Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. O. ieškinį atsakovui V. O. dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto padalinimo bei atsakovo V. O. priešieškinį ieškovei B. O. dėl santuokos nutraukimo, turto padalinimo, kompensacijos priteisimo, III asmuo be savarankiškų reikalavimų Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Patikslintame priešieškinyje atsakovas V. O. su santuokos nutraukimu dėl abiejų sutuoktinių kaltės sutiko, patvirtino, jog beveik 10 metų kartu nebegyvena, neveda bendro ūkio, abu yra susikūrę atskirus gyvenimus. Nurodo, jog gyvenant santuokoje šeima turėjo finansinių problemų, todėl skolinosi iš banko - 2002-10-25 iš AB Vilniaus banko pagal kredito sutartį Nr.115021805043 buvo paimta 7000 Lt (2027,34 Eur) paskola, 2004-10-15 pagal kredito sutartį Nr.1150418050854-12, gauta 10000 Lt (2896,20 Eur) paskola, 2005-10-14 pagal kredito sutartį Nr.1150518054637-15, gauta 15000 Lt (4344,30 Eur) paskola, kurios buvo panaudotos šeimos poreikiams. 2007-01-16 pagal kredito sutartį Nr.0350718044641-90 gauta 76000 Lt (22011,12 Eur) paskola, kuria buvo padengti turėti kreditoriniai įsipareigojimai, likusi dalis panaudota šeimos poreikiams. Po 2007-01-16 paskolos sutarties sudarymo ieškovė dar gyveno kartu su atsakovu, vedė bendrą ūkį, išvykusi į užsienį siuntė pinigus, po kurio laiko pinigų siuntimas nutrūko ir visa paskolos grąžinimo našta teko jam. 2013-06-18 mirus jo mamai M. B. B. , jam pagal testamentą atiteko mamos butas (duomenys neskelbtini). Šį jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą jis pardavė 2014-02-24 ir gautais pinigais padengė bendrą kreditą, kurio suma buvo 66233,84 Lt (19182,65 Eur). Savo asmeniniu turtu apmokėjęs solidarią prievolę, įgijo teisę iš ieškovės reikalauti atlyginti pusę grąžintos paskolos - 9591,32 Eur. Taip pat nurodo, jog gyvendami santuokoje įgijo ieškovės nurodytą nekilnojamąjį turtą. Nors ieškovė nurodo, jog turtas dalinamas po ½ dalį, mano, jog yra galimybės turtą padalinti natūra, nes jį sudaro atskiros patalpos, kuriomis šalys galės naudotis netrukdydamos viena kitai. Prašo jam nuosavybėn priteisti 5363/32798, o ieškovei 5787/32798 administracinio pastato, su šiomis nuosavybės dalimis atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, jam paskiriant patalpas: tambūras, plane pažymėtas indeksu 1-1, plotas 1,48 m², vonia, plane pažymėta indeksu 1-2, plotas 3,96 m², virtuvė, plane pažymėta indeksu 1-3, plotas 12,96 m², koridorius, plane pažymėtas indeksu 1-4, plotas 5,13 m², kambarys, plane pažymėtas indeksu 1-6, plotas 13,49 m², kambarys, plane pažymėtas indeksu 1-7, plotas 16,61 m². Iš viso 53,63 m² (5363/32798 dalys). B. O. nuosavybės teise priteistinos šios patalpos: kambarys, plane pažymėtas indeksu 1-5, plotas 13,84 m², priestatas, plane pažymėtas indeksu 2-1, plotas 1,61 m², koridorius, plane pažymėtas indeksu 2-2, plotas 3,80 m², virtuvė, plane pažymėta indeksu 2-3, plotas 16,74 m², koridorius, plane pažymėtas indeksu 2-4, plotas 5,29 m², tambūras, plane pažymėtas indeksu 2-5, plotas 1,26 m², kambarys, plane pažymėtas indeksu 2-6, plotas 15,33 m². Iš viso 57,87m² (5787/32798 dalys). Toks atidalijimas nepažeidžia šalių interesų, nes kiekvienam iš bendraturčių atitenka beveik po lygiai jiems priklausančio turto, o ieškovei netgi keliais kvadratiniais metrais daugiau. Viso patalpų plotas sudaro 111,50 m², todėl kiekvienam bendraturčiui turėtų tekti po 55,75 m². Atidalijant atsakovui priskirtina naudotis 53,63 m², t.y., 2,12m² mažiau nei priklausytų. Tuo tarpu ieškovei priskirta 57,87 m², t.y., 2,12m² daugiau nei priklausytų. Nepaisant to, atsakovas pretenzijų dėl to nereiškia. Dalijant ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas indeksu 2I1p, užstatymo plotas 20m² ir garažą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 3G1p, užstatymo plotas 18m², atsižvelgtina į tai, kad šių pastatų tiek vertė yra vienoda, tiek užstatymo plotas yra panašus. Abu šie pastatai yra vienas šalia kito. Atsakovui nėra didelės reikšmės, kuris iš šių pastatų atiteks jam, kuris ieškovei. Formuluodamas reikalavimą, atsakovas prašo jam asmeninės nuosavybės teise priteisti garažą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą 3G1p, užstatymo plotas 18m², o ieškovei – ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas indeksu 2I1p, užstatymo plotas 20m². Dalijant 1/3 kiemo statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiekvienam iš sutuoktinių priteistina po ½ dalį valdomų kiemo statinių. Sutuoktiniams nenutraukus santuokos, tačiau nebegyvenant kartu apie 10 metų, atsakovas 2016-03-15 įsigijo automobilį Volvo V40, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) už kurį sumokėjo 1600 Eur. Šiuo metu automobilio vertė – 500 Eur. Kadangi automobilis pirktas iš asmeninių atsakovų pinigų šalims nebegyvenant kartu ir nebevedant bendro ūkio, ieškovė prie jo pirkimo niekuo neprisidėjo, prašo pripažinti asmenine jo nuosavybe.

