Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Baškienė, sekretoriaujant Rasai Legenzovaitei ir J. R., dalyvaujant:

kaltinamojo gynėjui ir civilinio atsakovo individualios įmonės „K.“ įgaliotam atstovui advokatui J. S.,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, susituokęs, vidurinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), IĮ (duomenys neskelbtini) savininkas, UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, teistas:

2013 m. rugsėjo 25 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 209 str., 223 str. 1 d., laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams. Pritaikius LR BK 64¹ str. paskirta bausmė sumažinta 1/3, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 10 mėnesių. Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 219 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. V., pateikęs nustatyta tvarka patvirtintas deklaracijas, laiku nesumokėjo pagal jas apskaičiuotų mokesčių po to, kai valstybės įgaliota institucija priminė apie pareigą sumokėti mokesčius:

R. V., būdamas individualios įmonės „K.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), savininku ir direktoriumi, pagal LR 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, 21 straipsnio 1 dalį atsakingu už įmonės ūkinę, finansinę veiklą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2004-04-13 Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 8 straipsnio 1 dalį, kuri nurodo, kad „Kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytus mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos“, 40 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad „Mokesčio mokėtojas privalo: 1) laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę...“, Klaipėdos AVMI elektroniniu būdu pateikdamas:

- laikotarpiu nuo 2012-02-29 iki 2013-03-01 Mokesčio už aplinkos teršimą deklaracijas ((duomenys neskelbtini) deklaravo 217 Lt mokėtinų mokesčių;

- laikotarpiu nuo 2009-07-27 iki 2013-07-25 Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas (FR0600) deklaravo 497103 Lt mokėtinų mokesčių;

- laikotarpiu nuo 2007-10-29 iki 2013-07-02 Pelno mokesčio deklaracijas ((duomenys neskelbtini) deklaravo 315771,28 Lt mokėtinų mokesčių;

- laikotarpiu nuo 2012-08-01 iki 2013-07-07 Gyventojų pajamų mokesčio deklaracijas (FR0572, FR0573) deklaravo 7008,42 Lt mokėtinų mokesčių.

Tokiu būdu, iš viso deklaravęs 820099,68 Lt mokėtinų mokesčių, po to, kai Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM 2013-08-14 Priminimu Nr. (23.22-08)-325-2221 priminė apie pareigą sumokėti mokesčius, turėdamas finansines galimybes juos sumokėti, laikotarpiu nuo 2013-08-26 iki 2013-09-15 jų nesumokėjo.

Kaltinamasis R. V. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad yra individualios įmonės „K.“ savininkas. Įmonės buhalterinę apskaitą dvejus metus tvarko buhalterė A. P.. Įmonės kasininku dirba pats R. V.. Įmonės pagrindinė veikla – krovinių rūšiavimas ir perkrovimas, kita veikla įmonė neužsiima. Atsiskaitoma dažniausiai grynais pinigais, nes įmonės sąskaitos areštuotos. Visas pinigines lėšas, gautas į įmonės sąskaitas, nuskaito Sodra ir VMI įsiskolinimų dengimui. Įmonė skolinga apie 800 000 Lt įvairių mokesčių. Įmonė dirbo pelningai, tačiau 2009 m. – 2013 m. R. V. iš kasos per kelis kartu paėmė apie milijoną litų ir juos perdavė savo pažįstamam L. Šis asmuo pažadėjo iš Amerikos parvežti 10 vilkikų. Jokių dokumentų, partvirtinančių pinigų perdavimą L. nesurašė. L. vilkikų nenupirko ir pinigų negrąžino. Dar dalį pinigų, paimtų iš įmonės kasos R. V. panaudojo savo gyvenamojo namo statybai. Paimdamas iš kasos pinigus, kasos išlaidų orderių neišrašė, todėl kasoje susidarė dokumentinis perteklius. R. V. mano, kad individualios įmonės lėšomis gali naudotis jos savininkas, todėl 2013 m. gegužės mėnesį surašė paskolos sutartį, pagal kurią suteikė sau paskolą iš IĮ „K.“ lėšų. Deklaracijas valstybinei mokesčių inspekcijai teikė pats, žinojo, kad deklaruoja mokėtinus mokesčius, tačiau mokesčių nemokėjo. Valstybinės mokesčių inspekcijos priminimus mokėti mokesčius gavo, tačiau net ir po šių priminimų mokesčių nesumokėjo. Šiuo metu dalį skolos padengė ir pateikė prašymą atidėti mokestinės skolos sumokėjimą dešimčiai metų.

