Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2023-07-14 · Baudžiamoji byla Nr. T-1255-1170/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-07-14
Bylos Nr.
T-1255-1170/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-47484-2017-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Justyna Žukovska-Pečiulienė
Nuteistasis
A. S.
Kategorijos
Teikimas Nr. T-1255-1170/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-47484-2017-0Procesinio sprendimo kategorija 2.5.10 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. liepos 14 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), prašymą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės peržiūrėjimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1579-1034/2020, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 7 d. nuosprendžiu, A. S. buvo pripažintas kaltu padaręs dvi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 258 straipsnio 2 dalyje.

Nuteistasis buvo pripažintas kaltu dėl to, kad jis nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą dėl chuliganiškų paskatų, o būtent: jis 2020 m. vasario 16 d., apie 18.00 val., viešoje vietoje, visuomeninio transporto stotelėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,1 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, be pateisinamos priežasties, iš chuliganiškų paskatų, tyčia ne mažiau vieną kartą dūrė peiliu nukentėjusiajam V. Š. į dešinę ranką, padarydamas nukentėjusiajam V. Š. durtinį-pjautinį-kiaurinį dešinio dilbio sužalojimą su V piršto sausgyslės pažeidimu ir alkūninio nervo jutiminės šakelės pažeidimu, tuo sukeldamas nesunkų sveikatos sutrikdymą (BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Dėl minėtos nusikalstamos veikos padarymo A. S. buvo paskirta 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Taip pat A. S. buvo pripažintas kaltu dėl to, kad jis neteisėtai disponavo nešaunamuoju ginklu, o būtent: jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku neteisėtai įgijo ir iki 2020 m. vasario 16 d., apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini), neteisėtai, laikydamas prie savęs, nešiojo pramoninės gamybos turistinį peilį, kuris atitinka Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje išvardintus kriterijus – turi automatiškai atsilenkiančią geležtę, kurios ilgis viršija 85 mm ir vadovaujantis minėtu įstatymu priskiriamas civilinėje apyvartoje draudžiamiems šaltiesiems nešaunamiesiems ginklams (BK 258 straipsnio 2 dalis). Dėl minėtos nusikalstamos veikos padarymo A. S. buvo paskirta 30 parų arešto bausmė.

Aptariamu apkaltinamuoju nuosprendžiu nuteistajam A. S. paskirtos bausmės buvo subendrintos taikant bausmių apėmimo būdą, numatytą BK 63 straipsnio 1, 2 dalyse bei 5 dalies 2 punkte, ir nuteistajam paskirta galutinė subendrinta 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, į kurią buvo įskaitytas nuteistojo laikino sulaikymo laikas, išbūtas nuo 2020 m. vasario 16 d., 18.15 val. iki 2020 m. vasario 18 d., 15.21 val.

Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendis įsiteisėjo 2021 m. sausio 7 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-55-827/2021 A. S. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje, bei nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje bei 182 straipsnio 1 dalyje (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija įsigaliojusi nuo 2004 m. liepos 13 d.).