Trečiasis asmuo Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į posėdį neatvyko ir nuomonės nepareiškė.

Teismo posėdyje ieškovės atstovas patvirtino, jog ieškovės nuomonė dėl santuokos nutraukimo nepasikeitė, sutinka su atsakovo priešieškinio reikalavimu dėl turto pasidalinimo bei atsidalinimo iš bendrosios nuosavybės, tačiau nesutinka su reikalavimu dėl 9591,32 Eur, kadangi atsakovas neįrodė, jog paskola buvo paimta šeimos poreikiams tenkinti.

Atsakovas, jo atstovė teismo posėdyje sutiko, jog santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, palaikė priešieškinio reikalavimus dėl turto padalinimo bei kompensacijos priteisimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys, priešieškinis tenkintini iš dalies.

Iš šalių paaiškinimų matyti, jog sutuoktiniai kartu nebegyvena, šeimyninių ryšių nepalaiko ir bendro ūkio nebeveda apie dešimt metų, nei vienas iš sutuoktinių nesiekia atnaujinti šeimyninio gyvenimo, dėl ko šalių susitaikymas nėra įmanomas, darytina išvada, kad šeima yra iširusi, santuoka nutrauktina. Įstatymai santuokines pareigas konkretizuoja kaip lojalumo, tarpusavio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos vienas kitam teikimą, rūpinimąsi šeima. Tokių pareigų pažeidimas reiškia sutuoktinių kaltą elgesį. Šalys sutinka, jog jų santuoka nutrūko dėl jų abiejų kaltės ir nesiekia šeimos išsaugoti, ieškinio reikalavimas dėl santuokos nutraukimo tenkintinas (Civilinio kodekso 3.61 straipsnis).

Iš bylos medžiagos matyti, jog, gyvendami santuokoje, sutuoktiniai įsigijo turto -3395/39220 žemės sklypo, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), taip pat ten esančius 1/3 dalį administracinio pastato, unik. Nr. (duomenys neskelbtini); 1/3 dalį kiemo statinių, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unik. Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat automobilį Volvo V40, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio vertė 500 Eur.

Turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (Civilinio kodekso 3.87 str. 1 d.).

Teismo sprendimu yra dalijamas turtas, kurį sutuoktiniai įsigijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Vieno sutuoktinio prašymu teismas gali nustatyti, jog dalijamas tik turtas, bendrai įgytas iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyriumi (Civilinio kodekso 3.127 str.1, 2 d.).

Atsakovas priešieškiniu prašo nustatyti, jog automobilis Volvo V40, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) yra jo asmeninė nuosavybė ir nedalintinas, nes buvo pirktas iš asmeninių lėšų 2016-03-15, kai šalys nebegyveno ir nevedė bendro ūkio. Šių atsakovo teiginių ieškovė neginčija, įrodymų, jog ieškovė savo lėšomis būtų prisidėjusi prie automobilio Volvo V40, įsigijimo, byloje nėra, todėl šis turtas, įgytas gyvenant skyriumi su ieškove, pripažintinas asmenine atsakovo nuosavybe (Civilinio kodekso 3.127 str. 2 d.).

Civilinio kodekso 3.117 str. 1 d. numato, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Vadovaujantis šiomis nuostatomis, yra pagrindas tenkinti ieškinio reikalavimą ir ieškovei bei atsakovui priteisti po ½ dalį iš jų turimų 3395/39220 dalių žemės sklypo. Sprendžiant statinių padalinimo klausimą, šalys sutaria, jog pagal priešieškinio reikalavimus ieškovei atitektų 5787/32798 dalys, atsakovui 5363/32798 dalys administracinio pastato, kas faktiškai atitinka nusistovėjusią naudojimosi tvarką. Nors atsakovui tokiu būdu tenka 2,12 m² mažiau nei priklausytų ½ dalis, atsakovas pretenzijų dėl to nereiškia ir su tokia nuosavybės dalimi sutinka. Taip pat šalys susitaria, jog ieškovei atitenka ūkinis pastatas, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovui – garažas, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), kiekvienai iš šalių tenka po ½ dalį iš jų turimos 1/3 dalies kiemo statinių. Kadangi padalijus administracinį pastatą, pagal šalims tenkančias nuosavybės dalis yra suformuojami du atskiri butai, kurių patalpomis šalys galės naudotis viena kitai netrukdydamos, be bendro naudojimo patalpų, yra pagrindas tenkinti priešieškinio reikalavimą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Administracinio pastato bendrasavininkis Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras prieštaravimų dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės nepareiškė, kaip matyti iš atsakovo paaiškinimo, bylos medžiagos, ieškovė ir atsakovas įsigijo I aukšto patalpas, trečiajam asmeniui priklausančios patalpos yra II aukšte ir mansardoje, turi atskirą įėjimą ir toks atidalinimo būdas III asmens interesų nepažeis ( Civilinio kodekso 4.80 str. 1 d.).

Atsakovas priešieškiniu prašo iš ieškovės priteisti 9591,32 Eur, nurodydamas, jog savo asmeniniu turtu apmokėjęs solidarią prievolę, įgijo teisę reikalauti ieškovės, kad ji atlygintu ½ pusę grąžintos paskolos. Atsakovas šį reikalavimą reiškia vadovaudamasis solidariosios sutuoktinių atsakomybės nuostatomis. Tarp šalių dėl šio reikalavimo kilo ginčas.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bendros sutuoktinių prievolės yra solidariosios arba dalinės, o prievolės kvalifikavimas kaip bendros prievolės pagal Civilinio kodekso 3.109 str. 1 d. 1-5 punktus, savaime nereiškia, jog prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinio bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010-05-20 nutarimas civilinėje byloje Nr.3K-P-186/2010). Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymo numatytas išimtis, pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą, abu sutuoktiniai atsako solidariai.