Liudytoja A. P. parodė, kad individualios įmonės „K.“ buhaltere dirba nuo 2011-01-18. R. V. yra įmonės savininkas ir vadovas. A. P. tvarkė buhalterinę apskaitą ir rengė deklaracijas. Jos paruoštas deklaracijas institucijoms teikė pats R. V.. Įmonės kasininku buvo pats R. V.. Pradėjus dirbti įmonėje, nustatė kad R. V., kaip atskaitingas asmuo, pagal avansines apyskaitas iš kasos yra paėmęs dideles pinigų sumas, tačiau apie šių sumų panaudojimą duomenų nėra. Pagal avansines apyskaitas paimti pinigai laikomi atskaitingo asmens skola, tol, kol jis nepagrindžia pinigų panaudojimo. Apie tai pranešė R. V.. Kaltinamasis sudarė paskolos sutartį, pagal kurią iš individualios įmonės pasiskolino didelę pinigų sumą. A. P. užpildytas deklaracijas pateikdavo R. V., o šis deklaracijas teikdavo įgaliotoms valstybės institucijoms. A. P. žino, kad R. V. turėjo asmeninių problemų ir nemokėjo deklaracijose apskaičiuotų mokesčių. Kiti įmonės atskaitingi asmenys buvo R. V. ir E. V., tačiau jiems pagal avansines apyskaitas išmokėtos nedidelės pinigų sumos.

2013-08-14 Klaipėdos apskrities VMI priminime Nr. (23.22-08)-325-2221, užfiksuota, kad IĮ „K.“ direktorius R. V. raginamas sumokėti 820099,68 Lt įvairių mokesčių, įmokų ir 176252,84 Lt delspinigių, iš viso 996352,52 Lt. Priminimas įmonės savininkui R. V. įteiktas 2013 m. rugpjūčio 26 d. Priminime nurodytas mokesčių sumokėjimo terminas- 20 dienų nuo priminimo gavimo dienos (I t., b. l. 8-10).

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvadoje Nr.5-3/33 konstatuota, kad IĮ „K.“ po 2013-08-14 priminimo Nr. (23.22.-08)-325-2221 apie pareigą sumokėti mokesčius gavimo dienos, tai yra po 2013-08-26 apskaitoje užregistravo turto iš viso 55726,36 Lt, iš jų:

-7204,58 Lt dokumentinis pinigų likutis kasoje;

-10,61 Lt AB SEB sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini);

-48511,17 Lt dokumentinis pinigų likutis, apskaitomas pas atskaitingą asmenį - IĮ „K.“ vadovą R. V.;

IĮ „K.“ savininkas R. V. laikotarpiu nuo 2013-08-26 (po 2013-08-14 priminimo Nr. (23.22.-08)-325-2221 apie pareigą sumokėti mokesčius gavimo) iki 2013-12-01 apskaitos dokumentais pagrindė gautas įplaukas iš ūkinės komercinės veiklos, iš viso 120282,23 Lt, iš jų:

-laikotarpiu nuo 2013-08-26 iki 2013-08-31 - 114234,65 Lt (54836,23+59398,42) piniginių lėšų įplaukos iš UAB „K.“ (į.k. (duomenys neskelbtini));

-laikotarpiu nuo 2013-10-01 iki 2013-10-31 – 6047,58 Lt piniginių lėšų įplaukos iš UAB „K.“.

Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2013-08-26 (po 2013-08-14 priminime Nr. (23.22.-08)-325-2221 apie pareigą sumokėti deklaruotus mokesčius gavimo) iki 2013-12-01 banko AB „SEB bankas“ atsiskaitomojoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) LTL dokumentinis pinigų likutis buvo 10,61 Lt, o kitose IĮ „K.“ vardu atidarytose banko sąskaitose, iš jų: banko AB „SEB bankas“ atsiskaitomojoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) bei banko „Nordea bank“ atsiskaitomosiose sąskaitose: Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentinis pinigų likutis buvo 0 Lt.

Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2013-08-26 (po 2013-08-14 priminime Nr. (23.22.-08)-325-2221 apie pareigą sumokėti deklaruotus mokesčius gavimo) iki 2013-12-01 IĮ „K.“ (savininkas R. V.) apskaitos duomenimis disponavo piniginėmis lėšomis, iš viso 176008,59 Lt (55726,36+120282,23). Tokiu būdu, IĮ „K.“ (savininkas R. V.) turėjo finansinę galimybę iš dalies - 176008,59 Lt - sumokėti deklaruotus ir 2013-08-14 priminime Nr. (23.22.-08)-325-2221 nurodytus sumokėti mokesčius į valstybės biudžetą, iš viso 820099,68 Lt, iš jų:

-497103 Lt Pridėtinės vertės mokestį;

-7008 Lt Gyventojų pajamų mokestį nuo išmokų, susijusių su darbo santykiais;

-315771 Lt Pelno mokestį (3 t., b.l.1-12).

2013 m. gegužės 30 d. paskolos sutartis, sudaryta tarp IĮ k., atstovaujamos savininko R. V., ir R. V., pagal kurią IĮ „K.“ paskolino R. V. 895000 Lt sumą dvidešimties metų laikotarpiui su 0,1 proc. dydžio palūkanomis (b.l. 18).

Motyvuojamoji dalis

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis R. V., pateikęs nustatyta tvarka patvirtintas individualios įmonės „K.“ finansines ataskaitas, laiku nesumokėjo pagal jas apskaičiuotų 820099,68 Lt įvairių mokesčių: 217 Lt aplinkos taršos mokesčio už laikotarpį nuo 2012-02-29 iki 2013-03-01 (deklaracija (duomenys neskelbtini) 497103 pridėtinės vertės mokesčio už laikotarpį nuo 2009-07-27 iki 2013-07-25 (deklaracijos FR0600); 315771,28 Lt pelno mokesčio už laikotarpį nuo 2007-10-29 iki 2013-07-02 (deklaracijos (duomenys neskelbtini) 7008,42 Lt gyventojų pajamų mokesčio už laikotarpį nuo 2012-08-01 iki 2013-07-07 (deklaracijos FR0572, FR0573), po to, kai Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM 2013-08-14 priminimu Nr. (23.22-08)-325-2221 priminė R. V. apie pareigą per dvidešimt dienų nuo šio priminimo gavimo dienos sumokėti mokesčius. Minėtas priminimas R. V. įteiktas 2013 m. rugpjūčio 26 d. (I t., b.l. 9-10), todėl priminime nurodytas mokesčių sumokėjimo terminas pasibaigė 2013 m. rugsėjo 15 d. Kaltinamasis R. V. prisipažino, kad įmonė nuo 2009 m. turi mokesčių skolą, kuri kiekvienais metais didėja. Mokesčių nemokėjo nes gautus pinigus jis išleido asmeninėms ir įmonės reikmėms. R. V. veika kvalifikuojama pagal Baudžiamojo kodekso 219 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamajame akte aprašant R. V. pareikštą kaltinimą nurodyta, kad jis nesumokėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM 2013-08-14 priminime Nr. (23.22-08)-325-2221 nurodytų mokesčių laikotarpiu nuo 2013m. rugpjūčio 26 d. iki 2013m. gruodžio 1 d.. Su kokia faktine aplinkybe siejama pastaroji data neaišku, nes ikiteisminis tyrimas dėl IĮ „K.“ deklaruotų mokesčių nesumokėjimo pradėtas dar 2013 m. lapkričio 8 d. (I t., b.l. 6), o dalis priminime nurodytų mokesčių nebuvo sumokėti ir iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos (2014 m. rugsėjo 17 d.).