Žemesnės instancijos teismas

Minėtu apkaltinamuoju nuosprendžiu A. S. buvo pripažintas kaltu dėl to, kad jis neteisėtai įgijo ir laikė svetimų elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacija inicijuoti, o būtent jis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), esančiuose (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, siekdamas neteisėtai įgyti svetimus elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, 2017 m. rugsėjo 14 d., laikotarpiu nuo 15.14 val. iki 17.59 val., jis (A. S.) ir kiti nenustatyti asmenys, būdami (duomenys neskelbtini), mobiliojo ryšio telefonu, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), į kurį buvo įdėta SIM kortelė su Nr. (duomenys neskelbtini), paskambino B. S. į pastarosios mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) bei nenustatytam asmeniui melagingai prisistačius Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato tyrėju K. R. ir K. R. bei melagingai nurodžius, jog neva B. S. vardu išduota AB „Swedbank“ banko sutartis ir asmens dokumento kopija bei kiti dokumentai yra rasti pas policijos sulaikytus asmenis, todėl jai tikslinga kreiptis į banko Saugos ir prevencijos skyrių bei pasiūlė jai pabendrauti su tariamu banko darbuotoju, po ko, imitavus skambučio peradresavimą, o kitam nenustatytam asmeniui prisistačius B. S. AB „Swedbank“ banko Saugos ir prevencijos skyriaus darbuotoju T. P., kuris nurodė B. S. suteikti jam telefonu jos prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenis, o pastarajai telefonu pasakius prisijungimų duomenis prie AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) paskyros: jos vartotojo ID, slaptažodį, kodų kortelės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, vėl imitavo skambučio peradresavimą su neva policijos pareigūnu bei policijos pareigūnu apsimetusiam asmeniui paaiškinus, kad pakeitimus reikia padaryti ir AB „DNB" banke ir pastarajam imitavus skambučio peradresavimą su neva AB „DNB“ banko Saugos ir prevencijos skyriaus darbuotoju, jis (A. S.), prisistatė B. S. AB „DNB“ banko Saugos ir prevencijos skyriaus darbuotoju T. P. ir melagingai nurodė, kad pas trečiuosius asmenis buvo rasti B. S. banko elektroninių paslaugų sutartys, kiti dokumentai ir buvo pastebėtos galimai neteisėtos finansinės operacijos, todėl būtina atlikti saugumo reikalavimus bei pakeisti jos prisijungimo duomenis prie elektroninės bankininkystės, po ko jis (A. S.) paprašė B. S. atskleisti jam prisijungimo duomenis prie elektroninės bankininkystės, o būtent prisijungimo duomenis prie UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), „Luminor Bank“ AS Lietuvos skyrius (anksčiau DNB bankas) banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) paskyros, t. y. vartotojo identifikacinį kodą (ID), slaptažodį, kodų kortelės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, kuri pokalbio telefonu metu A. S. pasakė tuos duomenis, tokiu būdu jis (A. S.) ir kiti ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys neteisėtai įgijo ir laikė ne vėliau kaip iki 2017 m. rugsėjo 14 d., 17.59 val., B. S. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, priklausančius elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacija inicijuoti (BK 214 straipsnio 1 dalis). Dėl minėtos nusikalstamos veikos A. S. buvo paskirta 1 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Nuteistasis A. S. taip pat buvo pripažintas kaltu dėl to, kad jis apgaule savo ir kitų naudai pasikėsino įgyti svetimą turtą, o būtent jis, veikdamas bendrininkų grupe kartu su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdamas vieningą tikslą apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą, būdamas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir PN), esančiuose (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su tuose pačiuose pataisos namuose bausmę atliekančiais nenustatytais asmenimis bei (duomenys neskelbtini) PN, esančiuose (duomenys neskelbtini), bausmę atliekančiais nenustatytais asmenimis, nenustatytiems asmenims (duomenys neskelbtini) PN tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau nei 2017 m. rugsėjo 14 d., 15.17 val., suradus asmenį, kuris galėtų duoti savo banko sąskaitos numerį, į kurią būtų galima pervesti ir išgryninti nusikalstamu būdu gautus pinigus bei jį suradus (E. J. AB „Swedbanks“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini)), perdavė minėtos banko sąskaitos numerį į (duomenys neskelbtini) PN. Po ko 2017 m. rugsėjo 14 d. laikotarpiu nuo 15.14 val. iki 17.59 val. jis (A. S.) ir kiti nenustatyti