Byloje nustatyta, jog 2002-10-25 iš AB Vilniaus banko pagal kredito sutartį Nr. 115021805043 buvo paimta 7000 Lt (2027,34 Eur) paskola, 2004-10-15 pagal kredito sutartį Nr. 1150418050854-12, gauta 10000 Lt (2896,20 Eur) paskola, 2005-10-14 pagal kredito sutartį Nr. 1150518054637-15, gauta 15000 Lt (4344,30 Eur) paskola, 2007-01-16 pagal kredito sutartį Nr. 0350718044641-90 gauta 76000 Lt (22011,12 Eur) paskola, kuria buvo padengti turėti kreditoriniai įsipareigojimai (14533,04 Lt), likusi suma pervesta į atsakovo asmeninę sąskaitą. Šios sutartys buvo sudarytos bei lėšos gautos šalims gyvenant kartu, vedant bendrą ūkį. 2007-01-16 kredito sutartyje Nr.0350718044641-90, pagal kurią buvo gauta 76000 Lt (22011,12 Eur) paskola, ieškovė savo parašu patvirtino sutikimą, kad atsakovas paimtų paskolą. Tačiau ieškovės duotas sutikimas atsakovui paimti paskolą dar nelemia jos solidariosios atsakomybės, spręstina, ar paskolos lėšos buvo panaudotos šeimos poreikiams tenkinti. 2007-01-26 mokėjimo nurodymas patvirtina, jog 14533,04 Lt (4209,06 Eur) gautos paskolos buvo panaudota grąžinti vartojimo kreditams pagal 2004-10-15 kredito sutartį Nr.1150418050854-12, gauta 10000 Lt (2896,20 Eur), 2005-10-14 pagal kredito sutartį Nr.1150518054637-15, gauta 15000 Lt (4344,30 Eur) paskola. Iš atsakovo paaiškinimų matyti, jog 1998 - 2003 metų laikotarpyje ieškovė nedirbo, šeimoje buvo išlaikomi trys vaikai, trūko lėšų kasdieniams poreikiams, todėl buvo naudojamasi bankų kreditais, kuriais buvo dengiamos šeimos skolos, pirkti automobiliai, buitinė technika. Todėl yra pagrindas konstatuoti, jog lėšos, kurios buvo gautos pagal minėtas sutartis, buvo panaudotos šeimos poreikiams tenkinti ir šalims atsirado solidari prievolė prieš kreditorių. Šias lėšas atlyginus atsakovui savo asmeninėmis lėšomis (2014-02-24 pardavus paveldėtą turtą), jis įgijo teisę reikalauti iš ieškovės ½ šių lėšų atlyginimo, todėl yra pagrindas iš ieškovės priteisti 2104,53 Eur kompensaciją.

Mokėjimo nurodymais 41466,96 Lt ir 20000 Lt buvo pervesta į atsakovo asmeninę sąskaitą. Teismo posėdyje atsakovas negalėjo nurodyti, kokiems konkretiems šeimos poreikiams šios lėšos buvo panaudotos.

Liudytoja R. Š. nurodė, jog 2007-01-16 tėvo gautos kredito lėšos nebuvo panaudotos jos mokslams apmokėti, šeimos būstas taip pat nebuvo remontuotas ar įsigytas koks vertingas turtas, šias lėšas tėvas panaudojo vien savo asmeniniams poreikiams.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Civilinio proceso kodekso 12 straipsnis) lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Kasacinis teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-221-111/2017 konstatavo, jog procesinė pareiga įrodyti, kad sandoris buvo sudarytas šeimos interesais, tenka šaliai, siekiančiai, kad vieno sutuoktinio prisiimta prievolė pagal paskolos sutartį būtų pripažinta bendra abiejų sutuoktinių prievole (CPK 178 straipsnis), o nagrinėjamos bylos atveju tokia pareiga tenka atsakovui.