Lietuvos Respublikos BK 219 str. reglamentuota baudžiamoji atsakomybė už mokesčių nesumokėjimą. Šio BK straipsnio dispozicijoje numatyta, jog tas, kas pateikęs deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą arba kitą dokumentą nesumokėjo pagal juos apskaičiuotų mokesčių po to, kai valstybės įgaliota institucija priminė apie pareigą sumokėti mokesčius. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 219 str. yra būtinos šios objektyviosios sąlygos: 1. pateikta deklaracija arba nustatyta patvirtinta ataskaita ar kitas dokumentas, tačiau mokesčiai nesumokėti; 2. valstybės įgaliotos institucijos priminimas apie pareigą sumokėti mokesčius; 3. po įteikto priminimo per jame nustatytą terminą nesumokėti mokesčiai. Nusikaltimo, numatyto BK 219 str., objektyvioji pusė pasireiškia mokesčių nesumokėjimu laikotarpiu po priminimo, padaryto valstybės įgaliotos institucijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-11-30 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-657/2004). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005-12-29 nutarimo Nr. 55 „Dėl teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose“ 19 p. išaiškinta, kad BK 219 str. numatyta nusikalstama veika laikoma baigta, kai asmuo, po to, kai gavo įgaliotos valstybinės institucijos priminimą apie pareigą sumokėti mokesčius, iki nustatyto termino jos neįvykdė. Nustatyta, kad kaltinamasis R. V. 2013 m. rugpjūčio 14 d. priminimą gavo 2013 m. rugpjūčio 26 d. (I t., b.l. 8-10). Priminime nustatytas 20 dienų mokesčių sumokėjimo terminas, skaičiuojamas nuo priminimo gavimo dienos. Mokesčių administravimo įstatymo 89 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad mokesčių administratorius leidžia mokesčių mokėtojui sumokėti raginime nurodytas sumas per 20 dienų nuo raginimo mokesčių mokėtojui įteikimo dienos (Nr. X-1249, 2007-07-03, Žin., 2007, Nr. 80-3220 (2007-07-19)).Vadinasi R. V. nusikalstama veika laikoma baigta pasibaigus priminime nurodytam 20 dienų terminui, t.y. 2013 m. rugsėjo 15 d., o ne 2013 m. gruodžio 1 d., kaip nurodyta kaltinamajame akte. R. V. pareikštas kaltinimas patikslinamas, nurodant, kad jis nesumokėjo mokesčių laikotarpiu 2013 m. rugpjūčio 26 d. iki 2013 m. rugsėjo 15 d. Toks kaltinimo aplinkybių patikslinimas nekeičia kaltinimo esmės.

Kaltinamuoju aktu R. V. buvo kaltinamas tuo, kad jis, deklaravęs 820099,68 Lt mokėtinų mokesčių, po priminimo juos sumokėti gavimo, turėdamas finansinę galimybę sumokėti dalį t.y., 176008,59 Lt mokesčių, jų nesumokėjo.

Iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos prokurorė I. Š. pateikė prašymą pakeisti kaltinamajame akte išdėstytas faktines nusikalstamos veikos aplinkybes iš esmės skirtingomis (IV t., b.l. 173). Šiame prašyme prokurorė prašo pakeisti kaltinamajame akte nurodytą aplinkybę, jog R. V., deklaravęs 820099,68 L:t mokėtinų mokesčių, po priminimo juos sumokėti gavimo, turėdamas finansinę galimybę sumokėti visus mokesčius, jų nesumokėjo. Šį savo prašymą pakeisti kaltinimą prokurorė grindžia tuo, kad R. V. po priminimo gavimo (2013 m. rugpjūčio 26 d.), 2013 m. gegužės 30 d. iš įmonės kasos išmokėjo sau 820099,68 Lt paskolą, bei disponavo 176008,59 Lt įmonės piniginėmis lėšomis.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005-12-29 nutarimo Nr. 55 „Dėl teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose“ 18 p. nurodyta, kad, nors BK 219 str. dispozicija, skirtingai nei anksčiau galiojęs baudžiamasis įstatymas, baudžiamosios atsakomybės už mokesčių nesumokėjimą nesieja su mokesčio mokėtojo mokumu, tačiau teismai turi išsiaiškinti, ar iki nusikalstamos veikos padarymo mokesčių mokėtojas buvo mokus ir turėjo realią galimybę sumokėti mokesčius.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvadoje Nr.5-3/33 konstatuota, kad IĮ „K.“ po 2013-08-14 priminimo Nr. (23.22.-08)-325-2221 apie pareigą sumokėti mokesčius gavimo dienos, tai yra po 2013-08-26, apskaitoje užregistravo turto 55726,36 Lt vertės turto, apskaitos dokumentais pagrindė 120282,23 Lt pajamų ir 6047,58 Lt įplaukų iš UAB „K.“. Laikotarpiu nuo 2013-08-26 (po 2013-08-14 priminime Nr. (23.22.-08)-325-2221 apie pareigą sumokėti deklaruotus mokesčius gavimo) iki 2013 m. gruodžio 1 d. banko AB „SEB bankas“ atsiskaitomojoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) LTL dokumentinis pinigų likutis buvo 10,61 Lt, o kitose IĮ „K.“ vardu atidarytose banko sąskaitose, iš jų: banko AB „SEB bankas“ atsiskaitomojoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) bei banko „Nordea bank“ atsiskaitomosiose sąskaitose: Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentinis pinigų likutis buvo 0 Lt. Specialistas, įvertinęs ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus IĮ „K.“ apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus nustatė, kad laikotarpiu nuo 2013-08-26 (po 2013-08-14 priminime Nr. (23.22.-08)-325-2221 apie pareigą sumokėti deklaruotus mokesčius gavimo) iki 2013-12-01 IĮ „K.“ savininkas R. V. turėjo finansinę galimybę sumokėti tik dalį -176008,59 Lt priminime nurodytų mokesčių (III t., b.l. 1-12). Nors įmonės mokumo klausimas šioje specialisto išvadoje nebuvo sprendžiamas, tačiau kaltinamasis R. V. patvirtino, kad minėtą pinigų sumą jis skyrė kitoms ūkinėms ar asmeninėms reikmėms, bet ne mokesčių sumokėjimui. Taip pat nustatyta, kad R. V. pagal 2013 m. gegužės 30 d. paskolos sutartį, iš IĮ „K.“ lėšų suteikė sau 895000 Lt paskolą ir tokiu būdu sumažino įmonės galimybę sumokėti privalomus mokėti mokesčius. Kaltinamasis R. V. teismo posėdžio metu patvirtino, jog laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2013 m. iš įmonės kasos pagal avansines apyskaitas paėmė dideles pinigų sumas, o šioms išlaidoms pagrįsti surašė 2013 m. gegužės 30 d. paskolos sutartį. Taigi, IĮ „K. iki priminimo apie pareigą sumokėti mokesčius gavimo dienos (2013 m. rugpjūčio 26 d.) ir po šio priminimo gavimo turėjo galimybę sumokėti visa priminime nurodytą mokesčių sumą, tačiau mokesčių nesumokėjo, nes įmonės savininkas suteikė prioritetą kitiems mokėjimams, taip pat ir asmeninėms reikmėms. Nusikaltimą, numatytą BK 219 straipsnio 2 dalyje R. V. padarė tiesiogine tyčia: valstybės įgaliotai institucijai priminus jam apie pareigą sumokėti apskaičiuotas ir deklaruotus mokesčius ir kitas įmokas, jis sąmoningai šios pareigos neatliko, prioritetą suteikė kitiems mokėjimams.

Kaltinamasis padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą. Nusikaltimo padarymo metu jis nebuvo teistas ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau 2013 m. rugsėjo 25 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu buvo nuteistas pagal LR BK 209 str., 223 str. 1 d., Nusikaltimo padarymo metu dirbo UAB „K.“ direktoriumi ir IĮ „K.“ savininku. R. V. turi šeimą. R. V. savo iniciatyva atlygino dalį nusikaltimu padarytos valstybei žalos, tokiu būdu siekdamas sušvelninti nusikalstamos veikos pasekmes. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamojo R. V. gyvenimo būdas, dorovinės nuostatos ir vertybės, socialiniai įgūdžiai yra integruoti į visuomenės gyvenimą ir visuotinai priimtinų elgesio normų laikymąsi, o nusikalstamos veikos yra atsitiktinio pobūdžio, ir, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

