- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-15
- Bylos Nr.
- 1S-330-491/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Petras Meidus
- Kaltinamasis
- R. L.
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Petras Meidus,
sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,
dalyvaujant :
teismo posėdyje išnagrinėjęs kaltinamojo R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, turinčio aukštąjį išsilavinimą, dirbančio, vedusio, neteisto,
skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 22 d. nutarties, kuria kaltinamajam buvo pratęstas procesinės prievartos priemonės – laikino nušalinimo nuo einamų pareigų, terminas
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Skundžiama nutartimi apylinkės teismas pratęsė R. L. taikomo laikino nušalinimo nuo einamų pareigų terminą 3 mėnesiams pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 157 str., t. y. pagrįstai manant, jog eidamas pareigas jis gali daryti naujas nusikalstamas veikas.
Šalies argumentai
Skundu kaltinamasis R. L. prašo panaikinti skundžiamą nutartį kaip nepagrįstą. Jis cituoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 str., 29 str., 48 str. 1 d., BPK 11 str., 157 str. 5 d., skundžiamą nutartį, dėsto aukštesnės instancijos teismų praktiką sprendžiant laikino nušalinimo nuo pareigų klausimus ir teigia, kad laikinas jo nušalinimas nuo pareigų buvo pratęstas siekiant užkirsti galimybę jam daryti naujas nusikalstamas veikas, tačiau nė vienas iš teismo posėdžiuose apklaustų proceso dalyvių nenurodė, kad jis juos visus kaip nors būtų sutelkęs ar suorganizavęs bendrai nusikalstamai veiklai. Tik V. J. G. įvardintas kaip dirbantis toje pat bendrovėje kaip ir jis pats – UAB (duomenys neskelbtini), tačiau nagrinėjamu laikotarpiu V. J. G. veikė ne kaip šios bendrovės darbuotojas, o kaip R. G. individualios įmonės vadovas. Tarp jo ir V. J. G. nėra tiesioginio pavaldumo. Jam niekaip nepavaldūs ir kiti kaltinamieji, dirbantys kitose savarankiškose bendrovėse. Todėl jo, kaip UAB (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus pareigos, niekaip negali būti siejamos su kitų kaltinamųjų veiksmais ir jokiu būdu negalėjo sąlygoti jų veikimo ar neveikimo, nes pastarieji turėjo galimybę elgtis savo nuožiūra. Byloje nėra faktinių duomenų apie jo ketinimus daryti naujas nusikalstamas veikas, priešingai, per visą ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo laikotarpį jis nepadarė jokios nusikalstamos veikos, anksčiau taip pat nebuvo teisiamas. Jam inkriminuotais veiksmais niekam nebuvo padaryta turtinė žala, jis negalėjo įgyti turtinės teisės į Europos Sąjungos lėšas įtarimuose nurodytomis aplinkybėmis, o taip pat ir negali kėsintis į jas ateityje, kadangi tokios lėšos paprasčiausiai nebuvo skirtos, todėl nėra jokios galimybės tikėti, kad ateityje gali būti daromos naujos nusikalstamos veikos. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje neaprašė, neaptarė ir nemotyvavo gynybos argumentų, todėl teismas, nenagrinėdamas reikšmingų aplinkybių ir nesivadovaudamas baudžiamojo proceso įstatymu, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Ilgalaikis nušalinimas nuo pareigų atima jam galimybę dirbti ir užsidirbti elementarių žmogiškųjų poreikių patenkinimui, taip pat gydymui. Jo autoritetas ir visuomeninė padėtis, dėka žinomos bendrovės generalinio direktoriaus statuso, negali būti pagrindu taikyti procesinę prievartą, paremtą deklaratyvia prielaida apie tikimybę daryti naujas nusikalstamas veikas. Todėl kaltinamasis mano, kad šiuo metu jam taikoma procesinė prievartos priemonė yra neproporcingai per griežta.
Teismo posėdyje kaltinamasis prašo skundą patenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Pagal BK 24 str. 4 d. ir 182 str. 2 d. R. L. kaltinamas tuo, kad jis laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 25 d. iki 2011 m. kovo 25 d. Panevėžyje ir jo rajone, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) generaliniu direktoriumi, organizuotoje grupėje su 6 kitais kaltinamaisiais, susitarę daryti sunkų nusikaltimą ir kiekvienam organizuotos grupės nariui atliekant tam tikrą užduotį, veikdamas kaip organizatorius, apgaule UAB (duomenys neskelbtini), AB (duomenys neskelbtini), individualios R. G. įmonės ir D. S. naudai pagal suklastotus dokumentus įgijo didelės vertės svetimą turtinę teisę ir turtą, t. y. turtinę teisę į Europos Sąjungos sanglaudos fondo lėšas – 133515 Lt, iš kurių AB (duomenys neskelbtini) užvaldė 120390,53 Lt kaip apmokėjimą už tariamai atliktus naujos nuotekų slėginės linijos statybos vandenis UAB (duomenys neskelbtini) objekte Nr. 33, iš kurių 81638,70 Lt AB (duomenys neskelbtini) sumokėjo individualiai R. G. įmonei, o D. S. neatlygintinai perdavė 11059,40 Lt vertės medžiagų kaip kompensaciją už jau esančią nuotekų liniją (duomenys neskelbtini) kaime.
Be to, pagal BK 228 str. 2 d. R. L. kaltinamas tuo, kad jis laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 25 d. iki 2011 m. kovo 25 d. Panevėžyje ir jo rajone, būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – UAB (duomenys neskelbtini) generaliniu direktoriumi, turinčiu atitinkamus įgaliojimus ir teisę veikti minėtos bendrovės vardu, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas turtinės naudos sau, D. S., UAB (duomenys neskelbtini) ir AB (duomenys neskelbtini), dėl ko buvo padaryta didelė – 136095,34 Lt – turtinė žala UAB (duomenys neskelbtini) (1553,71 Lt), AB (duomenys neskelbtini) (14151,10 Lt), Europos Sąjungos sanglaudos fondui ir tuo pačiu valstybės biudžetui (120390,53 Lt) bei didelė neturtinė žala valstybei ir UAB (duomenys neskelbtini) (kurdamas savivalės, įstatymų nepaisymo ir nebaudžiamumo sistemą sumenkino valstybės ir minėtos bendrovės prestižą bei reputaciją, diskreditavo bendrovės generalinio direktoriaus vardą).
R. L. neprisipažįsta padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tačiau byloje surinkti duomenys – kaltinamųjų M. J., K. K., V. J. G., J. Č., liudytojų S. Č., S. M., P. R., V. J., K. P., S. D., G. G., A. L. parodymai, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, fiksavimo ir kaupimo protokolai, operatyvinių veiksmų atlikimo protokolai, slaptų ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo (sekimo) protokolas, kratų protokolai, daiktų pateikimo protokolai, įvykio vietos apžiūros protokolas ir kiti byloje esantys rašytiniai duomenys leidžia teigti, jog prokuroras turėjo pakankamą pagrindą pareikšti kaltinimą R. L..
BPK 157 str. 1 d. įtvirtinta, kad kaltinamasis gali būti laikinai nušalintas nuo pareigų, jei tai būtina, kad būtų greičiau ir nešališkiau ištirta nusikalstama veika ar užkirsta kaltinamajam galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas.
Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad laikinojo nušalinimo nuo pareigų taikymo kaltinamajam pagrindus, tame tarpe ir šiuo metu nagrinėjamame skunde nurodytas aplinkybes – proceso dalyvių apklausų, susijusių su R. L., turinį, tai, kad R. L. inkriminuotais veiksmais nei valstybei, nei kitiems asmenims nebuvo padaryta turtinė žala, apie kaltinamojo galimybės dirbti darbą ir užsidirbti elementarių žmogiškųjų poreikių patenkinimui bei gydymui, apribojimą ir kitas aplinkybes, o taip pat galimybę pasiekti šios procesinės prievartos priemonės tikslus, aukštesnės instancijos teismas jau aptarė ankstesnėje, 2012 m. liepos 10 d. nutartyje. Susipažinus su skundą nagrinėjančiam teismui pateikta bylos dalimi, susijusia su teisminiu jos procesu pirmos instancijos teisme, matyti, jog paminėtos aplinkybės iš esmės nėra pasikeitę ar išnykę, kaltinamasis skunde praktiškai kartoja tuos pačius motyvus, todėl išsamiau juos dar kartą analizuoti aukštesnės instancijos teismas nemato būtinumo.
Kartu skundą nagrinėjantis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad R. L. kaltinamas apysunkio ir sunkaus nusikaltimų padarymu, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtas bausmes. Jam inkriminuojami nusikaltimai yra korupciniai, trunkamojo pobūdžio. Kaltinamasis kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką vykdydamas savo darbinę veiklą – dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini) generaliniu direktoriumi ir šių nusikaltimų padarymas tiesiogiai susijęs su jo įgaliojimais einant šias pareigas. Patenkinus R. L. skundą jis grįžtų ne į bet kokį darbą, o į bendrovės valdybos jam deleguotas pareigas, kurias eidamas jis atgautų galimybę priimti bendrovei, kuriai padaręs žalą jis ir kaltinamas, svarbius sprendimus, tame tarpe – ir neteisėtus, atstovauti bendrovę visais klausimais ir duoti galimai neteisėtus nurodymus ne tik jam tiesiogiai pavaldiems, bet ir derinti įvarius neteisėtus veiksmus su jam nepavaldžiais, tačiau siekiančiais nusikalstamo rezultato, kitais su bendrove susijusiais juridiniais ar fiziniais asmenimis. Pagal jau teismų suformuotą praktiką tokio pobūdžio bylose, visos pirmiau išdėstytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog kaltinamasis, analogiškomis aplinkybėmis grąžintas į eitas pareigas, gali siekti daryti naujas tokias pačias nusikalstamas veikas, todėl iš esmės konstatavęs šių aplinkybių buvimą apylinkės teismas skundžiama nutartimi pagrįstai pratęsė kaltinamajam laikino nušalinimo nuo jo pareigų terminą.
Kaip ir buvo paminėta ankstesnėse nutartyse, skundą nagrinėjantis aukštesnės instancijos dar kartą pažymi, jog laikinasis nušalinimas nuo pareigų yra tik įstatymo numatyta procesinė prievartos priemonė, o ne asmens socialinių teisių varžymas. Šia priemone kaltinamasis yra tik laikinai nušalintas nuo konkrečių, šiuo atveju nuo bendrovės generalinio direktoriaus pareigybės aprašyme išdėstytų funkcijų ir pareigų vykdymo. Tačiau tai jokiu būdu nedraudžia ar neužkerta kelio jam dirbti kito darbo ar užsiimti kita, su kaltinamojo pareigomis nesusijusia veikla ir gauti už tai atitinkamą atlyginimą. Todėl kaltinamasis skunde visiškai nepagrįstai teigia, kad šiuo metu jam atima galimybė dirbti ir užsidirbti elementarių žmogiškų poreikių tenkinimui bei gydymui.
Skirtingai nei šįkart vėl teigiama skunde, apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje išdėstė pakankamus savo motyvus, pagrindžiančius teismo poziciją dėl tolesnio procesinės prievartos priemonės taikymo R. L., o tuo pačiu ir paneigiančius apylinkės teismo posėdžio metu kaltinamojo gynėjo išsakytus argumentus, kad šios priemonės taikymas kaltinamajam nėra reikalingas. Skundžiamoje nutartyje atskirai neaptaręs kiekvieno konkretaus gynėjo argumento ar įrodymo apylinkės teismas šioje proceso stadijoje BPK reikalavimų nepažeidė – tai teismas turėtų padaryti priimdamas nuosprendį šioje byloje.
Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog priešingai nei teigiama skunde, prokuroras šioje baudžiamojoje byloje yra pateikęs pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad R. L. toliau taikant aptartą procesinės prievartos priemonę, būtų užkirsta galimybė kaltinamajam daryti naujas nusikalstamas veikas. Apylinkės teismas šiuo atveju pagrįstai pratęsė laikino R. L. nušalinimo nuo jo eitų pareigų terminą, ši nutartis motyvuota, taikant minėtą priemonę teisės aktų normų reikalavimai nepažeisti, todėl atvirkščiai nei teigiama skunde, skundžiama nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Skunde nurodytos aplinkybės apylinkės teismo nuomonės, su kuria sutinka apeliacinės instancijos teismas, nepaneigia, todėl naikinti skundžiamą nutartį skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 157 str. 3 d., 442 str. 1 d. 1 p., teismas
NUTARĖ:
Kaltinamojo R. L. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 22 d. nutartį.
Ši nutartis neskundžiama.