Kadangi atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, jog pagal 2007-01-16 kredito sutartį Nr. 0350718044641-90 į jo sąskaitą pervestos piniginės lėšos 614466,96 Lt (17802,06 Eur) buvo panaudotos šeimos poreikių tenkinimui, nėra pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimo dėl atsakovo asmeninėmis lėšomis grąžintos sumos ½ dalies - 7486,79 Eur kompensacijos iš ieškovės, kaip solidarios skolininkės, priteisimo, šioje dalyje priešieškinio reikalavimas atmestinas.

Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo priteistinos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai bei žyminiam mokesčiui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai – 75 procentai - 2 reikalavimai, iš jų: 1 tenkinti 100 procentų (santuokos nutraukimas), 1 tenkintas (turto padalinimas) 50 %, santuoką nutraukiant dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turėtos užklausos ir žyminio mokesčio už santuokos nutraukimą išlaidos priteistinos 50 procentų (Civilinio proceso kodekso 93 str. 2 d.).

Priešieškinį patenkinus iš dalies, iš ieškovės atsakovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos žyminiam mokesčiui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, santuoką nutraukiant dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turėtos nuosavybės dalių paskaičiavimo išlaidos priteistinos 50 procentų (Civilinio proceso kodekso 93 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį, priešieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp V. O. , a. k. (duomenys neskelbtini) ir B. O. , a. k. (duomenys neskelbtini) nutraukti, konstatuojant, jog šeima iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo šalims palikti pavardes O., O..

Padalinti santuokoje įgytą turtą ir V. O. asmeninėn nuosavybės priteisti ½ iš 3395/39220 dalių žemės sklypo, unik.Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 5363/32798 dalis administracinio pastato, unik. Nr. (duomenys neskelbtini); 1/6 dalį kiemo statinių, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

B. O. asmeninėn nuosavybėn priteisti ½ iš 3395/39220 dalių žemės sklypo, unik.Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 5787/32798 dalis administracinio pastato, unik. Nr. (duomenys neskelbtini); 1/6 dalį kiemo statinių, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

Atidalinti V. O. iš bendrosios dalinės nuosavybės ir jam nuosavybėn priteisti šias administracinio pastato, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), patalpas: tambūras, plane pažymėtas indeksu 1-1, plotas 1,48 m², vonia, plane pažymėta indeksu 1-2, plotas 3,96 m², virtuvė, plane pažymėta indeksu 1-3, plotas 12,96 m², koridorius, plane pažymėtas indeksu 1-4, plotas 5,13 m², kambarys, plane pažymėtas indeksu 1-6, plotas 13,49 m², kambarys, plane pažymėtas indeksu 1-7, plotas 16,61 m². Iš viso 53,63 m² (5363/32798 dalys).

Atidalinti B. O. iš bendrosios dalinės nuosavybės ir jai nuosavybėn priteisti šias administracinio pastato, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), patalpas: kambarys, plane pažymėtas indeksu 1-5, plotas 13,84 m², priestatas, plane pažymėtas indeksu 2-1, plotas 1,61 m², koridorius, plane pažymėtas indeksu 2-2, plotas 3,80 m², virtuvė, plane pažymėta indeksu 2-3, plotas 16,74 m², koridorius, plane pažymėtas indeksu 2-4, plotas 5,29 m², tambūras, plane pažymėtas indeksu 2-5, plotas 1,26 m², kambarys, plane pažymėtas indeksu 2-6, plotas 15,33 m². Iš viso 57,87m² (5787/32798 dalys).

Pripažinti V. O. asmenine nuosavybe automobilį Volvo V40, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertė 500 Eur.

Priteisti V. O. iš B. O. 2104,53 Eur kompensaciją už įvykdytą solidariąją prievolę.

Priteisti ieškovei B. O. 740,50 Eur (septynis šimtus keturiasdešimt eurų 50 ct ) bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo V. O. .

Priteisti atsakovui V. O. 203,30 Eur (du šimtus tris eurus 30 ct) bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės B. O. .

Likusią ieškinio, priešieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.