R. V. savanoriškai prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą BK 219 straipsnio 2 dalyje, ir davė parodymus, atitinkančius esmines faktines įvykio aplinkybes, kritiškai vertina savo elgesį ir nuoširdžiai gailisi. Jis savanoriškai atlygino dalį nusikaltimu padarytos žalos. Šios aplinkybės pripažįstamos jo atsakomybę už nusikaltimą, numatytą BK 219 straipsnio 2 dalyje, lengvinančiomis aplinkybėmis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, įvertinęs visas šias aplinkybes, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 55 straipsniu, 61 straipsniu, mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant kaltinamajam Baudžiamojo kodekso 219 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą minimalią bausmę – laisvės atėmimą 2 metams. Kaltinamasis R. V. prisipažino padaręs nusikaltimą, baudžiamoji byla teisme išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Nusikalstamą veiką kaltinamasis R. V. padarė prieš priimant 2013 m. rugsėjo 25 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 209 str., 223 str. 1 d., laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinama su 2013 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės. Į paskirtą bausmę įskaitoma bausmė, iš dalies atlikta pagal 2013 m. rugsėjo 25 d. nuosprendį.

Vadovaujantis LR Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, R. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas. Siekiant padėti kaltinamajam R. V. pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 6 ir 8 punktais, jam skiriami įpareigojimai: 3 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinama.

Klaipėdos apygardos prokuratūros antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė I. Š. iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pareiškė kaltinamajam R. V. 820099,68 Lt dydžio civilinį ieškinį, reikalaudama atlyginti dėl jo nusikalstamos veikos, numatytos BK 219 straipsnio 2 dalyje Lietuvos valstybei padarytą turtinę žalą. Prokurorė juridinio asmens vadovui R. V. pareikštą civilinį ieškinį grindžia tuo, kad juridinis asmuo IĮ „K.“ negali įvykdyti savo prievolės dėl juridinio asmens dalyvio R. V. neteisėtų veiksmų. (IV t., b.l. 142).

Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas (BPK 113 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, gali būti taikomos atitinkamos civilinio proceso kodekso normos (BPK 113 straipsnio 2 dalis). CPK normos, reglamentuojančios civilinio atsakovo pakeitimo klausimus, šiuo atveju netaikomos, nes BPK 45 straipsnyje numatyta teisėjo, prokuroro ir ikiteisminio tyrimo pareigūno pareiga išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir užtikrinti galimybę jomis pasinaudoti. Taigi, nors prokurorė I. Š. pareiškė civilinį ieškinį, reikalaudama iš kaltinamojo R. V. atlyginti jo nusikalstamais veiksmais padarytą turtinę žalą, teisėjo sprendimu civiliniu atsakovu į procesą buvo įtraukta IĮ „K.. Nuo nutarties pripažinti juridinį asmenį civiliniu atsakovu priėmimo, IĮ „K.“ įgijo BPK 111 straipsnio 1 dalyje numatytas teises.

IĮ „K.“ nuo jos įregistravimo mokesčių mokėtojų registre dienos įgijo pareigą įstatymų nustatyta tvarka deklaruoti įmonės turtą ir pajamas, bei mokėti privalomus mokesčius ir kitas įmokas. Šiuo atveju mokestinė prievolė kilo ūkinės veiklos subjektui – individualiai įmonei „K.“. Kaltinamasis R. V. nusikaltimų padarymo metu buvo individualios įmonės savininkas ir jos vadovas, atsakingas už juridinio asmens veiklą. Individuali įmonė „K.“ yra neribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo, kurio turtas yra individualios įmonės nuosavybėn perduotas individualios įmonės savininkui asmeninės nuosavybės teise priklausęs turtas, taip pat turtas, įgytas individualios įmonės vardu (Individualių įmonių įstatymo 2003 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-1805, 2, 8 straipsniai).

