Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2017-09-28 · Administracinė byla Nr. AS-837-442/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-09-28
Bylos Nr.
AS-837-442/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02821-2017-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjai
Romanas Klišauskas (pirm.), Dainius Raižys (pran.), Virginija Volskienė
Pareiškėjas
K. V.
Atsakovas
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. AS-837-442/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02821-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.1.1; 43.5.9 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2017 m. rugsėjo 28 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. V. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas K. V. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2017 m. kovo 7 d. sprendimą Nr. (14.5-20)R-1388; 2) panaikinti Inspekcijos 2016 m. gruodžio 9 d. sprendimą Nr. 331B-8347; 3) panaikinti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių departamento III skyriaus Gargždų poskyrio 2016 m. gruodžio 8 d. išvadą Nr. 10241449; 4) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2017 m. liepos 21 d. sprendimą Nr. S-160(7-73/2017); 5) įpareigoti Inspekciją per vieno mėnesio laikotarpį iš naujo išnagrinėti ir priimti naują sprendimą pagal pareiškėjo 2016 m. lapkričio 11 d. prašymą Nr. (17.16-40)GES-478110 dėl permokos grąžinimo 3 822,96 Eur sumoje.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti. Teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą dalyje dėl reikalavimų panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. kovo 7 d. sprendimą Nr. (14.5-20)R-1388 ir panaikinti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių departamento III skyriaus Gargždų poskyrio 2016 m. gruodžio 8 d. išvadą Nr. 10241449. Teismas priėmė pareiškėjo skundą dalyje dėl reikalavimų panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016 m. gruodžio 9 d. sprendimą Nr. 331B-8347; panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. liepos 21 d. sprendimą Nr. S-160(7-73/2017); įpareigoti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos per vieno mėnesio laikotarpį iš naujo išnagrinėti ir priimti naują sprendimą pagal pareiškėjo 2016 m. lapkričio 11 d. prašymą Nr. (17.16-40)GES-478110 dėl permokos grąžinimo 3 822,96 Eur sumoje.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalimi, 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, nustatė, kad pareiškėjas prašė teismo panaikinti Inspekcijos 2017 m. kovo 7 d. raštą Nr. (14.5-20)R-1388, kuriuo buvo atsakyta į jo 2017 m. sausio 16 d. kreipimąsi dėl jo 2016 m. lapkričio 11 d. prašymo grąžinti (įskaityti) mokesčio ir (arba) baudos už administracinį teisės pažeidimą permoką (skirtumą), nagrinėjimo. Pareiškėjo teigimu, skundžiamą Inspekcijos 2017 m. kovo 7 d. raštą jis gavo 2017 m. kovo 10 d., todėl, vadovaujantis ABTĮ 29 straipsnio 1 dalimi, terminas skundui dėl Inspekcijos 2017 m. kovo 7 d. rašto paduoti baigėsi 2017 m. balandžio 10 dieną. Teismas nustatė, kad pareiškėjas į teismą dėl minėto rašto panaikinimo kreipėsi 2017 m. rugpjūčio 14 d., t. y. žymiai praleidęs apskundimo terminą.

Teismas vadovavosi ABTĮ 30 straipsnio 1 dalimi, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nustatė, kad skundžiamame Inspekcijos 2017 m. kovo 7 d. rašte Nr. (14.5-20)R-1388 išaiškinta jo apskundimo tvarka, nurodant, kad jis gali būti skundžiamas arba Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Teismas nustatė, kad pareiškėjas iš pradžių kreipėsi į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją. 2017 m. kovo 29 d. pareiškėjas gavo Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2017 m. kovo 27 d. sprendimą atsisakyti nagrinėti skundą. Gavęs minėtą sprendimą, pareiškėjas kreipėsi į Komisiją, kuri 2017 m. liepos 21 d. sprendime pareiškėjo skundą dalyje dėl Inspekcijos 2017 m. kovo 7 d. rašto paliko nenagrinėtą, konstatavusi, kad ginčas dėl minėto sprendimo nepatenka į mokestinio ginčo objekto kategoriją.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2017 m. kovo 29 d. gavęs Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2017 m. kovo 27 d. sprendimą atsisakyti nagrinėti jo skundą, pats pasirinko kreiptis į Komisiją, o ne į Vilniaus apygardos administracinį teismą, nors tokia apskundimo tvarka nebuvo nustatyta teisės aktuose, nei nurodyta skundžiamame Inspekcijos 2017 m. kovo 7 d. rašte Nr. (14.5-20)R-1388. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas prašyme atnaujinti terminą nurodė termino praleidimo priežastis dėl laikotarpio iki 2017 m. kovo 29 d., kol gavo Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimą. Nuo šio momento jis pats pasirinko savo teisių gynimo būdą, savo nuožiūra kreipėsi į Komisiją, ir skundo praleidimo laikotarpio nuo 2017 m. kovo 29 d. iki skundo teismui padavimo dienos nepagrindė svarbiomis priežastimis, kurios sudarytų pagrindą teismui atnaujinti terminą skundui paduoti. Todėl teismas pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui dėl Inspekcijos 2017 m. kovo 7 d. rašto paduoti netenkino ir skundą šioje dalyje atsisakė priimti kaip paduotą praleidus nustatytą terminą (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).

Pasisakydamas dėl pareiškėjo prašymo panaikinti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių departamento III skyriaus Gargždų poskyrio 2016 m. gruodžio 8 d. išvadą Nr. 10241449, teismas rėmėsi ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir darė išvadą, kad 2016 m. gruodžio 8 d. išvada Nr. 10241449 laikytina tarpiniu Inspekcijos priimtu dokumentu, kurios pagrindu buvo priimtas galutinis Inspekcijos 2016 m. gruodžio 9 d. sprendimas Nr. 331B-8347, sukeliantis pareiškėjui teisines pasekmes. Todėl teismas pareiškėjo skundą dalyje dėl Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių departamento III skyriaus Gargždų poskyrio 2016 m. gruodžio 8 d. išvados Nr. 10241449 panaikinimo atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kaip paduotą dėl akto, akivaizdžiai nesukeliančio pareiškėjui teisinių pasekmių.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, kad pareiškėjo skundas dalyje dėl reikalavimų panaikinti Inspekcijos 2016 m. gruodžio 9 d. sprendimą Nr. 331B-8347; panaikinti Komisijos 2017 m. liepos 21 d. sprendimą Nr. S-160(7-73/2017); įpareigoti Inspekciją per vieno mėnesio laikotarpį iš naujo išnagrinėti ir priimti naują sprendimą pagal pareiškėjo 2016 m. lapkričio 11 d. prašymą Nr. (17.16-40)GES-478110 dėl permokos grąžinimo 3 822,96 Eur sumoje atitinka ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje, 24-25 straipsniuose nustatytus reikalavimus, todėl priimtinas nagrinėti.

II.

Pareiškėjas K. V. atskiruoju skundu prašo tenkinti jo prašymą atnaujinti terminą skundui dėl Inspekcijos 2017 m. kovo 7 d. sprendimo Nr. (14.5-20)R-1388 ir Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos mokestinių prievolių departamento III skyriaus Gargždų poskyrio išvados Nr. 10241449 panaikinimo paduoti ir terminą atnaujinti. Pareiškėjas taip pat prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį, bei šios skundo dalies priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas paaiškina, kad pirmą kartą į teismą kreipėsi nepraleidęs termino, nurodyto Komisijos 2017 m. liepos 21 d. sprendime Nr. S-160(7-73/2017), taip pat nepraleidęs ABTĮ numatyto 30 dienų termino skundui pateikti. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-4962/2009, 2011 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-214/2011, 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-835/2011. Pareiškėjas pažymi, kad ikiteisminės ginčų nagrinėjimo institucijos sprendime jo apskundimo tvarka nurodyta lakoniškai, t. y. tik paminint teisės aktą, kuriame tokia tvarka reglamentuota. Pareiškėjo teigimu, praleistas terminas atnaujintinas atsižvelgiant į teisės į teisminę gynybą užtikrinimo konstitucinę reikšmę, sutrumpintą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos priimto sprendimo apskundimo terminą, tai, kad skundžiamame atsakovo sprendime nebuvo tinkamai išaiškintas apskundimo terminas, įvertinus tai, kad pareiškėjas su skundu į teismą pirmą kartą kreipėsi laikydamasis ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje numatyto 30 dienų termino, taip pat į tai, kad pareiškėjas buvo aktyvus, siekdamas savo pažeistų teisių gynimo, ir stengėsi šią savo teisę realizuoti per įmanomai trumpą ir protingą terminą po to, kai jam akivaizdžiai tapo žinoma skundo padavimo tvarka. Pareiškėjo manymu, teismas turėjo pareigą pasiūlyti pareiškėjui patikslinti skundo dalyką ir skundo pagrindą, ir tik pareiškėjui juos patikslinus ar atsisakius tai padaryti, galėjo spręsti skundo priėmimo klausimą.