asmenys, būdami (duomenys neskelbtini) PN, mobiliojo ryšio telefonu IMEI numeris (duomenys neskelbtini), į kurį buvo įdėta SIM kortelė su Nr. (duomenys neskelbtini), paskambino B. S. į pastarosios mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) bei nenustatytam asmeniui melagingai prisistačius Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato tyrėju K. R. ir K. R., taip įgyjant jos pasitikėjimą bei melagingai jai nurodžius, jog neva B. S. vardu išduota AB „Swedbank“ banko sutartis ir asmens dokumento kopija bei kiti dokumentai yra rasti pas policijos sulaikytus asmenis, todėl jai tikslinga kreiptis į banko Saugos ir prevencijos skyrių bei pasiūlė jai pabendrauti su tariamu banko darbuotoju, po ko, imitavus skambučio peradresavimą, o kitam nenustatytam asmeniui prisistačius B. S. AB „Swedbank“ banko Saugos ir prevencijos skyriaus darbuotoju T. P., kuris nurodė B. S., kad reikia atlikti pakeitimus banko informacinėje sistemoje, taip įgyjant B. S. pasitikėjimą, paprašė suteikti jam telefonu jos prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenis, kuri būdama paveikta apgaulės, telefonu pasakė prisijungimų duomenis prie savo AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) paskyros, t. y. vartotojo ID, slaptažodį, kodų kortelės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, po ko T. P. pristatęs asmuo vėl imitavo skambučio peradresavimą su neva policijos pareigūnu bei policijos pareigūnu apsimetusiam asmeniui paaiškinus, kad pakeitimus reikia padaryti ir AB „DNB“ banke ir pastarajam imitavus skambučio peradresavimą su neva AB „DNB“ banko Saugos ir prevencijos skyriaus darbuotoju, jis (A. S.), prisistatė B. S. AB „DNB“ banko Saugos ir prevencijos skyriaus darbuotoju T. P. ir melagingai nurodė, kad pas trečiuosius asmenis buvo rastos B. S. banko elektroninių paslaugų sutartys, kiti dokumentai ir buvo pastebėtos galimai neteisėtos finansinės operacijos, todėl būtina atlikti saugumo reikalavimus bei pakeisti jos prisijungimo duomenis prie elektroninės bankininkystės, taip įgydamas B. S. pasitikėjimą, jis (A. S.) paprašė B. S. atskleisti jam prisijungimo duomenis prie elektroninės bankininkystės, o būtent prisijungimo duomenis prie UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), „Luminor Bank“ AS Lietuvos skyrius (anksčiau DNB bankas) banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) paskyros, t. y. vartotojo ID, slaptažodį, kodų kortelės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, kuri būdama paveikta apgaulės, pokalbio telefonu metu A. S. pasakė tuos duomenis, taip neteisėtai disponuojant B. S. elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenimis, nenustatytiems asmenims 2017 m. rugsėjo 14 d., 15.46 val., iš galinio tinklo įrenginio IP (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudojus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo, B. S., tapatybės patvirtinimo duomenis, t. y. prisijungimo kodą (vartotojo ID), slaptažodį ir kodų kortelės duomenis, B. S. vardu, neteisėtai prisijungus prie AB „Swedbank“ banko elektroninės bankininkystės informacinės sistemos https://ib.swedbank.lt/private, tokiu būdu pažeidžiant šios informacinės sistemos apsaugos priemones, t. y. AB „Swedbank“ banko elektroninės bankininkystės sistemos tarnybinėse stotyse įdiegtai programai automatiniu režimu šiuos kliento kodus ir slaptažodžius įvedusį asmenį identifikavus kaip teisėtą elektroninės bankininkystės sistemos vartotoją, neteisėtai, neturint elektroninės bankininkystės sutartimi AB „Swedbank“ banko suteiktos teisės prisijungti prie šios sistemos paskyros, neteisėtai prisijungus prie B. S. elektroninės bankininkystės paskyros, neteisėtai inicijavus vieną finansinę operaciją iš pastarosios AB „Swedbank“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai pervedus 1150 Eur į E. J. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau AB „Swedbank“ bankui pastebėjus galimą nusikalstamą veiką bei užblokavus E. J. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) pinigai nebuvo išgryninti bei grąžinti nukentėjusiajai B. S., tokiais savo veiksmais jis (A. S.) veikdamas bendrininkų grupėje su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis savo ir kitų naudai pasikėsino įgyti svetimą, B. S. priklausantį turtą, t. y. 1150 Eur (BK 22 straipsnio 1 dalis ir 182 straipsnio 1 dalis, 2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija įsigaliojusi nuo 2004 m. liepos 13 d.). Dėl minėtos nusikalstamos veikos padarymo A. S. buvo paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