CK 2.50 straipsnyje nustatyta, juridinis asmuo atsako pagal savo prievoles jam nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančiu turtu. Už neribotos atsakomybės juridinio asmens prievoles atsako ir juridinio asmens dalyvis, tuo atveju, jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto CK 2.50 str. 4 d.). Teisę priverstine tvarka išieškoti mokestinę nepriemoką Mokesčių administratorius įgyja kitą dieną po to, kai pasibaigia raginime geruoju sumokėti mokestį ir su juo susijusias sumas nurodytas terminas (Mokesčių administravimo įstatymo 105 straipsnis). Taigi, neribotos civilinės atsakomybės juridiniam asmeniui IĮ „K.“ neturint pakankamai lėšų ir turto įvykdyti mokestinę prievolę, mokesčių administratorius, vadovaujantis aptartų įstatymų nuostatomis, turi teisę ne ginčo tvarka pradėti priverstinį išieškojimą iš juridinio asmens savininko R. V. asmeninio turto. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM Viršininko 2013 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu Nr. (23.17-08)-320-59784 nuspręsta išieškoti į valstybės biudžetą iš mokesčių mokėtojo IĮ „K.“ turto mokesčių ir kitų įmokų nepriemoką (I t., b.l. 12). Kaltinamasis teismui pateikė dokumentus, kad jis sumokėjo dalį, t.y. 8154,16 Lt IĮ „K.“ mokesčių (IV t., b.l. 143-150, 170-172). Kadangi prokurorės I. Š. kaltinamajam R. V. pareikšto civilinio ieškinio, dėl neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens IĮ „K.“ nesumokėtų mokesčių, ir Mokesčių administratoriaus – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM jau vykdomo priverstinio išieškojimo iš IĮ „K.“, o šiai neturint pakankamai turto, iš įmonės savininkui R. V. asmeninės nuosavybės teise priklausančio turtą, dalykas, faktinis pagrindas ir subjektai sutampa, teisme pareikštas civilinis ieškinys yra tapatus Mokesčių administratoriaus priverstine tvarka išieškomai mokestinei nepriemokai, todėl Klaipėdos apygardos prokurorės pareikštas civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu.

Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės I. Š. 2014 m. gegužės 6 d. nutarimais laikinai apribotos IĮ „K.“ nuosavybės teisės į turtą: automobilius: LIAZ S 100.42, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini); CHRYSLER VOYAGER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini); MERCEDES (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. T03516, VEST kodas (duomenys neskelbtini); BMW 520, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini); LIAZ S.100.42, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini); R. V. ir R. V. priklausantį turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 0.1482 h,| adresas (duomenys neskelbtini); gyvenamąjį namą su garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras 156.83 kv. m., adresas (duomenys neskelbtini); butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 47.94 kv. m., adresas (duomenys neskelbtini). Prokuroro nutarimuose nurodytas laikiną nuosavybės teisių apribojimo pagrindas – siekis užtikrinti galimą civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje (IV t, b.l. 89,90). Prokurorės pareikštą civilinį ieškinį palikus nenagrinėtą, laikinas nuosavybės teisių apribojimas anksčiau nurodytam turtui panaikinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas,

nusprendė:

R. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 219 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam laisvės atėmimą dvejiems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą vieneriems metams ir keturiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, šią bausmę subendrinti su 2013 m. rugsėjo 25 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą vieneriems metams ir aštuoniems mėnesiams.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti bausmę, iš dalies atliktą pagal 2013 m. rugsėjo 25 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, R. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams ir šešiems mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 6 ir 8 punktais, paskirti įpareigojimus: 3 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinio ieškovo Klaipėdos apygardos prokuratūros pareikštą 820099,68 Lt civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti laikiną nuosavybės teisių apribojimą IĮ „K.“ turtui: automobiliams: LIAZ S 100.42, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini); CHRYSLER VOYAGER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini); MERCEDES (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VEST kodas (duomenys neskelbtini); BMW 520, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini); LIAZ S.100.42, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini); R. V. ir R. V. turtui: žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 0.1482 h,| adresas (duomenys neskelbtini); gyvenamajam namui su garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras 156.83 kv. m., adresas (duomenys neskelbtini); butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 47.94 kv. m., adresas (duomenys neskelbtini).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.