Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

2019-08-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1243-298/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-08-02
Bylos Nr.
1-1243-298/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-29634-2019-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaclavas Karšulis
Kaltinamasis
R. L.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1243-298/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29634-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4.; 1.2.25.4.2.6; 2.3.6.4.5.2 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 2 d.Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Vaclavas Karšulis, supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-iojo skyriaus prokurorės Jūratės Žvironienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje

R. L. (R. L.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., (deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini)), nevedęs, dirbantis, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281¹ straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. L. 2019 m. liepos 13 d. apie 21.59 val., Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „S. I.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3,30 promilės etilo alkoholio koncentracija,

t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis R. L. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino ir parodė, kad automobilis „S. I.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jo kaimynui R. V.. Niekada nėra turėjęs teisės vairuoti transporto priemones. 2019 m. liepos 13 d. nuo ryto, atėjęs pas kaimyną R. V., adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Per dieną su Raimondu išgėrė 1,5 litro degtinės. Tada apie 21.30 val. norėdami dar išgerti, nusprendė nuvažiuoti į parduotuvę nusipirkti degtinės. Raimondas davė jam raktą nuo savo automobilio „S. I.“, kad vairuotų jis, nes Raimondas buvo per stipriai išgėręs. Su Raimondu, jo automobiliu „S. I.“, kurį jis vairavo, išvažiavo parduotuvės link, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. Nuvažiavus apie 1 kilometrą, juos sustabdė policijos pareigūnai. Patikrinimo metu du kartus pūtė į alkotesterį, tikrino jam neblaivumą, kokį nustatė girtumo laipsnį neatsimena. Dėl įvykio labai gailisi (b. l. 53-54).

Kaltinamojo kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, be jo paties prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 20 straipsnyje.

Liudytojas V. K. parodė, kad dirba Vilniaus AVPK PR vyriausiuoju patruliu. 2019 m. liepos 13 d. apie 22 val. dirbant su vyriausiuoju patruliu A. M., iš Vilniaus AVPK OVS gavo nurodymą reaguoti pagal pranešimą, kad Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), yra sulaikytas neblaivus vairuotojas. Nuvykus į įvykio vietą pamatė stovintį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) raudonos spalvos. Jame prie vairo sėdėjo vyras. Prie jų priėjo šalia stovėjusio automobilio (duomenys neskelbtini), vairuotojas ir pareiškė, kad minėtas automobilis (duomenys neskelbtini), važiavo vingiuodamas po visą važiuojamąją dalį, o Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) prie A. G. ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos sustojo. Automobilio manevrai sukėlė K. M. įtarimą, kad vairuotojas apsvaigęs, todėl jis iškvietė policiją. Sustojęs jis priėjo prie automobilio (duomenys neskelbtini) ir pamatė, kad prie vairo sėdintis vyras yra visiškai girtas, todėl paėmė iš jo automobilio raktelius, kad negalėtų toliau važiuoti ir neleido jam pasišalinti. Automobilyje dar buvo vienas keleivis, kuris išlipęs iš automobilio nuėjo link (duomenys neskelbtini) k. K. M. teigė, kad būtent prie vairo sėdėjęs vyras automobilį ir vairavo, nes visą laiką važiavo iš paskos, o kai jis sustojo sankryžoje, iškart prie jo privažiavo. Automobilio vairuotojas jiems prisistatė R. L., tačiau asmens dokumentų neturėjo, todėl jo asmenybę nustatė POLIS registre. Bendraudamas su R. L. pajuto iš jo burnos sklindantį stiprų alkoholio kvapą, jo kalba buvo nerišli, o kai išlipo iš automobilio svirduliavo, judesiai buvo nekoordinuoti. Vairuotojo blaivumas buvo patikrintas tarnybiniu alkotesteriu. Pirmu pūtimu 22.26 val. nustatytas 3.30 promilių girtumas, antru pūtimu 22.44 val. nustatytas 3,49 promilių girtumas (b. l. 25 );

Liudytojas A. M. parodė, kad dirba Vilniaus AVPK PR vyriausiuoju patruliu. 2019 m. liepos 13 d. apie 22 val. dirbant su vyriausiuoju patruliu V. K., ekipaže gavo nurodymą reaguoti pagal pranešimą, kad Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) k. yra sulaikytas neblaivus vairuotojas. Nuvykus į įvykio vietą pamatė stovintį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jame prie vairo sėdėjo vyras. Prie jų priėjo šalia stovėjusio automobilio (duomenys neskelbtini), vairuotojas ir pareiškė, kad minėtas automobilis (duomenys neskelbtini) važiavo vingiuodamas po visą važiuojamąją dalį, o Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), prie A. G. ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos sustojo (b. l. 28);

