovės pateikti išlaidų minimaliems vaikų poreikiams paskaičiavimai yra realūs ir objektyviai atitinka šalių turtinę padėtį bei minimalius vaikų poreikius užsienio valstybėje. Ieškovės gaunamos darbinės pajamos apie 1120 Eur/mėn, valstybės teikiama pašalpa 1322 Eur, iš viso 2442 Eur. Ieškovė su dukra gyvena Jungtinėje Karalystėje. Atsakovas šiuo metu bedarbis, pašalpos negauna, jį išlaiko tėvai. Atsakovas sutinka vaiko išlaikymui mokėti po 170 Eur per mėnesį, mano, kad tokios sumos pakanka. Atsakovas negali mokėti ieškovės prašomos materialinio išlaikymo po 300 Eurų kas mėnesį periodinių išmokų iki pilnametystės, nes tai neatitinka dukros, kuriai šiuo metu yra 6 metai, poreikių ir jo turtinės padėties. Su juo, kaip su tėvu, ieškovė nederino, kad leis dukrą į brangias mokyklas.

Teismas spręsdamas išlaikymo dydžio priteisimo klausimą atkreipia dėmesį į tai, kad vaikas gyvena su ieškove, todėl ieškovė, gyvendama su savo nepilnamečiu vaiku, kasdien imasi aktyvių priemonių vaiko turtinėms teisėms ir interesams įgyvendinti: teikia išlaikymą, suteikia gyvenamąjį būstą, juo rūpinasi, prižiūri, t.y. atlieka tuos veiksmus, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas.

Išvadą teikiančios institucijos Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas teismo posėdyje ir skyrius pateiktoje išvadoje (b.l. 31-32) nurodė, kad priteistino materialinio išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams, jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nurodo, kad pagal Aukščiausiojo Teismo praktiką, materialinio išlaikymo priteisimas siejamas su MMA.

Tais atvejais, kai tas iš tėvų, dėl kurio iniciatyvos vaikas išvyksta gyventi į užsienio valstybę, turi prisiimti tam tikra dalimi padidėjusias išlaidas tenkinant vaiko poreikius. Šis kriterijus dažniausiai sutampa su tėvų turtinės padėties kriterijumi, nes gyvendamas ir dirbdamas aukštesnio pragyvenimo lygio šalyje tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, paprastai gauna didesnes tos valstybės gyvenimo lygį atitinkančias pajamas, todėl daugiau lėšų gali skirti vaikui išlaikyti, nei Lietuvoje likęs vienas iš tėvų. Taigi tokiu atveju konstatuotina, kad yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių teikiant išlaikymą vaikui principo, nes likęs gyventi Lietuvoje ir privalantis teikti išlaikymą vaikui tėvas (motina) gali neturėti tokių nuolatinių pajamų, kurios teiktų galimybę atlyginti užsienio valstybėje gyvenančio vaiko poreikių tenkinimo išlaidas. Dėl vaiko išvykimo gyventi į užsienio valstybę padidėjusios jo poreikių tenkinimo išlaidos atitinkama dalimi turi tekti tam iš tėvų, kurio iniciatyva vaikas išvyko iš Lietuvos, nebent tėvų turtinės padėties kriterijus pateisintų kitokį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).

Šaltinis: (http://www.infolex.lt/tp/1025128) [2015-09-29]Vadovaudamasis CPK 376 straipsnio 3 dalimi, atsižvelgdamas į ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, į nepilnamečio vaiko poreikius ir interesus, į išvadą teikiančios institucijos nuomonę, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas ieškovės reikalavimus tenkinti iš dalies, iš atsakovo priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui K. S., gim. (duomenys neskelbtini), periodiniais mokėjimais po 170 Eur, mokant juos kas mėnesį nuo pareiškimo padavimo teismui dienos iki dukters pilnametystės, kasmet išlaikymo sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka ir pavesti uzufrukto teise šias lėšas tvarkyti nepilnametės K. S., gim. (duomenys neskelbtini), motinai, J. V., a.k. (duomenys neskelbtini)

Vaiko tėvams gyvenantiems skyrium, susitarus ir sutinkant vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su vaiko mama ieškove J. V. (CK 3.169 str.).

Dėl materialinio išlaikymo įsiskolinimo

Ieškovė J. V. taip pat prašo priteisti iš atsakovo susidariusį materialinio išlaikymo įsiskolinimą už 36 mėn. po 150 Eur kas mėnesį, skaičiuojant nuo 2012 m. 05 mėn. iki ieškinio padavimo momento, t.y. 5400 Eur. Ieškovės paaiškinimu, per nurodytą laikotarpį atsakovas neteikė jokio išlaikymo dukrai, tačiau atsižvelgiant į tai, kad, vaikas keletą mėnesių yra praleidęs pas atsakovo tėvus, apie vieną mėnesį pas atsakovą, ieškovė geranoriškai trijų mėnesių teiktino išlaikymo suma mažina prašomą priteisti išlaikymo įsiskolinimo sumą iki 5000 Eur. Atsakovas išlaikymo įsiskolinimą sutinka mokėti už 6 mėnesius po 150 Eurų kas mėnesį, iš viso 900 Eurų.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str., LR CK 3.192 str. bei kituose teisės aktuose įtvirtinta tėvų pareiga auklėti vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši tėvų konstitucinė pareiga yra turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (LR CK 3.159 str., 3.192 str.). Išlaikymas priteisimas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 str.). Taigi, atsižvelgiant į tai, atsakovas privalėjo teikti materialinį išlaikymą savo dukrai geruoju. Byloje kilo ginčas dėl įsiskolinimo laikotarpio.

Atsakovas atsikirto, kad prieš tai prisidėdavo prie dukros išlaikymo, sutinka mokėti įsiskolinimą už 6 mėnesius po 150 Eurų kas mėnesį, šiuo metu santaupų neturi.

VTAS atstovas nurodo, kad klausimą dėl išlaikymo įsiskolinimo palieka spręsti teismui. Teismas sprendžia, kad atsakovas neįrodė, kad teikė nepilnametei dukrai išlaikymą gyvendamas Anglijoje iki 2014 m. pabaigos, o kad nemokėjo nuo 2014 m. pabaigos, pripažino pats. Nustatyta, jog atsakovas nevykdė savo asmeninės įstatyminės pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnametę dukrą K. S., gim. (duomenys neskelbtini), todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5400 Eur materialinio išlaikymo įsiskolinimą nuo 2012 m. 05 mėn. už 36 mėn. po 150 Eur, tačiau sumažintas iki 5000 Eur, tenkintinas, todėl iš atsakovo priteistinas 5000 Eur išlaikymo įsiskolinimas (CK 3.200 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė patyrė 716,77 Eur bylinėjimosi išlaidų (440 Eur už ieškinio surašymą, 96,77 Eur už vertimus, 180 Eur už advokato padėjėjo atstovavimą ir 31 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už vaiko gyvenamosios vietos nustatymą). Atsakovas prašo sumažinti priteistinas atstovavimo išlaidas už advokato padėjėjo atstovavimą, šios išlaidos nemažintinos, kadangi jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio.

Laikytina, kad ieškovės ieškinys dėl materialinio išlaikymo priteisimo patenkintas iš esmės, tik priteistas mažesnis prašomas materialinis išlaikymo dydis. Ieškinį patenkinus, iš atsakovo priteistina ieškovei 716,77 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų dėl materialinio išlaikymo priteisimo (CPK 83 str. 1 d. 1 p.), todėl valstybei iš atsakovo priteistina 46 Eur mokėtino žyminio mokesčio už reikalavimą dėl materialinio išlaikymo priteisimo (170x12x0,03=46 Eur) ir 113 Eur už materialinio išlaikymo įsiskolinimą, iš viso 159 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 str. 1 d. 1 p. ir 7 d., 93 str. 1 d.).

Byloje susidarė 2,22 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kadangi į valstybės biudžetą išieškotina bylinėjimosi (pašto) išlaidų suma yra mažesnė nei nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (3 Eur), šios išlaidos valstybei iš atsakovo nepriteisiamos (CPK 96 str. 6 d.).

2015-07-09 teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – laikinas materialinis išlaikymas nepilnamečiam vaikui K. S., a.k. (duomenys neskelbtini), mokant po 163 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt tris eurus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Nustatyti K. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su mama, J. V., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo T. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) , materialinį išlaikymą nepilnamečiam vaikui K. S., a.k. (duomenys neskelbtini), mokant kas mėnesį po 170 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt eurų 00 ct) periodinėmis išmokomis nuo padavimo teismui dienos 2015-05-21 iki ji sulauks pilnametystės, kasmet išlaikymo sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka ir pavesti uzufrukto teise šias lėšas tvarkyti nepilnametės K. S., a.k. (duomenys neskelbtini), motinai, J. V., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo T. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) , materialinio išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiam vaikui K. S., gim. (duomenys neskelbtini), už 36 mėn. už laikotarpį nuo 2012 m. 05 mėn., iš viso 5000 Eur (penkis tūkstančius eurų).

Priteisti iš atsakovo T. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 16, 159 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt devynis eurus) žyminio mokesčio .

Sprendimą vykdyti skubiai išlaikymo priteisimo dalyje.

Panaikinti teismo 2015-07-09 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – laikiną materialinį išlaikymą nepilnamečiam vaikui K. S., a.k. (duomenys neskelbtini) mokant po 163 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt tris eurus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, jas įskaičiuoti į priteisto išlaikymo išieškomą sumą.

Sprendimas apeliaciniu skundu per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.