Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajai R. G., nukentėjusiosios atstovei pagal įstatymą ir civilinei ieškovei V. G.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2009-05-14 Prienų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d. areštu 30 parų, bausmę atlikęs;

2) 2009-07-22 Prienų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 metams 6 mėnesiams su įpareigojimais; 2010-09-29 Prienų rajono apylinkės teismo nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 parų areštu, 2011-06-20 paleistas iš Pravieniškių pataisos namų atlikęs bausmę, turintis neišnykusį teistumą, kaltinamas padaręs nusikaltimus numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir 284 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis S. B. 2012 m. birželio 9 d. apie 23 val. Prienų rajone Naujosios Ūtos seniūnijoje Naujosios Ūtos kaime, miestelio šventės metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tąsė mažametę R. G., gim. (duomenys neskelbtini), už plaukų, sudavė tris smūgius kumštimi į galvą, tuo padarydamas mažametei R. G. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva už kairės ausies su minkštųjų audinių patinimu ir tokiu savo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis S. B. kaltę visiškai pripažino. Paaiškino, kad š.m. birželio mėn. dalyvavo N.Ūtos miestelio šventėje. Į renginį atėjo kartu su drauge E. S.. Vartojo alkoholį. Vakare eidamas namo susipyko su savo drauge E., be to, šventės metu kilusių muštynių metu buvo sumuštas, todėl buvo susinervinęs. Pamatęs priešais jį einančią iš matymo pažįstamą nukentėjusiąją, ją pasivijo, išgirdęs, kad pastaroji jam kažką pasakė, sugriebė nukentėjusiąją už plaukų, ją patąsė, po to tris kartus ranka sudavė jai į galvą. Nukentėjusioji R. G. pabėgo, o jis parėjo namo. Analogiškus paaiškinimus kaltinamasis davė ir bylos ikiteisminio tyrimo metu, juos patvirtino darant parodymų patikrinimą vietoje (b. l. 43-44, 45).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo paaiškinimų, jo kaltę patvirtina nukentėjusiosios R. G., liudytojų V. M., U. M., J. M., E. S. parodymai, rašytiniai bylos dokumentai.

N. R. G. parodė, kad birželio 9 d. miestelio šventės metu dalyvavo pasirodyme, šokdama pramoginius šokius. Jai kartu su drauge V. M. einant namo, pamatė kaip iš matymo pažįstamas S. B. nusivijo savo draugę, tačiau pastaroji nuo kaltinamojo pabėgo. Pamatęs ją, priėjo arčiau ir sugriebęs už plaukų, pradėjo tąsyti, tris kartus kumštimi kirto į galvą. Ji šaukė, kad skauda, prašė paleisti, vėliau pradėjo spiegti. Jai pavyko ištrūkti iš kaltinamojo, todėl būdama labai išsigandusi, pabėgo ir pasislėpė krūmuose. Dėl patirto smurto išgyveno didelį stresą, dar ir dabar jaučia baimę, todėl prašo priteisti neturtinę žalą. Kadangi S. B. jos atsiprašė, dalį žalos atlygino, todėl civilinį ieškinį mažina ir prašo priteisti 200 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios įstatyminė atstovė ir civilinė ieškovė V. G. parodė, kad savo nepilnametę dukrą R. G. išleido į šventę, vykusią 2012-06-09 Naujosios Ūtos kaime, kurioje jos dukra šoko pramoginius šokius. Vakare jai į mobilaus ryšio telefoną paskambino U. M. ir pasakė, kad jos dukra R. G. buvo pasislėpusi krūmuose, nes ją sumušė S. B.. Grįžusi į namus dukra papasakojo, kad jai einant kartu su V. M. iš šventės prie jų pribėgo S. B., kuris sugriebė R. už plaukų ir tąsė, bei sudavė tris smūgius į galvą. Ji apžiūrėjusi dukrą pastebėjo, kad už kairės ausies yra patinimas. Dukrai skaudėjo galvą, buvo išsigandusi. Atstovaudama savo mažametės dukters interesus, prašo priteisti už dukters patirtus išgyvenimus 200 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) str., atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, nustatyta, kad liudytoja V. M. apklausta ikiteisminio tyrimo metu ( b. l. 26) parodė, kad ji gyvena Jiestrakio kaime. 2012-06-09 apie pietus jos tėvai ją nuvežė pas R. G. į namus ir ji kartu su nukentėjusiąja nuėjo į miestelio šventę. Ji ir R. apie 23 val. susiruošė eiti pas R. į namus, ir ėjo iš šventės keliuku prie krūmų. Joms beeinant keliuku pro jas prabėgo E. S., kurią vijosi S. B.. E. įbėgo į krūmus ir pasislėpė. Paskui E. į krūmus įbėgo ir S. S. B. greitai iš krūmų išbėgo, ir stvėrė ranka R. už plaukų, jai sakydamas žodžius „ateik suka". Po šių žodžių jis ranka du ar tris smūgius sudavė R. į galvą. Ji išsigandusi nubėgo pas socialinę darbuotoją pagalbos, bet jos nerado. Paskambinusi R. sužinojo, kad ji yra pasislėpusi krūmuose, prie U. M. namų. Ji su U. surado R. U. paskambino R. mamai ir pasakė, kad R. šventėje sumušė S. B..

Liudytoja U. M. ikiteisminio tyrimo metu ( b. l. 30) parodė, kad apie 23 val. 30 min. į jų kiemą atėjo S. B. ir E. S. su savo motina L. S.. E. ir S. jos klausinėjo, ar pas ją nėra R. G.. Ji jiems pasakė, kad pas ją nėra jokios R.. Išeidamas iš jos kiemo kaltinamasis kažką burbtelėjo, jog jis šventėje sumušė R. G.. Jiems išėjus į jos kiemą atėjo V. M., kuri jai papasakojo, kad S. B. R. griebė už plaukų ir sudavė tris smūgius jai į galvą.

