Kauno apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieškinį atsakovui A. Ž. dėl skolos už šilumos energiją priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, apie teisme iškeltą bylą jam pranešta Civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, paliekant pranešimą atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Ieškovė prašo priimti sprendimą už akių, jei nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį. Esant šioms aplinkybėms, priimtinas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285–286 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Civilinio proceso kodekso 285 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Teismas, atlikęs formalų ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų – nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, gyventojų registro išrašų, testamentų registro išrašo, buto apyvartos žiniaraščių, delspinigių skaičiuotės – vertinimą ir atsakovui nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių jo piniginės prievolės ieškovei įvykdymą, įsitikino, kad pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas ieškinį patenkinti (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Atsakovas, paveldėjęs butą, privalėjo vykdyti savo kaip buto savininko įsipareigojimus ir atsiskaityti su ieškove už jo naudai tiektą šilumos energiją. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 5.3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Dėl to palikimą priėmusiam įpėdiniui tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu. Prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių. Civilinio kodekso 6.383 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad pagal energijos pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui (vartotojui) per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas (vartotojas) įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto jos vartojimo režimo. Nesant sudarytos individualios rašytinės šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais (nuo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklo) veiksmais pagal standartines sąlygas. Be to, nesant sudarytų tokių sutarčių arba joms pasibaigus, taikytina bendroji taisyklė, kad šiluma tiekiama pagal šilumos tiekėjo ir savininko konkliudentiniais veiksmais (pagal standartines sąlygas) sudarytą sutartį, prievolė atsiskaityti už patiektą energiją tenka patalpų savininkui. Atsakovas neatsiskaitė už laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2017 m. spalio 31 d. tiektą šilumos energiją patalpų ir vandens šildymui. Ieškovė atsakovo butui tiekė paslaugas, tačiau atsakovas su ieškove neatsiskaitė už suteiktą šilumos energiją, todėl 454,74 Eur skola už suteiktą šilumos energiją patalpų ir vandens šildymui priteistina iš atsakovo ieškovei.

Atsakovas pažeidė sutarties sąlygas, laiku atsiskaityti už suteiktas paslaugas, nors įstatymas įpareigoja prievoles vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus bei draudžia vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, pakeisti jos įvykdymo sąlygas. Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.38, 6.59, 6.200, 6.256 straipsniai). Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ 2 straipsnio 1 dalis atitinkamai nustato: „Fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo išlaidų, ryšių bei komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvieną pradelstą dieną moka 0,02 procento delspinigius“. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra fizinis asmuo ir laiku nesumokėjęs mokesčių už suteiktą šilumos energiją iš atsakovo ieškovei priteistini 14,22 Eur delspinigių, priskaičiuotų už laikotarpį nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d.

Pažymėtina, kad prie kompensavimo funkciją atliekančių palūkanų priskiriamos CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatytos palūkanos. Tai vadinamos „procesinės“ palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, o jų dydis nustatytas CK 6.210 straipsnyje. Ieškovės reikalavimas dėl palūkanų priteisimo laikytinas pagrįstu ir iš atsakovo ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Patenkinus ieškinį iš atsakovo priteistinos 17,55 Eur bylinėjimosi išlaidos: 15,00 Eur žyminis mokestis ir 2,55 Eur išlaidos už duomenis už informacijos paieškas viešuose registruose (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, kurios sudaro 5,56 Eur (b. l. 2) priteistinos iš atsakovo valstybei, nes jos viršija minimalią 3,00 Eur dydžio valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo ((TAR, 2014, Nr. 2014-12793)).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285–286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo A. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), ieškovei akcinei bendrovei „Kauno energija“, juridinio asmens kodas 235014830, 454,74 Eur (keturių šimtų penkiasdešimt keturių eurų 74 ct) skolą už šilumos energiją patalpų ir vandens šildymui, 14,22 Eur (keturiolikos eurų 22 ct) delspinigius, 5 (penkių) proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą (468,96 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. sausio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 17,55 Eur (septyniolikos eurų 55 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo A. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), valstybei 5,56 Eur (penkių eurų 56 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Šalis, dėl kurios buvo priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine tvarka, nei kasacine tvarka, tačiau ji turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį Civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškinį pateikusi šalis turi teisę per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.