Aptariamu apkaltinamuoju nuosprendžiu nuteistajam A. S. paskirtos bausmės buvo subendrintos apėmimo būdu, numatytu BK 63 straipsnio 1 dalies, 5 dalies 1 punkte, nuteistajam paskiriant galutinę subendrintą 1 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. nuosprendis įsiteisėjo 2022 m. vasario 22 d.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2023 m. birželio 26 d. buvo gautas nuteistojo A. S. prašymas peržiūrėti jam Vilniaus apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 4 d., 2021 m. rugsėjo 22 d. bei 2023 m. birželio 20 d. nuosprendžius ir jais paskirtas bausmes.

Be nuteistojo A. S. prašyme nurodytų apkaltinamųjų nuosprendžių, pastarasis ne kartą buvo nuteistas ir Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiais, tačiau teismas dėl minėtų galutinių teismų sprendimų nepasisakys, kadangi, susipažinus su Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, nuteistasis A. S. prašymą dėl jo atžvilgiu priimtų teismų sprendimų ir jų pagrindu paskirtų bausmių peržiūrėjimo yra pateikęs ir Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams. Šis prašymas kol kas nėra išspręstas. Kartu teismas nepasisakys ir dėl nuteistojo A. S. atžvilgiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 20 d. priimto apkaltinamojo nuosprendžio, kadangi šis dar nėra įsiteisėjęs – šiuo metu yra gauti apeliaciniai skundai.

Prokuroras atsiliepimo į teikimą nepateikė, jokių prašymų negauta.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 362¹ straipsnis nustato įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarką. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus, teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija, taiko įstatymą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas yra pagrįstas, priima nutartį dėl atleidimo nuo bausmės, bausmės švelninimo, veikos perkvalifikavimo ar teistumo išnykimo. Jeigu skiriant bausmę baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo vadovautasi BK 63 ar 64 straipsniais, teismas nustato naują subendrintą bausmę.

Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189-1, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199-1, 199-2, 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224-1, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267-1, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253-2, 256-2, 260-1, 266-1, 267-2, 267-3, 276-4, 282-1 straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios 2023 m. balandžio 27 d. įstatymas (TAR, 2023-05-04, Nr. 2023-08475), kuris, be kita ko, pakeitė nuteistajam pirmiau aptartais nuosprendžiais inkriminuotų BK normų turinį.

BK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. Be to, šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-1579-1034/2020

Nuteistasis A. S. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1579-1034/2020 buvo pripažintas kaltu padaręs dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte bei 258 straipsnio 2 dalyje.

Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusios naujosios BK redakcijos kontekste įvertinus pirmiau nurodytą ir nuteistojo A. S. atžvilgiu priimtą apkaltinamąjį nuosprendį, pabrėžtina, jog įstatymų leidėjas nuo 2023 m. birželio 1 d. jokių BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto bei 258 straipsnio 2 dalies pakeitimų nenumatė. Tai reiškia, kad nuo 2023 m. birželio 1 d. pirmiau nurodytose BK specialios dalies normose numatytų nusikalstamų veikų sudėtys, taip pat už jos padarymą sankcijoje numatytos bausmės, nepasikeitė.

Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžio ir juo nuteistajam A. S. paskirtos bausmės peržiūrėjimas nėra tikslingas, todėl šioje dalyje nuteistojo prašymas atmestinas.

Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-55-827/2021

Nuteistasis A. S. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-55-827/2021 buvo pripažintas kaltu padaręs dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje bei 22 straipsnio 1 dalyje bei 182 straipsnio 1 dalyje (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija įsigaliojusi nuo 2004 m. liepos 13 d.).

Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusios naujosios BK redakcijos kontekste įvertinus pirmiau nurodytą ir nuteistojo A. S. atžvilgiu priimtą apkaltinamąjį nuosprendį, pabrėžtina, jog įstatymų leidėjas nuo 2023 m. birželio 1 d. jokių BK 214 straipsnio pakeitimų nenumatė. Tai reiškia, kad nuo 2023 m. birželio 1 d. pirmiau nurodytoje BK specialios dalies normoje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis, taip pat už jos padarymą sankcijoje numatyta bausmė, nepasikeitė.

Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad minėta apimtimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžio peržiūrėjimas nėra tikslingas, todėl šioje dalyje nuteistojo prašymas atmestinas.

Analogiškos pozicijos teismas laikosi ir dėl kitos šiame apkaltinamajame nuosprendyje įrodytos pripažintos nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje bei 182 straipsnio 1 dalyje. Nuteistasis A. S. taip pat buvo pripažintas kaltu dėl to, kad 2017 m. rugsėjo 14 d. apgaulės būdu pasikėsino įgyti svetimą 1150 Eur vertės turtą.

Minėtos nusikalstamos veikos kontekste pabrėžtina, jog nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo BK 182 straipsnio bei 190 straipsnio pakeitimai. Kita vertus, šie pakeitimai nuteistojo A. S. 2017 m. rugsėjo 14 d. padarytai nusikalstamai veikai, numatytai BK 182 straipsnio 1 dalyje (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija įsigaliojusi nuo 2004 m. liepos 13 d.), nėra aktualūs. Negalima nesutikti su tuo, kad nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusi naujoji BK 182 bei 190 straipsnių redakcija pakeitė BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo dalyko vertę, kuri iš 5 MGL (250 Eur) žemutinės ribos buvo pakeista į 10 MGL (500 Eur), o šio nusikaltimo dalyko aukštutinė riba - 250 MGL (12500 Eur) buvo pakeista į 400 MGL (20000 Eur) vertę. Tai reiškia, jog tuo atveju, jeigu asmuo apgaulės būdu įgyja turtą, kurio vertė yra žemesnė nei 10 MGL, pastarojo veiksmai yra kvalifikuotini ne pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, bet pagal BK 182 straipsnio 4 dalį kaip sukčiavimo baudžiamąjį nusižengimą, tačiau tuo atveju, jeigu asmuo apgaulės būdu įgyja svetimą turtą, kurio vertė viršija 10 MGL vertę, jo veiksmai yra kvalifikuojami pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Asmens veiksmų kvalifikavimas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį yra taikomas ir tuo atveju, jeigu asmuo apgaulės būdu įgyja turtą, kurio vertė viršija 250 MGL (12500 Eur) ribą. Tokie asmens veiksmai nuo 2023 m. birželio 1 d. jau nenumato kvalifikuoto sukčiavimo sudėties, kaip tai buvo iki 2023 m. birželio 1 d. galiojusioje BK 182 straipsnio redakcijoje.

Kaip buvo nurodyta pirmiau, nepaisant aptartų ir nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusių BK 182 straipsnio 1 dalies bei 190 straipsnio pakeitimų, nuteistojo A. S. 2017 m. rugsėjo 14 d. padarytos nusikalstamos veikos vertinimas nesikeičia. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžio matyti, kad nuteistasis jam inkriminuotu laiku pasikėsino apgaulės būdu įgyti svetimą 1150 Eur vertės turtą, kuris iki šiol yra laikomas nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, dalyku. Jis viršija nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusios BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos dalyko minimalią vertės ribą – 10 MGL (500 Eur), bet yra mažesnis nei šio nusikaltimo dalyko vertės maksimali riba – 400 MGL (20 000 Eur). Akivaizdu, kad net ir esant pirmiau aptartiems BK 182 straipsnio 1 dalyje bei 190 straipsnyje numatyto teisinio reguliavimo pakeitimams, šie pakeitimai nelaikytini reikšmingais nuteistojo A. S. 2017 m. rugsėjo 14 d. padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos padarymo paskirtai bausmei nėra aktualūs, todėl šioje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. nuosprendis neperžiūrėtinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 347 straipsniu, 361 straipsniu, 362 straipsniu, 364 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo A. S. prašymą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė