Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Kaminskas

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Paaiškina, kad susipažinęs su tokiu siūlymu, patyrė šoką, pažeminimą, neturėjo galimybės kreiptis pagalbos, nes būtų išjuoktas kitų asmenų, todėl visas emocijas laikė savyje ir sukaupęs visas jėgas kreipėsi į Lietuvos kalėjimų tarnybą. Tačiau ir ten pareiškėjo skundas buvo atmestas nurodant, kad netinkamas įvardis panaudotas tik aprašomojoje dalyje. Lietuvos kalėjimų tarnyba nurodė, kad tenka apgailestauti ir atsiprašyti, tačiau pareiškėjas jokio atsiprašymo iš Komisijos nėra sulaukęs.

Pareiškėjas deklaruoja, kad patyrė neturtinę žalą, todėl privalo visas aplinkybes tinkamai įrodyti. Lietuvos kalėjimų tarnybos nuomone, pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens teisių pažeidimu Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio prasme, taip pat pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių kilti Lietuvos kalėjimų tarnybos viešajai atsakomybei – įstaigos neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos bei priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšio. Pareiškėjas nepateikė prašomos sumos apskaičiavimo, skunde pateikė tik deklaratyvius teiginius, kurie neturi būti laikomi kaip pagrindžiantys turtinį reikalavimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas iš Lietuvos valstybės priteisti 100 000 Eur neturtinės žalos, kurios atsiradimas siejamas su galimai neteisėtais viešojo administravimo subjekto veiksmais.

Pareiškėjas teigia, kad neturtinę žalą priteisti prašo, nes jis Komisijos siūlyme buvo pavadintas moterimi, kas jam sukėlė neigiamus išgyvenimus. Tarnyba nepagrįstai tai vertino kaip rašymo apsirikimą, todėl teigia, kad jam turi būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas.

Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 39 straipsnį, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų administracinių aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Aiškindamas šios konstitucinės normos turinį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. sausio 20 d. ir 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad būtinybė atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą yra konstitucinis principas, o šį principą įtvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus teisingai atlyginta.

Reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo peržengia viešosios teisės ribas. Sprendžiant jų pagrįstumo klausimą, būtina vadovautis ne tik ABTĮ, bet ir privatinės teisės normomis.

Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje nustatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A-146-244/2008, Nr. A-822-87/2009, Nr. A-822-619/2009).

Pareiškėjas tiek skunde teismui, tiek atsikirtime į atsakovės atsiliepimą nurodė, kad Tarnyba nepagrįstai sprendė, kad asmens pavadinimas kitos lyties atstovu yra tik korektūros (rašymo) klaida. Pareiškėjo įsitikinimu, jį buvo siekiama pažeminti.

Teismas pažymi, kad pareiškėjas skunde teismui nekvestionuoja aplinkybių, susijusių su priimtais sprendimais jo neperkelti į Alytaus kalėjimą (nenurodo, kad buvo pažeistos teisės aktų nuostatos reglamentuojančios asmenų perkėlimą ir t. t.), tačiau prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą tik todėl, kad Tarnyba Komisijos siūlyme pareiškėjo įvardijimą kitos lyties atstovu, t. y. moterimi laikė korektūros klaida.

Kaip minėta, civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 atsiranda esant: 1) neteisėtiems veiksmams; 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos; 3) teisės pažeidimu padarytai žalai. Tarnyba, nagrinėdama asmenų skundus, yra saistoma Viešojo administravimo įstatymo, kuris įpareigoja Tarnybą, kaip viešojo administravimo subjektą, savo veikloje laikytis viešojo administravimo srityje taikomų viešojo administravimo principų – įstatymo viršenybės, reiškiančio, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principų (VAĮ 3 straipsnio 1 punktas) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1094-858/2015).

Teismas, įvertinęs Tarnybos 2022 m. rugsėjo 20 d. rašte Nr. 2S-2530 pateiktą poziciją dėl Komisijos siūlyme nurodyto netinkamo įvardžio, sprendžia, kad Tarnyba pagrįstai tai vertino kaip korektūros (rašybos) klaidą. Pažymėtina, jog pareiškėjas skunde teigdamas, kad Komisija suklysti negalėjo, o tai atliko siekiu pažeminti pareiškėją, jokių papildomų paaiškinimų ir rašytinių įrodymų nepateikė nei Tarnybai, nei teismui. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, kad Tarnyba yra nustačiusi sistemingą Komisijos netinkamą veikimą pareiškėjo atžvilgiu, tokių argumentų ir įrodymų taip pat nepateikia ir pareiškėjas. Atsižvelgdamas į tai, teismas neturi pagrindo spręsti, kad Tarnyba, nustačiusi Komisijos korektūros klaidą, atliko neteisėtus veiksmus. Priešingai, Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, atsakyme pareiškėjui išreiškė apgailestavimą ir atsiprašymą dėl įvykusios korektūros klaidos, todėl pareiškėjo teiginiai, kad buvo siekiama jį žeminti negali būti laikomi pagrįstais.

Teismas įvertinęs pareiškėjo skundo argumentus bei surinktą rašytinę bylos medžiagą, sprendžia, kad Tarnyba, nagrinėdama pareiškėjo skundą, veikė įstatymų nustatytose ribose, todėl neatliko jokių neteisėtų veiksmų, patvirtinančių žalos pareiškėjui atsiradimą. Dėl nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad nenustačius atsakovės atstovės neteisėtų veiksmų, nėra ir jos atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindinės sąlygos, o, kaip jau minėta, nesant pagrindinės sąlygos, kitų viešosios atsakomybės sąlygų nustatinėjimas neturi teisinės prasmės. Toks reguliavimas atitinka ir Konstitucinio Teismo išaiškinimus, jog asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ABTĮ 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–134 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo R. V. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.