Atsiliepimas

Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas pasirinko kreiptis į Komisiją, nors tokios galimybės ABTĮ nenumato. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas skundo padavimo laikotarpio nuo 2017 m. kovo 29 d. iki skundo padavimo dienos nepagrindė svarbiomis priežastimis, kurios sudarytų pagrindą teismui atnaujinti terminą skundui paduoti. Atsakovas nurodo, kad Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių departamento III skyriaus Gargždų poskyrio 2016 m. gruodžio 8 d. išvada Nr. 10241449 nesukuria jokių teisinių pasekmių pareiškėjui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1-8 punktuose.

Taigi administracinis teismas, prieš spręsdamas skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą, pirmiausiai turi įvertinti, ar nėra ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų pagrindų, dėl kurių turi būti atsisakoma skundą priimti.

Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą atnaujinti skundo dėl Inspekcijos 2017 m. kovo 7 d. rašto Nr. (14.5-20)R-1388 panaikinimo padavimo terminą visiškai nevertino, ar nėra aplinkybių, nurodytų ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1-8 punktuose.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-143-560/2010).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundžiamo Inspekcijos 2017 m. kovo 7 d. rašto Nr. (14.5-20)R-1388 turinį, prieina išvadą, kad šis raštas yra informacinio pobūdžio ir pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių, todėl negali būti administracinės bylos dalyku. Jame pareiškėjui yra pateikta informacija apie Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2016 m. gruodžio 9 d. sprendimo Nr. 331B-8347, kuris buvo patvirtintas šioje administracinėje byloje ginčijamu Mokestinių ginčų komisijos 2017 m. liepos 21 d. sprendimu Nr. S-160(7-73/2017), priėmimo eigą. Nors Inspekcijos 2017 m. kovo 7 d. rašte Nr. (14.5-20)R-1388 ir nurodyta, kad jis gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai ar Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tačiau tai nekeičia šio rašto pobūdžio.

Kadangi pareiškėjo skundo reikalavimas dėl Inspekcijos 2017 m. kovo 7 d. rašto Nr. (14.5-20)R-1388 panaikinimo nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka, todėl pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai nutarė atsisakyti priimti skundą dalyje dėl reikalavimo panaikinti šį raštą. Nors pirmosios instancijos teismas tokį procesinį sprendimą pagrindė ne ta procesine norma, tačiau tai nėra pagrindas naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.

Nustačius, kad minėtas pareiškėjo skundo reikalavimas nenagrinėtinas teismų, pareiškėjo prašymas atnaujinti skundo padavimo terminą nespręstinas. Todėl teisėjų kolegija nevertina skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytų argumentų, kuriais remiantis prašymas atnaujinti skundo padavimo terminą buvo netenkintas.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad skundžiama Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių departamento III skyriaus Gargždų poskyrio 2016 m. gruodžio 8 d. išvada Nr. 10241449 yra tarpinis procedūrinis dokumentas, kuris nesukelia pareiškėjui jokių materialinių teisinių pasekmių.

Skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Šiuo aspektu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas (pvz., tarnybinis pranešimas, paklausimas, siuntimas, teikimas, tarnybinė išvada ar kt.). Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-69/2011).

Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą dalyje dėl Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių departamento III skyriaus Gargždų poskyrio 2016 m. gruodžio 8 d. išvados Nr. 10241449 panaikinimo, tinkamai taikė procesinės teisės normas ir laikėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, todėl ši skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalis yra teisėta bei pagrįsta.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo K. V. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiRomanas KlišauskasDainius RaižysVirginija Volskienė