Liudytojas K. M. parodė, kad 2019 m. liepos 13 d., apie 21.50 val., Vilniaus r., nuo (duomenys neskelbtini), važiuodamas automobiliu (duomenys neskelbtini), pastebėjo kelyje įtartinai manevruojantį automobilį „(duomenys neskelbtini)", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jis blaškėsi po kelią iš vienos eismo juostos į kitą, staigiai stabdydavo. Be to, minėtas automobilis bandydamas aplenkti dviratininkus, vos jų nepartrenkė. Jis įtaręs, kad minėto automobilio vairuotojas gali būti neblaivus, paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė apie galimai neblaivų vairuotoją. Skambučio laikas buvo 21.59 val. Automobilis „(duomenys neskelbtini)", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užgeso ir sustojo kelkraštyje, tada jis sustojęs, kartu su juo važiavusiu D. M. nuėjęs prie minėto automobilio vairuotojo ir pastebėjęs, kad minėto automobilio vairuotojas neblaivus, ištraukė automobilio užvedimo raktelius iš spynos. Iki atvykstant policijos pareigūnams, minėto automobilio vairuotojas alkoholio nevartojo. Automobilyje „(duomenys neskelbtini)", buvo ir keleivis, kuris iki atvykstant policijos pareigūnams pasišalino su alaus buteliais. Policijos pareigūnams atvykus, automobilio „(duomenys neskelbtini)" vairuotojas išlipo iš vairuotojo sėdynės (b. l. 31-32);

Liudytojas R. V. parodė, kad 2019 m. liepos 13 d., maždaug nuo pietų kartu su R. L. vartojo alkoholinius gėrimus. Maždaug nuo 12.00 val. iki 21.00 val., jie išgėrė labai daug alaus. Gėrė pas jį namuose Vilniaus r., (duomenys neskelbtini). Laiko tiksliai nepasakys, bet jau buvo tamsu, kada jis nuėjo miegoti, o Romualdas išvažiavo į savo namus. Romualdas išvažiavo su jam priklausančiu automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį jis nusipirko pernai rudenį, tačiau iki šiol jo nėra įregistravęs. Automobilio raktelius Romualdui turbūt davė jis, kad Romualdas neturi vairuotojo pažymėjimo jis nežino. Pats vairuotojo pažymėjimo neturi, nes jam 2018 metais atimta teisė vairuoti transporto priemones, 3 metams. Su Romualdu kartu tikrai nevažiavo. Dokumentų patvirtinančių, kad automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra jis, neturi ir negali pateikti. Pirkimo-pardavimo sutarties neturi (b. l. 35-36);

Neblaivumo nustatymo akte nurodoma, kad R. L. buvo nustatyti neblaivumo požymiai - iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nekoordinuoti judesiai, nerišli kalba, eiti tiesia linija negali, pataikyti pirštu į nosies galą negali. R. L. buvo atliktas neblaivumo patikrinimas prietaisu ir pirmojo tikrinimo metu 22.26 val. nustatytas 3,30 prom. girtumas, antrojo tikrinimo metu 22.44 val. nustatytas 3,49 prom. girtumas (b. l. 40);

Išraše iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės matyti, kad automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2017-12-11 automatiškai išregistruotas negavus duomenų apie atliktą TA ir draudimą. Valdytojas - savininkas nurodomas V. B. (b. l. 9);

Vilniaus AVPK KPV NV Eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėjo tarnybiniame pranešime nurodoma, kad buvo telefonu susisiekta su V. B., kuris patvirtino, kad automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė 2017 m. gruodį nepažįstamiems asmenims (b. l. 63);

Iš ieškomų kelių transporto priemonių paieškos registro matyti, kad automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nėra paieškomas (b. l. 62);

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio išraše iš VšĮ „Emprekis“ matyti, kad vidutinė automobilio S. I., pasirinkti metai 1999 kaina (be PVM) Lietuvoje yra 637 Eur (b. l. 15).

Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, teismas konstatuoja, kad R. L. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis vairavo transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatyta daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio ir jo veiksmai atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi sutinka (b. l. 59).

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei pobūdį, į tai, kad vairuodamas transporto priemonę neblaivus jis kėlė pavojų sau ir aplinkiniams. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kas yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, į asmenybę charakterizuojančius duomenis – neteistas (b. l. 56), nebaustas administracine tvarka (b. l. 57), todėl teismo vertinimu prokuroro siūlomas skirti arešto dydis bei teisės vairuoti atėmimo terminas yra proporcingas padarytai nusikalstamai veikai.

BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skirta bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.

BK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė vairuodamas padidinto pavojaus šaltinį, kai jam nustatytas 3,30 promilės apsvaigimo nuo alkoholio laipsnis. Toks kaltinamojo elgesys naudojantis specialiąja teise vairuoti transporto priemones kelia pavojų ne tik pačio kaltinamojo, jo artimųjų, bet ir visuomenės saugumui. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą kartu su bausme kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 4 metams.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 2-3 dalis). Bylos medžiaga nustatyta, kad automobilis, kaip BK uždraustos veikos priemonė, konfiskuotinas.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palinktina iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai R. L. buvo sulaikytas nuo 2019-07-13 22.26 val. iki 2019-07-14 15.09 val. (BK 66 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendė:

R. L. (R. L.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir nuteisti 45 parų areštu.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę R. L. (R. L.) paskirti 30 parų areštą, ją atliekant pataisos įstaigoje.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, BPK 140 straipsnio 9 dalimi į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinam sulaikyme nuo 2019-07-13 iki 2019-07-14 vieną sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu R. L. (R. L.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 4 metus naudotis specialiąja teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, konfiskuoti transporto priemonę – automobilį „S. I.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo R. L. (R. L.) palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o jam įsiteisėjus – panaikinti..

Automobilį S. I., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) palikti saugoti Lietuvos Policijos departamento aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėliuose iki baudžiamojo įsakymo dėl turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

Išaiškinti R. L. (R. L.), kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs jį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra neskundžiamas.

Teisėjas Vaclavas Karšulis