Liudytoja J. M. ikiteisminio tyrimo apklausos metu ( b.l. 29) parodė, kad jai būnant pas dukrą U. į kiemą užėjo S. B., kuris buvo girtas, kartu su juo atėjo E. S. ir L. S.. S. su E., jos ir dukros U. klausinėjo kur yra R. Ji nesuprato dėl ko klausė, jie kažką minėjo, kad S. sumušė R. Po kiek laiko atėjusi V. M. pasakojo, kad R. šventėje sumušė S. B..

2012-06-18 specialisto išvada Nr. G 570-12-(06) patvirtina, kad pil. R. G. poodinė kraujosruva už kairės ausies su minkštųjų audinių patinimu šioje srityje galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l. 17-18).

Tokiu būdu, aptarti įrodymai visumoje patvirtina, kad kaltinamasis S. B. viešoje vietoje-miestelio šventės metu, stebint pašaliniams asmenims, tyčia, be jokios dingsties prikibo prie mažametės nukentėjusiosios R. G. ir įžūliais veiksmais, pasireiškusiais tąsymu už plaukų bei smūgių sudavimu į galvą, dėl ko mažametei nukentėjusiajai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, demonstravo nepagarbą aplinkiniam, sutrikdė visuomenės rimtį bei nežymiai sužalojo mažametę. Tokie kaltinamojo veiksmai kvalifikuojami kaip viešosios tvarkos pažeidimas ir mažamečiam asmeniui padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir 140 str. 2 d. kaip idealioji nusikalstamų veikų sutaptis.

Kaltinamojo S. B. atsakomybę lengvina tai, jog prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi dėl įvykusio, Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

S. B. padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus, kurie kvalifikuojami kaip idealioji nusikalstamų veikų sutaptis. Buvo teistas ir turi vieną neišnykusį teistumą,, todėl jam kaip recidyvistui skirtinos laisvės atėmimo bausmės, (BK 56 str. 1 d.), esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, paskirtos bausmės subendrintinos bausmių apėmimo būdu ( BK 63 str. 5 d. 1 p.).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiosios ir atlygino dalį padarytos žalos, nukentėjusioji ir įstatyminė atstovė neturi pretenzijų kaltinamajam, kaltinamasis suprato padarytos veikos pavojingumą, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, stengėsi sušvelninti nusikaltimo padarinius. Yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamasis padarė išvadas ir ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Įvertinus visas bylos aplinkybes, tai, kad S. B. padarytos nusikalstamos veikos viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealiąją sutaptį, taip pat atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, jo elgesį iki nusikaltimo padarymo ir po jo, į tai, kad kaltinamasis ruošiasi sukurti šeimą, jo būsimoji sutuoktinė laukiasi kūdikio, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, taikant BK 75 str. nuostatas ir paskiriant baudžiamojo poveikio priemones bei pareigas.

Kaltinamojo S. B. gynėja prašė taikyti BK 38 str. nuostatas ir atleisti jos ginamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau įvertinus tai, kad kaltinamasis šias nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu, BK 38 str. 2 d. imperatyviai nurodoma, kad šio straipsnio nuostatos negali būti taikomos asmenims, turintiems teistumą, todėl gynėjos prašymas yra nepagrįstas ir atmestinas.

Nukentėjusiosios įstatyminė atstovė V. G. pareiškė byloje civilinį ieškinį prašydama priteisti R. G. 10 000 Lt neturtinei žalai ir 110 Lt turtinei žalai atlyginti. Teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad dalį žalos kaltinamasis atlygino iki teismo posėdžio, todėl civilinio ieškinio reikalavimus mažina ir prašo priteisti 200 Lt neturtinei žalai atlyginti.Civilinis ieškinys tenkintinas ((duomenys neskelbtini) str. 1 d.). Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d., 109 str.). Dėl tyčinių kaltinamojo veiksmų buvo sužalota R. G. sveikata, todėl teismas vadovaujasi CK 6.250 str. 2 d. nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, taip pat asmens sveikatai. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nukentėjusiosios R. G. sveikata buvo sutrikdyta kaltinamojo tyčiniais nusikalstamais veiksmais. Dėl patirtų sužalojimų mažametė nukentėjusioji kentė fizinį skausmą, patyrė dvasinius išgyvenimus, buvo pažeminta aplinkinių žmonių akivaizdoje, iki šios dienos jaučia baimę. Išgyvenimai dėl sužalojimo ir dėl pasekmių bet kuriam fiziniam asmeniui yra nenaudingi, nepriimtini, destruktyvūs, dėl to vertinami kaip darantys neturtinę žalą. Įvertinus nukentėjusiajai padarytų kūno sužalojimų pobūdį, tai, kad nukentėjusioji yra mažametė, į patirtą fizinį skausmą, išgyvenimus, nepatogumus, 200 Lt dydžio kompensacija neturtinei žalai atlyginti yra visiškai pagrįsta ir įrodyta.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

S. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., 284 str. 1 d. ir nubausti:

-pagal BK 140 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 2 ( dviems ) mėnesiams;

-pagal BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ;

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p. bausmes subendrinti jas apimant ir paskirti subendrintą 1 ( vienerių ) metų ir 2 ( dviejų ) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 (dviems) metams. Vadovaujantis BK 75 str. 2 d. 7 p., BK 70 str. paskirti nuteistajam baudžiamojo poveikio priemonę ir pareigą:

- per visą bausmės laiką nuo 22 val. iki 6 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

-per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo išdirbti 80 val. nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinės ieškovės V. G. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti iš Svajūno B. R. G. 200 ( du šimtus ) Lt neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.